Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2011-12-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme;

2. 2016-03-17 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nesiartinti prie nukentėjusiosios J. L. arčiau nei 10 metrų atstumu;

3. 2016-03-18 pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nesiartinti prie nukentėjusiosios J. L. arčiau nei 10 metrų atstumu;

4. 2016-03-23 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei gydytis nuo alkoholizmo. Kauno apylinkės teismo 2016-05-06 nutartimi 2016-03-17, 2016-03-18 ir 2016-03-23 teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu; gydytis nuo alkoholizmo; 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; per visą laisvės apribojimo laiką nesiartinti prie J. L. arčiau nei 10 metrų atstumu. Kauno apylinkės teismo 2016-06-20 nutartimi bausmė pakeista į 90 parų areštą;

5. 2016-07-26 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2016-06-20 nutartimi nustatyta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų;

6. 2016-12-22 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant: dirbti arba registruotis darbo biržoje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nesiartinti prie J. L. arčiau nei 100 metrų atstumu;

7. 2017-01-20 pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2016-12-22 nuosprendžiu, paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8. 2018-11-13 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2019-12-04 išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. sistemingai baugino nukentėjusiąją S. K. naudodamas psichinę prievartą ir rašydamas grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes:

2020-09-05 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į S. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė trumpąsias žinutes: ,,mentu nera ir neskambini“, ,,Kurva nx tu duodi paaiškinsi man pamatysi dar pazadu“, ,,Cia galvoji mane isdavus busi laiminga“, ,,Katik buvai namuose suniukus paserei dabar mano pabaiga atejo“;

2020-09-13 iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į S. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė trumpąsias žinutes: ,,Kaip tu su manimi as su tavimi nejuokauju zinok plevele uzikalsi“, ,,Ir laukiu ryt pinigu vakare arba Langai nes pasakeau nelauksiu tikrai“, ,,Viska normaliai klausiu pasikelus nusileisi oamatysi“, ,,kai pagausiu zartva tai duosi pamatysi“, ,,O taip bus tik“,,Pyzda kai pagausiu sulauzysiu pamatysi“, ,,Bus tau niekas kentesi verksi zartva“, ,,Manes gali ieskoti mentai man px bet tave rasiu pirma viska mam pasakysi pamatysi nenori graziai nereikia tiek to bet pagausiu tave vaikeli“, ,,Mirsi“ ,,dar ne namuose mirsi“ ,,Mirsi gteit“ ,,Labai net greitai“, ,,Grysi siandien mes laukem taves“;

2020-09-16 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į S. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė trumpąsias žinutes: ,,Ryt nufilmuosiu tave ryte kaip atrodysi“, ,,Neatpazins niekas pagal schema nesudes“, ,,Ir nelosi kaip suo o kauksi“, ,,Tu man atsakysi uz viska“.

Be to, G. P. 2020-09-06 apie 13.00 val. kieme, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu smurtavo prieš buvusią sugyventinę S. K. – stovėdamas jai iš nugaros, tyčia ranka sugriebė už kaklo, laikydamas už rankų ją tampė, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai S. K. fizinį skausmą.

Be to, G. P. 2020-09-14 apie 19.30 val. prie 56 namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, žodinio konflikto metu smurtavo prieš buvusią sugyventinę S. K. – tyčia rankomis sugriebdamas už kaklo pakėlė ją nuo žemės, ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. K. fizinį skausmą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Dėl sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad G. P. pareikštas kaltinimas dėl sistemingo S. K. bauginimo naudojant psichinę prievartą, pasitvirtino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą suprantamas ne vien tik kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir kaip kiti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliantys veiksmai (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-942/2016, 2K-328-648/2017, 2K-346-303/2017, 2K-346-942/2018). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018).

2020-09-06 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios S. K. parodymai, kad 2020-09-06 apie 12. 00 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), G. P., būdamas neblaivus, tyčia suėmė ją už kaklo, tampė už rankų ir taip skėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 20–29).

Sprendžiant dėl G. P. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pažymima, kad kaltinamuoju aktu G. P. kaltinamas 2020-09-06 sukėlęs fizinį smurtą savo šeimos narei – buvusiai sugyventinei S. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui).

Teismas pažymi, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnio 2 dalyje: nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog sprendžiant dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme įtvirtintos sąvokos netaikomos, nes jos neatitinka BK 248 straipsnyje nurodytų artimojo giminaičio bei šeimos nario sąvokų, kuriomis remiamasi bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-942/2017). Skirtingai nei Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 dalies 1 punkte įtvirtintoje sąvokoje, kur artimai aplinkai priskiriami asmenys, siejami tiek esamais, tiek praeityje buvusiais partnerystės ryšiais, pagal BK 248 straipsnį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais laikomi tik kartu gyvenantys artimi asmenys, tarp jų asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), t. y esami, o ne buvę partneriai. Sprendžiant dėl veiką kvalifikuojančio požymio buvimo, baudžiamojo įstatymo nuostatos negali būti interpretuojamos plečiamai (2021-03-23 kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021).

Šioje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu (2021-09-06) G. P. ir S. K. jau nebuvo sugyventiniai, jie buvo išsiskyrę, kartu negyveno, todėl G. P. negali būti inkriminuojamas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui. Draudžiant baudžiamąjį įstatymą interpretuoti plačiau, nei yra įtvirtinta pačioje teisės normoje (BK 248 str. 2 d.), G. P. veiksmai, įvertinus sukeltus padarinius – sukeltas fizinis skausmas S. K. – kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2020-09-14 fizinio skausmo sukėlimo S. K.

2021-01-22 apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą apžiūros protokole užfiksuota, kad 2020-09-14 19.45 val. S. K. pranešė, jog Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), prie turgaus ją užpuolė buvęs sugyventinis – griebė už kaklo (1 t., b. l. 193–195).

Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad G. P. panaudojo fizinį smurtą prieš S. K.. Kaltinamasis G. P. savo kaltę pripažino, paaiškino, kad dešine ranka sugriebė nukentėjusiąją už kaklo ir prispaudė prie tvoros, pripažino, kad spausdamas kaklą galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Iš bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo nustatyta, kad dėl šio įvykio nukentėjusioji S. K. kvietėsi pagalbos, pranešdama, kad buvęs sugyventinis griebė jai už kaklo. Kartu su nukentėjusiąja S. K. įvykio vietoje buvusi liudytoja O. D. patvirtino mačiusi, kaip G. P. griebė S. K. už kaklo ir kilstelėjo ją nuo žemės, taip pat matė, kad S. K. kaklas po to buvo paraudęs. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad fizinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamasis ėmėsi po to, kai 2020-09-05 ir 2020-09-13 rašė jai grasinančio pobūdžio SMS žinutes. G. P. suvokė, kad griebdamas už kaklo gali sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai ir to siekė, tai yra, fizinį skausmą jis jai sukėlė veikdamas tiesiogine tyčia.

Sprendžiant dėl G. P. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo, pažymima, kad kaltinamuoju aktu G. P. kaltinamas 2020-09-14 sukėlęs fizinį smurtą savo šeimos narei – buvusiai sugyventinei S. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui). Teismas, kvalifikuodamas 2020-09-06 G. P. padarytą nusikalstamą veiką, jau yra aptaręs BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą šio straipsnio 2 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui). 2020-09-14 nusikaltimo atveju situacija yra analogiška, (2021-09-14) G. P. ir S. K. jau nebuvo sugyventiniai, jie buvo išsiskyrę, kartu negyveno, todėl nelaikytini šeimos nariais ir, įvertinus sukeltus padarinius – sukeltas fizinis skausmas S. K. – G. P. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

G. P. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Prokuroras prašė teismo jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis G. P. neigė, jog 2020-09-06 nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, o dėl 2020-09-14 nusikaltimo paaiškino, kad negali atsakyti, ar tą dieną buvo blaivus. Teismas pažymi, kad kaltinamajam neigiant apsvaigimą nuo alkoholio, kitų objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog 2020-09-06 ir 2020-09-14 nusikaltimai padaryti kaltinamajam apsvaigus nuo alkoholio, byloje nesurinkta, todėl tai nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę G. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimai baigti, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinant G. P. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas devintą kartą, per paskutinius penkerius metus jis keturis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad G. P. pavojingus nusikaltimus žmogaus sveikatai ir gyvybei padarė ne pirmą kartą, ką patvirtina jo atžvilgiu priimti 2016-03-18, 2016-03-23, 2016-07-26, 2016-12-22, 2017-01-20, 2018-11-13 nuosprendžiai. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. P. skirtina pati griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalies ir 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant už vidurkį mažesnį bausmės dydį.

Paskyręs laisvės atėmimo bausmę, teismas pažymi, kad G. P. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertina savo veiksmus, kaltinamasis dirba pagal verslo liudijimą, gauna pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog G. P. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas, teismo vertinimu, užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, G. P. skirtini BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyti įpareigojimai: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą.

Įvertinus G. P. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir tai, kad visos šios nusikalstamos veikos buvo nukreiptos prieš nukentėjusiąją S. K., atidėjęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios S. K. arčiau nei 100 metrų atstumu, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja per visą probacijos laikotarpį. Nors tokia baudžiamojo poveikio priemonė įprastai yra skiriama asmeniui, įvykdžiusiam smurtą savo artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu, tačiau nagrinėjamu atveju yra siekiama interesų pusiausvyros – ir nubausti nusikalstamas veikas įvykdžiusį kaltinamąjį G. P., ir apsaugoti nukentėjusiosios S. K. interesus gyventi saugioje aplinkoje.

Ikiteisminio tyrimo metu G. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktinos iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti. Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., galinis viršelis) grąžintina G. P..

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju G. P. laikinajame sulaikyme nuo išbūtas laikas 2020-10-30 22.30 val. iki 2020-10-31 16.38 val. įskaitytinas į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Vokas su 6 daktiloskopinėmis plokštelėmis ir vokas, kuriame supakuotas popierinis paketas, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate pagal kvitą Nr. KA VPK 007354 (2 t., b. l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai(BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Šešios kompaktinės plokštelės su garso, vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už 2020-09-06 nusikaltimą) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už 2020-09-14 nusikaltimą) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, skirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant G. P.:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, 72¹ straipsniu, skirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios S. K. arčiau nei 100 metrų atstumu, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja per visą probacijos laikotarpį.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme sulaikyme G. P. išbūtą laiką nuo 2020-10-30 22.30 val. iki 2020-10-31 16.38 val. (vieną parą).

Pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – panaikinti. Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti G. P..

6 kompaktines plokšteles su vaizdo, garso įrašais ir fotonuotraukomis palikti saugoti byloje.

Voką su 6 daktiloskopinėmis plokštelėmis, voką su popieriniu paketu, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate pagal kvitą Nr. KA VPK 007354, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.