Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą dėl įpareigojimo atlikti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje nurodo, kad moters pavardė iš vyro pavardės D. gali būti padaroma arba su priesaga -ienė, arba su galūne –ė. Forma D. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams, lietuvių kalbos dėsniams ir principams, susiklosčiusiai jų taikymo praktikai. Lietuvių kalbos normos nekeičiamos siekiant jas priderinti prie kitų kalbų, kultūrų ar tam tikrų asmenų grupių elgesio modelių. Pareiškėjos prašymas rašyti pavardę W. taip pat prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. D. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu D. R. W.. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) santuokos liudijime ir (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, pareiškėjos pavardė po santuokos nurodoma D..

5. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja augina tris nepilnamečius vaikus – N. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), N. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. D. (gim. (duomenys neskelbtini)).

6. 2021 m. birželio 25 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (toliau – ir Skyrius), prašydama jos pavardę po santuokos pakeisti iš D. į D.–W.. Skyrius 2021 m. birželio 25 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą. Tokį savo sprendimą Skyrius motyvavo tuo, kad moters pavardė D. negali būti pakeista į vyriškos pavardės formą, nes tai neatitinka nei lietuvių kalbos darybos dėsningumų, nei teisės aktų, reguliuojančių vardų ir pavardžių rašymo tvarką dokumentuose. O tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne –ė, pvz. D.. Dėl atsisakymo pareiškėjos pavardę įrašyti W., Skyrius nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus raidė W sulietuvinta forma rašoma V.

7. Pareiškėja, nesutikdama su Skyriaus išvada, prašo ją panaikinti ir įpareigoti Skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę po santuokos į D.–W.. Savo prašymą pareiškėja motyvuoja dviem argumentais: 1) pareiškėja nori suvienodinti savo ir naujojo sutuoktinio pavardes; 2) pareiškėja taip pat nori suvienodinti savo ir vaikų pavardes, kad išsaugotų identiteto ryšį ir išvengtų papildomų nepatogumų, kylančių dėl skirtingų pavardžių.

8. Faktiškai pareiškėja yra pareiškusi sudėtinį reikalavimą dėl jos pavardės dvigubo sudarymo. Tai yra, viena dalis yra susijusi su pavardės W. rašymu, o kita su pavardės D. pakeitimu į D.. Dėl kiekvienos iš nurodytų dalių pasisakyta atskirai, kadangi šių dalių reikalavimų faktinis pagrindas nėra tapatus.

Dėl pavardės W.

9. Kaip jau nurodyta, pareiškėja sudarė santuoką su užsieniečiu ir nori pasirinkti jo pavardę – W.. Ši pavardė rašoma naudojant W raidę, kurios nėra lietuvių kalbos raidyne. Tačiau tokią aplinkybę Skyrius be pagrindo kvalifikavo kaip reiškiančią, kad pareiškėjos pavardė, dokumento šaltiniu laikant jos sutuoktinio asmens dokumentą, gali būti rašoma tik V., o ne W.. Tokį vertinimą suponuoja keli pagrindai.

10. Visų pirma, nagrinėjamoje situacijoje yra aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-1075/2021, kurioje spręsti klausimai, susiję su teisės normų, reglamentuojančių civilinės būklės aktų įrašų sudarymą, kai prašoma įregistruoti santuokos, sudarytos užsienio valstybėje tarp Lietuvos Respublikos pilietės ir užsienio piliečio, sudarymo aktą, suformuluotos teisės normų aiškinimo taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4 straipsnis).

11. Nurodytos nutarties 24–27 punktuose kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos pilietė pasirenka vyro – užsienio piliečio – pavardę, jos pasirinktos vyro – užsienio piliečio – pavardės santuokos sudarymo įraše rašymui taikytinos tokios pat taisyklės kaip ir registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, t. y. taikytinos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 23 punkto antroje dalyje nustatytos taisyklės. Tai yra, taikytina taisyklė, pagal kurią registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose turi būti rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Priešingai aiškinant, susidarytų situacija, kai, registruojant ar įtraukiant į apskaitą civilinės būklės aktus, vienos šeimos narių, įskaitant ir vaikus, pavardės būtų rašomos pagal skirtingas taisykles ir galimai skirtingai, o tai neatitiktų šeimos vientisumo ir pagarbos šeimai principo.

12. Paminėto kasacinio teismo išaiškinimo taikymui svarbu ir tai, kad Konstitucinis Teismas, pasisakydamas apie Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės rašybą Lietuvos Respublikos piliečio pase, yra išaiškinęs, kad formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė „lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo (Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas).

13. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nagrinėjamoje byloje pateiktoje išvadoje nurodė, kad pareiškėjos L. D. prašymas rašyti jos pasirinktą sutuoktinio pavardę su raide W, kurios nėra lietuvių kalbos abėcėlėje, bet ji yra lotyniško pagrindo rašmuo, nedarytų žalos bendrinei lietuvių kalbai ir jos išsaugojimui.

14. Antra, Skyriaus atsisakymas įrašyti pareiškėjos pavardę W. pažeidžia pareiškėjos teisę turėti savo pavardę, nepagrįstai riboja jos teisę į šeimos privatų gyvenimą ir ją diskriminuoja. Ginčo byloje nėra, kad Gyventojų registro duomenimis yra eilė Lietuvos piliečių, kurių pavardės yra rašomos naudojant W raidę. Tą patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys apie teismų priimtus sprendimus iš esmės analogiškose bylose dėl civilinės būklės aktų įrašų, kuriose tenkinti suinteresuotų asmenų reikalavimai dėl jų pavardžių rašymo civilinės būklės aktuose su raide W (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsisakymas su užsieniečiu santuoką sudariusios ir sutuoktinio pavardę pasirinkusios pareiškėjos pavardę rašyti su W raide, bet tą darant naudojant raidę V, gali sukelti pareiškėjai ir objektyvių asmeninių nepatogumų. Anglų kalboje vyriškos ir moteriškos giminės pavardžių daryba yra tokia pati. O tai reiškia, kad, jeigu pareiškėjos pavardė asmens dokumente būtų rašoma V., pareiškėjos ir jos sutuoktinio pavardės anglų kalbos požiūriu būtų traktuojamos kaip netapačios. Pavardė yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė. Skirtinga šeimos narių pavardžių rašyba, kai tą lemia ne objektyvios priežastys, reiškia nepagrįstą įsiterpimą į asmens privatų ir šeimos gyvenimą bei tokios pasekmės yra nesuderinamos su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo byloje Bogendorff von Wolffersdorff, C-438/14, 35 punktas). Akivaizdu, kad, jeigu pareiškėjos pavardė būtų rašoma su V raide, jos ir sutuoktinio pavardžių netapatumą lemtų subjektyvios priežastys.

15. Be to, nors pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie besąlygiškai pagrįstų, kad nevienoda jos ir sutuoktinio pavardės rašyba ribotų jos laisvę judėti ir apsigyventi kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau priežastys, dėl kurių atsisakyta pareiškėjos pavardę rašyti su raide W, yra pakankamos pripažinti jog Skyriaus atsisakymas pareiškėjos pavardę rašyti su W raide gali lemti nepagrįstą laisvo asmenų judėjimo principo pažeidimą, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT praktikoje (ESTT 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-931/09, 66 ir 76 punktai). Pažeidimas šiuo atveju pasireikštų tikinėtina rizika, kad pareiškėjai galėtų reikėti atskirose administracinėse procedūrose papildomai įrodinėti jos ir sutuoktinio šeiminį ryšį.

16. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad Skyriaus atsisakymas pareiškėjos pavardę rašyti W. neatitinka nei teisės aktų nuostatų, nei teismų praktikos, nei yra proporcingas siekiui apsaugoti valstybinę kalbą.

Dėl pavardės D.

17. Pareiškėja taip pat nori savo pavardę pakeisti į vyrišką formą – D.. Išanalizavus pareiškėjos, Skyriaus argumentus, taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą, spręstina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Skyrius nepagrįstai atsisakė šioje dalyje tenkinti pareiškėjos prašymą.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis valstybinės kalbos principas, o kartu ir lietuvių kalbos viešasis interesas. Lietuvių kalbos kaip viešojo intereso turinį ne kartą yra atskleidęs Konstitucinis Teismas: lietuvių kalba yra lietuvių tautos etninio ir kultūrinio savitumo pagrindas, tautos tapatumo ir išlikimo garantija, lietuvių kalba saugo tautos tapatumą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldos įstaigų veikimą, valstybinė kalba – bendrinė lietuvių kalba – yra tautos suvereniteto įteisinimo ir oraus bendravimo su pasauliu priemonė. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas, 2014 m. vasario 27 d. sprendimas).

19. Valstybinės lietuvių kalbos komisija nagrinėjamoje byloje pateikė išvadą, kad pareiškėjos pavardės forma D. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams, lietuvių kalbos dėsniams ir principams, susiklosčiusiai jų taikymo praktikai. Komisija taip pat nurodo, kad moters pavardė iš vyro pavardės gali būti padaroma arba su priesaga –ienė, arba su galūne –ė, bet ne vyriška forma, kaip to siekia pareiškėja.

20. Sprendžiant, ar pareiškėjos prašymas aptariamoje apimtyje yra pagrįstas, į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, oficialią išvadą negalima neatsižvelgti. Įrodymų ir (ar) argumentų, kurie pagrįstų, kad komisijos išdėstyta pozicija, jog pareiškėjos norima turėti pavardės forma neatitinka lietuvių kalbos dėsnių ir principų (visais atvejais moterų pavardės sudaromos su moteriškosios giminės galūnėmis), yra nepagrįsta ar (ir) ydinga, pareiškėja nepateikė.

21. Nurodyta reiškia, kad Skyriaus atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę D. į vyrišką formą D. yra objektyviai motyvuotas siekiu užtikrinti, jog nebūtų pažeistas lietuvių kalbos viešasis interesas ir nesukeltas pavojus bendrinei lietuvių kalbai, taip pat kad nebūtų ignoruojami lietuvių kalbos principai.

22. Pareiškėjos nurodyti argumentai, kad, atsisakymas pakeisti jos pavardę į vyrišką formą, pažeis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principą, taip pat sukels jai ir jos šeimai kitų neproporcingų nepatogumų, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

23. ESTT yra nurodęs, kad valstybės narės valdžios institucijų atsisakymas pakeisti bendrą ES piliečių sutuoktinių pavardę, kuri įrašyta vieno iš šių piliečių kilmės valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose, laikantis tos valstybės rašybos taisyklių, gali būti laikomas SESV 21 straipsnyje įtvirtinto apsigyvenimo teisę tada, jei toks atsisakymas asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir jei toks atsisakymas negali būti pateisinamas būtinybe apsaugoti nacionalinės teisės aktais ginamus interesus ir yra proporcingas teisėtai siekiamam tikslui (ESTT 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn, C‑391/09, 76 ir 94 punktai). Laisvo judėjimo kliūtis, kylanti dėl rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, gali būti pateisinama, jeigu ji pagrįsta objektyviomis priežastimis ir yra proporcinga teisėtai siekiamam tikslui (ESTT 2008 m. spalio 14 d. sprendimo byloje Grunkin ir Paul, C‑353/06, 29 punktas; 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje Sayn-Wittgenstein, C‑208/09, 81 punktas).

24. Nustatyta, kad pareiškėjos jauniausiam sūnui yra dvylika, o vyriausiam penkiolika metų. Taigi pareiškėjos ir jos vaikų pavardės nesutampa ta apimti, kurią akcentuoja pareiškėja, nuo pat vaikų gimimo. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad šiuo metu keliaujant jai su šeima tenka įrodinėti jos ir nepilnamečių vaikų giminystės ryšį, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Pastebėtina, kad pareiškėjos akcentuojami administraciniai laisvo judėjimo sunkumai faktiškai turėtų kilti kiekvienai šeimai, kurios narių pavardės yra sudarytos pagal lietuvių kalbos taisykles. Tačiau to objektyviai nėra ir negali būti. Dėl to pareiškėjos įvardijami patiriami nepatogumai negali būti pripažinti rimtais ir realiais.

25. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė taip pat nurodė, kad, atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę į D., pareiškėją be pagrindo diskriminuotų, nes Lietuvos Respublikoje yra sudaroma galimybė turėti nesugramatintas pavardes kitų tautybių asmenims (2021 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 9 sek. – 9 min. 37 sek.). Šis argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėja nėra tokioje pačioje situacijoje kaip jos atstovės nurodytų asmenų grupės, nes skiriasi ne tik asmenų tautybės, bet ir jų pavardės yra sudarytos remiantis ne lietuvių, o kitų kalbų normomis.

26. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjos atstovės išsakytas teiginys, kad šioje situacijoje būtina atsižvelgti į tai, jog yra galima išvengti nustatyto teisinio pavardės rašymo taisyklių režimo, asmeniui pakeičiant pavardę užsienio valstybėje ir tuomet mėginant ją įregistruoti Lietuvos Respublikoje (2021 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 4 sek. – 10 min. 43 sek.). Visų pirma, galimos teisės spragos teisiniame reglamentavime negali būti traktuojamos kaip pakankamai svari priežastis ignoruoti lietuvių kalbos taisykles ir Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333, 4 punktą. Antra, tokios situacijos teismų praktikoje nėra pripažįstamos ir toleruojamos (žr., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-239-730/2021). Pastarojoje byloje nagrinėtas suinteresuoto asmens prašymas įpareigoti civilinės metrikacijos įstaigą išduoti naują santuokos sudarymo įrašą, nurodant suinteresuoto asmens pavardę vyriška forma. Toks prašymas buvo pareikštas remiantis tuo, kad suinteresuotas asmuo santuoką sudarė užsienio valstybėje, o kartu ir pakeitė savo mergautinę pavardę į sutuoktinio vyriškos formos pavardę. Klaipėdos apygardos teismas pripažino, kad toks prašymas yra nepagrįstas, nes jo patenkinimas pažeistų valstybinės kalbos taisykles ir tradiciją. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas išdėstė ir išsamią poziciją, kad argumentai, kuriais kaip pagrindu pavardei pakeisti nagrinėjamu atveju remiamasi ir pareiškėja, dėl asmenų laisvo judėjimo principo pažeidimo, dėl įsiterpimo į pareiškėjos šeimos gyvenimą, negali nusverti viešojo intereso, susijusio su lietuvių kalbos tradicijos apsauga.

27. Papildant išdėstytus argumentus pridurtina, kad Europos Sąjungos teisės nuostatos, taip pat Konvencija nedraudžia vykdyti politikos, kuria siekiama ginti ir remti valstybės narės kalbą, kuri yra valstybinė kalba. Skyriaus atsisakymas pareiškėjos pavardę D. pakeisti į D. yra pagrįstas viešuoju interesu. Nevienoda pareiškėjos ir jos vaikų pavardžių rašyba yra nulemta lietuvių kalbos tradicijos, o ne kitų priežasčių, kurios galėtų būti vertinamos kaip nepateisinančios atsisakymą tenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėjos subjektyvus interesus šiuo konkrečiu atveju negali nulemti poreikio puoselėti ir saugoti valstybinę kalbą.

28. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad Skyrius pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymo dalį, kurioje buvo prašoma jos turimą pavardę „D.“ pakeisti į pavardę „D.“.

Dėl bylos baigties

29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja faktinis pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti iš dalies. Panaikinama pareiškėjos skundžiamos išvados dalis – „Dėl pavardės W.“, kurioje Skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą jos pavardę po santuokos įrašyti W., kita skundžiamos išvados dalis – „Dėl vyriškos pavardės formos D.“ paliekama galioti.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigojamas pakeisti pareiškėjos L. D. pavardę po santuokos iš D. į pavardę D.–W., išduoti pareiškėjai naują santuokos sudarymo įrašą. Toks procesinis sprendimas dėl dvigubos pareiškėjos pavardės sudarymo priimtinas atsižvelgiant į pareiškėjos atstovės teismo posėdyje nurodytą poziciją (2021 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 50 sek. – 19 min. 54 sek.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Pareiškėja prašo iš suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priteisti jos turėtų 1 069,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

31. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

32. Nagrinėjamu atveju Skyrius neturi realaus materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kuris būtų priešingas pareiškėjos interesui. Skyrius pareiškėjos prašymą dėl pavardės pakeitimo atsisakė tenkinti dėl priežasčių, nulemtų teisinio reglamentavimo ypatybių. Taigi realios Skyriaus kaltės dėl susiklosčiusios situacijos nėra. Dėl to nėra pagrindo Skyriui perkelti pareiškėjos turėtų dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 514 ir 516 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos L. D. pareiškimą dėl įpareigojimo atlikti civilinės būklės akto įrašą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. birželio 25 d. Išvados dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį „Dėl pavardės W.“, kitą išvados dalį – „Dėl vyriškos pavardės formos D.“ palikti galioti.

Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę po santuokos iš D. į pavardę D.–W. ir išduoti pareiškėjai naują santuokos sudarymo įrašą.

Kitos pareiškimo dalies netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.