Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Baudž. byla Nr. 1-13-300/2009 Procesinio sprendimo kategorija

1.1.5.1.2.;1.2.3.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

2009 m. vasario 25 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., a/k (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., LR pilietė, našlė. gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas 3 klasės, pensininkė, neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. 2007-08-11 laikotarpyje tarp 22-23 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su broliu J. Š. metu, 2 kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam J. Š. į krūtinės sritį, tuo padarydama jam dvi durtines - pjautines žaizdas krūtinės dešinėje pusėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, 1 kartą peiliu dūrė į kairį dilbį, tuo padarydama jam durtinę - pjautinę žaizdą kairio dilbio apatiniame trečdalyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei 1 kartą peiliu dūrė į dešinę šlaunį, tuo padarydama durtinę-pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje su šlauninės arterijos ir šlaunies venos sužalojimais, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, ko pasėkoje nuo durtinės - pjautinės žaizdos dešinėje šlaunyje su šlauninės arterijos ir šlaunies venos sužalojimais nukentėjusysis J. Š. mirė.

Apklausta kaltinamąja L. M. kalta prisipažino ir parodė, kad 2007-08-11 apie 14 val. ji su broliu V. Š. gėrė naminę degtinę. Apie 22 val. į namus sugrįžo labai girtas kitas brolis J. Š., kuris pas ją gyveno. Po trumpo konflikto tarp J. Š. ir V. Š., V. Š. nuėjo į svetainę miegoti. Ji tuo metu virtuvėje šlavė grindis. Bešluojant grindis ji nestipriai pastūmė J. Š. su šepečiu, kuris labai dėl to ant jos supyko. Rankomis stipriai pačiupęs už kairės rankos pradėjo ją sukti, po to griebė už sprando. Tada ji nuo krosnies čiupo peilį ir du kartus jam dūrė, tai yra vieną kartą į krūtinę ir vieną kartą į dešinę šlaunį. Tyčia į tas kūno vietas nesitaikė, paprasčiausiai nežiūrėjo kur duria, nes buvo labai susijaudinusi, išsigandusi ir supykusi ant brolio, nes jis ją mušdavo nuolat. Po pirmo įdūrimo į apatinę pilvo dalį, J. Š. atsitraukė apie vieną metrą, po kelių sekundžių jis vėl lygtai žengė žingsnį link jos. Iš to judesio jai pasirodė, kad jis ruošiasi vėl ją pulti, todėl ji jam dar kartą dūrė į krūtinės sritį, po ko J. Š. iš karto nieko jai nesakęs nuėjo į miegamąjį ir atsigulė į lovą. Daugiau ji tikrai jam nedūrė ir negali paaiškinti iš kur specialistai atlikdami tyrimą rado dar du sužalojimus peiliu. Po įdūrimo ji peilį padėjo ant pečiaus, peilis buvo kruvinas. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi ir prisipažįsta nužudžiusi savo brolį J. Š., tačiau tyčia jo nužudyti tikrai nenorėjo, tik gynėsi nuo nuolatinio smurto.

Nukentėjusioji A. Š. (jos parodymai perskaityti BPK 276 str. 1 d. 1 p.pagrindu) parodė, kad J. Š. buvo jos vyras. Su juo ji pragyveno apie 20 m., tačiau maždaug prieš 10 m. išsituokė. J. Š. gyveno pas savo seserį L. M.. Abu buvo mėgėjai vartoti alkoholį. Kai J. Š. būdavo išgėręs, elgdavosi gana agresyviai. J. Š. laidotuvėmis rūpinosi ji, tačiau byloje jokio ieškinio nereiškia (t. 1 b.l. 47-49).

Parodymų patikrinimo vietoje metu L. M. patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus, nurodydama, kur ir kaip ji peiliu du kartus dūrė savo broliui J. Š.. ( t.1 b.l. 67-71,89-93). Iš alkotesterio parodymų matyti, kad įvykio metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, ( t.1 b.l. 63-65, 86-87).

Liudytojas V. Š. parodė, kad jis 2007-08-11 svečiavosi pas brolį J. Š. ir seserį L. M.. Su seserimi truputį išgėrė alkoholio ir nuėjo miegoti į atskirą kambarį. Naktį jokio triukšmo negirdėjo. Apie 6 val. ryte atsikėlęs pamatė, kad J. Š. guli lovoje nebegyvas. Po savaitės sesuo pasakė, kad konflikto metu įdūrė J. Š. peiliu.

Liudytoja E. Š. parodė, kad L. M. yra jos kaimynė. Maždaug prieš 7 metus pas ją apsigyveno brolis J. Š., kuris per visą tą laikotarpį, kai jie kartu gyveno, nuolat gerdavo ir nuolat smurtaudavo prieš L.. Ji ne kartą yra mačiusi, kaip J. Š. rankomis ir kojomis muša L., matė praskeltą L. galvą, mėlynes ant jos kūno. Po rugpjūčio 11 d. L. M. pasakojo, kad brolis ją mušė ir ji gindamasi peiliu jį sužeidė.

Liudytoja R. K. parodė, kad J. Š. dažnai skriausdavo L. M., buvo išsukęs ranką, dėl ko ji negalėjo dirbti ūkio darbus. Po įvykio kaimynė dažnai verkia ir pergyvena dėl savo veiksmų.

MRU TMI Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. 582/07 (04) nurodyta, kad J. Š. mirė nuo durtinės - pjautinės žaizdos dešinėje šlaunyje su šlauninės arterijos ir Šlauninės venos sužalojimais. J. Š. kūne rasti šie sužalojimai: durtinė-pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje su šlauninės arterijos ir šlauninės venos sužalojimais, dvi durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje, durtinė-pjautinė žaizda kairio dilbio apatiniame trečdalyje, nubrozdinimas kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, kraujosruvos kairės šlaunies vidiniame paviršiuje. Durtinė-pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje su šlauninės arterijos ir šlauninės venos sužalojimais atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį. J. Š. kūne rastoms durtinėms-pjautinėms žaizdoms padaryti reikėjo 4 smūgių, tikėtina vienu duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Tikėtina, kad apžiūrėjimui pateiktu peiliu. Nubrozdinimams kairėje alkūnėje ir kraujosruvos kairėje šlaunyje padaryti reikėjo 3 smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais, sužalojimai padaryti paros bėgyje iki mirties, kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. Visi kūne rasti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Po sužalojimų padarymo, J. Š. trumpą laiką galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (eiti, kalbėti, šliaužti, judėti). J. Š. kraujyje rasta 2,69 promilės etilo alkoholio, tai atitinką sunkų girtumo laipsnį, (t.1.b.l. 28-31).

Iš 2007-08-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ant sofos- lovos rastas lavonas. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis ir nuo grindų kraupo tepinėlis (t.1.b.l. 12-19).

Iš 2007-09-24 Šiaulių m. VPK KP KTT specialisto išvados Nr.40-9-ISl-U19 matyti, kad tyrimui pateiktas peilis yra savadarbis, ūkinės-buitinės paskirties, virtuvinis peilis ir prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (t.1.b.l. 52-53).

MRU TMI Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr, G 1398/07(04) nurodyta, kad L. M. padaryti šie sužalojimai: kraujosruvos kairėje alkūnėje, dilbiuose, dešiniame žaste. Jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, vieno smūgio kontakto į kairę alkūne, po vieną - į abu dilbius ir dviejų smūgių - į dešinį žastą poveikyje (t.1.b.l. 76).

Motyvuojamoji dalis

Iš kaltinamosios parodymų matyti, o tai patvirtina ir byloje surinkta medžiaga, kad girtas brolis J. Š. suko jai sužalotą skaudančią kairę ranką, nes maždaug prieš mėnesį ją mušdamas, J. Š. buvo sužalojęs tą ranką. Tuo pat metu, paleidęs kairę ranką, J. Š. griebė kaltinamąją už sprando. Norėdama apsiginti nuo brolio smurto, kaltinamoji pačiupo ant pečiaus buvusį peilį ir nežiūrėdama dūrė į krūtinės sritį bei į apatinę kūno dalį. Po to dūrio, matydama jog brolis nori vėl ją pulti, dūrė dar kartą. Tai, kad J. Š. panaudojo smurtą kaltinamosios atžvilgiu, patvirtina specialisto išvadoje Nr, G 1398/07(04) nurodyti sužalojimai, nustatyti kaltinamosios kūne. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji gindamasi nuo brolio J. Š. fizinio smurto, jį peiliu sužalojo.

LR BK 28 str. numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi.

Būtinosios ginties ribų peržengimas yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, kai tyčia padaroma besikėsinančiajam aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo pasikėsinta ir pasikėsinimui atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos.

Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamoji turėjo galimybę pasiimti nuo krosnies peilį, o tai reiškia, kad kaltinamoji buvo išsilaisvinusi iš brolio gniaužtų ir turėjo galimybę pasirinkti adekvačius gynybos būdus.

Teismas daro išvadą, jog kaltinamajai buvo kilusi grėsmė sveikatai, tačiau nebuvo kilusi grėsmė jos gyvybei, jai J. Š. negrasino kokiais tai daiktais, pritaikytais kūnui sužaloti, todėl kaltinamoji L. M., po jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, durdama peiliu į J. Š. organą – šlaunį ir krūtinę, peržengė būtinosios ginties ribas, nes jos panaudota gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, kadangi panaudojo neadekvačias gynybos priemones – smūgius peiliu į nukentėjusiojo kūną, kas sukėlė jo mirtį.

Tokius kaltinamosios L. M. teismas vertina kaip būtinosios ginties ribų viršijimą (LR BK 28 str. 3 d.), todėl kaltinamoji L. M. privalo atsakyti už kilusias pasekmes.

2007-08-12 07 val. 57 min. L. M. buvo nustatytas 0,52 % promilių girtumo laipsnis, (b.l. 56). L. M. neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama patenkinamai, linkusi piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais (b.1.126).

L. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kad nusikaltimą padarė peržengdama būtinosios ginties ribas bei tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į kaltinamosios senyvą amžių (68 m.) bei sveikatos būklę (jai nustatytas organinis asmenybės sutrikimas su atskirų intelekto funkcijų kritimu ( t.2 b.l. 12-14), į tai, kad yra jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir, kad nusikaltimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas, jai taikytinas LR BK 62 str. 3 d. 3 p. ir skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą.

Daiktiniai įrodymai : L. M. rūbai: švarkelis, megztinis ir 3 kelnės grąžintinos L. M.; peilis, kraujo mėginiai, nukentėjusiojo J. Š. rūbai: kelnės, glaudės (trumpikės), dvi kojinės, marškiniai – sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d.( dėl J. Š. nužudymo viršijant būtinosios ginties ribas) ir remiantis BK 62 str. 3 d. 3 p. paskirti atlikti 480 val. viešųjų darbų per vienerius metus.

Į bausmės laiką įskaityti Utenos ekspertiniame skyriuje išbūtą laiką nuo 2008 m. spalio 29 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d., suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. vasario 13 d. iki 2009 m. vasario 25 d. Remiantis LR BK 65 str. bausmių keitimo taisyklėmis, paskirti galutinę bausmę - atlikti 198 val. viešųjų darbų, įpareigojant L. M. per vieną mėnesį dirbant neatlygintinai 20 val. visuomenės labui.

Kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į - dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, šią kardomąją priemonę taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus : L. M. rūbus: švarkelį, megztinį ir 3 kelnes grąžinti L. M.; peilį; kraujo mėginius, nukentėjusiojo J. Š. rūbus: kelnes, glaudes (trumpikės), dvi kojines, marškinius – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniam teismui per šį teismą.