- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-84-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27813-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- Ž. P.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Antakalnio būstas“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Antakalnio būstas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1362-967/2019 pagal ieškovės Ž. P. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir UAB „Antakalnio būstas“ dėl įpareigojimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. P. (iki santuokos – S.) teismui pateiktu ieškiniu prašė panaikinti įpareigojimus, išdėstytus atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. sausio 15 d. rašte „Dėl buto pirminės būklės atstatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 25 d. rašte „Dėl buto pirminės būklės atstatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2018 m. balandžio 26 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad UAB „Antakalnio būstas“ pagal 2004 m. kovo 25 d. nuomos sutartį jai suteikė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Prieš tai bute gyvenusi moteris mirė 2000 m. spalio 1 d.
3. Nuomos sutarties sudarymo dieną nuvykusi į (duomenys neskelbtini) seniūniją pasirašė sutartį, prie kurios nebuvo pridėtas patalpų planas. Prieš perduodant jai butą, jis nebuvo tikrintas, nefiksuoti jokie buto išplanavimo pakeitimai. Ne kartą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl buto remonto ar gyvenimo sąlygų pagerinimo, tačiau į ieškovės prašymus nereaguota.
4. 2008 m. balandžio 11 d. pasikeitė nuomos sutarties šalis ir ja tapo SĮ „Vilniaus miesto būstas“. 2017 m. paskutinį kartą ji kreipėsi į šią įmonę ir buvo informuota, kad ginčo patalpos neremontuotinos, avarinės būklės, ko pasėkoje jai buvo suteiktos kitos gyvenamosios patalpos.
5. 2017 m. gruodžio 1 d. ji perdavė ginčo butą atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Nesuvokdama dokumento turinio dėl sveikatos problemų ir menko išsimokslinimo, būdama stresinėje situacijoje (nes jai buvo pasakyta, kad nepasirašius akto, nebus suteiktas naujas būstas) ji pasirašė buto perdavimo - priėmimo aktą.
6. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būsto“ 2018 m. sausio 15 d. raštu įpareigojo ją atstatyti pertvarą ir duris tarp patalpų, pažymėtų plane indeksais (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 25 d. raštu buvo nustatytas 7 dienų terminas atstatyti pertvarą ir duris tarp minėtų patalpų.
7. Ieškovė neigė išardžiusi pertvarą ginčo bute. Pertvaros buto suteikimo metu nebuvo. Jokio pasižadėjimo atstatyti pertvarą ji nėra davusi.
8. Pabrėžė, kad butą suteikusi institucija dėl savo aplaidumo nesukontroliavo kada ir kas pašalino pertvarą ir nepagrįstai reikalauja, kad pertvarą, avarinės būklės bute, atstatytų ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino ieškovei įpareigojimus, išdėstytus atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. sausio 15 d. rašte „Dėl buto pirminės būklės atstatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 25 d. rašte „Dėl buto pirminės būklės atstatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2018 m. balandžio 26 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir UAB „Antakalnio būstas“ ieškovės naudai priteisė po 16,66 Eur atstovavimo išlaidų.
10. Teismas nustatė, kad ieškovės su atsakove UAB „Antakalnio būstas“ 2004 m. kovo 25 d. sudarytos buto nuomos sutarties 1 punkte buvo nurodyta, kad suteikiamos gyvenamosios patalpos, ir jos inžinerinių įrenginių charakteristika bei techninė būklė nurodyti pridedamame pase. Byloje nėra duomenų, jog sutarties šalys būtų pasirašę buto perdavimo - priėmimo aktą arba kad perdavimo metu būtų nustatyta būsto būklė, taip pat į bylą nėra pateiktas minėtas pasas. 2008 m. balandžio 1 d. Susitarimu dėl teisių ir pareigų perėmimo pakeista nuomos sutarties šalis į VšĮ ,,Vilniaus butai“. Duomenų, jog sudarant šį susitarimą išnuomotas butas būtų apžiūrėtas, nėra.
11. Teismas konstatavo, kad ginčo butas buvo pripažintas netikslingu remontuoti ir gavus ieškovės sutikimą, 2017 m. spalio 16 d. su ja sudaryta būsto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis pagal kurią, ieškovė įsipareigojo atlaisvinti butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pasirašytame Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto, perdavimo - priėmimo akte prie 2 punkto „Socialinio būsto ir pagalbinių patalpų techninės būklės apibūdinimas: (grindų, sienų, lubų, langų, durų, balkonų ir kt. konstrukcijų apibūdinimas)“ parašyta atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojos pastaba, kad pagal planą trūksta pertvaros ir durų tarp patalpų (duomenys neskelbtini). Taip pat būsto perdavimo - priėmimo akto pabaigoje, nurodyta pastaba, kad perdavimo - priėmimo patalpose aptikus atliktą rekonstrukciją (neatitikimą objekto kadastro duomenų bylai), perdavus būstą nuomininkas padengia visas pirminės būklės atstatymo arba dabartinės būklės įteisinimo išlaidas, nors nėra detalizuota, ką reiškia ,,pirminė būklė“.
12. Teismas vertino, kad nesant pakankamai įrodymų, jog ieškovei suteiktas nuomotis ginčo butas buvo su ginčo pertvaromis (ką paneigė teisme apklaustos liudytojomis E. Č. ir A.J. Z.), negalima daryti vienareikšmės išvados, jog ieškovė yra atsakinga už jų išgriovimą. O negalint spręsti, jog ieškovė yra atsakinga už pertvarų išgriovimą, nėra pagrindo įpareigoti ją likviduoti tai, ko ji nepadarė.
13. Teismas konstatavo, kad 2004 m. kovo 25 d. ieškovei suteikiant nuomotis butą nebuvo nustatyta ir tinkamai užfiksuota jo būklė, nėra įrodymų, kad su sutartimi, buvo pateikti buto planai, kuriuose būtų ginčo pertvaros, todėl sprendė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo butas buvo pripažintas netikslingu remontuoti, todėl atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ argumentus, kad pertvarų ir durų atstatymo į pradinę padėtį darbai yra reikalingi tam, kad gyvenamosios patalpos faktinis išplanavimas atitiktų objekto kadastro duomenis ir būtų lengviau realizuoti tokį turtą, laikė nepagrįstais, nes į bylą nėra pateikta įrodymų, jog neatstačius ginčo pertvarų, ginčo buto kaina galimai sumažėtų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
16. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad ginčijamas teismo sprendimas nemotyvuotas.
17. Apeliantė pabrėžia, kad į bylą yra pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotos pertvarų žymės, kas atitiktų Būsto kadastrinių matavimų bylos duomenis ir 2008 m. balandžio 11 d. susitarimo dėl teisių ir pareigų perėmimo 7 punktą, kuriuo su ieškove susitarta, kad esant neatitikimams tarp sutartyje ar susitarime ir viešajame registre nurodyto būsto ploto, šalys laiko teisingais ir vadovaujasi viešajame registre pateikiamais duomenimis.
18. Nurodo, kad nuo 2004 metų būsto valdytojai ne kartą keitėsi ir labiau tikėtina, kad planas prie būsto nuomos sutarties buvo, tačiau prarastas keičiantis jo valdytojams.
19. Pabrėžia, kad pripažinti netikslingais remontuoti savivaldybės būstai panaudojami juos parduodant viešojo aukciono būdu arba Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo numatytais atvejais ir būdais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad būstas neatitinka viešuosiuose registruose nurodyto jo ploto, o tai trukdo tinkamam būsto pardavimui.
20. 2017 m. gruodžio 1 d. ieškovės ir atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pasirašyto Savivaldybės socialinio būsto priėmimo - perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) apačioje paryškintu šriftu nurodyta pastaba, kad „perdavimo metu patalpose atlikus rekonstrukciją (neatitikimą objekto kadastro duomenų bylai), perdavus būstą nuomininkas padengia visas pirminės būklės atstatymo arba dabartinės būklės įteisinimo išlaidas (patalpų planas pridedamas)“, kaip priedas prie akto pridėtas patalpų planas, kuriame pažymėtos trūkstamos pertvaros. Ieškovė su pastaba sutiko ir savo sutikimą išreiškė papildomai pasirašydama ne tik po pagrindiniu akto tekstu, bet ir po jame esančia paryškintu šriftu parašyta pastaba.
21. Skirtingai nei vertino teismas, iš akto turinio akivaizdu, kad „pirminė būklė“ reiškia būsto išplanavimą, atitinkantį jo kadastro duomenų bylą, t. y. su pertvaromis tarp patalpų (duomenys neskelbtini) ir durimis.
22. Ginčijamais raštais, ieškovei tik priminta pareiga atstatyti būsto pertvaras į pirminę padėtį. Ieškovė viso akto neginčijo, neneigė, kad suprato, kad juo grąžina būstą, išskyrus akte esančią individualiai aptartą sąlygą dėl rekonstrukcijos padarinių pašalinimo.
23. Mano, kad ieškovė nepagrindė savo pozicijos dėl negebėjimo suvokti akte individualiai aptartos sąlygos, negalėjimo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti.
Šalies argumentai
24. Atsakovė UAB „Antakalnio būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kurioje iš UAB „Antakalnio būstas“ priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei.
25. Pabrėžia, kad UAB „Antakalnio būstas“ jokių įpareigojimų ieškovei nėra nustačiusi ir neturi nei teisės, nei pareigos vykdyti ieškiniu keliamo reikalavimo. Mano, kad UAB „Antakalnio būstas“ nėra tinkama atsakove šioje byloje, nes nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio tiesioginė dalyvė, jokio pagrindo priteisti iš jos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo.
26. Nurodo, kad su ginčo butu susijusios dokumentacijos nebeturi, visa medžiaga buvo perduota Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dar 2008 metais.
Atsiliepimas
27. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo jų netenkinti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Ieškovė ginčo butą perdavė tokios būklės, kokios ir gavo. Per visą laiką, kol ieškovė gyveno bute niekas nebuvo atėjęs tikrinti. Butas pripažintas netinkamu remontuoti, todėl atstatyti sienas yra netikslinga.
29. Nurodo, kad UAB „Antakalnio būstas“ yra tinkama atsakovė, nes būtent su šia bendrove buvo pasirašyta nuomos sutartis, ji perdavė butą ieškovei ir buvo atsakinga už buto remontą. Ieškinio reikalavimai galimai galėjo kilti būtent dėl šios bendrovės netinkamo veikimo.
Atsiliepimas
30. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinius skundus pilna apimtimi palaiko SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą, prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškinio netenkinti.
31. Nurodo, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pagrindinis tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas naudotis gyventojams.
32. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nepakankamai įsigilino į byloje esančius įrodymus, neatkreipė dėmesį į nuotraukas, kuriose matomos buvusios pertvaros žymės, nuomos sutartyje nurodytą būsto plotą, atitinkantį kadastrinių matavimų bylos duomenis, susitarimo dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. (duomenys neskelbtini) 7 punkto turinį.
33. Taip pat pastebi, kad ieškovės argumentai, jog ji negalėjo suprasti kas parašyta 2017 m. gruodžio 1 d. jos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pasirašyto priėmimo - perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės yra grindžiama tik suinteresuotų asmenų paaiškinimais.
Atsiliepimas
34. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į UAB „Antakalnio būstas“ apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės Ž. P. ieškinį atmesti. Taip pat prašo atmesti UAB „Antakalnio būstas“ apeliacinį skundą.
35. Nurodo, kad nors palaiko kitos apeliantės – UAB „Antakalnio būstas“ apeliacinio skundo reikalavimą Ž. P. ieškinį atmesti, tačiau tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašymą atmestų, su UAB „Antakalnio būstas“ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nesutinka. UAB „Antakalnio būstas“ bylos nagrinėjimo metu prašymų pakeisti ją atsakovėmis Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neteikė, kitų atsakovių prašymus palaikė. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Antakalnio būstas“ yra šalimi nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl bylinėjimosi išlaidos yra paskirstytos tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliančių nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Antakalnio būstas“ 2004 m. kovo 25 d. su ieškove sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria pastarajai suteikta neterminuotam naudojimui 25,16 m² bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1536 VĮ „Vilniaus butai“ patikėjimo teise perduotos naudoti ir valdyti visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios patalpos. 2008 m. balandžio 11 d. VĮ „Vilniaus butai“ sudarė susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo su ieškove. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su ieškove 2017 m. gruodžio 1 d. pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo – priėmimo aktą. Šiuo aktu perduotas socialinis 2 kambarių būstas adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras ir naudingas plotas 30,61 m². Akte be kita ko nurodoma, kad pagal planą bute trūksta pertvaros ir durų tarp patalpų (duomenys neskelbtini). Akte yra pastaba (2 punktas) su kuria pasirašytinai supažindinta ir ieškovė, kad perdavimo metu patalpose aptikus atliktą rekonstrukciją (neatitikimą objekto kadastro duomenų bylai), perdavus būstą nuomininkas padengia visas pirminės būklės atstatymo arba dabartinės būklės įteisinimo išlaidas. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. sausio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buto pirminės būklės atstatymo“ nurodyta, kad buto perdavimo įmonei metu pastebėti patalpų pirminio suplanavimo pakeitimai, kuriuos ieškovė buvo pasižadėjusi likviduoti, tačiau pertvara neatstatyta, todėl buto būklė bei patalpų suplanavimas neatitinka objekto kadastro duomenų. Ieškovė informuota, kad įmonė inicijuoja pirminės buto būklės atstatymo darbus ir ieškovei bus pateiktos sąskaitos pagal akto pastabų 2 punktą, kurias ji privalės apmokėti. Tos pačios įmonės 2018 m. sausio 25 d. rašte „Dėl buto pirminės būklės atstatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pažymima, kad 2018 m. sausio 8 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patalpų remonto komisijos posėdyje nutarta, kad ieškovei per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienas nepašalinus atlikto buto rekonstrukcijos padarinių ir neatstačius buto suplanavimo į pradinę padėtį, įmonė atliks šiuos darbus ir sąskaitą apmokėjimui pateiks ieškovei. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas 2018 m. balandžio 26 d. raštu „Dėl pateikto skundo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad ieškovės ginčijamų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ raštų naikinti nėra pagrindo bei pasisakė, kad ginčo būstui leidimas atlikti rekonstrukcijos darbus nebuvo duotas, todėl ieškovė privalo pašalinti neteisėtos rekonstrukcijos padarinius arba atlyginti nuomotojui atstatymo darbus.
38. Tarp šalių nėra ginčo, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini) nėra pertvaros ir durų, skiriančių patalpas (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė nesutiko su atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ raštiškais įpareigojimais atstatyti pertvarą ar padengti atstatymo arba esamos būklės įteisinimo išlaidas, tuo pagrindu, kad perduodant ginčo patalpas jai, pertvaros jau nebebuvo.
39. CK 6.577 straipsnis įtvirtina nuostatą, kuri galiojo ir ginčo buto ieškovei perdavimo metu, kad valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu, kas nagrinėjamu atveju ir buvo atlikta. Pagal 6.587 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje. Taigi pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą.
40. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis, 1.138 straipsnio 2 punktas). CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
41. Iš pirmiau aptarto, ginčui aktualaus teisinio reguliavimo, akivaizdu, kad šalims sudarant gyvenamojo būsto nuomos sutartį, be kita ko turėjo būti įforminamas ir tokių patalpų – perdavimo - priėmimo aktas. Tokį vertinimą sustiprina ir ta aplinkybė, kad dar 2004 m. kovo 25 d. ieškovės su UAB „Antakalnio būstas“ nuomos sutarties 1 punkte buvo nurodyta, kad suteikiamos gyvenamosios patalpos, ir jos inžinerinių įrenginių charakteristika bei techninė būklė yra nurodyti pridedamame pase, kurio vieną egzempliorių saugo nuomininkas, antrą – eksploatuojanti organizacija, o kopija įsegama į teisinės buto registracijos bylą.
42. Apeliacinius skundus nagrinėjanti kolegija laiko, kad šį dokumentą būtų galima vertinti kaip tam tikrą nuomotojo su nuomininku sudaryto gyvenamųjų patalpų perdavimo – priėmimo akto formą, kuri būtų leidusi objektyviai identifikuoti kokios gi būklės patalpos ieškovei buvo perduotos.
43. Nagrinėjamu atveju, ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kurią patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytojomis apklaustos – ieškovės dukra E. Č. ir motina A. J. Z., kad butas buvo perduotas jau be ginčo pertvaros. Atsikirsdamos į ieškovės argumentus ir jos poziciją palaikiusių liudytojų paaiškinimus, atsakovės nei minėto paso, kaip sutarties priedo, nei atskirai nuomos sutarties šalių pasirašyto patalpų plano, kuris patvirtintų, kad perduodant patalpas jos buvo faktiškai tikrinamos, į bylą neteikė.
44. Pirmosios instancijos teismas E. Č. ir A. J. Z. paaiškinimus dėl ieškovei perduoto buto faktinės būklės, vertino visų bylos (įskaitant ir atsakovių pateiktų) duomenų kontekste, todėl spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kaip, kad teigiama apeliaciniuose skunduose, pagrindo nėra.
45. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovėms pirmosios instancijos teisme buvo ribojama teisė teikti įrodymus, kurie patvirtintų jų užimtą poziciją ginčo klausimu. Priešingai, atsakovės nors ir turėjo visas galimybes, bet neprašė apklausti liudytojais jų darbuotojų (įskaitant ir buvusių), kurie dalyvavo pasirašant sutartį ir papildomą susitarimą su ieškove ar realiai dalyvavo patalpų perdavimo metu, kaip būstą administruojančios ir prižiūrinčios įmonės atstovai.
46. Atsakovės realizuodamos savo teises įrodinėti ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes neteikė įrodymų, kurie pagrįstų kokios būklės būstas buvo priimtas po ankstesnės būsto savininkės mirties. Iš į bylą pateiktų nuotraukų identifikuoti kada buvo pertvaros pašalintos nėra galimybių, o tai, kad kažkuriuo laikotarpiu ginčo buto patalpos (duomenys neskelbtini) buvo perskirstos pertvara, nereiškia, kad ją privalo atstatyti paskutinis socialinio būsto nuomininkas.
47. Apeliantės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ argumentai, jog tikėtina, kad planas prie būsto nuomos sutarties buvo, tačiau prarastas keičiantis jo valdytojams, tik sustiprina vertinimą, kad atsakovės savo pareigas, susijusias su būsto administravimu, jo priežiūra ir perdavimu nuomininkams atliko nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir pačių sudarytų sutarčių nuostatų. Iš nuomos sutarties nėra aišku ar apeliantė buvo supažindinta su būsto planu, ar sutartyje minimas pasas, kuriame turėjo būti fiksuotos pagrindinės būsto elementų charakteristikos apskritai buvo sudarytas.
48. Vien ta aplinkybė, kad 2017 m. gruodžio 1 d. socialinio būsto perdavimo - priėmimo aktu ieškovė pasirašė blanke atspausdintą pastabą, kad aptikus atliktą rekonstrukciją, perdavus būstą nuomininkas padengia visas pirminės būklės atstatymo arba dabartinės būklės įteisinimo išlaidas, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovei bet kuriuo atveju kyla pareiga pačiai atstatyti pertvarą ar atlyginti pertvaros atstatymo išlaidas. Subjektyvus vertinimas, kad nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo – priėmimo akto formos pasirašymas reiškia, jog ieškovė pripažino atlikusi socialinio būsto rekonstrukciją ir įsipareigojo nustatytus akte trūkumus pašalinti savo sąskaita nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra pakankamai įrodymų, jog ieškovei suteiktas būstas buvo su pertvaromis ir ieškovė yra atsakinga už jų išgriovimą. Nesant pirminio ieškovei ginčo būsto perdavimo – priėmimo akto negalima ir identifikuoti pirminės būsto būklės, kurią atsakovė ginčijamais aktais siekė įpareigoti ieškovę atstatyti arba kompensuoti tokios būklės atstatymo išlaidas.
49. Pabrėžtina, kad ieškinio reikalavimai nėra susiję su ginčo būsto nekilnojamojo turto registre fiksuotų duomenų nuginčijimu ir pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, šių duomenų teisingumo nekvestionavo. Tačiau, skirtingai nei vertina apeliantė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nekilnojamojo turto registro duomenys nepatvirtina, kad ginčo pertvaros išardytos būtent ieškovės ar su jos žinia bei nepaneigia ieškovės teiginių, kad ji patalpas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ perdavė tokias, kokias gavo.
50. Atsakovės formalus reikalavimas atstatyti pertvaras, t.y. atlikti būsto rekonstrukciją, kai butas tokio reikalavimo metu pripažintas netikslingu remontuoti, o į ilgalaikius ieškovės prašymus jį suremontuoti buvo neatsižvelgiama, vertintinas kaip prasilenkiantis su elementaria logika. Kita vertus, ieškovė bylos duomenimis nustatytoje faktinėje situacijoje neturi prisiimti atsakomybės už atsakovių atitinkamais laikotarpiais netinkamai įgyvendinamas patikėjimo teisinių santykių pagrindu, ginčo turto valdymo funkcijas.
51. Apeliantės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ vertinimą, kad 2017 m. gruodžio 1 d. nustatyti ginčo būsto neatitikimai dar 1981 m. spalio 16 d. inventorizacijos metu sudarytam patalpų planui bei Nekilnojamojo turto registro duomenims trukdo tinkamam būsto pardavimui, paneigia tai, kad ginčo butas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2020 m. vasario 3 d. jau yra parduotas trečiajam asmeniui (CPK 179 straipsnis).
52. Teisėjų kolegija, atsakovės UAB „Antakalnio būstas“ poziciją, kad ji šioje byloje yra netinkama atstove laiko teisiškai nepagrįsta. Nors ieškovės ginčijami įpareigojimai ir priimti kito subjekto, bet būtent UAB „Antakalnio būstas“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su ieškove ir būtent ji turėjo pareigą tinkamai perduoti ginčo butą ieškovei. Konstatavus, kad ieškovei butas perduotas nesilaikant teisinio reguliavimo, nefiksuojant jo perdavimo metu buvusios būklės, nesurašant buto perdavimo – priėmimo akto ar jam prilyginto dokumento, ši atsakovė taip pat turi prisiimti savo neteisėto veikimo, sąlygojusio ieškovės kreipimąsi teisminės gynybos, pasekmes – tenkinus ieškinį, kaip ir kitos atsakovės, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
53. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmos instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje esančių įrodymų vertinimu, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus, jų įrodomąją reikšmę, todėl nepagrįstu laikytini argumentais, jog teismas priimdamas sprendimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar priimtas sprendimas nemotyvuotas bei nepagrįstas byloje surinktų duomenų objektyviu ir visapusišku įvertinimu.
54. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui neturi.
55. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio (75 Eur) už ieškinį sumokėjimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį, šio mokesčio valstybės naudai iš atsakovių nepriteisė. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas žyminį mokestį, nuo kurio sumokėjimo atleista ieškovė, lygiomis dalimis (po 25 Eur) priteisia iš kiekvienos atsakovės valstybės naudai.
56. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio keisti ar naikinti atsakovių apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Tačiau išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš visų atsakovių po 25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
57. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą yra patyrusi 150 Eur išlaidų. Kadangi šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų ribų, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobūdį, bylos sudėtingumo kriterijų, teisingumo ir protingumo principus, todėl pilna apimtimi lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovių, pateikusių apeliacinius skundus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ją papildant.
Priteisti iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į.k. (duomenys neskelbtini), SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Antakalnio būstas“, į. k. (duomenys neskelbtini) po 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeista.
Priteisti iš atsakovių SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir UAB „Antakalnio būstas“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos.