Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2012-11-21 · Civilinė byla Nr. 2-1195-620/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-21
Bylos Nr.
2-1195-620/2012
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01013-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Atsakovas
M. L., P. L.
Ieškovas
AB SEB bankas
Advokatai
Vytautas Sketeris
Civilinė byla Nr. 2-1195-620/2012Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01013-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: (S)
63.3; 116.4 (N)ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 21 d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei, dalyvaujant atsakovei M. L., jos atstovui advokatui Vytautui Sketeriui teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovams M. L. ir P. L. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pateikė teismui ieškinį ir vadovaudamasis LR CK LR CPK 135 str., LR CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str.,6.63 str., 6.71 str., 6.210 str. 1 d., 6.886 str. ir 6.889 str. Teismo prašė:

1. Priteisti: 1.1. solidariai iš M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) AB SEB banko naudai 18632,90 Lt skolą, kurią sudaro 9671,22 Lt nesugrąžintas kreditas, 2925,30 Lt priskaičiuotos palūkanos,6036,38 Lt delspinigiai;

1.2. asmeniškai iš M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2078,86 Lt skolą;

1.3. 5 procentų metines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1.4. žyminį mokestį - 621,00 Lt ir kitas banko turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad atsakovė M. L. ir ieškovas AB SEB bankas 2007-08-17 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas 15000,00 Lt kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2012-08-16. Vartojimo kreditas buvo paimtas šeimos interesams tenkinti (automobilio pirkimui), kredito sutartį pasirašė atsakovės sutuoktinis P. L., todėl prievolė grąžinti pasiskolintas lėšas laiko bendra sutuoktinių prievole, kuri turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių M. L. ir P. L. turto (LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 6.6 str.).

Prievolės pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminas baigėsi 2012-08-16, tačiau atsakovai iki šiol bankui negražino 18632,90 Lt skolos (tame tarpe: 9671,22 Lt nesugrąžinto kredito, 2925,30 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų bei 6036,38 Lt priskaičiuotų delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas).

Nurodė, kad 2007-11-29 tarp M. L. (toliau- Atsakovas) ir AB SEB banko (toliau- Ieškovas) buvo sudaryta Visa Vartojimo kredito kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas 2000,00 litų kredito limitas.

Prievolės pagal Visa Vartojimo kredito kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminas baigėsi 2009-12-26, tačiau atsakovė iki šiol Bankui negražino 2078,86 Lt skolos.

Atsakovas P. L. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam yra pranešta tinkamai ir iki bylos nagrinėjimo pradžios nėra gauta jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovė M. L. ir jos atstovas pateikė rašytinį paaiškinimą prie bylos bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Santuoka su atsakovu P. L. buvo nutraukta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-491-504/2011.Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo nurodyta kaip bus vykdomi kreditoriniai įsipareigojimai. Nori, kad 2078,86 Lt skola pagal vartojimo kortelės sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2007 m. lapkričio 29 d. būtų priteista tik iš P. L., o 9671,22 skola būtų priteista lygiomis dalimis, t.y. po 4835,61 Lt. Tokiu atveju ji tiksliai žinotų kiek kokiam kreditoriui yra skolinga, galėtų planuoti savo išlaidas ir tolimesnį gyvenimą.

Atsakovė taip pat prašė teismo sumažinti priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius. Jos sunki materialinė padėtis. Yra išsituokusi, viena augina dukrą M. L., gim. (duomenys neskelbtini). Nors iš P. L. buvo priteistas išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį, tačiau atsakovas pinigų vaikui nemoka, išlaikymo neteikia. Dukra yra silpnos sveikatos, reikia pirkti vaisus, vežti į sanatoriją, tad turi nemažai išlaidų. Jos turtinė padėtis po 2011 m. liepos 19 d. teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo iš esmės niekuo nepasikeitė: nekilnojamojo turto neįsigijo, automobilių neturi. Teismo 2009 m. gruodžio 16 d. teismo įsakymu byloje Nr.L2-2354-504/2009 iš jos priteista AB bankui „Snoras" 4463,69 Lt skolos ir 528,45 Lt delspinigių. Šią prievolę prisiėmė ir santuokos nutraukimo byloje, tos skolos gražinimas įtvirtintas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje Šis teismo įsakymas po truputi vykdomas. Jau sumokėjo 1902,00 Lt, liko 3127,14 Lt. Tačiau greitai sumokėti priteistas sumas yra labai sunku. Nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio ir nuo 2011 m. spalio iki 2011 m. gruodžio dirbo (duomenys neskelbtini), vidutiniškai per mėnesį uždirbo 699,94 Lt. Nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. rugsėjo 9 d. buvo registruota darbo biržoje. Per tuos du mėnesius buvo išmokėta 635,32 Lt nedarbo draudimo išmokos (arba po 317,66 Lt kas mėnesį). Nuo 2012 m. sausio mėnesio pradėjo dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Per devynis mėnesius man buvo išmokėta 11132,64 Lt , arba vidutiniškai po 1236 Lt per mėnesį.

Šiuo metu nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Už nuomą, priklausomai nuo metų laiko, moka 150 arba 200 litų. Kartu su mokesčiu už sunaudotą elektrą, vandenį 2012 m. spalio mėnesį sumokėjo 313,87 Lt. Tad iš jos algos atėmus mokesčius už butą, kiek sumoka antstoliui, jai su dukra telieka apie 700 Lt per mėnesį. Mano, kad už tokią sumą tikrai sunku išgyventi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys laikytinas dalinai pagrįstu, todėl tenkintinas iš dalies.

Ieškovas nurodo ir iš byloje esančių duomenų matyti, kad AB SEB bankas ir M. L. 2007-08-17 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria ieškovas atsakovei suteikė 15000 Lt sumos kreditą, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2012-08-16 (b.l.5-9).Vartojimo kreditas buvo paimtas šeimos interesams tenkinti (automobilio pirkimui), o minėtą kredito sutartį pasirašė ir atsakovas P. L. Prievolės pagal 2007-08-17 vartojimo kredito sutartį įvykdymo terminas baigėsi 2012-08-16.Ieškovas nurodė, kad iki šio atsakovai negrąžino bankui skolos, t.y.9671,22 Lt negrąžinto kredito, 2925,30 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų,6036,38 Lt delspinigių (b.l.12, 14-15).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2007-11-29 tarp atsakovės M. L. ir ieškovo buvo sudaryta Visa Vartojimo kredito kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas 2000 Lt kredito limitas (b.l.10-11).Sutarties 14.1 punktas numatė, kad klientas (šiuo atveju M. L.) patvirtino, kad sutartis sudaryta šeimos poreikiams tenkinti ir neprieštarauja šeimos interesams. Prievolės pagal 2007-11-29 sutartį terminas baigėsi 2009-12-26. Ieškovas nurodė, kad atsakovė M. L. jam negrąžino 2078,86 Lt skolos (b.l.13).

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-491-504/2011 patvirtinto pareiškėjų M. L., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir P. L., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2011 m. liepos 19d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b.l.33-35). Minėtos sutarties 6 punktu šalys išsprendė kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo tvarką:” a) sutartį, pasirašytą 2007 m. rugpjūčio 17 d., su AB SEB Vilniaus banku (dabar SEB bankas) nuo 2011 m. liepos 19 d. vykdo P. L. ir M. L. lygiomis dalimis, ir tai yra šalių tarpusavio susitarimas, kuris nekeičia sutarties sąlygų ir nepanaikina solidariosios šalių atsakomybės; b) prievolė gražinti UAB Tele2 864,03 Lt skolą atitenka vienam P. L., ir tai yra šalių tarpusavio susitarimas, kuris nekeičia sutarties sąlygų ir nepanaikina M. L. solidariosios atsakomybės; c) Visa vartojimo kortelės sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2007 m. lapkričio 29 d., su AB SEB Vilniaus banku (dabar SEB bankas) ir gražinti 2078,86 Lt skolą vykdo vienas P. L., ir tai yra šalių tarpusavio susitarimas, kuris nekeičia sutarties sąlygų ir nepanaikina M. L. solidariosios atsakomybės; d) prievolę gražinti AB bankui „Snoras" 4463,69 Lt skolos ir 528,45 Lt delspinigių, priteistą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.L2-2354-504/2009, vykdo M. L., ir tai yra tarpusavio šalių susitarimas, kuris nekeičia sutarties sąlygų ir nepanaikina solidariosios atsakomybės”.

Iš minėto teismo sprendimo matyti, kad pareiškėjų kreditoriai apie santuokos nutraukimo bylą buvo informuoti, laikė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nepažeidžia kreditoriaus interesų, atsižvelgė, jog pareiškėjai tarpusavyje susitarė dėl kreditų grąžinimo-pasidalino, kas kokią skolos dalį kreditoriui grąžins, taip pat sutarė, kad prieš kreditorius lieka solidariais skolininkais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti be trečiųjų asmenų – kreditorių, nes, solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę, kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar bus įvykdyta iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kreditorius sutarties pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu bendraskoliai. Esminis solidarumo požymis, kad solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių bendra nuomonė, valios sutapimas. Šalių valios autonomijos ir sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia šių santykių dalyvių pareigą įgyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sąlygų (pacta sunt servanda). Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine reiškia ne ką kita, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis. Šalys, sudarydamos sutartį, laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalies valia pakeisti sutartį turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Solidarioji prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai, nes kreditorius turi garantiją, kad vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes bus galimybė pareikalauti, jog ją įvykdytų kitas bendraskolis. Visų bendraskolių prievolė gali baigtis tik tinkamai įvykdžius visą prievolę – kreditorius, gavęs skolą iš vieno bendraskolio, nebegali reikšti ieškinio kitiems.

Ieškovas šioje byloje AB SEB bankas aiškiai išreiškė savo poziciją prašydamas priteisti skolą pagal 2007-08-17 solidariai iš abiejų atsakovų (buvusių sutuoktinių), o tai reiškia, kad jų sutikimo pakeisti sudarytą sutartį nėra. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę (pagrindinę). Toks prievolės transformavimas esmingai pakenktų kreditoriaus interesams, o ieškovės prašymas tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti skolą lygiomis dalimis reikštų kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeistų kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti.

Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 str. 1 d.). Pagal CK 6.205 str. sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo arba netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.), o nutraukus sutartį reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 str. 1 d.). CK 3.109 str. 1 d. 5 p. numato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, todėl atsakovų prievolė yra solidari. Atsakovai minėtų įstatymo reikalavimų nesilaikė ir laiku prievolės neįvykdė, prieštaravimų dėl nesugrąžintos kredito dalies nepareiškė, todėl iš atsakovų M. L. ir P. L. ieškovo AB SEB bankas naudai solidariai priteistina 9671,22 Lt negrąžinto kredito ir 2925,30 Lt palūkanų. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra sutarusios kitaip. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nustato CK 6.872 straipsnio 1 dalis. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Nagrinėjamoje byloje šalys sutarė dėl palūkanų normos -10,400 proc. (b.l.8) ir toks susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str.3d.), todėl solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteistina ir 2925,30 Lt palūkanų. Iš atsakovės M. L. priteistina ieškovui AB SEB bankas 2078,86 Lt skolos, nes kaip jau buvo nurodyta aukščiau, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 6036,38 Lt delspinigių pagal 2007-08-17 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendrosios dalies 5.3, 5.4 punktai numato, kad už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį ar sumokėti palūkanas dieną, kredito gavėjas įsipareigoja mokėti bankui 0,1 proc. laiku nesumokėtos kredito ar jo dalies, taip nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius.

Tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis, o tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti netgi ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.).

Atsižvelgiant į sutarties pobūdį (vartojimo sutartis), sutarties šalis (vartotojas - fizinis asmuo ir kreditorius – juridinis asmuo), skolos dydį, priskaičiuotas palūkanas, laikytina, kad sandoryje numatyti 0,1 procento dydžio delspinigiai, kas sudaro net 36,5 procentus metinių palūkanų, pažeidžia CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, įtvirtina baudines netesybas ir sudaro pagrindą ieškovui nepagrįstai praturtėti.

Nuo 2011-04-01 įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo (2010-12-23 Nr. XI-1253; nuo 2012-01-01 galioja nauja įstatymo redakcija, priimta 2011-11-17 Nr. XI-1684) 11 str. 8 d. numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas sutarties sudarymo metu dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba vertintina kaip orientacinė nagrinėjamos bylos kontekste ir byloje nesant duomenų, kad kreditoriaus nuostoliai yra didesni nei priteistinos netesybos, atsižvelgdamas tiek į kredito davėjo, tiek į kredito gavėjo teises bei teisėtus interesus, remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (CK 1.5 str.), teismas netesybų dydį mažina, jas skaičiuojant 0,05 proc. dydžio, t.y. mažina jas du kartus. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo AB SEB bankas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas dalinai, sumažinant prašomą priteisti 6036,38 delspinigių sumą iki 3018,19 Lt. Likusioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, solidariai iš atsakovų iš viso priteistina ieškovui AB SEB bankas 9671,22 skolos už negrąžintą kreditą, 2925,30 Lt palūkanų, 3018,19 Lt delspinigių ,taip pat asmeniškai iš atsakovės M. L. priteistina ieškovui 2078,86 Lt skola.

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-09-23, iš atsakovų ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Tenkinant ieškinį iš dalies, 84 proc. visų reikalavimų (suma suapvalinta iki sveikojo skaičiaus), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsižvelgiant į iš atsakovų priteistinos skolos dydį, ieškovo naudai priteistini 531 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 10 23 sprendimu Nr.(1.2)-SP1- 02645 atsakovei M. L. suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ji 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l.46). Pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2012-11-09 pažymą Nr.PP-1377 išlaidas valstybei 50 proc. sudaro-208 Lt .Kitą tokią pačią dalį atsakovė įmokėjo 2012-11-19. Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl iš ieškovo atsakovei, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, priteistina-33,28 Lt, o valstybei 33,28 Lt (CPK 93 str.,96 str.3d.,99 str.). Vadovaujantis protingumo kriterijais ir siekiant išvengti dvigubos išlaidų mokėjimo tvarkos, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos į iš atsakovės priteistino žyminio mokesčio ieškovui dydžio (296-33,28 Lt=262,72 Lt).

Iš atsakovų priteistina po 13,20 Lt bylinėjimosi išlaidų ,susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 262 str. 2 d., 285, 286 straipsniais teismas

nusprendžia:

AB SEB bankas ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 9671,22 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt vieną litą 22 ct) skolos už negrąžintą kreditą, 2925,30 Lt (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt penkis litus 30 ct) palūkanų, 3018,19 Lt (tris tūkstančius aštuoniolika litų 19 ct) delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, AB SEB bankas, į.k. 112021238, naudai.

Priteisti iš M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 2078,86 Lt (du tūkstančius septyniasdešimt aštuonis litus 86 ct) skolos pagal vartojimo kredito kortelės sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo AB SEB bankas, į.k. 112021238, naudai.

Priteisti iš M. L. 262,72 Lt (du šimtus šešiasdešimt du litus 72 ct ), o iš P. L. - 235 Lt (du šimtus trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų AB SEB bankas naudai.

Priteisti iš ieškovo AB SEB bankas, į.k. 112021238, 33,28 Lt (trisdešimt tris litus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas-5630).

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovų M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 13,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ( gavėjo kodas 188659752) sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660,o mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos 82,Rokiškio m.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Kukelkienė