Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

4. 2017 m. gruodžio 1 d. ieškovė perdavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip teigė, tokios būklės, kokios gavo. Butą iš ieškovės priėmė D. Ž.. Ieškovė nurodė, jog dėl turimos ligos, netekto darbingumo, pradinio išsilavinimo pasirašė perdavimo-priėmimo aktą, nesuvokdama dokumento turinio. Ieškovės teigimu, D. Ž. paaiškino, kad perdavimo-priėmimo aktą privalu pasirašyti, priešingu atveju ieškovei nebus suteiktas kitas būstas. Nesuprasdama, kas perdavimo-priėmimo akte parašyta ir jo neskaitydama, šį ieškovė pasirašė. Kaip nurodė ieškovė, po kelių savaičių D. Ž. pradėjo jai skambinėti ir reikalauti atstatyti pertvarą tarp sienos ir krosnies, kuri pagal planus ten buvo. Ieškovė aiškino, kad nei pertvaros, nei buto plano, kai ji gavo teisę butu naudotis, nebuvo. Pažymėjo, jog per visą laiką, kol ten gyveno, ieškovės naudojamo turto niekas nebuvo atėjęs tikrinti.

5. 2018 m. sausio 15 d. ieškovė iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būsto“ gavo raštą „Dėl pirminės buto būkles atstatymo“ Nr. 1.35-18/185, kuriuo buvo įpareigota atstatyti pertvarą ir duris tarp patalpų, pažymėtų plane indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 25 d. ieškovei pateiktas raštas „Dėl buto pirminės būklės atstatymo“ Nr. 3.35-18/367, kuriuo buvo nustatytas 7 dienų terminas atstatyti pertvarą ir duris tarp patalpų, pažymėtų plane indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog 2018 m. sausio 25 d. rašte „Dėl buto pirminės būklės atstatymo“ Nr. 3.35- 18/367 klaidingai nurodyta, kad ieškovė pertvarą ir duris tarp patalpų, pažymėtų plane indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pažadėjusi atstatyti.

6. Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo avarinės būklės, ieškovei suteiktas kitas būstas. Teigė nesuprantanti, kodėl avarinės būklės bute, kuriame iš esmės nebegalima gyventi, reikalaujama atstatyti pertvarą duris tarp patalpų, pažymėtų plane indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios nebuvo buto suteikimo metu. Pabrėžė, jog kas ir kada pašalino pertvarą ir duris tarp patalpų, pažymėtų plane indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl savo aplaidumo nesužiūrėjo butą suteikusi institucija.

7. Jeigu būtų pripažinta, kad siena privalėjo būti, teismo ieškovė prašė vertinti, kad išgriautos sienos nėra laikančios pastato konstrukcijos, todėl šiems darbams vykdyti projektas ir statybą leidžiantis dokumentas nereikalingi. Ieškovės nuomone, ginčo pertvaros grąžinimas į pradinę padėtį gali būti neproporcingas esamam pažeidimui, atsižvelgiant į visumą aplinkybių, nes atlikta ginčo statinio rekonstrukcija nesukėlė kokių nors padarinių aplinkai ir kitų bendraturčių interesams. Atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodytas padarinių šalinimo būdas būtų neteisingas, neproporcingas ir neprotingas, nes atstatant pertvarą ir kitais būdais bei grąžinant statinį į pradinę padėtį, statinio būklė nepasikeistų.

9. Pagal atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ turimus dokumentus, ieškovei buvo perduota gyvenamoji patalpa tokia, kaip nurodyta patalpų plane. Pasirašydama būsto perdavimo-priėmimo aktą, ieškovė neginčijo atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojos pastabos dėl nesančių pertvarų ir durų ir sutiko atstatyti jas į pirminę padėtį, tačiau ieškinyje teigė, kad niekada tokio pažado nėra davusi.

10. Pažymėjo, kad atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tiek būsto perdavimo-priėmimo akte, tiek 2018 m. sausio 15 d. rašte „Dėl buto pirminės būklės atstatymo“ Nr. 1.35-18/185 bei 2018 m. sausio 25 d. rašte „Dėl buto pirminės būklės atstatymo“ Nr. 1.35-18/367 ieškovę įspėjo, kad esant gyvenamųjų patalpų neatitikimui objekto kadastro duomenims, atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ turės pati inicijuoti gyvenamosios patalpos atstatymo į pradinę būklę darbus, o ieškovė turės apmokėti dėl to patirtas išlaidas. Ieškovei buvo pateiktos dvi esamos problemos sprendimo galimybės: 1) pačiai organizuoti pertvarų ir durų atstatymo darbus į pradinę padėtį arba 2) apmokėti patirtas išlaidas, jei pertvarų ir durų atstatymo darbus į pradinę padėtį organizuos atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

12. Ieškovės argumentai, kad dėl savo menko išsilavinimo bei turimos psichinės ligos ji nesuvokė kas yra parašyta 2017 m. gruodžio 1 d. perdavimo-priėmimo akte ir jo neskaičiusi pasirašė, nes atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būsto“ atstovė sakė jai tai padaryti, laikytini nepagrįstais. Pačiame akte aiškiai yra išdėstyta, kad pagal planą trūksta pertvaros ir durų tarp patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tuo tarpu antrojoje pastaboje, išdėstytoje iškart po paties perdavimo-priėmimo akto, nurodyta, kad nustačius neatitikimą objekto kadastro duomenų bylai, kitaip tariant būsto detaliajam planui, nuomininkas turi padengti pirminės būklės atstatymo išlaidas. Pabrėžė, kad minėta pastaba yra tame pačiame puslapyje kaip ir visas perdavimo-priėmimo aktas, jos šriftas yra paryškintas, o pats šrifto dydis yra tokio paties dydžio kaip ir visas aktas. Pažymėjo, jog dėl šių pastabų ieškovei reikėjo papildomai pasirašyti. Kaip teigė atsakovė biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tokio pobūdžio ir taip pateikto teksto pastebėjimui bei suvokimui nėra būtina turėti aukštąjį išsilavinimą ar išmanyti teisės aktus.

13. Pati ieškovė savo ieškinyje nurodžiusi, kad atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būsto“ atstovė aiškino jai apie trūkstamas pertvaras, tačiau ji tokio atstovės aiškinimo nesureikšmino ir pernelyg didelio dėmesio pasirašant šį aktą į tai neatkreipė. Ieškovės elgesys neatitinka įprasto atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio tokioje situacijoje standartų, todėl atsakomybė dėl tokio elgesio kyla pačiai ieškovei.

14. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė savo ieškinyje iš pradžių kategoriškai neigusi bet kokią jos atliktos rekonstrukcijos nuomotame būste galimybę, ieškinio pabaigoje savo poziciją švelnino bei prašė teismo įvertinti, kad ginčo pertvaros grąžinimas į pradinę padėtį gali būti neproporcingas esamam pažeidimui, atsižvelgiant į visumą aplinkybių, nes atlikta ginčo statinio rekonstrukcija nesukėlė kokių nors padarinių aplinkai ir kitų bendraturčių interesams. Tokie ieškovės teiginiai tik patvirtina, kad rekonstrukcija socialiniame būste esančiame (duomenys neskelbtini), kurios metu ir buvo nugriautos ginčo pertvaros, iš tiesų buvo ieškovės atlikta ir, turint omenyje, kad šis būstas nuosavybės teise priklausė ne jai, o Vilniaus miesto savivaldybei, ji, arba patikėjimo teise būstą valdanti atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, turėjo būti informuota apie planuojamą rekonstrukciją ir tam turėjo būti gautas Vilniaus miesto savivaldybės arba atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ raštiškas leidimas. To padaryta nebuvo, todėl ieškovės atlikta rekonstrukcija laikytina neteisėta ir jai tenka pareiga grąžinti būstą į pradinę padėtį.

15. Atsakovė biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija pabrėžė, jog ieškovė, pasinaudodama savo menku išsilavinimu bei turima psichine liga, bando nuslėpti savo atliktą neteisėtą veiklą ir išvengti dėl to kylančių pasekmių.

16. Teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2004 m. kovo 25 d. sudarė nuomos sutartį su UAB „Antakalnio ūkis“ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas). Nuomos sutarties 1 punkte buvo nurodyta, kad suteikiamos gyvenamosios patalpos, ir jos inžinerinių įrenginių charakteristika bei techninė būklė nurodyti pridedamame pase, pasas surašomas dviem egzemplioriais, vieną egzempliorių saugo nuomininkas, antrą – eksploatuojanti organizacija, kopija įsegama į teisinės buto registracijos bylą. Nagrinėjamu atveju nė viena iš šalių nepateikė minėto paso. Be to, byloje nėra duomenų, jog sutarties šalys būtų pasirašę perdavimo-priėmimo aktą arba kad perdavimo metu būtų nustatyta busto būklė. 2008 m. balandžio 1 d. Susitarimu dėl teisių ir pareigų perėmimo pakeista nuomos sutarties šalis į VšĮ ,,Vilniaus butai“. Byloje taip pat nėra duomenų, jog sudarant šį susitarimą išnuomotas butas būtų apžiūrėtas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas.

18. Ginčo butas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisijos 2017 m. apžiūros aktu Nr. TGK/17-0070 buvo pripažinta netikslingu remontuoti. Kadangi gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų, ieškovei buvo pasiūlyta nuomotis savivaldybės būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Gavus ieškovės sutikimą, 2017 m. spalio 16 d. su ja sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 1.41-G17/1346. Pasirašydama Vilniaus miesto savivaldybės būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 1.41-G 17/1346, ieškovė įsipareigojo atlaisvinti butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pasirašytas Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto, perdavimo-priėmimo aktas Nr. 5.22-17/1392, kuriuo ieškovė atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ perdavė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Būsto perdavimo-priėmimo akte prie 2 punkto „Socialinio būsto ir pagalbinių patalpų techninės būklės apibūdinimas: (grindų, sienų, lubų, langų, durų, balkonų ir kt. konstrukcijų apibūdinimas)“ parašyta atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojos pastaba, kad pagal planą trūksta pertvaros ir durų tarp patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat būsto perdavimo-priėmimo akto pabaigoje, nurodyta pastaba, kad perdavimo-priėmimo patalpose aptikus atliktą rekonstrukciją (neatitikimą objekto kadastro duomenų bylai), perdavus būstą nuomininkas padengia visas pirminės būklės atstatymo arba dabartinės būklės įteisinimo išlaidas.

19. Ieškovės teigimu, dėl turimos ligos, netekto darbingumo, nepakankamo (pradinio) išsilavinimo pasirašė perdavimo-priėmimo aktą, nesuvokdama dokumento turinio, nesuprasdama, kas perdavimo-priėmimo akte parašyta, nurodė, kad minėtų pertvarų bute prieš pasirašant nuomos sutartį nebuvo, ji jų neardė, todėl neturi pareigos atstatyti. Ieškovė taip pat nurodė, jog netikslinga ginčo pertvaras atstatyti dar ir dėl to, kad butas pripažintas netikslingu remontuoti.

20. Teismo posėdžio metu liudytoja E. Č. (ieškovės dukra) nurodė, kad iki sudarant ginčo buto nuomos sutartį ji su mama gyveno gretimame bute, už sienos ir su ankstesne ginčo buto šeimininke bendravo, lankėsi pas ją, tačiau jau tuo metu ginčo pertvarų nebuvo. Taip pat nurodė, kad ji nuo mažumės lydėdavo į valdiškas institucijas, nes dėl ligos ji nesusikaupdavo, neįsisavindavo informacijos.

21. Teismo posėdžio metu liudytoja A. J. Z. (ieškovės motina) nurodė, kad ginčo butas jai yra žinomas nuo 1964 m., nes gyveno greta, tačiau jame jokių sienų nebuvo. Pažymėjo, kad ieškovė nelabai susivokia, nežino, pavyzdžiui, kaip sumokėti už dujas, liudytojos manymu, tai dėl ligos.