Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 4 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 15 parų arešto bausme;

- pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės paskirtos pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimat švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė, dalinio sudėjimo būdu, subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2016 m. sausio mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, Olandijoje, tiksli vieta nenustatyta, iš nenustatyto asmens už 350 Eur nupirko ir taip neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 2,34 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, 1,183 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, 2,454 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,006 g psichotropinės medžiagos – PMM (parametoksimetilamfetamino), kurias, supakavęs į rankinę su maisto produktais, įsidėjo į savo vairuojamą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliu neteisėtai gabeno iš Olandijos į Lietuvos Respubliką; tiksliai nenustatytu laiku automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Kalvarijų pasienio praleidimo punktą Salaperaugio, Kalvarijos sav., Marijampolės r., neteisėtai, neturint leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei, slepiant rankinėje, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ne mažiau kaip 2,34 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, 1,183 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, 2,454 g psichotropinės medžiagos - MDMA, 0,006 g psichotropinės medžiagos- PMMA; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, minėtą kiekį psichotropinių medžiagų neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį adresu Mažoji Kalno g. 13-6, Telšiuose, kur dalį psichotropinių medžiagų suvartojo, o likusią dalį psichotropinių medžiagų, t.y., 1,557 g - amfetamino, 0,874 g - metamfetamino, 1,304 g – MDMA ir 0,006 g – PMMA (parametoksimetilamfetamino), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai namuose laikė iki 2016 m. gegužės 4 d., kol šias psichotropines medžiagas jo asmens kratos ir kratos, atliktos jo gyvenamojoje vietoje, metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. balandžio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, apie 21 val., nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekyvietės (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 40 Eur nusipirko ir taip neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą nedidelį kiekį - ne mažiau, kaip 1,727 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurią neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai laikė iki 2016 m. gegužės 4 d., 20.04 val., kol kratos metu neteisėtai laikomą nedidelį kiekį – 1,727 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) paėmė policijos pareigūnai.

R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2016 m. gegužės 4 d. apie 18.50 val. prie (duomenys neskelbtini), perdavė P. R., vykstančiam nenustatytu automobiliu, vežančiu keleivius į Vokietiją ir nedalyvavusiam nusikalstamoje veikoje, nugabenimui į Vokietiją ir perdavimui M. Š., nedalyvavusiam nusikalstamoje veikoje, kaip siuntinį rankinę su joje 0,5 l stiklainyje su daržovių mišraine polietileniniuose maišeliuose ir folijoje paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis: 0,717 g amfetamino, 0,283 g metamfetamino ir 1,150 g MDMA; taip neteisėtai neturint leidimo, slepiant psichotropines medžiagas rankinėje įdėtame 0,5 l stiklainyje su daržovių mišraine, rengėsi neteisėtai, neturint leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei, slepiant P. R. perduotoje rankinėje, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti psichotropines medžiagas: 0,717 g amfetamino, 0,283 g metamfetamino ir 1,150 g MDMA, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2016 m. gegužės 4 d. 19.10 val. šias psichotropines medžiagas P.R. gabenti perduotoje rankinėje apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Pirmos instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmos instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis R. L. savo apeliaciniame skunde suformulavo prašymą pakeisti nuosprendį ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėti jam paskirtos galutinės bausmės vykdymą, tačiau iš skundo turinio spręstina, kad nuteistasis nesutinka ir su jo veiksmų, dėl kurių jis pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje bei 21 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, teisiniu įvertinimu.

Šis nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-358-303/2015).

Neteisėtos veikos, padarytos neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, tęstinumas papratai nustatomas tais atvejais, jeigu nustatytas neapibrėžtas sumanymas išplatinti kuo didesnį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį siekiant kuo daugiau pasipelnyti (pvz., Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (pvz., Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. L. nusikalstamos veikos padarytos skirtingu laiku ir būdu, taip pat ir skirtingomis aplinkybėmis (pirmu atveju, nuteistasis neteisėtai įgijo psichotripines medžiagas Olandijoje ir jas neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno iš Olandijos į Lietuvos Respubliką, o antru atveju, nuteistasis neteisėtai, neturėdamas leidimo rengėsi per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti psichotropines medžiagas). Kolegijos nuomone, nenustatyta ir bendro nusikalstamas veikas jungiančio kaltininko sumanymo. Byloje tokių duomenų, kad nuteistojo padaryti nusikalstami veiksmai buvo jungiami vieningos tyčios, kuriai būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką, tai yra darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo, nėra. Iš nuteistojo R. L. parodymų matyti, kad jis tokių aplinkybių, jog vykdamas į Olandiją jau būtų turėjęs sumanymą ten įgytas psichotropines medžiagas gabenti į Vokietiją, nenurodė nei vienos apklausos metu. Be to, nuteistojo R. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytų psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo, gabenimo požymių visišką įgyvendinimą, kvalifikuotos kaip baigtos, o nusikalstama veika dėl skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytų psichotripinių medžiagų gabenimo į Vokietiją buvo nebaigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, ir nutrūko rengimosi stadijoje.

Todėl visos šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad padarytos nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė veika.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Apeliaciniame skunde apeliantas nuteistasis R. L. taip pat prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Šis nuteistojo R. L. prašymas tenkinamas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį. R. L. už šias nusikalstamas veikas teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktu, R.L.paskirta subendrinta bausmė – šešerių metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. L. paskirta galutinė bausmė – ketverių metų laisvės atėmimas.

Skirdamas bausmes nuteistajam R. L., pirmos instancijos teismas vadovavosi BK 41, 54 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga, užtikrina teisingumo principo ir bausmės tikslų įgyvendinimą.

R. L. nuteistas už trijų sunkių tyčinių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą. Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Vis dėlto pirmos instancijos teismas, spręsdamas R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nusprendė jam paskirtosios bausmės neatidėti. Teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad R. L. padarė tris tyčinius sunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, jo padarytų sunkių nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnis yra pakankamai didelis, nes tokiais nusikalstamais veiksmais kėsinamasi į pamatines žmogaus vertybes, psichotropinių medžiagų platinimas ir jų vartojimas sukelia sunkias pasekmes.

Pažymėtina, kad, be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintą šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje pirmos instancijos teismas nevisapusiškai apsvarstė visas bylos aplinkybes, leidžiančias manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-499/2013, Nr. 2K-56/2014).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistasis R. L. padarė tris tyčinius nusikaltimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau mano, kad nagrinėjomoje byloje nuteistojo R. L. padarytų nusikaltimų pavojingumas, palyginus su rūšiniu narkotinių medžiagų kontrabandos pavojingumu, atsižvelgiant į nuteistojo padarytų veiksmų pobūdį, įgytų ir gabentų psichotropinių medžiagų kiekį (vertinant pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, R. L. disponavo psichotropinėmis medžiagomis, kurių kiekis nėra didelis) yra ženkliai mažesnis. Be to, R. L. padaryti nusikaltimai nėra smurtinio pobūdžio. Vienas iš R. L. padarytų nusikaltimų nutrūko rengimosi stadijoje. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų apie tai, kad R. L. būtų neteisėtai gabenęs psichotropines medžiagas ir anksčiau, o pastarieji nusikaltimai būtų buvęs dėsningas jo ankstesnio nusikalstamo elgesio padarinys. Nuteistasis anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau jo teistumas jau yra išnykęs. Nuo to laiko iki inkriminuojamų nusikaltimų padarymo R. L. ilgą laiką nenusikalto, naujų ikiteisminių tyrimų dėl R.L. galimai nusikalstamo elgesio nepradėta. Byloje yra duomenų, kad jis anksčiau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau daugumą administracinių nuobaudų nebegalioja. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad dauguma administracinių teisės pažeidimų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, kurie paprastai nebuvo pavojingi (t. 2, b. l. 81-85). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, ypatingai reikšminga tai, kad dėl padarytų nusikaltimų R. L. savo kaltę pripažino, neklaidino nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei teismo, pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose nurodė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų. Taigi R. L. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, pažymėtina, kad R. L. duoti parodymai buvo itin reikšmingi BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nustatymui. Be nuteistojo parodymų, kitų įrodymų, kurie patvirtintų R. L. padarius šią nusikalstamą veiką, byloje nėra. Todėl šis nusikaltimas buvo išaiškintas tik dėka jo nuoširdaus prisipažinimo. Taigi, R. L. indėlis į teisingo sprendimo priėmimą buvo labai didelis. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens savo veiksmų vertinimas yra svarbus sprendžiant apie tai, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo ateityje elgsis tinkamai, laikysis įstatymo reikalavimų ir daugiau nenusikals. Šiuo atveju, nuteistojo kritinis požiūris į savo veiksmus leidžia teismui pagrįstai manyti, kad galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ne tik šiuo metu, bet ir ateityje.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad R. L. yra sukūręs šeimą, turi mažamečių vaikų, dirba ir prisideda prie vaikų išlaikymo. Jo žmona R. L. serga, jai diagnozuota sunki liga, R. L. ja rūpinasi. Be to, pačiam R. L. nuo 2011 m. vasario 10 d. taip pat yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl to, kolegijos nuomone, realios laisvės atėmimo bausmės nuteistajam R. L. paskyrimas turėtų neigiamų pasekmių jo šeimai ir nutrauktų jo socialinius ryšius (netektų darbo, negalėtų auginti savo mažamečių vaikų, taip pat negalėtų padėti savo šeimai, rūpintis sergančia žmona). Be abejo, šios aplinkybės nepašalina R. L. padarytų veikų pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas švelninti atsakomybę ir apsaugoti svarbiausius nuteistojo socialinius interesus, juo labiau kad R. L. nėra tiek pavojingas visuomenei, jog būtų būtina jam skirti realią laisvės atėmimo bausmę, kaip kad konstatavo pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Kolegijos manymu, realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas R. L., net ir atsižvelgiant į tai, kad jis padarė tris tyčinius sunkius nusikaltimus, prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir perauklėti nusikaltusį asmenį, paveikti jį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Darbo ir su tuo susijusių pareigų turėjimas, šeimos sukūrimas, rūpinimasis vaikais, žmona yra socialiai naudingi reiškiniai, todėl teismas, skirdamas bausmę nusikaltusiam asmeniui, privalo įvertinti, kokia apimtimi paskirtoji bausmė paveiks asmens turimus darbinius santykius, šeimos prigimtinius ir svarbius socialinius interesus ir pagal galimybes skirti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, dėl kurios jis neprarastų darbo, galimybės bendrauti su vaikais, rūpintis žmona. Todėl, siekiant, kad R. L. paskirtoji bausmė kuo mažiau pakenktų jo turimiems darbo santykiams, kartu apsaugant nuteistojo bei jo šeimos prigimtinius ir svarbius socialinius interesus, kolegijos nuomone, R. L. yra tikslinga paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas, o nuteistojo asmenybė, kritinis požiūris į savo nusikalstamus veiksmus rodo, jog R. L. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kartu pabrėžtina, jog taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant bausmės vykdymą, nuteistajam suteikiama galimybė įrodyti, kad jo padarytas nusikalstamas veikas nulėmė nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės ir jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuteistajam R. L. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam šiame įstatyme numatytam terminui, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu tai nesusiję su paskirtu gydymu (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktai).

Dėl kitų nuteistojo R. L. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas nuteistasis R. L. skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas padarė esminius BPK 255 straipsnio 2 dalies ir 44 straipsnio 7 dalies pažeidimus, suvaržiusius jo teisę į gynybą.

Užtikrinant efektyvią kaltinamojo teisę į gynybą bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeista kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų tvarkos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. red.), 256 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. red., 2011 m. gruodžio 22 d. red.), 4 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai 6.2. punkte nurodyta, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad pagal Konstituciją įstatyme turi būti nustatyta, jog apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta. Atsižvelgiant į šio nutarimo nuostatas yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014).

Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas R. L. baudžiamąją bylą, pakeitė veikos kvalifikaciją, kuri buvo nustatyta ikiteisminio bylos tyrimo metu surašant kaltinamąjį aktą ir teismo nutartyje perduodant bylą nagrinėti teisme. Pirmos instancijos instancijos teismas savo iniciatyva perkvalifikavo R. L. veiksmus iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 3 dalies į BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį. Atlikdamas šį procesinį veiksmą teismas nepažeidė BPK 256 straipsnio reikalavimų, nes veiką perkvalifikavo į švelnesnę, o esminės faktinės aplinkybės nebuvo pakeistos, buvo tik patikslintas nuteistojo nusikalstamų veiksmų teisinis įvertinimas, konstavus, kad R. L. veiksmai atitinka ne pasikėsinimo, o rengimosi padaryti kontrabandą požymius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad R. L. parengė psichotropinių medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei, planą – psichotropines medžiagas paslėpė mišrainėje ir folijoje, apie jas nepasakė vykstančiam automobiliu per sieną P. R., tačiau link valstybės sienos psichotropinės medžiagos pradėtos gabenti nebuvo, dėl to R. L. turi atsakyti už rengimąsi padaryti kontrabandą. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatas ir susiklosčiusią pirmiau nurodytą teismų praktiką pirmos instancijos teismas, perkvalifikuodamas R. L. veiką į švelnesnę, galėjo R. L. ir neįspėti apie tokį procesinį veiksmą, ir tai nėra kaltinamojo teisės į gynybą pažeidimas.

Taigi, nagrinėjamoje byloje R. L. teisės žinoti, kuo kaltinamas, būti informuotam apie kaltinimo pobūdį ir įgyvendinti teisę gintis nuo to, kuo kaltinamas, nebuvo suvaržytos, todėl šias teises įtvirtinančių BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies esminių pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą nepadaryta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti:

R. L. pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir apskųstuoju nuosprendžiu paskirtos galutinės 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 10 punktu, įpareigoti nuteistąjį R.L.bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu tai nesusiję su paskirtu gydymu.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam R. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nurodyta atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.