Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. S. paskirta bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, T. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, T. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2024 m. kovo 20 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), – paliktas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo T. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis T. S. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašo skirti jam mažesnės trukmės arešto bausmę ir taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės T. S. skyrimo klausimas ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo T. S. paskirta arešto bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką yra per griežta. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam T. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

8. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, šios bausmės rūšies vidurkis – 52 paros arešto. Taip pat pažymėtina, jog nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau (BK 61 straipsnio 3 dalis).

9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajam T. S. skirtinos bausmės, sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju T. S. padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl kurios padarymo, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis lengvina nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik tinkamai nustatė egzistuojant nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę, tačiau, atkreipiant dėmesį į apelianto argumentus, pažymėtina, jog atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas nėra pagrindas savaime skirti švelnesnę bausmę.

10. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo T. S. asmenybę apibūdinančius duomenis. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad T. S. anksčiau ne kartą buvo teistas, iš jų paskutinį kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 22–28). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad T. S. nepraėjus nei mėnesiui, nuo to laiko, kai buvo išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, vėl padarė naują analogišką nusikalstamą veiką. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad T. S. darė administracinius nusižengimus, taip pat baustas ir dėl vairavimo neturint tam teisės, t. y. kai teisė vairuoti transporto priemones jam atimta (2 t., b. l. 45–67). Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad T. S. registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 121), vykdo individualią (duomenys neskelbtini) veiklą (2 t., b. l. 122), turi deklaruotą gyvenamąją vietą, augina nepilnametį vaiką (2 t., b. l. 123). Šiame kontekste, atkreipiant dėmesį į apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu siekiama pagrįsti nuteistajam paskirtos bausmės griežtumą, pažymėtina, kad T. S. individualia veikla vertėsi, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, augino nepilnametę dukrą, ir nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, tačiau, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, tai jo nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, nustatė ir įvertino teisingai.

11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Byloje nustatyti duomenys suteikia pagrindą spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo požiūrio ir nusikalstamo pobūdžio nuostatų, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių ir pakartotinai daro nusikalstamas veikas, susijusias su vairavimu būnant neblaiviu, vairuoja transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, daro kitus KET pažeidimus. Nagrinėjamu atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios T. S. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, nėra pagrindo vertinti kaip padarytos atsitiktinai, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, todėl veika laikytina nuoseklia, nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava. Apeliaciniame skunde akcentuojami nuteistojo veiksmai, jog jis atlygino draudimo bendrovei už padarytą žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jiems priklausančio kelio ženklo ir apšvietimo stulpo sugadinimo, ne tik, kad nelaikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes minėtos žalos atlyginimo klausimas šioje nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas, bet ir nemažina, juo labiau nepaneigia nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nei nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų įtakos paskirtos bausmės pagrįstumui ir teisingumui.

12. Nustatant arešto bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į anksčiau minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl arešto bausmės dydį nustatė mažesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Be to, paskirta bausmė buvo sumažintina vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64¹ straipsnis). Nuteistajam T. S. paskirta vienu trečdaliu sumažinta galutinė bausmė – 30 parų areštas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra per didelė ar paskirta nepagrįstai.

13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. S. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką bausmę – 45 parų areštą, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis) ir tinkamai jomis vadovavosi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis nuteistojo T. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą.

14.1. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas taip pat gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, iš šios baudžiamojo įstatymo nuostatos seka, kad teismas, atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, intensyvią priežiūrą privalo nustatyti visais atvejais. Tuo tarpu baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų paskyrimas yra teismo diskrecinė teisė.

14.2. Taikant šias nuostatas, pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021).

14.3. Kaip matyti iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, T. S. 2022 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo nuteistas arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, buvo atidėtas. Taigi T. S. skundžiamu nuosprendžiu arešto bausme nuteistas nebe pirmą kartą. Nors Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę T. S. yra atlikęs, tačiau teistumas iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. iki 2024 m. sausio 13 d., jam nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimo dėl nuteistajam T. S. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo.

15. Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistojo T. S. apeliacinį skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyręs arešto bausmę, nenurodė, kurioje pataisos įstaigoje ši bausmė turi būti atlikta bei neišaiškino nuteistajam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3-4 dalyse numatytos arešto bausmės atlikimo tvarkos, todėl ši tvarka išaiškintina šiuo teismo sprendimu.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

17.1. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nuteistajam T. S. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Irma Bekerė. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. rugsėjo 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš T. S. valstybės naudai priteisti 118,75 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

17.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėja nuteistajam T. S. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

17.3. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam T. S. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nors bylos duomenimis nuteistasis T. S. kurį laiką nedirbo, turėjo sveikatos problemų, tačiau šiuo metu jis dirba, t. y. vykdo individualią (duomenys neskelbtini) veiklą, o be to, nėra pateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo T. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Arešto bausmę T. S. paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime.

Išaiškinti nuteistajam T. S., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai (Šiaulių kalėjimo administracijai, esančiai (duomenys neskelbtini)) ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Išieškoti iš nuteistojo T. S. 118,75 Eur (šimtą aštuoniolika eurų 75 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.