Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. (S.) K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo

S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam skirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė. Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai solidariai iš G. M. ir S. K. 425,11 Eur žalos atlyginimo.

Dėl M. M. ir G. M. apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. K., M. M. ir G. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2021 m. rugsėjo 25 d., apie 20 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, būdami apsvaigę nuo alkoholio bei veikdami bendrininkų grupe, M. M., pastebėjusi, kad nukentėjusysis R. A. iš pravažiuojančio automobilio „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) juos telefonu filmuoja, priėjusi tyčia nulaužė minėto automobilio 100 Eur vertės galinį valytuvą. Nukentėjusiajam sustojus ir išlipus iš automobilio, prie pastarojo priėjusi M. M. tyčia iš nukentėjusiojo rankų išmušė jo 1 100 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 11 Pro“, taip jį sudaužydama. Nukentėjusiajam lenkiantis paimti numestą mobiliojo ryšio telefoną, prie jo priėjęs G. M. vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, dėl to nukentėjusysis pargriuvo ant žemės. Tada prie gulinčio nukentėjusiojo priėjęs S. K. tyčia tempė už nukentėjusiojo 80 Eur vertės megztinio, taip jį suplėšydamas, po to G. M. ne mažiau kaip penkis kartus gulinčiam nukentėjusiajam koja spyrė į pilvo dešinę pusę . Nukentėjusiajam pavykus pabėgti, G. M. bei S. K. jį vėl pasivijo bei S. K. vieną kartą sudavus nukentėjusiajam į petį bei patempus už megztinio ir dėl to nukentėjusiajam vėl pargriuvus, G. M. bendrai su S. K. ne mažiau kaip dvidešimt kartų kojomis spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip padarydami R. A. odos nubrozdinimą galvos plaukuotosios dalies pakaušinėje ir kaktinėje srityse, kraujosruvą odoje galvos plaukuotosios dalies kaktinėje srityje, poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Po suduotų smūgių G. M. su S. K. priėjo prie gatvėje pastatyto automobilio „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tyčia abu rankomis laužė automobilį, taip sugadindami automobilio 50 Eur vertės kuro bako dangtelį, 350 Eur vertės priekinį valytuvą bei 200 vertės automobilio dureles, taip bendrai padarydami 1 880 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu neginčijama kaltė dėl apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos, prašoma skirti griežtesnę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, skiriant įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisakys.

5. BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apylinkės teismo nuosprendžiu S. K. nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir jam skirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.

6. Vertinant apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstumą, pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

7. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. bausmę, įvertino visas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes ir tinkamai motyvavo S. K. skirtinos bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgdamas tiek į padarytą veiką, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

8. Apylinkės teismas, parinkdamas S. K. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, jog veikiant tiesiogine tyčia padarytas vienas nesunkus nusikaltimas. Nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad nuteistasis yra teistas, kartu ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau ne už administracinį nusižengimą, susijusį su viešąja tvarka, ar ne už smurtinio pobūdžio nusižengimą, bauda sumokėta, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas vertino tai, jog už nukentėjusiojo gydymą padarytą žalą Klaipėdos teritorinės ligonių kasai neatlygino. Todėl apylinkės teismas nusprendė, kad bausmės tikslus ir paskirtį geriausiai įgyvendintų S. K. už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant jo dydį didesnį nei straipsnio sankcijoje numatyta tokios bausmės vidurkio riba (BK 49 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu. Be to, teismas teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju nėra pagrindo atidėti bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi. Apygardos teismo daro išvadą, kad, nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, S. K. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti. Tokios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde deklaratyviai dėstomos aplinkybės apie tai, kad nuteistasis pasielgė neapgalvotai, impulsyviai, stengsis ateityje nenusikalsti, taip pat siekia atsisakyti destruktyvaus įpročio – alkoholio vartojimo, stipriai sumažindamas jo vartojimą.

9. Apeliaciniu skundu prašoma skirti griežtesnę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą ir atidėti jos vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Apygardos teismas konstatuoja, kad skirti griežtesnę bausmė šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. BPK 320 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nagrinėjamu atveju tokio apeliacinio skundo dėl per švelnios bausmės paskyrimo nėra.

10. Skunde pažymima, kad neigiamai paveiks ne tik apeliantą, bet ir jo artimuosius, kadangi iš darbinės veiklos gaunamos pajamos skiriamos mažamečio vaiko išlaikymui, paskolos būsto remontui dengimui. Nors pažymima, kad per griežta S. K. skiriama bausmė gali neigiamai paveikti jo finansinę padėtį, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nedirbo. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo S. K. norą išlaikyti mažametę dukterį, tačiau, kaip matyti, nei ši aplinkybė, nei kiti finansiniai įsipareigojimai, kurie akcentuojami apeliaciniame skunde, nuo nusikaltimo darymo nesulaikė ir nemotyvavo keisti gyvenimo būdą tinkama linkme.

11. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam S. K. paskirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga, ją griežtinti nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. (S.) K. apeliacinį skundą atmesti.