Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-226-744/2009 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.5; 1.1.5.1; 1.1.5.1.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.9; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.9; 1.1.8.9.1; 1.1.8.9.2; 1.1.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.1; 2; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.2.2; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5. (S)

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos atstovei V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, (duomenys neskelbtini) 2 kurso moksleivė, našlė, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. Ž. 2009 m. rugpjūčio 6 d. apie 20 val. Pakruojo rajone, Ž. miestelyje, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame name, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia dūrė vieną kartą buitinės paskirties peiliu nukentėjusiajam S. B. į pilvą, tuo padarydama jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą pilvo apatinėje dalyje, sukėlusią kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę t.y. tyčia sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Kaltinamoji A. Ž. dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino ir parodė, kad šių metų rugpjūčio 6 d. nuo pietų su sugyventiniu S. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena, kieme gėrė alų. Dviese išgėrė du plastikinius butelius po 2 litrus alaus. Jautėsi apsvaigusi. Pavakary, jau būdami gyvenamojo namo virtuvėje, su S. susipyko. S. pasakė, kad išeina iš namų pas motiną ir daugiau nebegrįš. Ką ji atsakė, nebeatsimena. Po to, jai sėdint gyvenamojo namo virtuvėje, prie stalo, S. priėjo prie stalo rankoje turėdamas raktus nuo namų bei ūkio pastatų. Matėsi, kad jis labai supykęs. Jis numetė vieną raktą ant stalo ir trenkė rankos delnu jai per veidą, po to metė antrą raktą ant stalo ir vėl trenkė rankos delnu jai per veidą, po to metė dar vieną raktą ant stalo ir dar kartą trenkė rankos delnu jai per veidą. Taip S. jai per veidą sudavė ne mažiau trijų kartų, o kiek tiksliai tų smūgių buvo, pasakyti negali. Kadangi S. prieš ją smurtavo nebe pirmą kartą, būdama labai susinervinusi, iš karto po to, kai S. jai sudavė paskutinį kartą, pagriebė ant stalo buvusį buitinį peilį mėlynos spalvos kriaunomis ir dūrė juo S. į pilvo sritį. Viskas vyko labai greitai. Ji net nepajuto, ar S. įdūrė. Tik po to, kai S. pakėlė „maikutę“ ir pasakė „durne, žiūrėk, ką padarei“, pamatė pilvo apačioje nedidelę žaizdelę. Kraujo praktiškai nebuvo. Prieš tai, kai paėmė peilį ir dūrė S., ji sėdėjo prie stalo, o S. stovėjo prie stalo, netoli jos. Ji veidu buvo pasisukusi į S. S. dūrė sėdėdama. Peilį buvo paėmusi kaire ranka, nes yra kairiarankė. Durdama nesitaikė ir dūrė kur papuolė, peilį ašmenimis nukreipdama į S. pilvo sritį. Nenorėjo S. sužaloti ar, tuo labiau, nužudyti. Viskas vyko spontaniškai. Todėl, jos nuomone, S. ji sužalojo netyčia, kadangi iš anksto to neplanavo. Su S. gyvena nuo 2008 m. Kalėdų. Per tą laiką ne mažiau dešimties kartų buvo S. sumušta. Dėl sumušimo niekada nei į policiją, nei į medikus nesikreipė. Anksčiau pasipriešinusi S. smurtui nebuvo. Matyti, „persipildė kantrybės taurė“ ir ji nebeišlaikė. Aišku, įtakos turėjo ir alkoholis. Blaivi ji tikrai taip nepasielgtų, nes nėra linkusi į smurtą, be to, nebūtų išdrįsusi S. pasipriešinti. S. dažniausiai prieš ją smurtaudavo būdamas išgėręs, jis yra labai impulsyvus. Po to atsiprašydavo, todėl juo patikėdavo ir vėl kartu gyvendavo. Po to, kai S. parodė žaizdą, jis paskambino savo motinai. Apie ką jis su ja šnekėjo negirdėjo, nes ji tuo pačiu metu skambino savo tėvui. Tėvui pasakė, kas įvyko ir klausė, ką daryti. Tuo metu, kai ji kalbėjo su tėvu, S. kažkur išėjo. Tada ji nuėjo pas tėvą, kuris gyvena netoliese. Ar išeidama užrakino duris nepamena. Iš tėvo pasiėmė 12 litų, nes buvo labai susinervavusi ir norėjo išgerti. Namo bijojo grįžti, nes galvojo, kad S. ją gali sumušti. Kiek rimtai jis sužalotas nesuprato. Tada paskambino pažįstamam V. G. ir pas jį nuėjo. Kaip nuėjo pas jį nepamena. V. G. iš jos paėmė peilį ir užmetė ant malkinės stogo. V. sakė, kad ji laikė peilį taip stipriai suspaudusi, kad jį vos galėjo ištraukti. Pas V. G. dar buvo J. K.. V. padavė turėtus 12 litų, už kuriuos jis nupirko alaus ir cigarečių. Pas V. išgėrė gal du „bambalius“ alaus. Po kiek laiko jai paskambino policijos pareigūnai ir su jais susitarė susitikti prie bažnyčios. Iš V. išėjo su J. Iš policininkų sužinojo, kad S. reanimacijoje. Šiuo metu vėl gyvena su S. S. pasikeitė, dabar prieš ją nesmurtauja. Pripažino, kad po vyro savižudybės buvo visai „nusivažiavusi“, išgėrinėjo, nesirūpino vaikais, dėl ko vaikams M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa. M. gyvena pas jos tėvus, o A. globos namuose „N.“. Šiuo metu teisme nagrinėjama civilinė byla dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, tačiau ji tikisi vaikus išsaugoti. Šiuo metu mokosi Ž. žemės ūkio mokykloje, 2 kurse. Prašė neatimti laisvės, nes nori susigrąžinti vaikus. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažino.

Nukentėjusysis S. B. parodė, kad tą dieną, kai buvo sužalotas, nuo pietų gėrė su sugyventine A. Ž.. Buvo labai karšta, todėl gėrė kieme. Buvo apsirengęs tik su šortais ir „maikute“. Dviese išgėrė du „bambalius“ alaus. Jautėsi apsvaigęs. Po to dėl kažko su A. susipyko. Dėl ko susipyko, dabar nepamena, kiek pamena, jis norėjo kažkur išeiti, o A. neleido. Tada, kiek pamena, jai pasakė, kad išeis visam laikui, norėdamas taip ją pagąsdinti. Jis yra labai impulsyvus, greitai susinervina, ypač išgėręs. Nuo praeitų metų Kalėdų, kada pradėjo gyventi su A., yra ją sumušęs ne mažiau dešimties kartų, gal net dvidešimt kartų. Sumušdavo dėl visokiausių smulkmenų, tokiu būdu „išsikraudavo“. Kitą dieną, išsiblaivęs, pats pasibaisėdavo tuo, ką padaręs, atsiprašydavo A. ir toliau su ja gyvendavo. A. niekada nebuvo jam pasipriešinusi, ji, kaip pelytė, susigūždavo ir kentėdavo. Ir tą kartą susinervino ir sumušė A. Tai buvo virtuvėje. Jis rankoje turėjo raktus, kuriuos po vieną dėdavo ant stalo, ir, padėjęs raktą, delnu suduodavo A. per veidą. Taip sudavė tikrai ne mažiau trijų kartų. Tuo metu, kai jis mušė A., ji sėdėjo virtuvėje prie stalo, o jis stovėjo netoli jos. Po eilinio smūgio į veidą, pajuto skausmą pilvo apačioje. Kaip ir iš kur A. paėmė peilį ir kaip juo dūrė nepastebėjo. Pajutęs skausmą pakėlė „maikute“ ir, pamatęs žaizdą pilvo apačioje, žemiau „bambos“, pasakė A. „durne, žiūrėk, ką padarei“. Iš pradžių didelio skausmo nejuto, kraujas stipriai nebėgo, todėl nepagalvojo, kad situacija tokia rimta. Po to, kaip dažnai būdavo po konfliktų su A., jis pasiskambino motinai ir pasakė, kas atsitiko ir prašė atvažiuoti. A. tuo metu skambino savo tėvui. Po to jis išėjo pas motiną į P. kaimą, kuris yra apie 1,5 km atstumu nuo Ž. Pakeliui susistabdė automobilį, kurį vairavo jo buvęs meistras A. D., kuriam parodė žaizdą ir paprašė nuvežti pas motiną. Jis sutiko ir nuvežė į P. Pakeliui sutiko dviračiais į Ž. važiuojančius motiną ir brolį J. Pas motiną pasijuto blogiau, jau juto stipresnį skausmą, matė, kad žaizda kraujuoja, todėl prašė motinos automobilio, kad galėtų nuvažiuoti į Pakruojį. Motina nedavė. Tada dar buvo nuėjęs pas kaimyną V. S., tačiau ir jis automobilio nedavė, nes neturėjo „gazolio“. Paskui atvažiavo greitoji ir nuvežė į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, o po to į Šiaulius. Jis pilnai pasveiko, susitaikė su A., vėl kartu gyvena, A. jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Jis be A. negali gyventi. Pats yra dėl visko kaltas. Prašė A. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Liudytojas V. G. parodė, kad šių metų vasarą, mėnesio ir dienos neatsimena, vakare, apie 20 val., jam paskambino pažįstama A. Ž. ir verkdamas paklausė, ar ji gali pas jį ateiti. Netrukus A. pas jį atėjo. Ji buvo apsiverkusi, išsigandusi, visa drebėjo. Rankoje turėjo virtuvinį peilį. Ji pasakė, kad jos sugyventinis S. B. ją sumušė, todėl ji pagriebė nuo stalo peilį ir jį „paštyrino“, suprato, kad jį perdūrė. Jis iš A. rankos paėmė peilį. Peilį ji buvo taip stipriai suspaudusi, kad reikėjo per jėgą atlenkti jos rakos pirštus, kad būtų galima peili paimti. Po to jis peilį užmetė ant malkinės stogo bijodamas, kad jo paties A. neperdurtų. Po to A. jam davė 12 litų ir paprašė nueiti nupirkti alaus ir cigarečių, ką jis ir padarė. A. paliko namuose su prieš tai jau pas jį atėjusia J. K.. Jam grįžus, jie trise išgėrė alų ir A. su J. išėjo. Matė ne kartą A. sumuštą, žino, kad S. B. girtas būna neprognozuojamas.

Liudytoja J. K. parodė, kad šių metų rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, vakare, jai būnant pas pažįstamą V. G., jam paskambino jo draugė A. Ž., kuri ieškojo jos. Netrukus A. atėjo pas V. Ji buvo labai išsigandusi, apsiverkusi. Ji pasakė, kad „paštyrino Butuką“. Ji suprato, kad A. perdūrė savo sugyventinį S. B. Ji papasakojo, kad S. pradėjo ją mušti, todėl ji griebė ant stalo buvusį peilį ir juo perdūrė S. Matėsi, kad A. veidas paraudęs. Ar ji buvo išgėrusi nepastebėjo. A. jai ne kartą sakė, kad S. ją muša, yra mačiusi ją su mėlynėmis veide. S. B. girtas yra neprognozuojamas.

Liudytoja D. B. parodė, kad šių metų rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, vakare jai į mobilų telefoną paskambino sūnus S. ir pasakė, kad jį perdūrė kartu su juo gyvenanti A. Ž. Jis prašė atvažiuoti automobiliu. Kadangi kitas sūnus J. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, su J. pas S. išvažiavo dviračiais. Pakeliui sutiko A. D. vairuojamą automobilį, kuriame buvo S. A. D. S. parvežė namo, netrukus į namus grįžo ir ji su J. S. stovėjo susiėmęs už pilvo apačios. Matė, kad jo drabužiai ir kojos buvo kruvini. Jis sakė, kad jam labai silpna ir į kambarį nesutiko eiti. Jis prašė duoti jam automobilį, po to išėjo pas kaimyną V. S. Ji iškvietė „greitąją“, kuri S. išvežė į ligoninę.

Liudytojas A. D. parodė, kad šių metų rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, vakare, važiuodamas automobiliu nuo Pasvalio pusės į Ž., ties gyvenvietės riboženkliu pamatė jį stabdantį S. B. Jis sustojo. S. paprašė nuvežtąjį į P. kaimą pas motiną ir, pakėlęs „maikutę“, parodė žaizdą pilve. Pakeliui sutiko S. motiną ir brolį, kurie važiavo dviračiais į Ž. Nuvežęs S. į motinos namus, ten jį ir paliko.

Iš 2009-08-06 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK KPS tyrėjos S. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną apie 20:30 val. buvo gautas OVP budėtojo pranešimas, kad Pakruojo raj. P. kaime yra peiliu sužalotas S. B., kurį sužalojo sugyventinė A. Ž. Tą patį vakarą A. Ž. buvo atvežta į policijos komisariatą, ji buvo akivaizdžiai girta (b.l. 3).

Iš 2009-08-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jo apylinkes, rasta dėmių, panašių į kraują (b.l. 4-7).

Iš 2009-08-06 vietovės apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), ant medinio sandėliuko stogo rastas ir išimtas peilis (b.l. 8-11).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 1068/09(04) matyti, kad S. B. kraujyje rasta 2,18 promilės etilo alkoholio (b.l. 12).

Iš specialisto išvados Nr. G 1538/09(04) matyti, kad S. B. vieno smūginio kontakto duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu buvo padaryta kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda pilvo apatinėje dalyje, sukėlusi kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 15).

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymos ir prie jos pridėtų dokumentų matyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto VšĮ Pakruojo ligoninė ir VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė už S. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 4833,47 Lt (b.l. 34, 39).

Iš 2009-10-08 specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateiktas peilis, paimtas 2009 m. rugpjūčio 6 d. vietovės apžiūros metu, yra gamykliniu būdu pagamintas buitinės paskirties peilis ir prie nešaunamų ginklų nepriskiriamas (b.l. 45-46).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamosios A. Ž. kaltė tyčia sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo S. B. sveikatą, yra įrodyta.

Kaltinamoji A. Ž. durdama buitinės paskirties peiliu, kurio geležtės ilgis net 175 mm, o ašmenys užgaląsti iš abiejų pusiu, nukentėjusiajam S. B. į gyvybiškai svarbų organą – pilvą (jo apatinę dalį) - tokia jėga, kad buvo padaryta kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda pilvo apatinėje dalyje, sukėlusi kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę, suvokė, kad ši jos veika sukelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė galimybę, kad dėl šios jos pavojingos veikos gali atsirasti įvairūs padariniai t.y. tiek sveikatos sutrikdymas, tiek nukentėjusiojo mirtis, ir bet kurio iš šių padarinių norėjo t.y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, nes esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Kaltinamoji nepagrįstai teigė, kad nukentėjusįjį S. B. sužalojo netyčia, kadangi to neplanavo iš anksto. Kaltinamosios panaudotas nusikaltimo padarymo įrankis (peilis) bei padarytų sužalojimų lokalizacija (dūris į gyvybiškai svarbų nukentėjusiojo organą - pilvą) rodo, kad ji siekė sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Šioje situacijoje panaudodama peilį kaltinamoji negalėjo nenorėti kilsiančių padarinių ir būti jiems abejinga, nes jau vien pasirinktas veikimo būdas, t. y. smūgis žalojančiu įrankiu į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą, patvirtina, kad kaltinamoji numatė, kad neišvengiamai sužalos sveikatą ir norėjo sužaloti nukentėjusįjį. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui neišvengiamai bus sutrikdyta sveikata ar atimta gyvybė, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-428/2008). Iš kaltinamosios parodymų ir kitų bylos aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamosios tyčia buvo tiesioginė, tačiau neapibrėžta, nes norėdama padaryti sužalojimus nukentėjusiajam, ji savo sąmonėje tiksliai nedetalizavo sveikatos sutrikdymo masto.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios A. Ž. ir nukentėjusiojo S. B. parodymus, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, konstatuoja, kad kaltinamoji A. Ž. nukentėjusįjį S. B. sužalojo gindamasi nuo jo, tačiau peržengdama būtinosios ginties ribas (Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1, 3, 4 dalys). Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė į būtinąją gintį. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinąja gintimi laikoma tokia situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma, ginant save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytas nusikalstamos veikos požymius, t.y. kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę ir panašiai. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (BK 28 str. 3 d.). Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji A. Ž. nuo stalo pagriebė peilį ir juo dūrė nukentėjusiajam S. B. iš karto po to, kai nukentėjusysis S. B. ne mažiau trijų kartų sudavė ranka sėdinčiai prie stalo A. Ž. į veidą. Įstatymas leidžia ginti tik įstatymo ar kitais norminiais aktais saugomas asmens teises, visuomenės ar valstybės interesus ir tik nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, būstą ar kitas teises. Kėsinimasis turi būti realus, t.y. egzistuojantis objektyviai, o ne besiginančio vaizduotėje, ir akivaizdus – jis turi būti prasidėjęs arba tiesiogiai gresiantis besiginančio ar kito asmens teisėms. Kadangi nukentėjusysis S. B. mušė kaltinamąją A. Ž. – ne mažiau trijų kartų sudavė ranka jai į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, akivaizdu, kad A. Ž. turėjo teisę gintis nuo šio realaus ir akivaizdaus pavojingo (įstatymas už fizinio skausmo sukėlimą arba nežymų sveikatos sutrikdymą numato baudžiamąją atsakomybę (BK 140 str.)) kėsinimosi į jos sveikatą, tai yra veikė būtinosios ginties situacijoje (BK 28 str. 2 d.). Tačiau baudžiamasis įstatymas nustato tam tikras būtinosios ginties ribas (BK 28 str. 3 d.), jų peržengimą įvardydamas, kaip aiškų gynybos ir kėsinimosi pobūdžio bei pavojingumo neatitikimą t.y. kai tyčia padaroma besikėsinančiajam aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo pasikėsinta ir pasikėsinimui atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ 8 punktas). Kėsinimosi pavojingumą lemia kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir kitos panašios aplinkybės. Įvertinęs tai, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis gyveno kartu (buvo ir yra sugyventiniai), įvykio metu buvo išgėrę, tarp jų buvo kilęs žodinis konfliktas, o konfliktai tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios dažnai buvo sprendžiami nukentėjusiajam S. B. panaudojant fizinį smurtą kaltinamosios A. Ž. atžvilgiu, tačiau nepadarant A. Ž. žymesnių kūno sužalojimų ar sunkesnio nei nežymus sveikatos sutrikdymo, todėl kaltinamajai A. Ž. prieš ją panaudotas nukentėjusiojo smurtas nebuvo labai jau netikėtas, taip pat į tai, kad nukentėjusysis S. B. rankose neturėjo jokio žalojančio įrankio, kurio pagalba būtų galima sunkiai sutrikdyti sveikatą, nebuvo jokių požymių, kad kaltinamosios A. Ž. gyvybei grėstų pavojus, kadangi ji buvo mušama rankos delnu, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamosios A. Ž. gynybos veiksmai – dūrimas peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – pilvą, peržengė būtinosios ginties ribas, nes gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, kadangi apsigynimui buvo panaudotos neadekvačios kėsinimuisi priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. balandžio 3 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-317/2007, 2007 m. birželio 19 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-497/2007, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-212/2008, Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-300/2009).

Kaltinamosios A. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 59 str. 1 d. 2, 9 punktai). Kaltinamosios A. Ž. atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikaltimo įvykdymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajai A. Ž. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 - 62 straipsniuose numatytais bendraisiais bausmių paskyrimo pagrindais bei taisyklėmis.

A. Ž. teisiama pirma kartą (b.l. 54), tačiau padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), už kurį įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų, bausta administracine tvarka (b.l. 55-56), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Ž. seniūnijos charakterizuojama neigiamai (b.l. 58), yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl, nesant galimybės kaltinamajai A. Ž. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, ji baustina laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Parenkant laisvės atėmimo bausmės terminą atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji A. Ž. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kas yra jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaltinamoji turi du nepilnamečius vaikus (b.l. 59), į kuriuos jos tėvų valdžia šiuo metu neapribota, nors Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl kaltinamosios tėvų valdžios apribojimo jos vaikų M. Ž. ir A. Ž. atžvilgiu, kaltinamoji mokosi, yra aukštojo išsilavinimo, našlė, nukentėjusysis S. B. jokių pretenzijų kaltinamajai neturi ir prašė skirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, todėl, teismui konstatavus, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ilgesniam terminui neigiamai atsilieps socialinių ryšių išsaugojimui tarp kaltinamosios ir jos nepilnamečių vaikų, nebeleis tęsti mokslų Ž. žemės ūkio mokykloje, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje už jos įvykdytą nusikaltimą numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui (BK 61 str.).

Byloje nenustatyta kokių tai išskirtinių aplinkybių, kurios leistų teismui padaryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.). Kaltinamajai A. Ž. negali būti skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsniu, nes nėra visų šiame straipsnyje numatytų sąlygų. Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma, nes kaltinamoji A. Ž. pati neatvyko į policiją ar kitą teisėsaugos instituciją ir nepranešė apie įvykdytą nusikaltimą, o, be to, neatlygino nusikaltimu Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytos turtinės žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalį bausmė gali būti švelninama, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių;

2) bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir

3) yra bent viena iš sąlygų, numatytų šios straipsnio dalies trečiame punkte.

A. Ž. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kas yra jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2, 9 punktai). Tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, yra viena iš sąlygų, numatytų 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte (5 papunktis). Tačiau A. Ž. neatlygino net dalies nusikaltimu Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytos turtinės žalos. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių turi būti mažiausiai dvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis kasacinėje byloje 2K-477/2008 ir kt.), neskaitant tų lengvinančių aplinkybių, kurioms įstatymų leidėjas suteikė savarankiškų sąlygų, numatytų 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte, reikšmę. Todėl tai, kad kaltinamoji A. Ž. nusikalstamą veiką padarė peržengdama būtinosios ginties ribas, neįskaitytina į privalomų dviejų lengvinančių aplinkybių skaičių, kadangi ši aplinkybė yra sąlyga, numatyta 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Kadangi A. Ž. neatlygino net dalies nusikaltimu Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytos turtinės žalos, be aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė peržengdama būtinosios ginties ribas, yra tik viena kaltinamosios A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra pagrindo jai skirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, vadovaujantis ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalimi.

Kadangi A. Ž. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), nėra galimybės atidėti jais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 str. 1 d.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai A. Ž. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo (BPK 119 str.).

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilnius, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188784026, buveinė Vilniaus g. 273, Šiauliai, civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iš kurio 4833,47 Lt buvo sumokėta VšĮ Pakruojo ligoninė ir VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė už nukentėjusiajam S. B., kuris buvo sužalotas nusikalstamais kaltinamosios A. Ž. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas pažymomis (b.l. 34, 39), jį pripažino ir pati kaltinamoji A. Ž., todėl tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš kaltinamosios A. Ž. (CK 6.263 str.).

Prie bylos esantis daiktas – buitinės paskirties peilis, paimtas 2009 m. rugpjūčio 6 d. vietovės apžiūros metu (b.l. 8-10), - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas, nes jis yra menkavertis (BPK 94 str. 1 d. 4 p., 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d., ir ją nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo A. Ž. sulaikymo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Ž. kardomosios priemonės neskirti.

Nuteistajai A. Ž. išaiškinti, kad, įsiteisėjus nuosprendžiui, ji nedelsiant privalo atvykti į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK dėl nukreipimo vykdyti laisvės atėmimo bausmę.

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, - civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 4833,47 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt tris litus ir 47 centus) žalos atlyginimo.

Daiktą – buitinės paskirties peilį, paimtą 2009 m. rugpjūčio 6 d. vietovės apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.