Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti 2019 m. birželio 5 d. tinkamai (asmeniškai), remiantis CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (e. b. priedo l. 1). Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2019 m. birželio 19 d. (CPK 74 straipsnis) .

Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2008 m. liepos 8 d. AB „Telia Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Omnitel“) su atsakovu sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM754563, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ suteikė atsakovui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas ir įrangą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už suteiktas paslaugas (e. b. l. 6). Iš teismui pateiktos 2012 m. gruodžio 28 d. Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. TR-3700-12218 duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė AB „Telia Lietuva“ perleido ieškovui UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į skolininką V. Š. (e. b. l. 5, 11-14).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Ieškovas 2013 m. sausio 15 d. atsakovui siuntė įspėjimą dėl pasikeitusio kreditoriaus ir skolos padengimo, tokiu būdu informuodamas atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovui (e. b. l. 7). Be to, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalis).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš Sutarties matyti tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnis) ir atsakovui kilo pareiga apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas. Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ir neatsiskaitė su ieškovu, todėl liko jam skolingas 39,56 Eur už suteiktas paslaugas, ką patvirtina pateiktos PVM sąskaitos-faktūros. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių prievolių, t. y. laiku neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas paslaugas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 39,56 Eur skolą ir 9,75 Eur palūkanų yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.716 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 49,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,56 Eur (trisdešimt devynis eurus 56 ct) skolos, 9,75 Eur (devynis eurus 75 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 49,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.