Kauno apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas V. B. atsiliepimais (2 t. 60-71 b. l., 168-174 b. l., 3 t. 33-36 b. l., 8 t. 25-26 b. l.) su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dovanojimo sutartį panaikinti actio Pauliana pagrindu, neįrodė visų būtinų sąlygų egzistavimo. Ieškovė neįrodė, kad V. B. neprivalėjo sugrąžinti S. B. dovanos, kurią buvo gavęs 2003-11-20. Ieškovė puikiai žinojo, kad atsakovai buvo nuo pat 2003-11-20 sutarę, kad žemės sklypas V. B. dovanojamas laikinai, tik siekiant kredito įstaigoms parodyti, jog V. B. turi nekilnojamojo turto. Žemės sklypas buvo grąžintas, tęsiant dar 2003 m. susitarimą, kadangi S. B. vardu buvo gautas ūkinio pastato statybos projektas, jo su sutuoktine V. B. lėšomis buvo vykdomos statybos, jo vardu gautas ir statybos leidimas. Ieškovė neįrodė, kad dovanojimo sandoris pažeidžia ieškovų teises, t.y. dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Iš tiesų byloje nepateikta jokių įrodymų, kad po dovanojimo sutarties sudarymo V. B. tapo nemokus, o jo kreditoriai minėto išlaikymo negautų. Atsakovas moka išlaikymą, dirba pagal verslo liudijimą, gauna pastovias pajamas. Ieškovė neįrodė ir S. B. nesąžiningumo sudarant ginčo sandorį, kadangi jis nuo pat 2003-11-20 žinojo, kad žemės sklypas turi būti grąžintas, o jo grąžinimas tebuvo laiko klausimas. Reikalavimas pripažinti Ūkinį pastatą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti yra nepagrįstas, kadangi minėto Ūkinio pastato statytoju ir projektuotoju nuo 2002 m. yra atsakovas S. B.. Nuosavybės teisę į ūkinį pastatą atsakovas S. B. įgijo jį pastatydamas, kadangi yra žemės sklypo savininkas, be to, jam yra išduotas ūkinio pastato statybą leidžiantis dokumentas. Ūkinis pastatas nėra nė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, jo statybai panaudotos statybinės medžiagos nuosavybės teise priklauso kitam ir S. B. bei V. B.. Ūkinis pastatas nėra įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai įvardijami kaip statybinės medžiagos, kurias būtų galima dalinti tarp sutuoktinių tik tuo atveju, jei minėtos statybinės medžiagos būtų sutuoktinių nuosavybė. Turto vertintojai įvertino ne statybines medžiagas, kurios panaudotos ūkinio pastato statybai, o ūkinį pastatą, nors šis nėra teisiškai įregistruotas ir negali būti parduodamas, įkeičiamas ar kitaip dalyvauti civiliniuose santykiuose kaip objektas - pastatas, todėl jo vertė negali būti prilyginama Nekilnojamojo turto registre įregistruotam pastatui. Tokio objekto, kurį įvertino nekilnojamojo turto vertintojai, ūkinio pastato statytojas S. B. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre neturi galimybės, kadangi jis yra pastatytas nukrypstant nuo statinio projekto.

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (8 t. 129-138 b. l.) prašo atmesti visus jo reikalavimus, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nors ieškovė nurodo pirkusi 2006 m. klijus ir glaistą plytelėms, tačiau nurodytu laikotarpiu plytelių nebuvo, statinio stogas nebuvo uždengtas. Ieškovė nurodo pirkusi didelį kiekį raudonmedžio plokštės, tačiau name niekur raudonmedžio plokštė nepanaudota. UAB „Stropuva ir ko“ katilas po metų buvo parduotas. Ieškovė nurodo dvigubai didesnį, nei buvo panaudota skardos kiekį, elektros įvedimo kaštai nurodomi sumokėta tris kartus didesni. M. B. prašo statytojais pripažinti tiek ją, tiek V. B., tačiau pagal teisės aktus statytojas gali būti tik vienas ir tuo pačiu jis privalo būti žemės savininku (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.), t. y. sandorio dėl žemės dovanojimo nuginčijimo atveju – statytoju galėtų būti tik V. B.. Sklypą S. ir V. B. padovanojo 2003 m. su jau aptverta tvora, kuri inventorizuota registrų centre 2002-04-10, tvoros aptvėrimui M. B. ir V. B. išlaidų nebuvo. Taką pietų pusėje išbetonavo pats V. B., tam pirko 4 maišus cemento už 50 Lt. Žemių nepirko, o jas parvežė iš pamiškės, taip pat nukasė apie 20 karučių ir iš tėvų daržo. Vakarų pusėje V. B. išklojo apie 15 kv. m taką betoninėmis plytelėmis, kurių prisirinko iš statybų, o apie 30 plytelių paėmė iš mamos darželio. V. B. obels sodinuką pirko 2011 m. už 20 Lt, slyvos daigą rado sklype ir pasodino prie tvoros, bijūną parsivežė iš iš draugo sodo. Sklypo vertė nėra pagerinta, todėl negali būti pripažinta ir bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Daiktas turi būti sukurtas teisėtai, įstatymo reikalavimų. Savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį negali būti įgyjama. Statytoju laikomas Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Statytojo teisė, statant naują statinį, gali būti įgyvendinama tik tuomet, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Konstitucijos ir kitų įstatymų. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 3 dalis nustato, kad pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) naudoti galima, kai jis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažįstamas tinkamu naudoti. Ieškovė teigia, kad ji galinti laikyti save kreditore ta prasme, kad atsakovas V. B. buvo skolingas tam tikrą pinigų sumą už ne laiku mokamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Negautos pajamos nėra ieškovės nuosavybė. Santykiai tarp ieškovės ir atsakovo negali būti kvalifikuoti kaip kreditoriaus ir skolininko.

Atsakovas V. B. ir jo atstovė advokatė Regina Agrba teismo posėdžių metu su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė atmesti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ieškinį dėl sandorio nuginčijimo turėtų reikšti ne ieškovė, o šalių nepilnamečiai vaikai, kadangi išlaikymas turi būti teikiamas vaikams. Negautas išlaikymas nėra ieškovės nuosavybė, ieškovė lėšas tvarko uzufrukto teise. Ieškovės ir atsakovo V. B. santykių negalima kvalifikuoti kaip kreditoriaus ir skolininko. Teisė būti statytoju įgyvendinama turint statinio projektą bei įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Statybos leidimas išduodamas specialia tvarka kompetentingo subjekto , statybos leidime nurodoma, kokius darbus leidžiama atlikti. Statybos leidimui negali būti prilyginai jokie kiti viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka: komisija atlieka patikrinimą ir patvirtina, kad statinys pastatytas pagal statinio projektą ir yra tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį statybos įstatymo nustatytiems esminiams statinio reikalavimams.

Atsakovas S. B. atsiliepimais (2 t. 51-55 b. l., 2 t. 117-120 b. l., 3 t. 5-8 b. l., 8 t. 27-29 b. l. 139-145b. l.) su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ūkinis pastatas buvo statomas visos šeimos, įskaitant S. B. ir V. B., jėgomis, lėšomis ir medžiagomis nuo 2002 m, o ne nuo 2004 m. prie statybų savo darbu prisidėjo ir V. B. brolis B. M. bei sūnus V. B.. Ūkinio statinio (unikalus Nr. 1993-6011-2089), esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimas 300000 Lt neatitinka nei rinkos kainos, nei VĮ Registrų centro nustatytos vertės. Nelogiška, kad statinys, kuriam kainų piko (t.y. kuomet medžiagų kainos brangiausios) metu buvo paimta 85000 Lt paskolos (iš kurių 50000 Lt buvo paimta pabaigus statinio statybą 2008 m.), dabar būtų vertas 300000 Lt. Savų santaupų sūnaus šeima neturėjo. 327/1503 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padovanotas asmeninėn sūnaus V. B. nuosavybėn, susitariant, kad dovanojimas bus laikinas. Negali būti nustatyta bendra jungtinė nuosavybė tarp M. B. ir V. B., nes atsakovas S. B. kaip bendrasavininkai su sutuoktine V. B. tą žemės sklypo dalį ir tvarkė net ir laikotarpiu iki 2014-03-21, nėra ir nebuvo konkrečiai nustatytos žemės sklypo ribos ir naudojimosi tvarka. Žemės ploto, esančio aplinkui ūkinį pastatą tvarkymas pasireiškė tuo, kad atsakovas S. B. ir V. B. pirko ir atvežė arklių mėšlo (2013 m. rudenį), davė iš kito sklypo juodžemio (apie 20 karučių), V. B. pasodino gėlių, davė pomidorų daigų, serbentą bei juos ravėjo ir prižiūrėjo. M. B. kartu su V. B. atliktas „pagerinimas“ pasireiškė tuo, kad buvo išklotas apie 3 metrų ilgio takelis, kurio jokiu būdu negalima vertinti kaip esminio pagerinimo. Nuosavybės teisę į Ūkinį pastatą, kuris, yra gyvenamojo namo priklausinys, įgijo S. B. jį pastatydamas. Minėtas statybas tiek inicijavo, tiek organizavo, tiek finansavo V. B. ir S. B.. M. B. ir V. B., turėdami tris nepilnamečius vaikus ir gaudami minimalias pajamas, neturėjo finansinių galimybių finansuoti ūkinio pastato statybas. Būtent V. B. ir jos sutuoktinis S. B. statė pastatą, todėl jie yra šio ūkinio pastato savininkai. Ūkinio pastato statybose sūnus V. B. prisidėjo darbu, mainais už šią pagalbą, leido jam su šeima šiame ūkiniame pastate apsigyventi. Kritiškai vertintinos aplinkybės apie ieškovės nurodytas jos pirktas (už skolintas ir uždirbtas lėšas) statybines medžiagas, pvz. nurodoma, kad 2006 m. pirko klijus ir glaistą plytelėms, kai plytelių tuo metu net nebuvo (net statinio stogas nebuvo uždengtas), taip pat nurodoma, kad pirktas didelis kiekis raudonmedžio plokštės, tačiau name niekur jokios raudonmedžio plokštės nebuvo panaudota, nurodo, kad pirko katilą UAB „Stropuva ir ko“ už 5500 litų, tačiau patys po metų tą katilą pardavė, nurodo dvigubai didesnį skardos kiekį, nei faktiškai sunaudota ir t. t. Neteisingai nurodomi ir elektros įvedimo kaštai, t.y. faktiškai sumokėta 3 kartus mažiau nei nurodoma. Be to, M. B. prašo statytojais pripažinti abu: tiek ją, tiek V. B., tačiau pagal teisės aktus statytojas gali būti tik vienas ir tuo pačiu jis privalo būti žemės savininku (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1. p.). Žemės sklypo dalis nebuvo pagerinta. Ieškovės M. B. nurodyta 16652,27 Eur investuotų piniginių lėšų, gautų iš darbo užmokesčių bei paimtų kreditų iš Kredito įstaigų, suma nėra tiksli, tačiau gana artima tiems paskaičiavimams, kuriuos atliko S. ir V. B., ir nors daiktai ir medžiagos per tiek metų (nuo 2004-2008 m.) buvo naudoti ir amortizavosi, tačiau S. ir V. B. sutinka kompensuoti šią jų faktiškai pagal M. B. paskaičiavimus išleistą sumą, kuri konkrečiai kiekvienam sutuoktiniui būtų paskirstyta santuokos nutraukimo byloje dalinant turtą, o V. ir S. B. liekant stalinio statytojais ir prisiimant riziką dėl statinio įregistravimo. Žemės sklypo tvora inventorizuota 2002-04-10. Tvora iš kiemo pusės yra apstatyta seno šiferio lakštais, kurios vaizdas nėra labai tvarkingas, kurie nei tvoros, nei sklypo vertės nepadidina. Tvoros aptvėrimas negalėtų būti vertinamas kaip žemės sklypo dalies pagerinimas, nes tvora pati savaime yra savarankiškas nesudėtingas statinys, o ne žemė. Takas, kuris yra išbetonuotas pietų fasado pusėje 9 m x 0,50 m = 4,5 kv. m., jam buvo panaudota 3 maišai cemento, kurių vertė iš viso buvo 14,48 Eur (50 Lt) Betoninės plytelės išklotos vakarų fasado pusėje 40 plytelių po 0,28 cm, iš jų 25 plytelės buvo paimtos iš prie Vandai ir Stasiui priklausančio namo (duomenys neskelbtini) esančio gėlių darželio. Žemės sklype Kaune yra išdėstytos 5-7 plytelės žingsnio atstumu (o ne išgrįstas šaligatvis). Takai ir kitokia takelių danga negali būti vertinama kaip žemės sklypo pagerinimas, nes tai yra statinys. Papildomų žemių atsakovas V. B. vežė su mikroautobusu nuo pamiškės, susidarė 8 maišai po 40 kg, iš viso 320,00 kg. Taip pat žemės buvo vežta su karučiais iš kito prie namo esančio žemės sklypo apie 20 karučių. Toks žemės kiekis negalėjo padaryti esminės įtakos žemės sklypo vertės pokyčiui, tuo labiau, kad šis žemės kiekis buvo paimtas nemokamai arba iš atsakovų V. ir S. B., t.y. M. B. žemės nepirko ir sunkvežimiu nevežė. 2011 m. buvo pasodintas obels sodinukas, kurio vertė buvo 5,79 Eur (20,00 Lt). Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augo nedidelė slyva, kuri buvo persodinta į kitą vietą arčiau tvoros, kadangi trukdė statyboms. Taip pat iš kitų augalų buvo pasodintas vienas bijūnas, kurį atsakovas V. B. parsivežė iš savo draugo ir jį pasodino. Sodinukai nepadidina žemės sklypo vertės, juos nėra sudėtinga persodinti kitur, nepadarant žalos sklypui. Atsakovų S. B. ir V. B. nuomone, kad ginčo žemės sklypo kiemas būtų tvarkingai sutvarkytas iki galo, tam reikia papildomų piniginių lėšų ir darbo. Todėl žemės esminis sklypo pagerinimas, dėl kurio padidėtų žemės sklypo vertė, nebuvo padarytas, tuo labiau - nėra įrodytas jokiais objektyviais ir leistinais įrodymais, todėl nėra pagrindo M. B. pripažinti žemės sklypo bendrasavininke (bendros jungtinės nuosavybės teisėmis) (CK 3.90 str.), jeigu būtų pripažinta negaliojančia žemės sklypo dalies 2014-03-21 dovanojimo sutartis.

Atsakovo S. B. atstovė advokatė Jurgita Spaičienė teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko, paaiškino atsiliepimuose nurodytas aplinkybes.

Atsakovė V. B. atsiliepimuose (2 t. 46-50 b. l., 162-163 b. l., 3 t. 3-4 b. l., 8 t. 23-24 b.l.) su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai yra R. B., E. G. ir nuo 1979 m. gegužės 28 d. S. B.. Ieškovę su vaikais į neįteisintą ūkinį pastatą su garažu sūnus V. B. apgyvendino 2008 m. rudenį. Laikinai, kol gaus vartojamą paskolą iš banko šeimos reikmėms, 2003 m. lapkričio 27 d. padovanojo sūnui V. B. 3,27 aro sklypo dalį asmeninės nuosavybės teise su sąlyga, kad gavus paskolą, sklypo dalis bus grąžinta tėvui S. B., nes atsakovai (V. B. ir S. B.) pagal 2002 m. parengtą projektą ten statė ūkinį pastatą su garažu. 2003 m. lapkričio 27 d. be kitų bendraturčių žinios, padovanojo sklypo dalį sūnui. Projekto prie notarinės sutarties nepridėjo, nes žinojo, kad sklypas bus grąžintas. Sūnus sklypą grąžino 2014 m. Sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tarp bendraturčių yra bendra dalinė nuosavybė, notariškai naudojimosi tvarka nėra nustatyta. 2002 m., kai buvo ruoštas projektas ūkinio pastato statybai, sklypo bendrasavininkės davė notaro patvirtintą sutikimą statyti bendro sklypo planeliuose A3 ir C2 ūkinį pastatą su garažu, taip pat sutiko, kad statinys bus įregistruotas S. B. vardu. Ieškovė M. B. šio sklypo bendrasavininkė niekada nebuvo ir jokių teisių neturėjo. Sklypas laikinai buvo dovanotas sūnui V. B. asmeninės nuosavybės teise. Teisinio pagrindo pripažinti sklypo pagerinimą esminiu nėra, nes takelių padarymas iš esmės sklypo vertės nepadidina. 2014-03-25 sūnus V. B. žemės sklypą padovanojo S. B., tačiau faktiškai grąžino dovaną, kurią buvo gavęs 2003-11-20. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dovanojimo sutartį panaikinti actio Pauliana pagrindu, neįrodė visų būtinų sąlygų egzistavimo. Ieškovė neįrodė, kad V. B. neprivalėjo sugrąžinti dovanos, kurią buvo gavęs 2003-11-20. Ieškovė puikiai žinojo, kad nuo 2003-11-20 buvo sutarta, kad sklypas V. B. dovanojamas laikinai, tik siekiant kredito įstaigoms parodyti, jog V. B. turi nekilnojamojo turto. Sklypas S. B. buvo grąžintas tęsiant dar 2003 m. susitarimą. S. B. vardu buvo gautas ūkinio pastato statybos projektas, V. B. ir S. B. sutuoktinių lėšomis buvo vykdomos statybos, o S. B. siekė įregistruoti į pastatą. 2002 m. statybos leidimas S. B. buvo išduotas gavus žemės sklypo bendraturčių R. B. ir R. E. G. sutikimus. Ieškovė neįrodė, kad dovanojimo sandoris pažeidžia jos teises, neįrodė, kad dėl sandorio atsakovas tapo nemokus arba būdamas nemokus suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, arba pažeidė kreditoriaus teisės. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad po dovanojimo sutarties sudarymo V. B. tapo nemokus, o jo kreditoriai (pvz. vaikai, kuriems V. B. turi teikti išlaikymą) minėto išlaikymo negautų. Ieškovė neįrodė ir V. B. nesąžiningumo sudarant ginčo sandorį, kadangi V. B. nuo 2003-11-20 žinojo, kad žemės sklypas jos sutuoktiniui turi būti grąžintas. Ūkinis pastatas buvo pradėtas statyti 2002 m., S. B. gavus statybos leidimą. B. M. (V. B. brolis) ir sūnus V. B. statybą vykdė prieš tai nugriovę ten jau pastatytą V. B. ir S. B. nuosavybės teise priklausiusį ūkinį pastatą su rūsiu 6IP, kurio vertė 1998 m. įvertinta 10240 Lt. Visos buvusio ūkinio pastato medžiagos (plytos, mediena, betono gabalai ir kt.) panaudoti naujai suprojektuoto pastato statybai. Taip pat pirkta naujų medžiagų, kurias parveždavo sūnus V. B. (jis turėjo mikroautobusą), statybai buvo elektra buvo naudojama iš V. B. ir S. B.. Už suvartotą elektros energiją mokėjo V. B. ir S. B.. Pastato stogas buvo uždengtas 2006 m., rūsys ir pirmojo aukšto patalpos ištinkuotos 2007 m. (darbus atliko B. M.). Davė sūnui 10000 Lt, kad nupirktų plastikinius langus visam pastatui. 2008 m. balandį, sudėjus langus, statinys jau buvo baigtas statyti (ištinkuotas, su langais, durimis). Ieškovės minimos paskolos 50000 Lt ir 5000 Lt, imtos iš bankų 2008 m., šiam ūkiniam pastatui buvo nereikalingos. Katilinė ūkiniame pastate nebuvo suprojektuota, antras aukštas taip pat. Paskolų pagrindu gautos lėšos panaudotos M. B. ir V. B. šeimos reikmėms, buitinių sąlygų pasigerinimui. Šeima savavališkai gyvena ūkiniame pastate pažeisdama statybos įstatymo ir projekto reikalavimus, statinių priežiūros inspektorius 2014 m. gruodžio 4 d. surašė pažeidimo aktą ir S. B. nubaudė. Sumokėtos baudos ieškovė nekompensavo, nors pažeidimas buvo padarytas dėl jos kaltės. Ieškovė piktybiškai nemoka nei už elektrą, nei už vandenį, kurį suvartoja gyvendami. Ieškovės nurodyta ūkinio pastato vertė 300000 Lt neatitinka nei išleistų jo statybai lėšų, nei realaus vertinimo. Ūkinio pastato rinkos kaina negali siekti 300000 Lt, nes statinio paskirtis tik ūkinė - pagalbinė. Nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, kuris, yra gyvenamojo namo priklausinys, įgijo S. B. jį pastatydamas. Minėtas statybas tiek inicijavo, tiek organizavo, tiek finansavo V. B. ir S. B.. M. B. ir V. B., turėdami tris nepilnamečius vaikus ir gaudami minimalias pajamas, neturėjo finansinių galimybių finansuoti ūkinio pastato statybas. V. B. ir jos sutuoktinis S. B. statė pastatą, todėl jie yra šio ūkinio pastato savininkai. Ūkinio pastato statybose sūnus V. B. prisidėjo darbu, mainais už šią pagalbą, leido jam su šeima šiame ūkiniame pastate apsigyventi. Ieškovė neteisingai ūkinį pastatą įvardija kaip gyvenamąjį namą, statybos leidimas išduotas ūkinio pastato statybai. Pagal statybos leidimą pastatas turi būti 111,37 kv. m ploto, tačiau ieškovės užsakymu atliktuose kadastriniuose matavimuose nurodyta, kad pastato plotas yra 160,87 kv. m. projekte ir leidime nenumatyta, kad pastato antrame aukšte bus įrengti kambariai, todėl tai yra savavališka statyba. Be to, pastatas yra ūkinės paskirties, negali būti naudojamas kaip gyvenamasis namas. Sklypo bendraturčiai davė sutikimą tik ūkinio pastato statybai, sklypas su kitais bendraturčiais bendras, tarp bendraturčių nepadalintas. Ieškovė neteisingai nurodo aplinkybes apie jos pirktas (už skolintas ir uždirbtas lėšas) statybines medžiagas, pvz. nurodoma, kad 2006 m. pirko klijus ir glaistą plytelėms, kai plytelių tuo metu net nebuvo (net statinio stogas nebuvo uždengtas), taip pat nurodoma, kad pirktas didelis kiekis raudonmedžio plokštės, tačiau name niekur jokios raudonmedžio plokštės nebuvo panaudota, nurodo, kad pirko katilą UAB „Stropuva ir ko“ už 5500 litų, tačiau patys po metų tą katilą pardavė, nurodo dvigubai didesnį skardos kiekį, nei faktiškai sunaudota ir t. t. Neteisingai nurodomi ir elektros įvedimo kaštai, t.y. faktiškai sumokėta 3 kartus mažiau nei nurodoma. Be to, M. B. prašo statytojais pripažinti abu: tiek ją, tiek V. B., tačiau pagal teisės aktus statytojas gali būti tik vienas ir tuo pačiu jis privalo būti žemės savininku (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1. p.). Žemės sklypo dalis nebuvo pagerinta. Ieškovės M. B. nurodyta 16652,27 Eur investuotų piniginių lėšų, gautų iš darbo užmokesčių bei paimtų kreditų iš Kredito įstaigų, suma nėra tiksli, tačiau gana artima tiems paskaičiavimams, kuriuos atliko Stasys ir V. B., ir nors daiktai ir medžiagos per tiek metų (nuo 2004-2008 m.) buvo naudoti ir amortizavosi, tačiau S. ir V. B. sutinka kompensuoti šią jų faktiškai pagal M. B. paskaičiavimus išleistą sumą, kuri konkrečiai kiekvienam sutuoktiniui būtų paskirstyta santuokos nutraukimo byloje dalinant turtą, o V. ir S. B. liekant stalinio statytojais ir prisiimant riziką dėl statinio įregistravimo. Žemės sklypo tvora inventorizuota 2002-04-10. Tvora iš kiemo pusės yra apstatyta seno šiferio lakštais, kurios vaizdas nėra labai tvarkingas, kurie nei tvoros, nei sklypo vertės nepadidina. Tvoros aptvėrimas negalėtų būti vertinamas kaip žemės sklypo dalies pagerinimas, nes tvora pati savaime yra savarankiškas nesudėtingas statinys, o ne žemė. Takas, kuris yra išbetonuotas pietų fasado pusėje 9 m x 0.50 m = 4.5 kv.m., jam buvo panaudota 3 maišai cemento, kurių vertė iš viso buvo 14,48 Eur (50,00 Lt) Betoninės plytelės išklotos vakarų fasado pusėje 40 plytelių po 0,28 cm, iš jų 25 plytelės buvo paimtos iš prie V. ir S. priklausančio namo (duomenys neskelbtini) esančio gėlių darželio. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra išdėstytos 5-7 plytelės žingsnio atstumu (o ne išgrįstas šaligatvis). Takai ir kitokia takelių danga taip pat negali būti vertinama kaip žemės sklypo pagerinimas, nes tai taip yra statinys. Papildomų žemių atsakovas V. B. vežė su mikroautobusu nuo pamiškės, susidarė 8 maišai po 40 kg. Taip pat žemės buvo vežta su karučiais iš kitos prie namo esančios žemės sklypo dalies. Toks žemės kiekis negalėjo padaryti esminės įtakos žemės sklypo vertės pokyčiui, tuo labiau, kad šis žemės kiekis buvo paimtas nemokamai arba iš atsakovų Vandos ir S. B., t.y. M. B. žemės nepirko ir sunkvežimiu nevežė. 2011 m. buvo pasodintas obels sodinukas, kurio vertė buvo 5,79 Eur (20 Lt). Žemės sklype augusi nedidelė slyva buvo persodinta į kitą vietą, kadangi trukdė statyboms, buvo pasodintas vienas bijūnas, kurį atsakovas V. B. parsivežė iš savo draugo ir jį pasodino. Sodinukai nepadidina žemės sklypo vertės, juos nėra sudėtinga persodinti kitur, nepadarant žalos sklypui. Žemės sklypo kiemo sutvarkymui reikia papildomų piniginių lėšų ir darbo. Žemės esminis sklypo pagerinimas, dėl kurio padidėtų žemės sklypo vertė, nebuvo padarytas, tuo labiau - nėra įrodytas jokiais objektyviais ir leistinais įrodymais, todėl nėra pagrindo M. B. pripažinti žemės sklypo bendrasavininke (bendros jungtinės nuosavybės teisėmis) (CK 3.90 str.), jeigu būtų pripažinta negaliojančia žemės sklypo dalies 2014-03-21 dovanojimo sutartis.

Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimuose (1 t. 165 b .l., 2 t. 113 b. l., 3 t. 10 b. l.) nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trims bendrasavininkiams, iki šiol nėra notariškai nustatyta naudojimosi tvarka, kai R. E. G. pardavė dalį žemės S. B.. Nurodo, kad žemė juridiškai neįteisinta. Buvo davusi notaro patvirtintą leidimą S. B. bendro sklypo planeliuose A3 ir C2 statyti ūkinį pastatą su garažu. Be to, buvusi davusi sutikimą įvesti vandentiekį. Pastatas iki šiol nėra priduotas įstatymų nustatyta tvarka, nepriduoto pastato negalima dalintis. Sutikimą statyti ūkinį pastatą davė būtent S. B..

Trečiasis asmuo R. B. teismo posėdžių metu palaikė atsiliepime nurodytą poziciją, su ieškinio reikalavimais nesutiko.

Trečiasis asmuo R. E. G., kurios procesines teises perėmė D. M., E. W., B. M., E. M., atsiliepimuose (1 t. 166 b. l., 3 t. 31-32 b. l.) su reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad pastatas, kuriame faktiškai gyvena V. B. ir M. B. šeima, nėra įteisintas. Nurodo, kad davė sutikimą S. B. sklypo dalyse, pažymėtose A3ir C2 statyti ūkinį pastatą su garažu su sąlyga, kad statinys bus įregistruotas S. B. vardu.

Tretieji asmenys D. M., E. W., B. M., E. M. atsiliepimų nepateikė, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (7 t. 172,173,175178 b. .l).

Trečiasis asmuo D. V. atsiliepimais (2 t. 164-166 b. l., 3 t. 37-43 b. l.) su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ginčijamas dovanojimo sandoris pats savaime atitinka imperatyvias teisės normas ir jį sudariusių šalių tikrąją valią ir tikruosius ketinimus. V. B. sklypo dalį buvo gavęs neatlygintinai iš S. B. ir V. B. 2003-11-20 dovanojimo sutarties pagrindu. Ginčijamos sutarties sudarymo metu V. B. turto ar turtinių teisių atžvilgiu jokių areštų, apribojimų, draudimų nebuvo. Padovanota žemės sklypo dalis atsakovui V. B. priklausė asmeninės nuosavybės teise. Nuo nuosavybės teisės įgijimo momento V. B. turėjo laisvą valią savo nuožiūra valdyti savo nuosavybę, laisvai ja disponuoti, sklypo dalies padovanojimas tėvui atitiko savininko teisių įgyvendinimą ir jo, kaip turto savininko, valią. Kadangi žemės dalis buvo V. B. asmeninė nuosavybė, neatlygintinai ją perleisdamas nepažeidė M. B. teisių. Iki ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo nebuvo duomenų, kad sandorio sudarymo metu ar iki jo sudarymo M. B. ar kokie nors kiti asmenys (kreditoriai) būtų turėję reikalavimų V. B. turto atžvilgiu. Ieškovė privalo pagrįsti V. B. nemokumo faktą ir tai, kad jo nemokumą nulėmė būtent 2014-03-21 dovanojimo sutartis. Teismas nėra nustatęs, kad V. B. yra skolingas M. B., taip pat koks įsiskolinimo dydis. Ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartį Nr.794, sudarytą tarp atsakovo V. B. ir trečiojo asmens S. B., sietinas ne su sutarties neteisėtumu, jos sąlygų ydingumu, bet su ieškovės siekiu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą iš atsakovo turto. Prašoma panaikinti 2014 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartimi dovanotojas V. B. neatlygintinai perdavė tą turtą, kurį iki tol pats buvo gavęs taip pat neatlygintinai, todėl turtiniu požiūriu, dovanojamai daliai žemės sklypo nepriklausius ieškovei, ją gavus ir perleidus neatlygintinai, ieškovės ir jų šeimos turtiniai interesai nenukentėjo. Faktas, kad dovanų gautame V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame sklype, nesant paviešintų duomenų apie naujo pastato statybą, buvo vykdoma ūkinio pastato statyba, vėliau tapusi ieškinio objektu, pats savaime niekaip negali paneigti dovanojimo sutarties teisėtumo. 2014 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartis Nr.794 sudaryta teisėtai, atitinka imperatyviai keliamus reikalavimus ir patvirtinta pagrįstai. Iki šios bylos iškėlimo nebuvo žinomos jokios kitos dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybės, nebuvo ir nėra žinomi šalių ir trečiųjų asmenų tarpusavio santykiai ir/ar kokie nors įsipareigojimai. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas 327/1503 dalį žemės sklypo pripažinti ieškovės M. B. ir atsakovo V. B. bendrąja sutuoktinių nuosavybe. V. B. sklypą įgijo asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu. V. B. sutuoktinė ieškovė nei savo asmeninių lėšų nei lėšų, kurios būtų buvusios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, šio žemės sklypo dalies įgijimui nėra panaudojusi. CK 3.90 str. apibrėžtų pagrindų sutuoktiniui V. B. priklausiusią Žemės sklypo dalį pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Žemės pagerinimu nelaikytinas sklypo užstatymas statiniais: nauju ūkiniu pastatu, tvora, trinkelėmis. Ieškovė M. B. pirmiausia leistinais įrodymais turėtų pagrįsti pastatui sunaudotas statybines medžiagas, atliktus darbus ir jos asmenines lėšas, sunaudotas pastato statybai. Tik nustačius, kad V. B. buvo įgijęs statytojo teises, galiojusias iki 2014-04-09 naujo statybos leidimo išdavimo, ir nustačius nuo kada buvo įgijęs tokias teises, būtų galima spręsti dėl ūkinio pastato V. B. statytojo teisių įgijimo iki 2014-04-09 ir M. B. nuosavybės teise priklausančių lėšų dydžio ir jų kompensavimo. Kol M. B. neįrodė, kad medžiagos, darbai ir lėšos, priklausiusios jai nuosavybės teise, buvo panaudotos ūkinio pastato statybai, darbams, tol nėra pagrindo jai pripažinti nuosavybės teisių nei į statinį, nei į darbus. M. B. reikalavimas pripažinti ją ir atsakovą V. B. 160,87 kv. m. ploto pastato su garažu ir pastoge (unikalus Nr. 1993-6011-2089) adresu (duomenys neskelbtini) statytojais ir leisti jai priduoti šį ūkinį statinį LR Statybų nustatyta tvarka, pripažinti pastatytą ūkinį pastatą pagal statybos leidimus bendrąja jungtine M. B. ir V. B. nuosavybe yra nepagrįstas ir atmestinas. Statybos įstatyme nurodyta, kad statytojas (užsakovas) - Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Teisę būti statytoju naujo pastato statybos atveju ir jos įgyvendinimą reglamentuoja Statybos įstatymo 3 str. 1 d. ir 2 d. l p., 2 p., apibrėžiantys, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, statytojo teisė įgyvendinama, kai asmuo žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio įprastąjį remontą ir pan.); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). M. B. nėra ir niekada nebuvo žemės sklypo dalies savininke. Jeigu būtų pripažinta negaliojančia 2014-03-21 dovanojimo sutartis, žemės sklypo dalies savininke ieškovė netaptų, nes savininku būtų ankstesnis savininkas, t. y. V. B., kuriam žemės sklypo dalis priklausytų ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, bet asmeninės nuosavybės teise. Nėra pagrindų Žemės sklypo dalies pripažinimui bendrąja sutuoktinių nuosavybe. M. B. negalėjo ir negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad žemės sklypo dalis, kuri pastaruoju metu užstatyta ūkiniu pastatu, galėtų nuosavybės teise priklausyti šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. M. B. nėra ir niekada nebuvo išduotas statybos leidimas ūkinio pastato statybai Žemės sklype. Nėra ir negali atsirasti sąlygų ir pagrindų ieškovę pripažinti pastato statytoja. Galiojant 2014-04-09 statybos leidimui Nr. -21-140409-00232 būtent šiame statybos leidime nurodytas asmuo turi visas iš statybos leidimo sekančias statytojo teises ir pareigas, reglamentuotas LR Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, tame tarpe teisę užbaigti statinio statybą, gauti dokumentą, patvirtinantį statybos užbaigimą, ir teisę įregistruoti statinį bei nuosavybės teisę į statinį savo vardu. Tai, kas sukurta nuo 2014-04-09 statybos leidimo išdavimo iki šiol traktuojama kaip būtent statybos leidime nurodyto statytojo nuosavybė. Atsakovas V. B. atsiliepime nurodo, kad statant yra nukrypta nuo projekto, todėl ieškovei, siekiančiai įgyvendinti statytojos teises, tektų ne tik teisė, bet ir visa iš to sekanti atsakomybė, pasekmės už statinio neatitikimą statybą leidžiantiems dokumentams. Nėra jokio pagrindo pripažinti M. B. statytoja, suteikti jai tik statytojui reglamentuotą teisę užbaigti ūkinio pastato statybą, atlikti ūkinio pastato kadastro duomenų ir nuosavybės teisų į ūkinį pastatą registraciją nekilnojamojo turto registre. Galiojant 2014-04-09 statybos leidimui, nesant ūkinio pastato statybos užbaigimo pažymos nėra pagrindo ūkinio pastato su garažu įregistruoti registre bei šį pastatą pripažinti M. B. ir V. B. bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė į bylą nėra pateikusi leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad nebaigtas statyti ūkinis pastatas, kurio statybai šiuo metu galioja 2014-04-09 statybos leidimas Nr. LNS - 21-140409-00232, buvo pastatytas jos ir atsakovo V. B. santuokoje iš lėšų, priklausančių jai ir V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kaip ir nėra pateikusi įrodymų, kurie leistų neabejotinai nustatyti ūkinio pastato statybos pradžią, iki 2014-04-09 atliktų statybos darbų mastą (statinio baigtumą), ar lėšų ūkinio pastato statybai panaudojimą. M. B. nuosavybės teisė ar valdymo teisė į žemės sklypo dalį po ūkiniu pastatu arba teisė valdyti ir naudotis žemės sklypo dalimi po ūkiniu pastatu įstatymais nenustatyta. M. B. teisių į Žemės sklypo dalį nebuvo įgijusi nei sutarties, nei įstatymo pagrindu. Nesant Statybos įstatymo apibrėžtų pagrindų pripažinti M. B. statytoja, nėra pagrindo leisti statytoju nesančiam asmeniui (M. B.) „priduoti“ ūkinį pastatą ir pripažinti pagal ne jai išduotus statybos leidimus pastatytą ūkinį pastatą sutuoktinių bendrąja jungtine jos ir V. B. nuosavybe. Ieškovei, įrodžiusiai ūkinio pastato statybai panaudotas jos asmenines lėšas ar santuokines lėšas, išlieka teisė reikalauti iš turto savininko, tokių jos lėšų sugrąžinimo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (3 t. 49-52 b. l.) su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnis apibrėžia statytojo (užsakovo) - teises ir pareigas. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, 4 punkte nurodyta, kad statytojo (užsakovo) pareiga LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o 8 punktas įpareigoja statytoją (užsakovą) organizuoti statybos užbaigimo procedūras. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Kauno miesto savivaldybės administracijos turimi duomenys patvirtina, kad 2002 m. birželio 26 d. atsakovui V. B. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 416-471/3, suteikiantis teisę statybos adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype (kadastrinis numeris 1901/0162:5), statyti neypatingą statinį - ūkinį pastatą su garažu (plotas 111,37 kv. m.). 2014 m. balandžio 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas atsakovo S. B. 2014 m. 11 balandžio 8 d. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą kito statytojo vardu. Atsižvelgiant į atsakovo S. B. pateiktą aukščiau paminėtą prašymą, 2014 m. balandžio 9 d. buvo išduotas leidimas Nr. LNS-21-140409-00232, suteikiantis teisę atsakovui S. B. statyti pagalbinio ūkio (negyvenamosios paskirties) pastatą - neypatingą statinį, du nuotekų šalinimo tinklų (inžinerinių tinklų paskirties) - nesudėtingus statinius, vandentiekio tinklų (inžinerinių tinklų paskirties) - nesudėtingą statinį. Kauno miesto savivaldybės administracija patvirtina, kad yra išdavusi ginčo statiniui statybą leidžiantį dokumentą, jo išdavimo metu buvusiam žemės sklypo savininkui, tačiau negali pasisakyti, kiek ir kuris iš sutuoktinių į pastato statybą investavo bei dėl kitų ieškinyje nurodytų motyvų - sutuoktinių bendro turto pripažinimo ir padalinimo. Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2014 m. lapkričio 7 d. gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. (15.2)-2D-17313, kuriame nurodyta, jog 2014 m. lapkričio 5 d. buvo atliktas statybos patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog atlikti statybos darbai nepažeidžia esminių projekto, pagal kurį išduotas leidimas, sprendinių. Atsakovai dėl statinio įteisinimo ne ginčo tvarka turėjo kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime (3 t. 78-81 b. l.) prašė ieškinio reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Inspekcijos Kauno skyrius 2014-10-09 gavo S. B. 2014-10-09 skundą, kuriame šis nurodė, kad M. B. 2014 m. rugpjūčio 16 d. registruotu laišku išsiuntė priminimą, kad išsikraustytų iš užimto neįteisinto ūkinio pastato, ir prašė nustatyti pažeidimus. Inspekcijos Kauno skyrius 2014-10-15 raštu „Dėl prašymo nenagrinėjimo“ informavo S. B., kad skunde nurodytas pastato užėmimas nėra susijęs su statybos procesu. S. B. 2014-10-23 su raštu kreipėsi į Inspekcijos Kauno skyrių dėl galbūt neteisėtai atliktų ūkio pastato statybos darbų žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Inspekcijos Kauno skyrius 2014-11-05 atliko patikrinimą vietoje (Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-2296-(15.2)). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 1901/0162:5, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytas ūkio pastatas, kurio išorės matmenys: ilgis apie 9,05 m, plotis apie 10,10 m, aukštis iki kraigo apie 8,30 m. Pastatas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Statytojas S. B. pateikė 2014-04-09 statybos leidimą Nr. LNS-21-140409-00232 ir 2002 m. parengtą pastato su garažu projektą. Patikrinus projektą, nenustatyta esminių projekto sprendinių pažeidimų, atlikti statybos darbai atitinka projekto sprendinius. Patikrinimo metu jokie statybos darbai nebuvo vykdomi. S. B. ir V. B. teigimu, pastate gyvena M. B. ir neįsileidžia ir naudoja jį kaip gyvenamąjį namą. Savavališkos statybos faktas žemės sklype nebuvo nustatytas. Inspekcijos Kauno skyrius 2014-11-06 raštu Nr. (15.2)-2D-17313 „Dėl prašymo“ informavo Kauno miesto savivaldybės direktorių ir S. B. apie atliktą statybos patikrinimą ir nustatytas aplinkybes. Statinio naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, pastatytą naują neypatingą statinį galima naudoti tik įvykdžius įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, tai yra surašius statybos užbaigimo aktą. Ūkio pastatas naudojamas neįvykdžius minėtų reikalavimų. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ esančiais duomenimis, S. B. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą kito statytojo vardu užregistruotas 2014-04-09. Iki šio prašymo pateikimo dienos statytoju nurodomas V. B.. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-04-09 išduotame leidime statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-ius) Nr. LNS-21-140409-00232 antrajame lape rašoma, kad Statybą leidžiančio dokumento Nr. 416-471/3, išduoto 2002 m. birželio 26 d., galiojimas panaikinamas nuo 2014 m. balandžio 9 d.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis nuo 2014-03-25 nuosavybės teisė į 327/1503 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota atsakovo S. B. vardu prašomos pripažinti negaliojančia 2014-03-21 dovanojimo sutarties reg. Nr. 794 pagrindu. Ūkinis pastatas su garažu 710, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Nuo 2014-06-25 registro objektų įraše Nr. 20/69300 įregistruota žyma apie 2014-04-09 Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą statytojui S. B. statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LNS-21-140409-00232, o registro įrašas apie 2002-06-26 išduotą statybos leidimą Nr. 416-471/3 statytojui V. B. galiojo nuo 2004-05-12 iki 2014-06-25. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotas daiktines teises ar kitus įrašus. VĮ Registrų centras neturi kompetencijos nagrinėti privačių asmenų ginčus dėl jų daiktinių teisių turėjimo ar nustatyti faktines nekilnojamųjų daiktų statybos aplinkybes. Ateityje siekiant įregistruoti ginčo statinį, kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro tvarkytojui turės būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Dokumentai, kurie turi būti pateikiami kadastro tvarkytojui nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau - Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), 84¹.2 punkte. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtinantys dokumentai nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Teismo sprendimas, kuriuo ieškovė ir atsakovas V. B. būtų pripažinti statinio - ūkinio pastato su garažu, statytojais, savaime nepatvirtins šio statinio statybos teisėtumo, kadangi statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis), o statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.