Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Runelienei, ieškovės V. G. atstovei advokatei Reginai Laurinavičienei, atsakovui V. G., atsakovo atstovei advokatei Vitai Litinskienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui V. G., dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl ieškovės valios reikšti ieškinį

Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, nors teismas jos dalyvavimą pripažino būtinu. Svarbu pažymėti, kad teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį, UAB „Medicinos stebuklas“ direktorė 2016 m. vasario 26 d. pateikė teismui atsakymą, į teismo užklausimą dėl ieškovės galimybės dalyvauti teismo posėdyje. UAB „Medicinos stebuklas“ direktorė nurodė, kad ieškovė negali dalyvauti teismo posėdyje ne tik dėl užsitęsusio lėtinio bronchito paūmėjimo, kardiologinio susirgimo, bet ir dėl to, jog ieškovė būtų neapsaugota nuo neigiamų emocijų.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu apie ieškovės sveikatos būklę nieko konkretaus pasakyti negalėjo nurodė, kad ieškovės sveiktos būklė yra tokia, kokia gali būti 84 metų žmogaus. Neįtikėtina, kad atstovė, būdama profesionali teisininkė, pasirašydama teisinių paslaugų sutartį su 84 metų asmeniu, nevertintų kliento emocinės būsenos, sveikatos būklės.

Tačiau dėl ieškovės sveikatos būklės priešingus nei nurodė UAB „Medicinos stebuklas“, parodymus davė liudytoja E. G., kuri paaiškino, kad ieškovės sveikatos būklė gera, sausio mėnesį sirgo bronchitu, tačiau emocinė būsena gera.

Byloje atsakovas kelia klausimą, ar ieškovė savo valia pateikė ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462).

Nagrinėjamu atveju nustatytos prieštaringos aplinkybės dėl ieškovės sveikatos būklės ir jos valios pateikti ieškinį atsakovui. Iš pateiktų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog daugiau tikėtina, kad nebuvo ieškovės tikrosios valios reikšti atsakovui ieškinį. Šią išvadą patvirtina liudytojos B. U. parodymai, kad „ieškovė daugiau globojo atsakovą, o tėvas – E.“, „V. džiaugdavosi, kad “V. ją rūpinasi, apiperka“.

Dėl teisės normų, kuriose reglamentuojamas nepagrįstas praturtėjimas, aiškinimo ir taikymo

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.241 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., byla Nr. 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., byla Nr. 3K-3-111/2009).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovei 30 993,31 Eur ir įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniuose, aiškinimo ir taikymo

Minėta, kad ieškovė nurodė, jog po vyro mirties, 2014-07-25 pardavė keturių kambarių butą už 30 120,48 Eur kainą, o už gautus pinigus ieškovė ketino savo vardu įsigyti mažesnį, jos poreikius atitinkantį butą. Siekdama rasti naują gyvenamąją vietą, ieškovė kreipėsi pagalbos į atsakovą ir paprašė rasti mažesnį, jos poreikius atitinkanti būstą, bei padėti susitvarkyti visus būsto pirkimo-pardavimo formalumus. Ieškovė nusprendė įsigyti butą esantį (duomenys neskelbtini) ir pinigus, gautus paravus butą, (duomenys neskelbtini), atsakovo prašymu, buto pirkimui pervedė atsakovui. Tačiau atsakovas butą pirko ne ieškovės, o atsakovo vardu. Ieškovė nurodė, kad sumokėjo atsakovui 28 962 Eur (100 000,00 Lt), todėl ieškovė iš viso patyrė 28 962 EUR nuostolių, o atsakovas be teisinio pagrindo įgijo tokio pat dydžio turtą, t.y. butą.

Šioje byloje tokią aplinkybę, t. y. kad atsakovas gavo 28 962 Eur (100 000,00 Lt) be teisinio pagrindo, turėjo įrodyti ieškovė. Jai pakako įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad siekė butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigyti savo vardu, o atsakovas tik, turėjo jai pagelbėti, tvarkant buto įsigijimo formalumus. Vadinasi, vadovaujantis bendromis įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklėmis, ieškovė turėjo įrodyti, jog su atsakovo pagalba nuėjo pas notarą sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutarties, joje pasirašyti, arba, įgaliojo atsakovą ieškovės vardu įgyti butą. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Ieškovė nepaaiškino, kodėl, ieškovė siekdama savo vardu įsigyti butą, 2014 m. gegužės 15 d. nenuėjo pas notarą, tačiau nuvyko pas notarą 2014 m. liepos mėnesį 25 d., sudaryti jai priklausančios buto dalies, esančios (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties. Pažymėtina, kad ieškovė 2014 m. balandžio 30 d., 2014 m. gegužės 6 d. savarankiškai nuvyko į banką, atlikti Mokėjimo nurodymus buto pirkimui. Ieškovė neįrodė, kad 2014 m. balandžio 30 d., 2014 m. gegužės 6 d. Mokėjimo nurodymų skirsnyje Mokėjimo paskirtis yra buto pirkimui ieškovei. Ieškovė 2014 m. balandžio 30 d., 2014 m. gegužės 6 d. Mokėjimo nurodymais, pervesdama pinigines lėšas atsakovui, išreiškė valią, kad sūnus, t.y. atsakovas gautas pinigines lėšas panaudotų pagal paskirtį, t.y. buto pirkimui. Atsakovas įvykdė ieškovė valią ir įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Iš šių įrodymų galima daryti išvadą, jog ieškovės sveikatos būklė buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigjimo metu, ieškovei leido laisvai apsispręsti dėl turto valdymo. Tas aplinkybes patvirtina ir liudytojos B. U. parodymai, kuri parodė, kad „ieškovė buvo šokiruota, kad tėvas savo turto dalį užrašė E.“, „butas yra V vardu, nes taip patogiau“, „V. G. suprato, kad butas V, blaiviame prote“. Ieškovės sveikatos būklė 2015 m. rugsėjo 17 d. leido sudaryti net testamentą.

Nustačius, kad atsakovas gavo turtą, t.y. bytą, pagal įstatymą, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 270 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant įtai, kad ieškinys atmestas, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų dėl bylinėjimos išlaidų, šis klausimas nespręstinas (Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi teismas ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui V. G. nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93m 98, 150, 259, 260, 265 - 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės V. G. ieškinį atsakovui V. G., dėl nepagrįsto praturtėjimo, atmesti.

2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui V. G. nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu, esantį adresu, bei transporto priemonę Volvo S40, palikt galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.