Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-120-159/2013

2013 m. sausio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko L. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus J. R. 2012-03-14 pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko L. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011-12-12 gautas skolininko ir įkeisto daikto savininko L. Ž. pareiškimas. Jame nurodoma, kad kreditorius atsisako priimti skolą, ir jis CK 4.197 str. 4 d. pagrindu prašo pabaigti hipoteką, kadangi 45 000 Lt įmokėjo į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozito sąskaitą (b. l. 18).

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2012-01-12 gautas kreditoriaus J. R. 2012-01-06 prašymas. Jame nurodoma, kad prievolės pagal 2011-04-13 paskolos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 10-ojo biuro notarės G. K., registro Nr. 955, kuri buvo užtikrinta hipotekos lakštu, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), įkeistu turtu, skolininkas neįvykdė. L. Ž. likusi skola yra 13 500 Lt ir 139 Lt žyminis mokestis. Prašoma jam pervesti į hipotekos sąskaitą sumokėtus jam priklausančius pinigus 45 000 Lt (b. l. 21).

Skolininkas L. Ž. 2012-10-10 padavė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-20 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad CK 4.174 str. redakcija nuo 2012-07-01 numato, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas, ir tik esant maksimaliajai hipotekai šalys gali susitarti dėl netesybų bei nuostolių išieškojimo. Sutartinės hipotekos raštu užtikrintas tik pagrindinės prievolės, t. y. 45 000 Lt, įvykdymas, ir jame nėra jokių duomenų apie palūkanų bei netesybų išieškojimo užtikrinimą. 45 000 Lt skola kreditoriui yra grąžinta. Įvykdžius skolinį įsipareigojimą, hipoteka pasibaigia (CK 4.197 str.), tačiau teismas šio klausimo nesvarstė. Pažymi, kad 13 500 Lt skolą, už kurią teismas nutarė iš varžytynių parduoti butą, sudaro kreditoriaus apskaičiuoti delspinigiai, kurių išieškojimas nėra užtikrintas hipoteka. Delspinigių išieškojimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik pateikiant ieškinį dėl jų priteisimo ir yra naujo ginčo dalykas. Nutarus išieškoti iš skolininko delspinigius, jis neteko teisės gintis nuo neteisėtai vykdomo išieškojimo, o taip buvo pažeistos jo interesų garantijos (CK 4.194¹ str.). Kreditorius tyčia vengė priimti iš skolininko pinigus, siekdamas gauti didelius delspinigius – 90 Lt už kiekvieną termino praleidimo dieną, ir tai patvirtina šios bylos duomenys apie skolininko atliktą skolos įmokėjimą į teismo Hipotekos skyriaus depozito sąskaitą. Skolindamas pinigus J. R. sąmoningai numatė vieno mėnesio grąžinimo terminą ir aiškino, kad tai daroma tik dėl akių, nes sumokėjus palūkanas, skolos grąžinimo terminas bus pratęsiamas, o numatyti delspinigiai užtikrins jų mokėjimą. Skolininko teigimu, juo buvo pasinaudota. Apeliantas įvykdė visą pagrindinės prievolės dalį dėl 45 000 Lt skolos, todėl turi teisę prašyti sustabdyti išieškojimą iš hipotekos objekto (b. l. 52–53).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). CPK 329 str. numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-04-13 paskolos sutartimi, notarinio registro Nr. 955, kreditorius J. R. paskolino apeliantui L. Ž. 45 000 Lt, kuriuos šis įsipareigojo grąžinti iki 2011-05-13. Prievolės įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), įkeistas skolininkui L. Ž. priklausantis 32,92 kv. m ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 5–7). 2011-10-14 kreditorius J. R. pateikė Hipotekos skyriui prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 3). Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas L. Ž. sumokėjo kreditoriui 45 000 Lt skolą (b. l. 18–19, 22–23, 34–36, 44).

Apelianto teigimu, šiuo atveju skolininkui (apeliantui) įvykdžius skolinį įsipareigojimą – sumokėjus skolos sumą kreditoriui – hipoteka pasibaigė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo teiginiu. Kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo padavimo metu galiojusi CK 4.174 str. 1 d. redakcija numatė, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (LR CK 4.127, 4.170, 4.171, 4.172, 4.173, 4.174, 4.175, 4.176, 4.177, 4. , 4.179, 4.180, 4.181, 4.182, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.187, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192, 4.193, 4.195, 4.196, 4.197, 4.198, 4.199, 4.200, 4.201, 4.202, 4.204, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211, 4.212, 4.213, 4.214, 4.216, 4.219, 4.220, 4.221, 4.223, 4.224, 4.225, 4.226, 4.256 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 4.192-1, 4.194-1 straipsniais įstatymo 54 str. 3 d.). Kreditoriaus J. R. ir skolininko L. Ž. sudarytoje 2011-04-13 paskolos sutartyje numatyta, kad paskolos gavėjas L. Ž. įsipareigoja mokėti netesybas – 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos ar jos dalies (b. l. 8). Hipotekos lakštu, kurio identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), užtikrintas prievolės pagal 2011-04-13 paskolos sutartį, notarinio registro Nr. 955, įvykdymas. Taigi nekilnojamojo daikto hipoteka buvo užtikrintas ne tik pagrindinio reikalavimo (skolos grąžinimo), bet ir su juo susijusių papildomų reikalavimų (palūkanų, delspinigių, kitų su pagrindine skola susijusių sumų sumokėjimo) įvykdymas. Tai reiškia, kad hipoteka užtikrintas ne tik skolos (pagrindinio reikalavimo), bet ir delspinigių (netesybų) išieškojimas.

Apeliantas iš esmės nesutinka su pareiškėjo apskaičiuotu delspinigių dydžiu ir mano, kad pažeidžiamos CK 4.194¹ str. numatytos jo, kaip skolininko, teisės. Nustatyta, kad 2011-04-13 tarp J. R. ir L. Ž. sudarytoje paskolos sutartyje numatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos ar jos dalies. 2011-10-14 pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditorius J. R. nurodė, kad skolininkas terminą praleido 150 dienų. Nuo negrąžintos 45 000 Lt paskolos sumos tai sudarė bendrą 13 500 Lt delspinigių sumą, t. y. 90 Lt už praleistą dieną. Įstatyme nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (CK 6.73 str. 2 d.) arba neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje netoleruojamos neprotingai didelės, lupikiškos netesybos.

Hipotekos bylų nagrinėjimo tvarka pasižymi tokia specifika, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekai įregistruoti, įkeisti, priverstinai išieškoti iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar prašyme nurodomą procedūrą jam priklauso atlikti ar ne, ar pateikti šiai procedūrai vykdyti būtini dokumentai. Prašomas atlikti veiksmas yra atliekamas tuo atveju, kai pateikti dokumentai atitinka įstatymo reikalavimus; priešingu atveju prašomą atlikti procedūrą atlikti atsisakoma. Vis dėlto šios nuostatos negali būti suprantamos taip, kad hipotekos teisėjo vaidmuo apsiriboja tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylas nagrinėjantis teisėjas, kaip ir bet kuris kitas teisėjas, veikdamas teismo vardu, įgyvendina konstitucinį imperatyvą, kad teismas vykdo teisingumą. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas taip pat privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o kai to reikalauja viešasis interesas, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kad šį interesą apsaugotų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ypatingosios teisenos bendrosios nuostatos teismo veiklą nukreipia ta linkme, pagal kurią CPK XXV skyriuje nurodytas bylas (inter alia bylas dėl hipotekos teisinių santykių) teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (CPK 443 str. 7 d.). Šios nuostatos suponuoja išvadą, kad hipotekos teisėjas hipotekos bylos nagrinėjimo metu, veikdamas tiek šalies prašymu, tiek savo iniciatyva, turi teisę spręsti netesybų dydžio atitikties įstatymo reikalavimams klausimą tais atvejais, kai jos yra neprotingai didelės ir (ar) lupikiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Šiuo atveju vertinant 2011-04-13 paskolos sutartyje nustatytą delspinigių dydį atsižvelgtina į šalių prievolės vertę – paskolos sutartis sudaryta dėl 45 000 Lt, tuo tarpu prievolės įvykdymo terminas – vienas mėnuo. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju netesybos už 150 pradelstų dienų sudaro beveik 1/3 dalį pagrindinės skolos. Įvertintinas ir šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės pažeidimo aplinkybės. Apeliantas nurodo, kad kreditorius yra nesąžiningas. Apelianto teigimu, skolindamas pinigus kreditorius sąmoningai numatė vieno mėnesio grąžinimo terminą ir aiškino, kad tai daroma dėl akių, o sumokėjus palūkanas skolos grąžinimo terminas bus pratęsiamas. Apelianto teigimu, jis mokėjo 900 Lt per mėnesį palūkanas. Paskolos sutartyje palūkanos nenumatytos, tačiau apelianto nurodomų aplinkybių J. R. nepaneigė. Be to, atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad kreditorius vengė priimti prievolės įvykdymą, taip didindamas delspinigių sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos aplinkybių matyti, kad kreditorius vengė priimti prievolės įvykdymą, nesiekė bendradarbiauti su skolininku, taip prisiimdamas riziką dėl didėjančio delspinigių dydžio. Nustatyta, kad apeliantas, 2011-12-01 gavęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-16 nutartį dėl įkeisto turto arešto ir remdamasis CK 4.197 str. 4 d. nuostata, 2011-12-12 sumokėjo 45 000 Lt skolą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą, nurodydamas, kad kreditorius atsisako priimti skolą ir prašydamas baigti hipoteką (b. l. 18). 2012-01-06 kreditorius J. R. pateikė prašymą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą skolininko pervestą sumą pervesti į asmeninę J. R. sąskaitą (b. l. 21). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-13 nutartimi minėtų skolininko ir kreditoriaus prašymų netenkino (b. l. 22–23). 2012-03-14 J. R. pateikė 2012-01-06 prašymo patikslinimą, kuriame nurodė, kad prašo išieškoti 45 000 Lt skolą, 13 500 Lt delspinigių ir 139,10 Lt žyminio mokesčio ir išieškojimą nukreipti į įkeistą nekilnojamąjį turtą, parduodant šį iš varžytynių (b. l. 25). Skolininko L. Ž. atskirojo skundo pagrindu Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-24 nutartimi panaikino dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-13 nutarties ir patenkino kreditoriaus J. R. prašymą dėl 45 000 Lt pervedimo į jo asmeninę sąskaitą (b. l. 34–36).

Nagrinėjamos bylos atveju sutartinių netesybų dydis tiek procentine išraiška (0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną), tiek galutinės vertės dydžiu (13 500 Lt), palyginus su negrąžinto kredito suma – 45 000 Lt, atsižvelgiant į uždelstą atsiskaityti laiką, į prievolės pažeidimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neprotingai didelis. Todėl, vadovaujantis CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatomis, netesybos mažintinos iki 0,02 proc. už kiekvieną praleistą dieną, t. y. iš viso 1 350 Lt delspinigių už 150 uždelstų dienų. Atitinkamai keistina skundžiamos nutarties dalis, kuria nutarta išieškoti J. R. naudai iš skolininko L. Ž. delspinigius ir žyminį mokestį.

Skolininkui įvykdžius pagrindinę prievolę skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo išspręstas likusios kreditoriaus prašymo dalies dėl delspinigių ir žyminio mokesčio išieškojimo iš įkeisto turto tenkinimo klausimas. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad gavęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-16 nutartį, kuria areštuotas įkeistas turtas, skolininkas iš karto sumokėjo visą pagrindinę skolos sumą. Be to, apie kreditoriaus prašymo dėl delspinigių ir žyminio mokesčio išieškojimo iš įkeisto turto išsprendimą sužinojo tik 2012-10-05 (b. l. 51). Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, kad apeliantas neturės galimybės sumokėti kreditoriui 1 350 Lt delspinigių ir 139,10 Lt žyminio mokesčio. Esminę reikšmę turi ir aplinkybė, kad šiuo metu galiojantis CK 4.194¹ str. numato skolininko interesų garantijas. CK 4.194¹ str. 1 d. ir 2 d. numato, kad skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę bet kuriuo metu nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos iki hipotekos objekto realizavimo momento panaikinti hipoteką tinkamai įvykdydamas hipoteka užtikrintą prievolę. Jeigu hipoteka užtikrinta prievolė gali būti įvykdyta dalimis, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę prašyti sustabdyti išieškojimą iš hipotekos objekto įvykdydamas prievolės dalį, kurios įvykdymo terminas praleistas. Be to, kreditoriui nustatyta pareiga išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau (CK 4.194 str. 4 d.). Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, į tai, kad pagrindinė skola kreditoriui yra grąžinta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 1 350 Lt delspinigių ir 139,10 Lt žyminio mokesčio išieškojimo nukreipimas į įkeistą skolininko gyvenamąjį būstą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo metu lemtų neproporcingą skolininko interesų suvaržymą ir iš esmės neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (LR CK 1.5 str. 4 d., 3 str. 1 d.).

Skolininkui L. Ž. sumokėjus įsiskolinimą kreditoriui pagal sutartinę prievolę – 1 350 Lt delspinigių ir 139,10 Lt žyminio mokesčio, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl hipotekos pagal hipotekos lakštą, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pabaigos. Esant tokioms aplinkybėms naikinta skundžiamos nutarties dalis, kuria nutarta už iš įvykdyto pagrindinio reikalavimo atsirandantį įsiskolinimą parduoti iš varžytynių L. Ž. nuosavybės teise priklausantį įkeistą daiktą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį pakeisti.

Sumažinti J. R. naudai iš skolininko L. Ž. pagal 2011-04-13 paskolos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 10-ojo biuro notarės G. K., registro Nr. 955, išieškotiną delspinigių įsiskolinimo sumą nuo 13 500 Lt iki 1 350 Lt.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį, kuria nutarta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį L. Ž..

Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.