- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-824-480/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Galina Blaževič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transakma“, T. G., A. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TAK“
- Advokatai
- Inga Umbrasaitė
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Transakma“ ir T. G., atstovaujamo advokatės Ingos Umbrasaitės, apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2774-292/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TAK“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Transakma“, A. B., T. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pripažinti negaliojančiais pinigų išmokėjimą UAB „Transakma“ - 2000 Lt 2012 m. rugpjūčio 27 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12/044, 2500 Lt 2012 m. rugsėjo 3 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12/048, 2416,41 Lt 2012 m. lapkričio 30 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12/066, 5000 Lt 2013 m. lapkričio 25 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 13/085 ir 2000 Lt 2013 m. gruodžio 20 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 13/09;, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Transakma“ 13 916,41 Lt skolą; 2) pripažinti negaliojančiu 12 000 Lt pinigų išmokėjimą T. G. 2012 m. spalio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12/060, taikyti restituciją ir priteisti jai iš atsakovo T. G. 12 000 Lt skolą; 3) pripažinti negaliojančiais pinigų išmokėjimą A. B. 6542,09 Lt 2012 m. rugpjūčio 31 d. iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12/047, 9214,10 Lt 2012 m. rugsėjo 28 d. iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12/053, 1779,95 Lt 2012 m. spalio 31 d. iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12/061, 6549,05 Lt 2012 m. lapkričio 30 d. iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12/067, 1104,50 Lt 2012 m. gruodžio 31 d. iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12/074, 6483,35 Lt 2013 m. gegužės 31 d. iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 13/021, 3556,37 Lt 2013 m. birželio 28 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 13/038, 5000 Lt 2013 m. liepos 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 13/056, 5000 Lt 2013 m. spalio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 13/075 ir 1065,37 Lt 2013 m. gruodžio 20 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 13/092; taikyti restituciją ir priteisti jai iš atsakovės A. B. 46 294,78 Lt skolą; 4) priteisti iš atsakovės A. B. 2503,56 Lt ir 2172 Lt sumas nuostoliams atlyginti; 5) priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad teismas 2014-01-17 nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovei, administratoriumi paskyrė R. B.. UAB „TAK“ direktore nuo 2011-09-05 iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo A. B.. Nuo 2011-08-15 UAB „TAK“ 100 procentų akcijų savininku tapo T. G., kuris tuo pačiu nuo 2003-11-12 buvo ir UAB „Transakma“ direktorius ir nuo 2010-06-19 UAB „Transakma“ 100 procentų akcininkas. Ieškovė po 2011-12-31 buvo nemoki. Įmonės vadovė privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi 2013-11-25 ir 2013-12-20 ginčijami sandoriai pažeis kreditoriaus teises, nes UAB „Transakma“ ir UAB „TAK“ buveinė buvo tuo pačiu adresu, ir toje pačioje patalpoje bei buhalterinę apskaitą vedė tas pats asmuo. Kreditorius VSDFV Alytaus skyrius jau 2013-07-25 raštu kreipėsi į įmonę dėl 13 541,03 Lt skolos sumokėjimo ir įspėjo, kad nesumokėjus iki 2013-08-30 kreipsis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ginčijami pinigų išmokėjimo sandoriai pažeidė kreditorių interesus, nes ieškovei išmokėjus atsakovams pinigų sumas, įmonės turtas sumažėjo 72 211,19 Lt ir dėl to kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą iš dalies. Sandorio šalys UAB „TAK“ ir UAB „Transakma“ buvo nesąžiningos, nes UAB „TAK“ sudarė pinigų mokėjimo sandorį su UAB „Transakma“, kurios vadovas ir 100 % akcijų valdytojas T. G. turėjo nuosavybės teise UAB „TAK“ 100 % akcijų. Atsakovės A. B. nesąžiningumas preziumuojamas, nes UAB „TAK“ sudarė pinigų išmokėjimo sandorį su A. B. - fiziniu asmeniu, kuris yra įmonės vadovas. A. B. pagal UAB „TAK“ 2014-01-27 balansą neperdavė turto administratoriui 2503,56 Lt sumai. 2013 m. viduryje A. B. pateikus pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, 2014 m. sausio mėnesį nebūtų susidaręs 2172 Lt nuostolis dėl įmonės veiklos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; pripažino negaliojančiais 2000 Lt pinigų išmokėjimą UAB „Transakma“ pagal 2012 m. rugpjūčio 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. 12/044, 2500 Lt pinigų išmokėjimą UAB „Transakma“ pagal 2012 m. rugsėjo 03 d. kasos išlaidų orderį Nr. 12/048, 2416,41 Lt pinigų išmokėjimą UAB „Transakma“ pagal 2012 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 12/066, 5000 Lt pinigų išmokėjimą UAB „Transakma“ pagal 2013 m. lapkričio 25 d. kasos išlaidų orderį Nr. 13/085 ir 2000 Lt pinigų išmokėjimą UAB „Transakm“ pagal 2013 m. gruodžio 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 13/093, ir priteisė iš UAB „Transakma“ bankrutuojančiai UAB „TAK“ 13 916,41 Lt bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažino negaliojančiu 12000 Lt pinigų išmokėjimą T. G. 2012 m. spalio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12/060 ir priteisė iš T. G. ieškovui bankrutuojančiai UAB „TAK" 12 000 Lt bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažino negaliojančiais 6542,09 Lt pinigų išmokėjimą A. B. pagal 2012 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 12/047, 9214,10 Lt pinigų išmokėjimą pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 12/053, 1779,95 Lt pinigų išmokėjimą pagal 2012 m. spalio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12/061, 6549,05 Lt pinigų išmokėjimą pagal 2012 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 12/067, 1104,50 Lt pinigų išmokėjimą pagal 2012 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 12/074, 6483,35 Lt pinigų išmokėjimą pagal 2013 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 13/021, 3556,37 Lt pinigų išmokėjimą pagal 2013 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 13/038, 5000 Lt pinigų išmokėjimą pagal 2013 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 13/056, 5000- Lt pinigų išmokėjimą pagal 2013 m. spalio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 13/075 ir 1065,37 Lt pinigų išmokėjimą pagal 2013 m. gruodžio 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 13/092 ir priteisė iš A. B. bankrutuojančiai UAB „TAK“ 46 294,78 Lt skolą, 4675,56 Lt nuostoliams atlyginti, iš viso: 50 970,34 Lt bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš UAB „Transakma“ 417,50 Lt žyminį mokestį valstybei bei 6,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso 424,34 Lt; priteisė iš T. G. 360 Lt žyminį mokestį valstybei bei 6,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso 366,84 Lt; priteisė iš A. B. 1529,10 Lt žyminį mokestį valstybei bei 6.84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso 1535,94 Lt.
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014-01-17 nutartimi ieškovei UAB „TAK“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas R. B., nutartis įsiteisėjo 2014-01-28. UAB „TAK“ direktore nuo 2011-09-05 iki 2014-01-28 buvo A. B.. Vieninteliu UAB „TAK“ akcininku nuo 2011-08-15 yra T. G., nuo 2003-11-12 jis yra ir atsakovės UAB „Transakma“ direktorius, o nuo 2010-06-19 UAB „Transakma“ vienintelis akcininkas. Nuo 2011-09-05 iki 2014-02-18 UAB „TAK“ buhaltere dirbo D. K., kuri dirbo ir UAB „Transakma“ buhaltere. UAB „Transakma“ registruota ir jos buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu ir tose pačiose patalpose buvo ir UAB „TAK“ buveinė, nors ji registruota (duomenys neskelbtini), UAB „Transakma“ ir UAB „TAK“ savininko gyvenamosiose patalpose. Kasos išlaidų orderis apibrėžiamas kaip buhalterinis dokumentas, patvirtinantis grynųjų pinigų išmokėjimą kreditoriui. Tai nėra pati sutartis, o tik iš sutarčių atsiradusių santykių tarp šalių įforminimas vienašaliu aktu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokio dokumento išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę, sumokėti tam tikrą sumą, vykdant sutartinę ar kitą prievolę, o kadangi sandorių pripažinimas negaliojančiais nėra pagrindinis Pauliano ieškinio tikslas bankrutuojančios įmonės atveju, o pagrindinis tikslas yra sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, tai kasos išlaidų orderiai, kaip vienašaliai aktai gali būti pripažįstami negaliojančiais Pauliana ieškinio pagrindu. Nuo 2011-12-31 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „TAK“ bendrovė jau neturėjo turto, kurio vertės pakaktų padengti įsipareigojimų vykdymui. Dėl pinigų išmokėjimo atsakovams buvo ne tik didinamas UAB „TAK“ nemokumas, dėl kurio nebuvo galima patenkinti kreditorių UAB „Eccua“, UAB „Dzūkijos kulverstukas“, A. K., L. įmonės „Egzotika“, UAB „Lankava“, UAB „AD projects“ UAB „Gairana“, kurie buvo tuo metu, kai buvo sudaromi ginčijami pinigų išmokėjimo sandoriai, reikalavimai, bet ir UAB „TAK“ esant nemokiai, buvo suteikta pirmenybė kreditoriams UAB „Transakma“, T. G. ir A. B., kurie yra susiję su bankrutuojančia UAB „TAK“. Atsakovų argumentai, kad nurodyti kreditoriai, nepaisant pradelstų mokėjimų ir toliau ieškovui teikė prekes kreditan vertintini priešingai, ne atsakovų naudai, nes skolininkas UAB „TAK“, būdamas nemokus, ir sandoriais prisiimdamas vis naujus įsipareigojimus, kurių prisiimti neprivalėjo, taip pat pažeidė kreditorių teises. Preziumuojma, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas - juridinis asmuo (šiuo atveju UAB „TAK“) sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo vadovas ar valdymo organo narys (šiuo atveju UAB „TAK“ direktorė A. B.); jeigu skolininkas sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats yra to juridinio asmens dalyvis (šiuo atveju - atsakovas T. G.), nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų; jeigu skolininkas sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu (šiuo atveju - UAB „Transakma“), kai vienos sandorių šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, turintis abiejų juridinių asmenų akcijų (šiuo atveju - T. G.). Prezumpcija nenuginčyta. Teismas konstatavo, kad egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškinys dalyje dėl kasos išlaidų orderių panaikinimo ir teisinių pasekmių atsakovų UAB “Transakma”, T. G. ir A. B. atžvilgiu tenkintas.
Atsakovė A. B. pagal UAB „TAK” buhalterės sudarytą 2014-01-27 balansą neperdavė turto už 2503,56 Lt, t. y. neperdavė suvirinimo aparato Elektra Light, kurio likutinė vertė 639,90 Lt, siurblio 25-11 su smulkintuvu, kurio likutinė vertė 1320 Lt, ir kasoje apskaitytų grynųjų pinigų 543,65 Lt sumai. Tokiu būdu, bankrutuojančiai įmonei padaryti nuostoliai. Atsakovė A. B. pažeidė prievolę, nes kreditorius pagrįstai, remdamasis teismo sprendimu (nutartimi) reikalauja, kad ji įvykdytų prievolę. Be to, A. B. nuo 2011-09-05 iki iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, būdama įmonės vadove turėjo žinoti, kad įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vykdydama įmonės ūkinę komercinę veiklą 2013-2014 metais pablogino įmonės turtinę padėtį 33 919 Lt suma. 2013 m. viduryje pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2014 m. sausio mėnesį nebūtų susidaręs 2172 Lt nuostolis dėl veiklos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė UAB „Transakma“ apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 1-4) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą dalyje, kuria tenkintas ieškinys UAB „Transakma“ atžvilgiu, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas neteisingai vertino ginčo esmę dėl to, ar ginčijamas sandoris laikytinas pažeidžiančiu ieškovo kreditorių teises. Ieškiniu neįrodytas ieškovės kreditorių teisių pažeidimo faktas. Tuo metu, kai buvo išrašyti ginčijami kasos išlaidų orderiai, įmonė vykdė veiklą ir, gaudama pajamas, apmokėdavo veiklos išlaidas. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.
2. Bankroto administratoriaus ginčijamų sandorių pasekmės neatitinka nei vienų actio Pauliana instituto taikymo sąlygos nuostatų požymių. UAB „TAK“ iki bankroto administratoriaus ginčijamų sandorių įvykdymo ir po jų vykdė savo pobūdžiu bei apimtimi tas pačias arba panašias finansines operacijas, susijusias su mokėjimais už įvairių tiekėjų suteiktas paslaugas. UAB „TAK“ mokumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - įmonės kasoje esančių piniginių lėšų ir įmonės bankinėje sąskaitoje esančių lėšų cirkuliavimas. Nei vienas įmonės kreditorius, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, neimdavo bankroto bylos iškėlimo, nes tikėjo UAB „TAK“ mokumu ir ja pasitikėjo.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „TAK“ atlikti mokėjimai, vykdant operacijas grynaisiais pinigais: 2013-09-06 UAB „Dotesta“; 2013-08-14, 2013-08-27 ir 2013-06-25 UAB „Ardema“; 2013-07-03, 2013-07-17 ir 2013-07-29 UAB „Durga“; 2013-07-03, 2013-06-05, 2013-06-10, 2013-06-18, 2013-06-25, 2013-05-02 ir 2013-05-10 UAB „Justoja“; 2013-07-03, 2013-07-25, 2013-06-14, 2013-06-18 ir 2013-06-25 UAB AD projects; 2013-07-03 ir 2013-05-08 UAB „BTA draudimas“; 2013-05-15 UAB „Gairana“; 2013-05-15 ir 2013-05-16 UAB „Lankava“. Tačiau šių UAB „TAK“ piniginių mokėjimų veiksmų bankroto administratorius neginčija, ieškinys reiškiamas tik UAB „Transakma“.
4. Teismas neišanalizavo ginčijamų kasos išlaidų orderių atsiradimo pagrindų, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Byloje nenustatyta, jog UAB „TAK“ po atsiskaitymo su apeliantu nutraukė ūkinę - komercinę veiklą. Vertinant, ar ieškovės ginčijamas atsiskaitymo su apeliantu būdas pažeidė UAB „TAK“ kreditorių interesus, būtina ginčijamus kasos išlaidų orderius vertinti pagal kiekvieno iš jų atsiradimo pagrindą ir aplinkybes, lėmusias tokio atsiskaitymo pasirinkimą.
Atsakovas T. G., atstovaujamas advokatės Ingos Umbrasaitės, apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 7-10) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančiu 12 000 Lt pinigų išmokėjimą T. G. 2012-10-31 pagal kasos pajamų orderį Nr. 12/060 ir priteisė iš T. G. ieškovui bankrutuojančiai UAB „TAK“ 12 000 Lt bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-06- 03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nepagrįstai laikė, jog šios bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti visų actio Pauliana sąlygų egzistavimą. Po paskolos grąžinimo apeliantui ieškovė atliko mokėjimus ir kitiems kreditoriams, tačiau administratorius šių sandorių neginčija. Byloje pateikti duomenys rodo, kad nei paskolos apeliantui išmokėjimo metu, nei po paskolos grąžinimo ieškovė nebuvo nemoki ir vykdė įprastinę ūkinę-komercinę veiklą. T. G. lygiai taip pat trumpalaikėmis paskolomis pagal poreikį finansuodavo ieškovę įmonę ir anksčiau, vieną paskolą ieškovė jam grąžino 2012 m. gegužės mėn., tačiau šio paskolos grąžinimo administratorius neginčijo.
2. Teismas, išimtinai vertinęs tik balansinį ieškovės turto ir įsipareigojimų santykį bei jo pokytį nuo 2011 m. iki bankroto bylos iškėlimo, net nebandė aiškintis ar gilintis į faktines aplinkybes kokių ir kokio dydžio kreditorinių įsipareigojimų ieškovė turėjo būtent paskolos apeliantui grąžinimo metu ir kokios buvo jos galimybės atsiskaityti su buvusiais kreditoriais po paskolos T. G. grąžinimo. Vietoje to teismas akcentavo, kokio dydžio ieškovės kreditoriniai reikalavimai buvo bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. praėjus 15 mėnesių nuo paskolos grąžinimo dienos. Paskolos T. G. sugrąžinimo metu ieškovės vykdytini kreditoriniai įsipareigojimai siekė vos daugiau nei 12 tūkst. litų. Iš ieškovės bendrovės pajamų ir išlaidų srautų yra akivaizdu, kad visi šie kreditoriniai įsipareigojimai realiai galėjo būti padengti netrukus po paskolos T. G. išmokėjimo, o jų nepadengimą sąlygojo kitos, nei ginčo paskolos grąžinimas, priežastys. Apeliantas negali būti laikomas atsakingu už tai, kad po to, kai jam buvo sugrąžinta trumpalaikė paskola, ieškovė prisiėmė naujų įsipareigojimų, kurių galiausiai negalėjo padengti.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo apelianto nesąžiningumą. Apelianto nesąžiningumui konstatuoti nepakanka vien fakto, kad jis buvo ieškovės įmonės akcininku. Jis nedalyvavo kasdieninėje bendrovės veikloje ir tokios pareigos jam nenumatė joks teisės aktas. Priimdamas grąžinamą paskolą, T. G. pasikliovė ieškovės vadovės pateikta informacija, paskolos išmokėjimo metu nebuvo aplinkybių, leidžiančių apeliantui objektyviai įtarti, kad bendrovė yra nepajėgi vykdyti savo prievolių tiek apeliantui, tiek ir kitiems kreditoriams, juo labiau, kad po 15 mėnesių šiai bendrovei bus paskelbtas bankrotas. Apeliantas ieškovės bendrovės akcijas įsigijo tik 2011-08-15, t. y. prieš 14 mėnesių iki ginčo paskolos išmokėjimo jam, todėl kalbėti apie T. G., kaip bendrovės vienintelio investuotojo, nesąžiningus veiksmus naujai įgytos bendrovės ir (ar) jos kreditorių atžvilgiu yra nepagrįsta nei sąžiningumo principų, nei elementarios verslo logikos požiūriu.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „TAK“ atsiliepime į apeliacinius skundus (3 t. b. l. 15-18) prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Ginčijami pinigų išmokėjimo sandoriai pažeidė kreditorių interesus, nes UAB „TAK“ išmokėjus pinigų sumas apeliantams, įmonės turtas sumažėjo ir dėl to kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą iš dalies. Nemokus skolininkas turi teisę vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės suteikti pranašumo susijusiems su įmone asmenims. UAB „TAK“ pagal 2011-12-31 balansą buvo faktiškai nemoki. Ieškovė neginčija paslaugų suteikimo ir prekių pardavimų, nes jie nepažeidė įmonės kreditorių interesų. UAB „TAK“ kreditorių teises pažeidė pinigų išmokėjimai, kai UAB „TAK“ būdama nemoki suteikia pirmenybę išmokėti pinigus apeliantams, o su kitais kreditoriais, turinčiais neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, neatsiskaitoma. Apeliantės UAB „Transakma“ paminėta teismų praktika neaktuali šioje byloje, nes faktinės aplinkybės nėra tapačios. Ieškovė neginčija tretiesiems asmenims (UAB „Ardema“, UAB „BTA draudimas“, UAB „Gairana“ ir kt.) pinigų išmokėjimų, nes negali įrodyti visų Actio Pauliana instituto taikymo sąlygų. Apeliantų nesąžiningumas yra preziumuojamas. UAB „Transakma“ yra kreditorius UAB „TAK“ bankroto byloje 2097,75 Lt sumai, todėl turi teisę ginti savo interesus pareikšdama netiesioginius ieškinius, tame tarpe ir Actio Pauliana teisiniu pagrindu. UAB „TAK“ išmokėdama 12000,- Lt sumą T. G. pažeidė kreditorių UAB „Eccua“ ir UAB „Dzūkijos kulverstukas“ interesus ir teises. Neturi teisinės reikšmės kokių ir kokio dydžio kreditorinių įsipareigojimų ieškovas turėjo būtent paskolos grąžinimo metu. Svarbu, kad UAB „TAK“ sudaromas sandoris pažeidė bent vieno kreditoriaus interesus ir teises. UAB „TAK“ jau nuo 2011-12-31 negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, o taip pat ir po paskolos grąžinimo T. G. ši galimybė sumažėjo. Ieškovė neginčijo T. G. 2012 m. gegužės mėnesį pinigų išmokėjimo, nes 2012 metų gegužės mėnesį iš bankroto byloje patvirtintu kreditorių nė vienas neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės UAB „TAK“ .
Atsakovas T. G., atstovaujamas advokatės Ingos Umbrasaitės, atsiliepime į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 21-23) prašo tenkinti apeliantės UAB „Transakma“ ir atsakovo T. G. šioje byloje pareikštus apeliacinius skundus, ieškovės UAB „TAK“ ieškinio reikalavimus šių atsakovų atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo įmonės bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo piniginių lėšų išmokėjimą atsakovams.
Bylos duomenimis nustatyta, 2014-01-17 Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovei UAB „TAK“ iškelta bankroto byla. Teismas UAB „TAK“ administratoriumi paskyrė R. B.. Teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjo 2014-01-28. UAB „TAK“ direktore nuo 2011-09-05 iki 2014-01-28 (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos) buvo A. B.. Vieninteliu UAB „TAK“ akcininku nuo 2011-08-15 yra T. G., o nuo 2003-11-12 jis yra ir atsakovės UAB „Transakma“ direktorius bei šios bendrovės vienintelis akcininkas nuo 2010-06-19. Nuo 2011-09-05 iki 2014-02-18 UAB „TAK“ buhaltere dirbo D. K., kuri dirbo ir UAB „Transakma“ buhaltere. UAB „Transakma“ registruota ir jos buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu ir tose pačiose patalpose buvo ir UAB „TAK“ buveinė, nors ji registruota (duomenys neskelbtini), UAB „Transakma“ ir UAB „TAK“ savininko gyvenamosiose patalpose. Laikotarpiu nuo 2012-08-27 iki 2013-12-20 ieškovė UAB „TAK“ pagal kasos išlaidų orderius išmokėjo atsakovams 72 211,19 Lt sumą: UAB „Transakma“ – 13 916,41 Lt, T. G. – 12 000, 00 Lt, A. B. – 46 294,78 Lt. Šių faktinių aplinkybių apeliantai UAB „Transakma“ ir T. G. byloje neginčija.
Ginčas byloje kilo dėl atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantų – atsakovės UAB „Transakma“ ir T. G. apeliaciniuose skunduose keliamas ginčas ne dėl visų actio Paukiana taikymo sąlygų egzistavimo ir bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, nes aplinkybių peržengti šias ribas, kai to reikalauja viešasis interesas, nenustatė (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sąlygos
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios aplinkybės, susijusios su skolininko mokumo sumažėjimu, būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Taigi, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Byloje ieškovė jos kreditorių interesų pažeidimą įrodinėjo tuo, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki, o ginčijamais mokėjimais pirmenybė suteikta tik atsakovams gauti savo reikalavimų patenkinimą iš ieškovės mokėtinų sumų. Apeliantų teigimu, ginčo mokėjimų metu ieškovės ekonominė būklė neatitiko nemokumo būsenos, o šie mokėjimai nelėmė jos nemokumo ir ji vykdė įprastinę ūkinę- komercinę veiklą. Apeliantas T. G. nurodo, kad po paskolos jam grąžinimo (pinigai išmokėti 2012-10-31) ieškovė netapo nemoki ir atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, tačiau pirmosios instancijos teismas nebandė aiškintis ir gilintis į faktines aplinkybes, kokių ir kokio dydžio kreditorinių įsipareigojimų ieškovė turėjo paskolos jam grąžinimo metu ir kokios buvo jos galimybės atsiskaityti su buvusiais kreditoriais po paskolos jam grąžinimo. Apeliantė UAB „Transaka“ teigia, kad byloje nenustatyta, jog po ginčijamų atsiskaitymų su ja ieškovė nutraukė ūkinę –komercinę veiklą, o pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, lėmusio tokio atsiskaitymo pasirinkimą, o be to, buvo atliekami mokėjimai ir kitiems kreditoriams, vykdant operacijas grynaisiais pinigais, kurių administratorius neginčija.
Bylos medžiaga patvirtina, jog BUAB „TAK“ nemokumas buvo nustatytas Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi (LITEKO duomenys, civilinė byloje Nr. B2-687-230/2015), tačiau tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo sandoriais nebuvo pažeisti įmonės bei jos kreditorių interesai, kadangi CK 6.66 straipsnis nereikalauja, jog įmonės nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu būtų teisiškai konstatuotas, todėl siekiant nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, pakanka nustatyti faktinį įmonės nemokumą sandorio sudarymo metu. Pažymėtina, jog minėtoje nutartyje iškeliant ieškovei bankroto bylą teismas yra konstatavęs, kad UAB „TAK“ skola Valstybinio socialinio draudimo biudžetui 2014-01-08 sudaro 24528,21 Lt, skola valstybės biudžetui 2013-09-09 sudaro 6424,95 Lt; iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentų registrui neteikia nuo 2010 m; iš ieškovo pateikto atsakovės (nagrinėjamu atveju - ieškovės) balanso už laikotarpį nuo 2011-09-01–2011-12-31, duomenų matyti, kad atsakovės turtas šiuo laikotarpiu buvo įvertintas 38042 Lt, kurį sudarė: ilgalaikis materialus turtas (transporto priemonės) – 435 Lt, trumpalaikis – 37607 Lt , kurį sudarė: žaliavos ir komplektavimo gaminiai – 5356, per vienerius metus gautinos sumos – 2963 Lt, pinigai ir jų ekvivalentai – 2153 Lt; šio balanso duomenimis, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 45624 Lt, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 45614, t. y. bankroto bylos iškėlimo dienai yra pradelsti; teismas taip pat laikė svarbia aplinkybe, jog pagal balansą atsakovės pagrindinę dalį turto sudarė likvidus turtas ( per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai). Įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iškeliama bankroto byla remiantis ĮBĮ nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibūdinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą actio Pauliana prasme, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Nagrinėjamu atveju nustatant, ar ieškovė ginčijamų mokėjimų metu buvo faktiškai nemoki, svarbus duomenų, pagrindžiančių įmonės finansinių prievolių mastą ir jų vykdymą ginčijamų mokėjimų metu, vertinimas. Sprendžiant dėl UAB „TAK“ faktinio nemokumo ginčijamų mokėjimų metu, t. y. nuo 2012-08-27 iki 2013-12-20, svarbus aplinkybių dėl įmonės finansinės padėties, prievolių masto ir jų (ne)vykdymo ginčijamų mokėjimų laikotarpiu aiškinimas ir byloje esančių įrodymų vertinimas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pakankamai aiškiai pasisakė dėl faktinio UAB „TAK“ nemokumo nustatymo, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. UAB „TAK“ pagal 2011-12-31 balansą įmonės turtas buvo 21 331 Lt sumai, o įsipareigojimai sudarė 45 325 Lt, t.y. viršijo į balansą įrašyto turto vertę 2 kartus, o tai reiškia, kad įmonės įsipareigojimai 23 994 Lt buvo didesni nei turtas, 2012-12-31 turto turėjo 20 376 Lt sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 84 827 Lt, 2013-12-31 turto turėjo 58 615 Lt sumai, tačiau įsipareigojimų jau turėjo 154 813 Lt sumai. O vertinat tai, kad pagal 2014-01-27 balansą, t.y. iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, UAB „TAK“ turtas buvo 58 615 Lt, o įsipareigojimai padidėjo iki 156 985 Lt, akivaizdu, kad nuo 2011-12-31 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „TAK“ bendrovė jau neturėjo turto, kurio vertės pakaktų padengti įsipareigojimų vykdymui. Be to, kaip jau minėta, nutartyje iškeliant bankroto bylą teismas svarbia aplinkybe pagrįstai laikė tai, jog pagal balansą (o jis buvo tik 2011-12-31) atsakovės (nagrinėjamu atveju – ieškovės) pagrindinę dalį turto sudarė likvidus turtas (per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai), kas iš esmės leidžia spręsti, jog įsipareigojimų vykdymas jau tuomet faktiškai ieškovės turtu nebuvo padengtas. Dėl pinigų šiuo nurodytu laikotarpiu išmokėjimo atsakovams- UAB „Transakma“- 13 916,41 Lt, T. G.- 12 000 Lt, 46 294,78 Lt A. B. buvo ne tik didinamas UAB „TAK“ nemokumas, dėl kurio nebuvo galima patenkinti kreditorių UAB „Eccua“, UAB Dzūkijos kulverstukas“, A. K., L. įmonės „Egzotika“, UAB „Lankava“, UAB „AD projects“ UAB „Gairana“, kurie buvo tuo metu, kai buvo sudaromi ginčijami pinigų išmokėjimo sandoriai, reikalavimai, bet ir UAB „TAK“ esant nemokiai, buvo suteikta pirmenybė kreditoriams UAB „Transakma“, T. G. ir A. B., kurie kaip jau minėta, yra susiję su bankrutuojančia UAB „TAK“. Kaip pagrįstai konstravo pirmosios instancijos teismas, atsakovų argumentai, kad nurodyti kreditoriai, nepaisant pradelstų mokėjimų ir toliau ieškovui teikė prekes kreditan vertintini priešingai, ne atsakovų naudai, nes skolininkas UAB „TAK“, būdamas nemokus, ir sandoriais prisiimdamas vis naujus įsipareigojimus, kurių prisiimti neprivalėjo, taip pat pažeidė kreditorių teises. Apeliacinių skundų argumentai šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir jomis remiantis padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia. Rašytiniai įrodymai - ieškovės kasoje esančios piniginės lėšos ir jų cirkuliacija ginčo laikotarpiu, nepatvirtina ieškovės mokumo ir neteikia pagrindo išvadai, kad ginčijamų mokėjimų metu ieškovės kasoje esančios piniginės lėšos tokias pat ar panašias finansines operacijas, susijusias su mokėjimais už įvairių tiekėjų parduotas prekes bei suteiktas paslaugas, leido vykdyti ne tik su atsakovais, be pavienių mokėjimų atskiriems kreditoriams, bet ir su jau paminėtais kreditoriais sumokant jiems pradelstas skolas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsiliepime į ieškinį ir pats apeliantas pripažino, jog paskolos jam grąžinimo metu, ieškovė tikėtinai buvo pradelsusi mokėjimus UAB „Eccua“, UAB „Dzūkijos kulverstukas“.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog ginčijami mokėjimai nelėmė ieškovės nemokumo, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas, aiškindamas kreditorių interesų pažeidimo kriterijus actio Pauliana kontekste, laikosi nuoseklios pozicijos, jog kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja (pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra), bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Kadangi CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, be konkrečiai apibrėžtų kreditoriaus interesų pažeidimo atvejų, nustatyta, kad skolininko sudarytu sandoriu jie (interesai) gali būti pažeisti ir kitais įstatyme konkrečiai neįvardytais atvejais, tai kreditoriaus interesai gali būti pažeidžiami įvairiai. Actio Pauliana taikymo sąlygos yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju sprendžia, ar kreditorius įrodė tokių aplinkybių buvimą. Nustačius bylos faktines aplinkybes, jų kontekste turi būti vertinama, ar nebuvo kreditorių teisių pažeidimo ir ar yra pagrindas taikyti CK 6.66 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Kaip nustatyta bylos medžiaga, Kauno apygardos teismo 2014-04-07 nutartimi buvo patvirtinti BUAB „TAK“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų: UAB „Transakma“ finansinis reikalavimas 2097,75 Lt sumai, UAB „Eccua“ – 22 865,05 Lt, o šis kreditorinis reikalavimas susidarė laikotarpiu nuo 2012-07-30 iki 2012-10-15; UAB „Dzūkijos kulverstukas“ – 2 955,10 Lt, o šis kreditorinis reikalavimas susidarė laikotarpiu nuo 2012-08-31 iki 2013-10-23 ir kt. Ieškovė apeliantei UAB „Transakma“ laikotarpiu nuo 2012-08-27 iki 2013-12-20 pagal kasos išlaidų orderius išmokėjo – 13 916,41 Lt, apeliantui T. G. 2012-10-31 – 12 000, 00 Lt, kai tuo tarpu pagal kasos knygą skola UAB „Eccua“ tik augo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ginčo mokėjimais atsiskaitant su atsakovais, nepagrįstai suteikta pirmenybė būtent šiems susijusiems su įmone kreditoriams gauti savo reikalavimo patenkinimą, kartu sumažintos tuo metu buvusių UAB ,,TAK“ kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą. Tokie šalių veiksmai suformuotoje teismų praktikoje vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013).
Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditorių teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, pažymėta, kad kol skolininkui neiškelta bankroto byla, įstatyme nenustatyta bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika, nes kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais, tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, esant ginčui dėl tokių sandorių, svarbu, jog sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti tokį sandorį sudaryti tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įmonės byloje esančius bendrovės finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus, kitus rašytinius įrodymus, nustatė, kad ginčijamų mokėjimų metu įmonė turėjo įsipareigojimų ne tik apeliantams, bet ir kitiems kreditoriams, kurių reikalavimų terminai jau buvo suėję; užuot vykdžiusi įsipareigojimus visiems kreditoriams proporcingai, įmonė didžiausia dalimi atsiskaitė su atsakovais, taip pat su keliais kitais kreditoriais. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju nėra pareikšta reikalavimų dėl atliktų mokėjimų ir kitiems keliems kreditoriams, vertinant ją bendrame aplinkybių kontekste, neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atlikus ginčijamus mokėjimus, buvo gerokai sumažintas ieškovės turtas ir jų metu buvusių kreditorių galimybė gauti savo reikalavimo tenkinimą. Bendrovė, žinodama apie savo nemokumą, ginčijamais mokėjimais atsiskaitydama tik su keliais iš daugelio kreditorių, bet didžiausia dalimi su atsakovais, nepagrįstai suteikė būtent šiems kreditoriui pirmenybę gauti reikalavimo tenkinimą prieš kitus kreditorius. Nors apeliantas T. G. šiuos mokėjimus siekia pateisinti verslo logika, kai jis trumpalaikėmis paskolomis pagal poreikį finansuodavo įmonę, o po paskolos jam grąžinimo netrukus galėjo būti padengti ir kiti kreditoriniai įsipareigojimai (UAB „Eccua“, UAB „Dzūkijos kulverstukas“), o apeliantė UAB „Transalma“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kiekvieno kasos išlaidų orderio atsiradimo pagrindą ir aplinkybių, lėmusių tokio atsiskaitymo pasirinkimą, tačiau šiuo aspektu pateikti apeliacinių skundų argumentai nepatvirtinama, kad prieš iškeliant įmonei bankroto bylą šie mokėjimai leido išvengti bankroto, buvo kuo nors naudingi kitiems kreditoriams, dėl jų nekito įmonės finansinė padėtis. Taigi byloje nustatytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, atlikdama ginčijamus mokėjimus, ieškovė faktiškai buvo nemoki, ir jais be teisinio pagrindo suteikė pirmenybę susijusiems su įmone atsakovams prieš kitus kreditorius, taip pažeisdama jų teises. Toks įmonės veiksmų vertinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tokie veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis su kitais kreditoriais sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).
Dėl apelianto (ne)sąžiningumo kaip actio Pauliana taikymo sąlygos
Apeliantas T. G. nurodo, kad jis priimdamas grąžinamą paskolą pasikliovė ieškovės vadovės pateikta informacija, jog paskolos išmokėjimo metu nebuvo aplinkybių, leidžiančių apeliantui objektyviai įtarti, kad bendrovė yra nepajėgi vykdyti savo prievolių tiek apeliantui, tiek ir kitiems kreditoriams, juo labiau, kad po 15 mėnesių šiai bendrovei bus paskelbtas bankrotas. Be to, kalbėti apie T. G., kaip bendrovės vienintelio investuotojo, nesąžiningus veiksmus naujai įgytos bendrovės ir (ar) jos kreditorių atžvilgiu yra nepagrįsta nei sąžiningumo principų, nei elementarios verslo logikos požiūriu. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas. Analizuodama ir vertindama apelianto argumentus dėl jo sąžiningumo, teisėjų kolegija pažymi, kad atliktas ginčijamas mokėjimas apeliantui nėra atlygintinis sandoris ir tokiu atveju nustatinėti apelianto nesąžiningumo nereikia, tačiau atsakydama į šiuos argumentus sprendžia, jog apeliantas žinojo (negalėjo nežinoti), kad atliktas ginčijamas mokėjimas pažeidžia kitų kreditorių interesus, t. y. buvo nesąžiningas (CK 6.66 str. 2 d.).
Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), aiškinant jos turinį (CK 6.163 str.), ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek ir taikant restituciją (CK 6.222 str.). Teisėjų kolegija nurodo, kad ginčijamo mokėjimo metu trečiojo asmens nesąžiningumą actio Pauliana atveju patvirtina aplinkybė, jog trečiasis asmuo žinojo, jog toks mokėjimas sustiprins skolininko nemokumą ar kitaip bus pažeistos kreditoriaus teisės.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas vieninteliu UAB „TAK“ akcininku yra nuo 2011-08-15. Šį faktą vertinant bendrame aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog CK 6.67 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta prezumpcija nenuginčyta. UAB „TAK“ pagal 2011-12-31 balansą įmonės turtas buvo 21 331 Lt sumai, o įsipareigojimai sudarė 45 325 Lt, t.y. viršijo į balansą įrašyto turto vertę 2 kartus, o tai reiškia, kad įmonės įsipareigojimai 23 994 Lt buvo didesni nei turtas ir byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad tokios būsenos įmonė tapo per pakankamai trumpą laiko tarpą – nuo 2011-08-15, kai vieninteliu jos akcininku tapo apeliantas, iki 2011-12-31 – įmonės metinės finansinės atskaitomybės sudarymo, todėl apeliantas, veikdamas kaip rūpestingas ir atidus verslo subjektas, prieš tapdamas vieninteliu įmonės akcininku, turėjo žinoti (negalėjo nežinoti) apie ieškovės turtinę padėtį. Kaip nurodo pats apeliantas, kad jis trumpalaikėmis paskolomis pagal poreikį finansuodavo ieškovę, todėl prieš priimdamas sprendimą skolinti pinigus, be kita ko, jis privalėjo įsitikinti, kad ieškovės finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog įmonė sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Pastebėtina, kad situacija, kai fizinis asmuo finansuoja įmonę, negali būti vertinama kaip atitinkančia įprastą verslo praktiką, kas leidžia spręsti, jog apeliantui neabejotinai turėjo būti žinoma ieškovės finansinė padėtis skolinant pinigus ir jis turėjo elgtis apdariai, suvokti ir žinoti, jog ginčijamu mokėjimu priimdamas grąžinamus pinigus, tokiu būdu mažina UAB „TAK“ verslo partnerių (bankroto byloje tapusių kreditoriais) galimybes atgauti skolas ir tuo gali būti pažeisti jų interesai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Apibendrindama pirmiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl apeliaciniai skundai nepripažįstami pagrįstais ir tenkintinais, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.