Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2024-02-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-360/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-29
Bylos Nr.
1A-41-360/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01170-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
D. V., Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros
Nukentėjusysis
J. B.
Civilinis ieškovas
Klaipėdos teritorinei ligonių kasai
Advokatai
Marius Venckus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-360/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01170-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.11.; (S) 1.2.4.4.1.; 2.4.6.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,nuteistajam D. V. ir jo gynėjui advokatui Mariui Venckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. Kaubrytės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-10-20 nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2022-11-30 nuosprendžiu, prie griežtesnės 2022-11-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šio nuosprendžiu paskirtos bausmės ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Į paskirtą bausmę įskaityta visa bausmės dalis, atlikta pagal 2022-11-30 nuosprendį.

Nuosprendžiu iš D. V. nukentėjusiajam J. B. (J. B.) priteista 250 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 1703,39 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. V. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra: 2023-01-09, apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie baro, esančio (duomenys neskelbtini) , spyrė į kairiojo sėdmens sritį ir taip nuo laiptų nustūmė J. B., šiam pargriuvus ant dešinio šono, vieną kartą spyrė į veidą, taip nukentėjusiajam padarydamas poodinę kraujosruvą kairio sėdmens srityje, dešinio žastikaulio artimojo galo lūžį su poslinkiu, odos nubrozdinimą nosyje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu nesutinka su nuosprendžiu, prašo viską ištirti, nes yra neatitikimų, perkvalifikuoti veiką į viešosios tvarkos pažeidimą, panaikinti priteistą žalą, paskirti kitą įkalinimo įstaigą. Nurodo, kad atvykusiems policijos pareigūnams neneigė, jog pastūmė nukentėjusįjį. J. B. melavo paklaustas teismo, ar tądien nesikreipė į policiją pagalbos dėl kokio nors įvykio, neišgirdo savo balso pokalbyje su Bendruoju pagalbos centru, kuriame teigiama, jog jį ir jo draugą S. užpuolė ir sumušė 4 jaunuoliai. Apeliantas teigia, jog nenori atsakyti už kitų asmenų padarytą žalą. Ekspertas nustatė, jog sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Atsakomybę lengvina nukentėjusiojo elgesys, nes jei nukentėjusysis nebūtų panaudojęs fizinės jėgos prieš A. L., nebūtų buvę incidento. Yra neatitikimų, tarp jų pokalbiuose su Bendruoju pagalbos centru. Nesutinka su žala, nes nauja striukė parduotuvėje kainavo 250 Eur, bet ją nešiojant, vertė krenta, nepateiktas pirkimo kvitas. Taip pat praeitis negali įtakoti bausmės skyrimo.

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo: vadovaujantis BK 64 straipsnio l dalimi, 3 dalimi, 2023-10-20 nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2022-11-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti l metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, subendrindamas nuosprendžiais paskirtas bausmes, nepagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatomis. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Teismų praktikoje yra paaiškinta, kad BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu. Teismas, subendrindamas 2023-10-20 nuosprendžiu paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 2022-11-30 nuosprendžiu paskirta bausme, vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalimi, kurioje reglamentuoti atvejai, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tuo tarpu D. V. 2023-10-20 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2023-01-09, t. y. veiką, padarytą po 2022-11-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio priėmimo, tačiau šiam nuosprendžiui dar neįsiteisėjus, todėl, subendrindamas bausmes, teismas privalėjo vadovautis BK 64 straipsniu, kurio normos taikomos bendrinant bausmes, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. BK 64 straipsnio normos nenumato bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymo į bausmės laiką, nes nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausmės dalimi, o ne su visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Todėl skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrįstai įskaitė bausmės dalį, atliktą pagal 2022-11-30 nuosprendį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2023-10-20 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmestinas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. Kaubrytės apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu dėl J. B. sužalojimo, teigdamas, jog yra neaiškumų, tačiau apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo D. V. kaltės. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia nuosprendžio nepagrįstumo. Šiuo atveju kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo D. V. pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo būtent įrodymų visuma.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti teismui padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi aptartų reikalavimų, išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išanalizavo, vertino jų visumą, nustatydamas tarpusavio ryšius, atkūrė logišką ir nuoseklią nusikaltimo aplinkybių grandinę.

9. Skundžiamu nuosprendžiu D. V. nuteistas dėl to, kad byloje nustatytu laiku ir vietoje prie baro spyrė į kairiojo sėdmens sritį ir taip nuo laiptų nustūmė J. B., šiam pargriuvus ant dešinio šono, vieną kartą spyrė į veidą, taip nukentėjusiajam padarydamas poodinę kraujosruvą kairio sėdmens srityje, dešinio žastikaulio artimojo galo lūžį su poslinkiu, odos nubrozdinimą nosyje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde sutiko, jog pastūmė nukentėjusįjį, po ko pastarasis nukrito, tačiau apeliantas nesutinka, jog J. B. patyrė nustatytus sužalojimus, atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo skambutį Bendrajam pagalbos centrui kiek anksčiau įvykio vakarą, kuriame buvo nurodyta apie kitą užpuolimą, taip pat į eksperto išvadą, jog sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog analogišką gynybinę versiją apeliantas teikė ir pirmosios instancijos teisme ir skundžiamame nuosprendyje ši versija paneigta remiantis būtent byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamo nuosprendžio argumentams.

10. Iš bylos duomenų matyti, jog iš tikrųjų dar iki nagrinėjamo įvykio tą patį vakarą nukentėjusysis J. B. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas aiškinosi, išreikalavo papildomų duomenų, apylinkės teismo posėdyje nukentėjusysis dėl ankstesnio skambučio paaiškino, jog bendruoju pagalbos numeriu skambino dėl muštynių, vykusių prie kito baro, matė, kad tokios vyko, tačiau pats nebuvo sužalotas. J. B. pirmojo pokalbio su Bendruoju pagalbos centru (vykusio 2023-01-08 22.31 val.) garso įraše užfiksuota, jog nukentėjusysis teigė, jog jam medikų pagalbos nereikia. Nukentėjusiojo parodymus atitinka ir liudytojos A. L., buvusios bare, prie kurio įvyko būtent nagrinėjamas įvykis tarp D. V. ir nukentėjusiojo, parodymai. Liudytoja A. L. teigė, jog prieš pastūmimą J. B. nebuvo sužalotas, nepastebėjo ir sužalojimų ant nukentėjusiojo veido, iki policijos pareigūnų atvykimo nukentėjusysis iš akiračio nebuvo dingęs. Taigi manyti, jog J. B. jau buvo sužalotas iki konflikto su D. V. kitomis nei byloje nustatyta aplinkybėmis, nėra pagrindo. J. B. duodamas parodymus apylinkės teisme paaiškino, jog išėjus iš baro į lauką parūkyti, iš nugaros pajuto smūgį į kairį sėdmenį, nukrito ant grindinio, ant dešinio peties, iš karto pajuto stiprų skausmą, be to, pajuto ir smūgį koja į veido sritį, nors ir nematė, kas spyrė, bet mano, jog tas pats asmuo, kuris stūmė, netrukus telefonu išsikvietė greitąją pagalbą, nes skaudėjo ranką, kuri, kaip sužinojo greitosios automobilyje, buvo lūžusi. Tokius nukentėjusiojo teiginius atitinka specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. B. sužalojimai (poodinė kraujosruva kairio sėdmens srityje, dešinio žastikaulio artimojo galo lūžis su poslinkiu, odos nubrozdinimas nosyje) padaryti trimis trauminiais poveikiais. Iš J. B. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo (2023-01-09 01.09 val.), pareigūnės tarnybinio pranešimo matoma, jog iš tikrųjų iškart po konflikto, kuriame dalyvavo J. B. ir D. V., nukentėjusysis telefonu kreipėsi pagalbos, skundėsi rankos skausmu, kuri, kaip paaiškėjo, lūžo. Nuteistasis D. V. apklausiamas teisiamajame posėdyje nors ir teigė nukentėjusiojo nemušęs, tačiau pripažino, jog pastūmė J. B. ir pastarasis nukrito. Liudytoja A. L. apklausiama apylinkės teisme teigė nemačiusi pačio pastūmimo momento, tačiau nurodė, kad kažką išgirdusi atsisuko ir pastebėjo ant žemės gulintį nukentėjusįjį ir šalia jo stovintį D. V.. Taigi vertinant byloje ištirtų įrodymų visumą, sugretinant juos tarpusavyje, pripažįstama, kad dėl J. B. sužalojimų atsakingas yra ne kas kitas, o D. V., kuris skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai yra pripažintas kaltu.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jo veiką perkvalifikuoti į viešosios tvarkos pažeidimą. Tenkinti tokį prašymą nėra pagrindo. D. V. parodymai bei kitų bylos duomenų visuma rodo, jog apeliantas smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo keršydamas dėl kiek ankstesnio A. L. pastūmimo, taigi nuteistojo tyčia buvo nukreipta ne į visuomenės rimties sutrikdymą, o būtent į nukentėjusįjį. Be to, nenustatyta, jog D. V. ir J. B. konfliktas būtų sutrikdęs kitų asmenų poilsį, darbą, ar būtų sugadintas kitų asmenų turtas, be nukentėjusiojo negauta jokių kitų asmenų pranešimų.

12. Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde mano, jog jo atsakomybę lengvina nukentėjusiojo elgesys, nes jei nukentėjusysis nebūtų panaudojęs fizinės jėgos prieš A. L., nebūtų buvę incidento. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis A. L. nebuvo sužalota. Jei tarp J. B. ir A. L. ir būtų vykęs koks konfliktas, tai nepateisina smurtinių D. V. veiksmų prieš nukentėjusįjį.

13. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka ir su priteista turtine žala, teigia, jog 250 Eur kainuoja nauja striukė, bet ją nešiojant, vertė krenta, nepateiktas pirkimo kvitas. Tokie argumentai neduoda pagrindo žalos nustatymo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Pateikdamas civilinį ieškinį, nukentėjusysis teigė, jog prašoma priteisti turtinė žala (250 Eur) yra dėl kritimo ant grindinio metu sugadintos striukės. Bylos duomenimis iš tikrųjų dėl D. V. veiksmų nukentėjusysis krito ant grindinio, todėl realu, jog jo rūbai galėjo būti apgadinti. Abejoti striukės verte, kuri yra gyvenimiškai reali, protinga, nėra pagrindo, todėl ši suma visiškai pagrįstai yra priteista iš nusikaltimą padariusio asmens.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis užsimena, jog jo praeitis negali įtakoti bausmės skyrimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino kaltininko asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teisingai parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Priešingai nei teigia apeliantas, ankstesni teistumai, juolab jei jie neišnykę, turį įtakos ir naujos bausmės parinkimui, gali lemti nusikaltimą padariusio asmens pripažinimą recidyvistu, kaip nutiko ir nagrinėjamu atveju, rodo, jog asmuo iš ankstesnio neteisėto elgesio išvadų nedaro. Atmestinas ir nuteistojo prašymas dėl kitos įkalinimo įstaigos parinkimo, kadangi tai ne teismo kompetencija.

15. Dėl to, kas aptarta, pirmosios instancijos teismo nuosprendį naikinti nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

16. Tačiau apygardos teismas pripažįsta, jog prokurorės apeliacinis skundas dėl neteisingo skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu skirtų bausmių subendrinimo yra pagrįstas. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2022-11-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme apylinkės teismas bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis. BK 63 straipsnio 9 dalyje reglamentuoti atvejai, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju D. V. 2023-10-20 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2023-01-09, t. y. veiką, padarytą po 2022-11-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio priėmimo, tačiau šiam nuosprendžiui dar neįsiteisėjus, todėl, subendrindamas bausmes, teismas privalėjo vadovautis BK 64 straipsniu, kurio normos taikomos bendrinant bausmes, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina taip pat vadovaudamasis BK 64 straipsniu. BK 64 straipsnio normos nenumato bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymo į bausmės laiką, nes nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausmės dalimi, o ne su visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Todėl nuosprendis keistinas dalyje dėl bausmių subendrinimo, subendrinant bausmes BK 64 straipsnio tvarka, taikant nuteistajam palankesnį dalinį bausmių bendrinimo būdą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 38 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-10-20 nuosprendį pakeisti dalyje dėl bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio l dalimi, 3 dalimi, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-10-20 nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2022-11-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės neatliktos bausmės dalies pridedant dalį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-10-20 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti l metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės įskaitymo pagal 2022-11-30 nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė