Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1001-460/2016

2016 m. birželio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-461-642/2016 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir ieškovės V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovės atsakovui perverstą 28 962 Eur (100 000 Lt) sumą galima laikyti nepagrįstu atsakovo praturtėjimu (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-09 sprendimu ieškovės V. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl nepagrįsto praturtėjimo atmetė. Apeliantė ieškovė V. G. nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir prašo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo V. G. apeliantei V. G. 30 993,31 Eur sumą ir procesines palūkanas.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad sumokėjo atsakovui 28 962 Eur (100 000 Lt), todėl ieškovė iš viso patyrė 28 962 Eur nuostolių, o atsakovas be teisinio pagrindo įgijo tokio pat dydžio turtą, t.y. butą. Iš esmės byloje sprendžiamas klausimas, kokiu pagrindu ieškovė pervedė atsakovui ginčo sumą – siekdama įpareigoti atsakovą nupirkti ginčo turtą jos vardu, ar tarp šalių – mamos ir sūnaus – egzistavo susitarimas dėl turto atsakovui perleidimo (dovanojimo).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudarytas įgaliojimas dėl nekilnojamojo turto ieškovės vardu įgijimo (CK 6.756 straipsnio 2 dalis)., t. y. byloje nėra įrodymų, kad tarp šalių būtų susiklostę pavedimo teisiniai santykiai ir atsakovas būtų įsipareigojęs ieškovės vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Apeliantė neįrodė, kad tarp šalių buvo pasirašytas įgaliojimas, ar ieškovė būtų išreiškusi valią, kad ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų perkamas jos vardu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nedavė įgaliojimo ir pati nevyko sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2015-04-30 pirkimo–pardavimo sutarties, nors buto esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartį pas notarą po trijų mėnesių, t. y. 2015-07-25, pasirašė ji pati, įgaliojimų kitiems asmenims nedavė. Be to, pirmąjį pinigų pervedimą banke už 50 000 Lt ieškovė atsakovui atliko 2014-04-30, t. y. tą pačią dieną, kai buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, todėl manytina, kad turėjo galimybę sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį asmeniškai, jei tokia būtų buvusi jos tikroji valia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovės sprendimą dovanoti pinigus atsakovui, kad jis įsigytų butą, patvirtino ir liudytojos B. U., A. D.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.). Iš byloje esančių aplinkybių, šalių ir liudytojų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė nusprendė padovanoti atsakovui ginčo pinigus, gautus pardavus jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes atsakovo tėvas savo turto dalį po mirties buvo palikęs seseriai E. G. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės atlikto pinigų pervedimo negalima laikyti dovanojimo sutartimi, nes dovanojimo sandorio, kurio vertė didesnė nei 50 000 Lt, forma pagal tuo metu galiojančią CK 6.469 straipsnio redakciją, turėjo būti notarinė. CK 6.469 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2014-12-31, nustatė, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 50 000 Lt, turi būti notarinės formos. Ieškovė atsakovui padovanojo 100 000 Lt sumą per du kartus, dviem mokėjimo pavedimais, kurių kiekvieno atskirai suma buvo lygi, bet ne didesnė, 50 000 Lt. Todėl tokioms dovanojimo sutartis pakanka paprastos rašytinės formos (CK 6.469 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės dovanojimo sutarties, tačiau paprastos rašytinės formos nesilaikymas šio sandorio nedaro negaliojančiu, nes jis įrodytais kitais rašytiniai įrodymais – ieškovės darytais mokėjimo pavedimais, be to, sudarytas tarp artimųjų giminaičių – mamos ir sūnaus (CK 1.93 straipsnio 1, 6 dalys, CK 3.135 straipsnis). Be to, atsižvelgtina į aplinkybę, kad sandoris tuo pačiu metu buvo ir sudarytas, ir įvykdytas (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus byloje esančias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės valia pervesti atsakovui pinigus, kad jis įsigytų butą, laikytina dovanojimo sutartimi, t. y. ieškovė neatlygintinai perdavė atsakovui turtą nuosavybės teise (CK 6.465 straipsnis).

Įvertinus byloje esančias aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavus, neįrodžius nepagrįsto atsakovo praturtėjimo (CK 6.237 straipsnis). Ieškovė įrodinėjo, kad tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, tačiau net ir pripažinus tokių santykių egzistavimą, turtas negalėtų būti išreikalautas, kaip įgytas nepagrįstai praturtėjus, nes jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dovanojimo sandoris prieštarauja geros moralės nuostatoms, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Dėl ieškovės valios pareikšti ieškinį

Apeliantės atstovas nurodo, kad ji pati pasirašė teisinių paslaugų sutartį, ieškinio turinys buvo suderintas su apeliante, o ieškinio pareiškimas teismui yra apeliantės valios išraiška ginti savo pažeistas teises teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad buvo nustatytos prieštaringos aplinkybės dėl ieškovės sveikatos būklės ir jos valios pateikti ieškinį atsakovui – ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, nors teismas jos dalyvavimą pripažino būtinu, UAB „Medicinos stebuklas“ direktorė nurodė, kad ieškovė negali dalyvauti teismo posėdyje ne tik dėl užsitęsusio lėtinio bronchito paūmėjimo, kardiologinio susirgimo, bet ir dėl to, jog ieškovė būtų neapsaugota nuo neigiamų emocijų, liudytoja E. G. paaiškino, kad ieškovės sveikatos būklė gera. Ieškinys buvo pareikštas ieškovei esant 84 metų amžiaus, gyvenant pas E. G. ir esant jos prižiūrimai, ieškovei asmeniškai nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl teismas pagrįstai abejojo ieškovės valia pareikšti ieškinį atsakovui teisme dėl nepagrįsto praturtėjimo. Be to, konstatuotina, kad teismo motyvas dėl galimai tikrosios ieškovės valios reikšti ieškinį nebuvimo nebuvo vienintelis ir pagrindinis motyvas atmesti ieškinį. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl apeliantės valios ginti savo pažeistas teises teisme atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš apeliantės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti ir priteisti atsakovui iš ieškovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 2, 8.11 punktai).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. G. iš ieškovės V. G. 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.