- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- 1A-593-312/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01033-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Audrius Cininas, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- M. S.
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 str. 5 d., ir nubaustas trejų metų laisvės atėmimo bausme, taikant BK 64¹ str. – laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. M. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – uždrausta trejus metus vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 3 d., 68 str.) bei 15 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.), įmoką sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles (toliau tekste – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo kitas asmuo, t. y. jis, 2014 m. spalio 13 d., apie 12.24 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz 207, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas Vaduvos g. 25-ojo namo kieme, Vilniuje, pažeidė KET 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad „...Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas“, tai yra važiuodamas atbulas iš stovėjimo vietos daugiabučių namų kieme, kur pagal KET 178 punkto reikalavimus eismo tvarka daugiabučių namų kiemuose prilyginama eismo tvarkai gyvenamojoje zonoje, o 175 punkte numatyta, kad „Pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje... Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones“, partrenkė bei sužalojo pėsčiąją M. M., gim. 1935 m., kuri dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų mirė įvykio vietoje.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendį pakeisti: apelianto atžvilgiu taikyti BK 38 str. nuostatas ir atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam I. M. susitaikius; pirmosios instancijos teismo taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą trejus metus vairuoti kelių transporto priemones – panaikinti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. S. atžvilgiu netinkamai pritaikė BK 38 str. nuostatas. Nuteistasis anksčiau neteistas. Baudžiamojoje byloje yra policijos pareigūno parengtas protokolas dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju, kurio prokuroras nemotyvuotai neteikė tvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nuosprendyje konstatuodamas, kad M. S. negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tai darė pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 str. 5 d. reikalavimus, tinkamai neištyrė žinybinio registro duomenų, iš kurių matyti, kad apelianto atžvilgiu susitaikymas su nukentėjusiuoju buvo taikomas tik 2006 m. gruodžio 27 d., tai yra prieš devynerius metus, ir šių duomenų nevertino. Šie duomenys yra svarbūs sprendžiant BK 38 str. nuostatų taikymo klausimą, nes nustačius, kad nuo ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju praėjo daugiau nei ketveri metai, nėra kliūčių taikyti BK 38 str. Iš to, kas išdėstyta, apeliantas daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos ir pagrindai jo atžvilgiu taikyti BK 38 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes – teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, kaip šiuo atveju, kompensuoja nukentėjusiosios laidojimo išlaidas, kompensuoja žuvusiosios sūnui padarytą žalą, toliau padeda. Taigi, darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, būtina įvertinti jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nukentėjusiuoju pripažintas I. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino visas minėtas aplinkybes ir nurodė, kad jokių pretenzijų nuteistajam neturi, o taip pat mano, kad apeliantą reikėtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepripažino dar vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – padarytos žalos atlyginimo savo noru (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Tais atvejais, kai kaltininkui valdant ar naudojant transporto priemonę, kuri yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjusiesiems asmenims padaroma turtinė ar neturtinė žala ir žalą, neperžengdamas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nustatytų ribų, atlygina draudimo įmonė (draudikas), o likusią dalį – pats kaltininkas (draudėjas), teismas tokį dalinį žalos atlyginimą paprastai pripažįsta kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Spręsdamas dėl šios aplinkybės pripažinimo atsakomybę lengvinančia, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ne tik į turtinės žalos dydį, bet ir į tai, kad žalą nuteistasis atlygino savo iniciatyva.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones – paskirta nepagrįstai. Atimant iš asmens vienintelį pragyvenimo šaltinį – teisę vairuoti ir įpareigojant sumokėti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas sudaro prielaidas apeliantui skolintis ir prarasti ne tik jo, bet ir jo naujai sukurtos šeimos finansinį stabilumą. Apelianto nuomone, tokia baudžiamojo poveikio priemonė jam buvo paskirta dėl žiniasklaidos susidomėjimo šia baudžiamąja byla.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginys, jog apeliantas yra baustas 18 kartų yra neteisingas, nes kai sueina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyti terminai, baustumas išnyksta ir asmenys laikomi nebaustais. Įtakos priimant nuosprendį galėtų turėti tik paskutinioji paskirta nuobauda 2013 m., o dėl visų kitų 17 kartų reikėtų pažymėti, kad pažeidimai padaryti nuo 1995 m., tai yra per dvidešimt metų. Tokiu būdu matyti, kad per tokį ilgą vairavimo laikotarpį padaryti pažeidimai nesąlygoja apelianto pripažinimo piktybišku pažeidėju.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų dėl M. S. kaltės, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje nepasisako. M. S. kaltė dėl BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažįstama įrodyta. Nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 38 str. nuostatas bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Pagal BK 38 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 str. 2 d. šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BK 38 str. 2 d. numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šio straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos.
M. S. pripažintas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 61, 67, 106). Tokia jo pozicija išliko ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 124, 127), dėl ko ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Dėl tų pačių priežasčių baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir skiriant bausmę, M. S. atžvilgiu buvo taikytos BK 64¹ str. nuostatos. Nuteistasis nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, nukentėjusysis pastarajam jokių pretenzijų neturi (b. l. 90, 126). Nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą – žuvusiosios laidojimo išlaidas (1422 Lt) – padengė išmokėta laidojimo pašalpa ir likusią dalį atlygino draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (b. l. 56). Tai patvirtino ir nukentėjusysis (b. l. 90). Nuteistojo teigimu, nukentėjusysis jo dar prašė pinigų, viso jis pastarajam sumokėjo 4 000 Lt (b. l. 126). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis šių aplinkybių neneigė, sutiko, kad jam visos išlaidos yra atlygintos, patvirtino, kad M. S. jį palaiko morališkai ir padeda finansiškai. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad tiek turtinė, tiek neturtinė žala nuteistojo ir nukentėjusiojo susitarimu yra atlyginta tinkamai. Kaltininko savanoriškas žalos atlyginimas BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kadangi M. S. žalos atlyginimas laikomas savanorišku, ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia.
Taigi, nagrinėjamu atveju, galima pagrįstai konstatuoti BK 38 str. 1 d. 1-3 p. numatytų sąlygų buvimą, tačiau atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį būtinas pagrindas manyti, kad kaltininkas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagrindo tokiam manymui nėra. Nors M. S. anksčiau neteistas (b. l. 74), jis 18 kartų baustas administracine tvarka (b. l. 77-81). Eismo įvykio metu trys administracinės nuobaudos galiojo, viena iš jų – už greičio viršijimą. Pastebėtina, kad nuteistasis ne kartą administracine tvarka baustas už greičio viršijimą, taip pat už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja M. S. asmenybę ir parodo jo neatsakingą požiūrį, vairuojant padidinto pavojaus šaltinį. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nagrinėjamu atveju, nusikaltimas taip pat susijęs su kelių transporto priemonės vairavimu, kurio metu dėl nuteistojo padarytų KET pažeidimų kilo ypač skaudžios ir nepataisomos pasekmės – žmogaus mirtis. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aptariami administraciniai teisės pažeidimai padaryti nuo 2003 m., pirmoji nuobauda už KET pažeidimą – 2005 m. Nuteistasis, gimęs 1986 m., negali turėti dvidešimties metų vairavimo stažo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad paskutinioji administracinė nuobauda M. S. paskirta 2013 m., iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad nuteistasis ir 2014 m. buvo tris kartus baustas administracine tvarka.
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad 2006 m. M. S. taikytas BK 38 str. negali užkirsti kelio jo taikymui nagrinėjamu atveju, kadangi praėjo jau daugiau kaip ketveri metai. Vienok, ši aplinkybė papildomai leidžia charakterizuoti nuteistojo asmenybę. Nuteistasis praeityje buvo įtariamas BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas jam ir nukentėjusiajam susitaikius. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, skirtingo pobūdžio pažeidimus daro reguliariai.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 38 str. nuostatų nuteistojo M. S. atžvilgiu, tačiau atsižvelgė į kaltės formą, nusikalstamos veikos pobūdį (važiavo atbulomis, nukentėjusioji taip pat buvo neatidi), teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir nustatė, kad bausmės tikslai, nagrinėjamu atveju, gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jos vykdymas nuteistajam atidėtas trejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Apeliaciniame skunde ir teismo posėdžio metu gynybos išsakyti argumentai dėl žiniasklaidos darytos įtakos pirmosios instancijos teismui, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Kitų įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė nepriklausomumo ir nešališkumo garantą, baudžiamojoje byloje nėra.
Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., kartu su bausme gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 str. 1 d.). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Kadangi M. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, kaip jau minėta, jis sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, nusikalstamos veikos padarymo metu trys administracinės nuobaudos buvo galiojančios, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jam tikslinga uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Vadovaujantis BK 68 str. 3 d., teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. M. S. ši baudžiamojo poveikio priemonė paskirta maksimaliam terminui – trejiems metams. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis dirba pagal verslo liudijimą (b. l. 142-143), darbinė veikla yra susijusi su transporto priemonės vairavimu – jis asmeniškai atlieka ir vairuotojo ekspeditoriaus funkcijas (b. l. 127, 160), verslo partnerio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 160), yra vedęs (b. l. 159), darytina išvada, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones padeda M. S. užtikrinti savo šeimos finansinį stabilumą. Šias aplinkybes vertinant kartu su tuo, kad nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, dėl neatsargumo, nuteistasis savo kaltę pripažino, gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, žalą atlygino, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta sunkinančių, nukentėjusioji pati buvo neatidi, M. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas trumpintinas iki minimalaus ir šia teise uždraustina naudotis vienerius metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 ir 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendį pakeisti.
Nuteistojo M. S. (M. S.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Paskirti M. S. (M. S.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 3 d., 68 str.).
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.