Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-360-425/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-05
Bylos Nr.: e2A-360-425/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-50-00465-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
Ieškovas: J. R.
Atsakovas: J. P., G. S.

Civilinė byla Nr. e2A-360-425/2022. Teisminio proceso Nr. 2-50-00465-2019-7. Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.4.2.; 2.4.9.1.; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-70-1055/2022 pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovams J. P. ir G. S. dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų J. P. ir G. S. priešieškinį ieškovui J. R. dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. R. pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu, kurį keliskart patikslino, prašė nustatyti naudojimosi tvarką, kuria J. R. uzufrukto teisės pagrindu leidžiama gyventi ir naudotis iki gyvos galvos gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliu – ir Gyvenamasis namas), sekančiomis patalpomis: dalimi „B“ kambario 1-5 (16,24 m²), kambariu 1-4 (11,12 m²), ½ dalimis kambarių 1-3 (0,84 m²), 1-2 (2,73 m²) ir 1-1 (3,65 m²), kas bendrai sudaro 30,96 m², leidžiant ieškovui gyvenamajame name savo lėšomis įrengti kontrolinį elektros skaitiklį; įpareigoti atsakovus G. S. ir J. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti pertvarą patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5 pagal atsakovų pateiktą planą, pertvarą įrengiant atsakovų J. P. ir G. S. lėšomis lygiomis dalimis po ½ kiekvienam iš atsakovų. Taip pat atsisakė ieškinio dalies dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus leisti netrukdomai J. R. ir jo šeimos nariams patekti, privažiuoti iki gyvenamojo namo ir šalia namo laikyti ne daugiau kaip 2 transporto priemones, be to, leisti ieškovui ir jo šeimos nariams prieiti iki J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas savo seseriai E. S. kartu su savo žuvusio brolio žmona D. R. padovanojo jiems nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausiusias 1/3 pastatų dalis, esančias (duomenys neskelbtini), paveldėtas iš savo tėvų. Dovanojant turtą buvo nustatyta uzufrukto teisė, kuria ieškovui leidžiama dovanojamo gyvenamojo namo dalyje gyventi iki gyvos galvos, taip pat buvo nustatyta, kad uzufrukto teisė išlieka ir objekto savininkui pasikeitus. Mirus E. S. jos turtą paveldėjo vyras G. S. ir sūnus. Vėliau savininkai pasikeitė ir galiausiai gyvenamojo namo savininkais tapo J. P. ir G. S..

3. 2018 m. liepos 16 d. atsakovei buvo pateikta pretenzija, kurioje nurodyta, jog ieškovas norėtų nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, tačiau jokio racionalaus sprendimo šalys nerado. 2019 m. sausio 22 d. buvo surašyta dar viena pretenzija, po kurios prasidėjo diskusijos ir kompromiso ieškojimas, tačiau su ieškovo pasiūlymu atsakovė nesutiko, o pačios pateikti pasiūlymai buvo ydingi, neracionalūs ir akivaizdžiai neatitiko protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl ieškovas su jais sutikti negalėjo. Be to, atsakovė nurodė realybės neatitinkančias aplinkybes, kad ieškovas nemokėjo komunalinių mokesčių. Atsakovai neleisdavo ieškovui ar jo artimiesiems vaikščioti po kambarius, tuo pačiu ir tikrinti skaitliuką, kuris be kita ko, ieškovo žiniomis, apima visus aplinkinius žemės sklypo pastatus, įskaitant ir gyvenamąjį namą. Pažymi, kad iki pretenzijų surašymo atsakovė niekada neteikė jokių priekaištų dėl nemokamų mokesčių. Galiausiai, name nėra jokių esminių pagerinimų, nėra nei dušo, nei šildymo, o esantis tualetas nėra naudojamas, taigi ieškovui nėra suprantama, apie kokius komunalinius mokesčius kalba atsakovė. Nors dovanojant turtą E. S. ieškovui buvo nustatyta uzufrukto teise naudotis dovanojama namo dalimi, tačiau iki šios dienos iš esmės jam leidžiama naudotis tik vienu kambariu, plane pažymėtu 1-5. Tarp šalių esant sudėtingai įtemptai emocinei situacijai, joms nerandant galimybių išspręsti klausimą susitarimu, ginčas turi būti išspręstas teismo. Nors jam priklauso 1/3 namo dalis, tai yra 34,65 m2, tačiau jis prašo priskirti jam naudotis tik 30,96 m2, todėl siekiant įgyvendinti tiek teisingumo, tiek lygiateisiškumo principą, atsakovai turėtų būti įpareigoti savo lėšomis lygiomis dalimis įrengti pertvarą patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, kas būtų kaip kompensacija ieškovui už mažesnes tenkančias patalpas, nei numato uzufrukto teisė.

4. Nurodė, kad atsakovai savo priešieškiniu reikalauja priteisti iš jo komunalinius mokesčius. Pažymi, kad pateikti duomenys apie mokesčius už elektrą apima ne tik gyvenamojo namo sunaudotą energiją, bet ir kitų 6 priklausinių, kuriems taip pat teikiama elektros energija. Dėl šios priežasties atsakovai turėtų neprieštarauti ir sutikti, kad ieškovas savo lėšomis įsirengtų gyvenamojo namo elektros energijos suvartojimą kontroliuojantį elektros skaitiklį, pagal kurį būtų galima tiksliai žinoti, kiek elektros energijos yra suvartota ieškovui būnant name. Įrengus skaitiklį tarp šalių nekiltų konfliktai arba jų būtų kiek galima sumažinta. Įvertindamas tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovų keliami reikalavimai iš esmės yra tapatūs, sutiktų, kad teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, bylinėjimosi išlaidų nepriteistų ir paliktų kiekvienai šaliai jos turėtas išlaidas.

Šalies argumentai

5. Atsakovai J. P. ir G. S. pateiktu priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką pagal atsakovų pateiktą planą, ieškovui J. R. priskiriant naudotis atskirta kambario 1-5 dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (plotas 16,24 m2), taip pat priskiriant J. R. atskirai naudotis patalpa 1-4 (plotas 11,12 m2) ir kartu su atsakovais bendrai naudotis patalpomis 1-3 (plotas 0,84 m2), 1-2 (plotas 2,73 m2) ir 1-1 (plotas 3,65 m2); įpareigoti atsakovus G. S. ir J. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti pertvarą patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, pagal atsakovų pateiktą planą, pertvarą įrengiant ieškovo J. R. ir atsakovų J. P. bei G. S. lėšomis lygiomis dalimis (po 1/3 kiekvienai šaliai); priteisti iš ieškovo J. R. atsakovės J. P. naudai 488,12 Eur už buitinių atliekų išvežimą ir elektros energiją; priteisti iš ieškovo atsakovų naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad atsakovei bandant spręsti naudojimosi patalpomis klausimus, ji yra užpuolama necenzūriniais žodžiais, grasinama pridergti kambaryje ir pan. Ieškovas savo grasinimus įgyvendino – į atsakovams priklausantį žemės sklypą privežė atliekų, kurias vėliau sunešė į ginčo patalpas, už šią veiką – savivaldžiavimą jam 2020 m. spalio 29 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Ieškovas savavališkai užėmė atsakovės J. P. ir jos artimųjų lėšomis vienintelį name iš esmės suremontuotą (pakeisti langai, apšiltintos sienos, atlikta sienų ir grindų apdaila, įrengtas židinys ir pan.) kambarį 1-4, pats neprisidėdamas nei darbu nei lėšomis prie remonto. Pažymi, kad jai gyvenamasis namas ir minėtas kambarys yra labai svarbūs, nes tai yra jos senelių ir prosenelių namas, atsakovė vaikystėje jame leisdavo vasaras ir atostogas, suremontavus patalpas atvykdavo ilsėtis su savo dviem mažamečiais vaikais. Patalpa 1-4, iki atsakovė ją suremontavo, ieškovui nerūpėjo, jis ja faktiškai nesinaudojo. Tik patalpą suremontavus ir pagerinus, ėmė reikšti pretenzijas ir faktiškai užėmė kambarį be atsakovės sutikimo. Užėmęs kambarį ieškovas jį naudoja ne pagal paskirtį, nes į kambarį prinešė senų automobilių detalių, akumuliatorių ir kitų šiukšlių, taip paversdamas tvarkingą kambarį atliekų sandėliu bei pavojingomis atliekomis blogindamas viso statinio būklę.

7. Be to, ieškovas netgi nemoka jokių mokesčių už namą, neprisideda prie turto išlaikymo, nors juo naudojasi. Būtent atsakovė apmoka visas pastato išlaikymo išlaidas ir ieškovo buvo prašoma padengti bent dalį, bet jis atsisakė. Nors civilinė byla yra nagrinėjama jau ilgą laiką, tačiau per šį laikotarpį ieškovas jokia dalimi neprisidėjo prie naudojamo pastato išlaikymo. Siekdama išspręsti susidariusią situaciją atsakovė, tiek iki ieškovo kreipimosi į teismą, tiek ir bylos nagrinėjimo metu yra pateikusi ne vieną alternatyvų pasiūlymą ieškovui, tame tarpe tiek dėl patalpos 1-4 faktiško padalinimo, tiek dėl visos patalpos suteikimo naudotis išimtinai ieškovui sumokant atsakovei kompensaciją už atliktus pagerinimus, tiek dėl suteikimo ieškovui atskirai naudotis kitomis patalpomis ir kt., tačiau nei su vienu iš pateiktų pasiūlymų ieškovas nesutiko. Taigi būtent jis yra konfliktiškas ir nenuoseklus savo paties reiškiamų reikalavimų atžvilgiu.

8. Pažymėjo, kad kartu su priešieškiniu teikia aktualų gyvenamojo namo planą, iš kurio matyti, kad faktinis namo plotas yra 103,96 m2. 2012 m. rugpjūčio 2 d. dovanojimo sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas padovanojo jam priklausiusią 1/3 gyvenamojo namo dalį E. S., nurodyta, kad dovanotojas J. R. turi teisę gyventi iki gyvos galvos dovanotoje gyvenamojo namo dalyje. Atsižvelgiant į minėtą dovanojimo sutarties sąlygą bei faktinį namo plotą, ieškovas turi teisę naudotis 1/3 gyvenamojo namo dalimi, kurios plotas ne didesnis nei 34,65 m2. Nustačius priešieškiniu prašomą naudojimosi namu tvarką pagal pridedamą planą, ieškovui tenkantis naudoti dalies plotas sudarytų 34,58 m2, kas praktiškai idealiai atitinka 1/3 gyvenamojo namo ploto. Paminėtina, kad kambario 1-5 padalinimo riba yra parinkta atsižvelgiant į faktinį patalpos išdėstymą – palei esamą lango angokraštį. Analogiška naudojimosi tvarka ieškovui buvo siūloma dar iki šios civilinės bylos pradžios, tačiau ieškovas nuolat keitė savo poziciją, todėl naudojimosi tvarka nustatytina teismo.

9. 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino pageidavimą naudotis minėta namo dalimi ir sutiko savo lėšomis įrengti pertvarą patalpoje 1-5, tokiu būdu padalinant kambarį į dvi atskiras patalpas. Visgi, siekiant neeskaluoti konflikto atsakovai sutiktų, jei pertvara būtų įrengiama visų ginčo šalių lėšomis, nes pertvaros įrengimas yra visų šalių interesas. Atsakovai taip pat sutinka organizuoti pertvaros įrengimo darbus ir mano, kad 3 mėnesių terminas turėtų būti pakankamas darbams atlikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. kovo 9 d. sprendimu:

· ieškinį atmetė.

· Atsakovų J. P. ir G. S. priešieškinį tenkino visiškai. Nustatė naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką pagal 2021 m. lapkričio 16 d. teismui kartu su priešieškiniu pateiktą planą, ieškovui J. R. priskiriant naudotis atskirta kambario 1-5 dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (plotas 16,24 m2), taip pat priskiriant J. R. atskirai naudotis patalpa 1-4 (plotas 11,12 m2) ir kartu su atsakovais bendrai naudotis patalpomis 1-3 (plotas 0,84 m2), 1-2 (plotas 2,73 m2) ir 1-1 (plotas 3,65 m2). Įpareigojo ieškovą J. R. ir atsakovus G. S. bei J. P. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis lygiomis dalimis po 1/3 dalį kiekvienas, įrengti pertvarą patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, pagal atsakovų 2021 m. lapkričio 16 d. teismui kartu su priešieškiniu pateiktą planą.

· Priteisė iš ieškovo J. R. atsakovės J. P. naudai 488,12 Eur už buitinių atliekų išvežimą ir elektros energiją.

· Priteisė iš ieškovo J. R. atsakovės J. P. naudai 4 287 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo J. R. į valstybės biudžetą 20,99 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

· Priėmė ieškovo J. R. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų dėl įpareigojimo atsakovams leisti netrukdomai J. R. ir jo šeimos nariams patekti, privažiuoti iki gyvenamojo namo ir šalia namo laikyti ne daugiau kaip 2 transporto priemones, be to, leisti ieškovui ir jo šeimos nariams prieiti iki J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. e2-70-1055/2022 nutraukė.

· Grąžino ieškovui J. R. 56,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugpjūčio 24 d.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl naudojimosi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-5 ir 1-4, ginčas kyla dėl to, kas ir kokia apimtimi naudosis patalpomis 1-1, 1-2 ir 1-3. Ieškovas turi uzufruktoriaus teisę, nustatytą 2012 m. rugpjūčio 2 d. dovanojimo sutartimi ir įregistruotą viešajame registre, naudotis 1/3 ginčo namo dalimi. Atsižvelgiant į tai, kokia yra patalpų, pažymėtų indeksais 1-1, 1-2 ir 1-3 paskirtis ir plotas: patalpa 1-1 tai tambūras (plotas 3,65 m2), patalpa 1-2 tai koridorius (plotas 2,73 m2) ir patalpa 1-3, kurios plotas 0,84 m2, yra sanmazgas, teismo vertinimu, labiausiai atitiks taikytinus naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus atsakovų priešieškiniu siūlomas variantas, kad šiomis patalpomis naudosis abu bendrasavininkai ir uzufruktorius bendrai. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad tokiu atveju turėtų būti laikoma, jog ieškovui tenka tik 1/3 dalis šių patalpų ploto, kaip nepagrįstus, kadangi nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl patalpų padalinimo, o sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gali būti nustatyta, kad tam tikromis patalpomis visi bendrasavininkai naudojasi bendrai. Be to, nustatymas šiomis patalpomis naudotis tik atsakovui G. S. ir ieškovui, būtų neabejotinai pažeistos kitos bendraturtės atsakovės J. P. teisės ir teisėti interesai, kadangi ji nebetektų galimybės naudotis ginčo name įrengtu sanitariniu mazgu. Taip pat vertinta tai, jog nustačius tokią naudojimosi tvarką ieškovui realiai atitektų naudotis 34,58 m2, kas adekvatu jam uzufrukto teise naudotinam plotui – 34,65 m2. Teismo nuomone, tokia naudojimosi tvarka leis racionaliausiai, visiems ginčo namo naudotojams patogiausiai ir efektyviausiai įgyvendinti savo teisę naudotis gyvenamuoju namu pagal paskirtį ir nebus esmingai pažeistas nei vieno iš šalių teisėtas interesas.

Šalies argumentai

12. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nors ieškovas teigia, kad 2022 m. vasario 10 d. patikslintame ieškinyje prašoma nustatyti tvarka jo buvo siūloma nuo pat pradžių, tačiau toks ieškovo teiginys yra visiškai nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek pirminiame ieškinyje, tiek vėlesniuose patikslintuose ieškiniuose, ieškovas formulavo kitokius reikalavimus. Be to, atsakovė J. P. tokią naudojimosi ginčo namu tvarką siūlė ieškovui tiek iki bylos iškėlimo teisme, tiek bylą nagrinėjant teisme, jos atstovui parengus ir elektroniniu paštu pateikus ieškovo atstovui taikos sutarties projektą, faktinę situaciją atitinkantį namo planą su naudojimosi tvarkos projektu pateikė taip pat atsakovė. Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad šiuo sprendimu nustatytina naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nustatoma tenkinant ieškovo ieškinį, nes tokią tvarką dar iki 2022 m. vasario 10 d. ieškinio patikslinimo prašė nustatyti atsakovai, 2021 m. lapkričio 16 d. pareikšdami priešieškinį. Be to, atsižvelgiant į ieškovo elgesį nagrinėjant bylą, kai jam netiko taikaus susitarimo jokie siūlomi variantai, bet galiausiai jis pakeitė savo reikalavimus, suformuluodamas juos iš esmės analogiškai atsakovų reikalavimams ir anksčiau atmestiems taikos sutarties variantams, teismas laiko, kad ieškovas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir neveikė taip, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau. Dėl to yra pagrindas spręsti, kad atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas, ir tenkinant šį priešieškinio reikalavimą nėra pagrindo pripažinti, kad tenkinamas iš dalies ir ieškinio reikalavimas, todėl ieškinys šioje dalyje buvo atmestas. Taip pat buvo nustatyta, kad pagal atsakovų pateiktą planą ieškovui J. R. priskiriama naudotis atskirta kambario 1-5 dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (plotas 16,24 m2), taip pat priskiriama J. R. atskirai naudotis patalpa 1-4 (plotas 11,12 m2) ir kartu su atsakovais bendrai naudotis patalpomis 1-3 (plotas 0,84 m2), 1-2 (plotas 2,73 m2) ir 1-1 (plotas 3,65 m2).

Žemesnės instancijos teismas

13. Dėl ieškinio reikalavimo leisti ieškovui Gyvenamajame name įrengti kontrolinį elektros skaitiklį pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui kelis kartus buvo siūlyta teikti įrodymus ir duomenis, kaip techniškai būtų įvykdytas patenkinimo atveju jo reikalavimas dėl skaitiklio įrengimo, tačiau ieškovas tokių duomenų nepateikė, apsiribodamas abstrakčiais teiginiais, jog kažkurioje namo vietoje yra įvadinis laidas, prie kurio ir turėtų būti įrengiamas kontrolinis elektros skaitiklis. Teismas sutiko su atsakovų atstovo argumentais, kad toks reikalavimas yra labai neapibrėžtas ir jo įvykdymas, patenkinimo atveju, galėtų pasidaryti neįmanomas ar būtų pagrindas inicijuoti naujus teisminius ginčus. Atsižvelgiant į tai, kas teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad jo reikalavimas yra techniškai įvykdomas, nepateikė būtinų duomenų, kaip ir kurioje vietoje turėtų būti įrengtas elektros skaitiklis, ginčo namo bendrasavininkai sutikimo tokiems darbams nedavė ir jų nesutikimas, teismo vertinimu, yra pakankamai motyvuotas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo leisti jam įrengti ginčo name elektros skaitiklį ir jis atmestinas.

14. Dėl pertvaros patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, įrengimo išlaidų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kadangi byloje nėra ginčo, jog pertvara patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, pagal atsakovų pateiktą planą, turi būti įrengta ir jos įrengimas atitinka tiek ieškovo, tiek atsakovų interesus, yra pagrindas vertinti, kad situacija atitiks protingumo ir teisingumo principus, jei išlaidos, susijusios su pertvaros įrengimu, bus paskirstytos lygiomis dalimis visiems ginčo namo naudotojams. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjant bylą ieškovas buvo ne kartą išreiškęs sutikimą pertvarą įrengti savo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovų priešieškinį dalyje dėl pertvaros išlaidų paskirstymo, o ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti. Taip pat teismas laikė, kad prašomas nustatyti 3 mėnesių terminas pertvaros įrengimui yra protingas ir pakankamas remonto darbams atlikti.

15. Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovo J. R. atsakovės J. P. naudai 488,12 Eur už buitinių atliekų išvežimą ir elektros energiją pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog atsakovė J. P. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia, kad laikotarpiu nuo 2018 metų vasario mėnesio iki priešieškinio pateikimo teismui dienos ji yra sumokėjusi 1 262,88 Eur už Gyvenamajame name suvartotą elektros energiją ir 201,49 Eur už šiukšlių išvežimą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nors kažkokia dalimi prisidėjo prie šių mokesčių sumokėjimo, jis iš esmės neginčijo, kad jokių mokesčių nemokėjo. Uzufrukto teisės pagrindu ieškovas turi teisę naudotis 1/3 gyvenamojo namo, todėl pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimą jis privalo mokėti 1/3 dalį mokesčių ir kitų įmokų, tačiau šios pareigos nevykdė. Ta aplinkybė, kad, ieškovo teigimu, jis ginčo namu nuolat nesinaudoja, nesudaro pagrindo mažinti jam tenkančią mokesčių dalį, taip pat jis nepateikė jokių įrodymų, kad kiti sodyboje esantys pastatai ar juose esantys įrenginiai suvartoja didelį elektros energijos kiekį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kiti pastatai būtų šildomi elektra arba juose būtų vykdoma veikla, reikalaujanti didelių elektros energijos sąnaudų, taip pat, kad sodybos teritorijoje ginčo laikotarpiu būtų vykdomi didelės apimties remonto darbai, dėl kurių ženkliai padidėtų išvežamų šiukšlių kiekis. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad beveik visa elektros energija yra sunaudojama naudojantis gyvenamuoju namu, o šiukšlių kiekis apytiksliai per visą laikotarpį buvo vienodas bei įtakos mokesčio apskaičiavimui neturėjo. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad leistinais įrodymais byloje yra įrodyta, jog atsakovė J. P. laikotarpiu nuo 2018 metų vasario mėnesio iki priešieškinio teismui pateikimo dienos yra sumokėjusi 1 464,37 Eur privalomų mokesčių ir įmokų už ginčo namą, o ieškovas nevykdė savo, kaip uzufruktoriaus, pareigos mokėti savo dalį mokesčių ir įmokų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsniu atsakovė turi teisę į nuostolių atlyginimą proporcingai ieškovo naudojamai namo daliai, kuriuos sudaro 1/3 sumokėtų mokesčių dalis - 488,12 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovas J. R. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – 2022 m. vasario 10 d. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovų priešieškinį atmesti. Taip pat priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, išskyrus dalį, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų ir dėl to šioje dalyje civilinė byla nutraukta. Pabrėžia, kad nors registre nurodytas bendras namo plotas yra 111,33 m2, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovai pateikė matininkės R. J. 2021 m. spalio 11 d. parengtą pastato planą, iš kurio matyti, jog ginčo namo faktinis plotas šiuo metu yra 103,96 m2. Būtent tuo pagrindu, kad atsakovai pateikė patikslintą namo planą, kuriame skyrėsi faktinis namo plotas, ieškovas 2022 m. vasario 10 d. patikslino savo ieškinį, kuriame savo reikalavimuose iš esmės pakeitė tik kambarių numeracijos numerius, bei pakeitė tenkančių kvadratinių metrų santykį, kiekvienam iš šalių. 2021 m. lapkričio 16 d. atsakovai, pareikšdami priešieškinį, iš esmės sutiko su vienu iš ieškovo pasiūlytu naudojimosi tvarkos nustatymo būdu ir jį atkartojo savo priešieškinyje, tik nesutiko su kitais ieškovo keliamais reikalavimais. Tą iš esmės pripažino patys atsakovai pateiktame priešieškinyje bei pirmosios instancijos teismas.

Atsiliepimas

16.2. Atsakovė, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ne tik nesiūlė nustatyto pasidalinimo būdo, bet net reikalavo iš J. R. 200 Eur kompensacijos kiekvieną mėnesį už tariamai pagerintą gyvenamąjį namą. Negana to, dėl pastoviai vykstančių konfliktų iš atsakovės pusės 2018-08-14 Utenos apskrities VPK J. P. buvo oficialiai įspėta. Nors šalys bandė ginčą spręsti taikiai, tačiau ne atsakovės siūlymu, o šalių susitarimu, buvo bandoma rasti optimaliausią ginčo sprendimo būdą. Tai, kad atsakovės atstovas pateikė taikos sutarties variantą, neduoda pagrindo teigti, kad tai buvo išskirtinė atsakovės pozicija. Pažymi ir tai, kad taikos sutartis nebuvo pasirašyta, ne dėl to, kad šalims netiko naudojimosi tvarka, o tuo pagrindu, kadangi šalys nesusitarė dėl neesminių reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Būtent šalims neišsprendus ginčo taikiai, ieškovas teismui 2021m. rugpjūčio 24 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame vienu iš siūlomų būdų siūlė nustatyti naudojimosi tvarką taip, kaip galiausiai ir nusprendė pirmosios instancijos teismas. Taigi pirmos instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad skundžiamu sprendimu nustatytina naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nustatoma tenkinant ieškovo ieškinį, nes tokią tvarką dar iki 2022 m. vasario 10 d. ieškinio patikslinimo prašė nustatyti atsakovai 2021 m. lapkričio 16 d. pareikšdami priešieškinį. Dėl nežinomų priežasčių Utenos rajono apylinkės teismas visiškai nutyli ir nieko nepasisako, dėl 2021 m. rugpjūčio 24 d. ieškovo pateikto patikslinto ieškinio.

16.3. Dėl patalpos 1-5 padalinimo nurodo, kad ieškovas dar 2021 m. rugpjūčio 24 d. patikslintame ieškinyje bei vėliau 2022 m. vasario 10 d. patikslintame ieškinyje, neprieštaravo ir sutiko, kad patalpoje būtų įrengta pertvara palei esamą lango angokraštį. Ieškovas sutiko, kad patalpa 1-5 būtų padalinta į dvi atskiras patalpas, kur J. R. tektų patalpa 1-5 „B“ , išmatavimų 3,19 x 5,09 ir būtų bendro ploto 16,24 kv. m. Atstumas nuo lango iki sienos turėtų būti ne mažesnis, nei 3,19 m. Todėl šioje dalyje ieškinys turėjo būti tenkinamas. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nors atsakovai ir pripažįsta, jog J. R. priklauso 1/3 gyvenamojo namo dalies ir konstatuoja, kad priklauso 34,65 kv. m. bendro Gyvenamojo namo ploto, savo paskaičiavimais priskiria tik 29,77 kv. m. ploto. Apeliantas sutinka, kad nesant kitos galimybės padalinti patalpų 1-1, 1-2, 1-3 tarp ieškovo ir atsakovų kitaip, nei tai nustatė pirmos instancijos teismas, šiomis patalpomis turėtų naudotis visi patalpų naudotojai t.y. tiek ieškovas J. R., tiek atsakovai G. S. ir J. P., tačiau turėtų būti įvertinta, kad realiai J. R. tenkanti patalpų dalis yra 29,77 kv. m. ir toks patalpų naudojimosi paskirstymo dydis turėtų įtakos bendram komunalinių paslaugų apmokėjimui, kadangi J. R. pilnai apmokant komunalinius mokesčius už patalpą 1-1,1-2,1-3, nors ir naudotųsi kartu su atsakovai, pilnai apmokėtų jiems tenkančią komunalinių mokesčių dalį. Būtent tuo pagrindu, kad J. R. realiai tenkanti bendro gyvenamojo namo ploto dalis (29,77 kv. m.) gaunasi mažesnė, nei turėtų tekti (34,65 kv. m.) ir siekiant įgyvendinti tiek teisingumo, tiek lygiateisiškumo principą, ieškovas J. R. kėlė reikalavimą, kad tik atsakovai turėtų būti įpareigoti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įrengti pertvarą patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, pagal atsakovų pateiktą planą, pertvarą įrengiant atsakovų J. P. ir G. S. lėšomis lygiomis dalimis po ½ kiekvienam iš atsakovų, kas būtų kaip kompensacija J. R. už mažesnes tenkančias patalpas, nei numato uzufrukto teisė.

16.4. Nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi priteisti iš ieškovo J. R. atsakovės J. P. naudai 488,12 Eur už buitinių atliekų išvežimą ir elektros energiją apeliantas nurodo, kad šis reikalavimas nėra įrodytas ir teismas negalėjo jo tenkinti. Nors atsakovė J. P. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 metų vasario mėnesio iki priešieškinio pateikimo teismui dienos ji yra sumokėjusi 1 262,88 Eur už suvartotą elektros energiją ir 201,49 Eur už šiukšlių išvežimą, tačiau ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovė nurodydama apie sumokėtus komunalinius mokesčius nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. R. minėtomis komunalinėmis paslaugomis naudojosi ištisus metus. Pažymėtina, kad atsakovas G. S. šiame Gyvenamajame name gyvena ištisus metus, o atsakovė J. P., kartu su savo šeima šiame name taipogi praleidžia didelę laiko dalį, kai tuo tarpu ieškovas patalpomis naudojasi tik vasaros laikotarpiu ir tik epizodiškai. Atsakovų pateiktuose rašytinuose įrodymuose nėra duomenų, kurie atspindėtų, kiek elektros energijos suvartoja Gyvenamasis namas, o kiek elektros energijos suvartoja kiti likę 9 pastatai. Bendras visam ūkiui suvartotos elektros energijos kiekis ir apmokėjimas už juos, neįrodo, kad 1/3 visos elektros energijos buvo suvartota būtent gyvenamajame name ir, kad būtent J. R. privalo apmokėti būtent 1/3 elektros energijos apmokėjimo kainos. Būtent šiuo pagrindu, siekiant kad būtų tinkamai ir tiksliai paskaičiuotos elektros energijos suvartojimo išlaidos, ieškovas savo ieškinyje kėlė reikalavimą leisti savo lėšomis gyvenamajame name įrengti kontrolinį elektros apskaitos skaitiklį. Akivaizdu, kad atsakovai turėtų neprieštarauti ir sutikti, kad ieškovas savo lėšomis įsirengtų Gyvenamojo namo elektros energijos suvartojimą kontroliuojantį elektros skaitiklį, kuriuo būtų galima tiksliai žinoti, kiek elektros energijos yra suvartota J. R. būnant Gyvenamajame name ir už tai jis galėtų atsiskaityti arba minėtą skaitiklį gali įsirengti ir patys atsakovai savo lėšomis, jeigu nepasitiki ieškovu. Akivaizdu, kad įrengus Gyvenamojo namo elektros skaitiklį tarp šalių nekiltų konfliktai arba jų būtų kiek galima sumažinta.

16.5. Apeliantas taip pat pabrėžia ir tai, kad pagal ginčijamo teismo sprendimą, J. R. tenkanti naudojamojo namo dalis nesudaro 1/3 dalis (33,33 proc.) , o sudaro tik 28,64 proc. Taigi akivaizdu, kad priteista mokėtų mokesčių dalis - 488,12 Eur yra priteista neteisingai ir nepagrįstai, todėl ir ši sprendimo dalis turi būti panaikinta.

Žemesnės instancijos teismas

16.6. Be to, nors ir sprendimo aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dalis reikalavimų yra tapatūs, be jokio teisinio pagrindo atmetė ieškinį ir priešieškinį tenkino pilnoje apimtyje, todėl akivaizdu, kad neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Negana to, iš ieškovo atsakovės J. P. naudai priteisė „rašytiniais įrodymais pagrįstas kitas bylinėjimosi išlaidas – 180 Eur už plano parengimą. Su šiomis išlaidomis negalima sutikti, kadangi naujai parengtas planas niekaip nebuvo susijęs su pareikštais ieškininiais reikalavimais, o priešingai, atsakovei atlikus gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, t.y. pašalinus vienas duris, bei įrengus kitas duris ir patalpas, jai privalomai reikėjo atlikti naujus kadastrinius matavimus bei pasidaryti naują gyvenamojo namo planą ir užregistruoti VĮ „Registrų centras“, kaip namo savininkei. Kaip žinia, gyvenamasis namas priklauso ne tik Atsakovei J. P., bet ir G. S., todėl atlikti kadastrinius matavimus bei pasidaryti teisingą namo planą buvo pareiga namo savininkams, nes priešingu atveju atlikti bet kokie gyvenamojo namo pakeitimai, rekonstrukcijos būtų neteisėtos ir negalėtų būti įregistruotas. Prievolė apmokėti minėto namo atliktus kadastrinius matavimus ir plano parengimą tenka namo savininkams, o duomenų, kad atsakovas G. S. būtų apmokėjęs jam tenkančią dalį, byloje nepateikta. Be to, šio plano parengimas niekaip negali būti priskiriamas prie bylinėjimosi išlaidų ir šios išlaidos priteistos iš J. R..

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Nurodo, kad su ieškovo apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir išsamiai bei teisingai motyvuotą sprendimą. Tai, jog pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo ieškovas, neparodo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo.

17.2. Pažymi, jog ieškovo elgesys nėra nuoseklus. Akivaizdu, kad jei ieškovas būtų elgęsis sąžiningai ir nekonfliktiškai, šios bylos iš vis galėjo nebūti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo procesinį elgesį ir reiškiamus reikalavimus bei pagrįstai patenkino atsakovų priešieškinį pilna apimtimi. Pirmosios instancijos teismas teisingai motyvavo sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovų priešieškinis patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, jei byloje nenustatytas pagrindas, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra ginčijamas iš esmės visas pirmosios instancijos teismo sprendimas, išskyrus tą sprendimo dalį, kuriuo priimtas ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio ir civilinė byla nutraukta. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo peržengti reikalavimo ribas, civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose.

3. Vertindamas nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo kiekvieną ieškinio bei priešieškinio reikalavimą, aptarė ieškovo pareikštų ieškinių reikalavimų kitimą bei šalių elgesį siekiant išspręsti ginčą taikiai. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais ir motyvais, apeliacinės instancijos teismas visų faktinių aplinkybių nekartoja bei pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

4. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovų priešieškinį bei sprendė, kad ieškinio reikalavimai buvo keičiami atsižvelgiant į atsakovų nurodomas aplinkybes, nors faktinė situacija buvo priešinga, t. y. priešieškinys buvo pateiktas dėl analogiškų ieškinyje nurodytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje šalių pateiktus procesinius dokumentus su tokiu vertinimu nesutinka.

5. Pažymėtina, kad iš byloje esančių atsakovės J. P. 2019 m. vasario 4 d. bei 2019 m. vasario 21 d. elektroninių laiško turinio matyti, kad būtent atsakovė dar iki civilinės bylos iškėlimo siūlė ieškovui vykti pas notarą ir bendru sutarimu nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ir išspręsti kitus su tuo susijusius klausimus, taip pat nurodė, kad neprieštarauja ir nori geranoriškai nusistatyti naudojimosi tvarką gyvenamajame name; taip pat teikė pasiūlymą dėl patalpos 1-5 (ankstesnis patalpos numeris 1-4) padalinimo į dvi dalis įrengiant pertvarą, siūlė alternatyvius naudojimosi tvarkos nustatymo variantus.

6. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, išdėstytos aplinkybės leidžia vertinti, jog atsakovė skundžiamu sprendimu patvirtintą naudojimosi tvarką iš esmės siūlė ieškovui dar iki teisminio proceso bei siekė, kad ginčas būtų išspręstas taikiai. Kita vertus, į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų bei įrodymų, kad būtent atsakovė nebūtų sutikusi spręsti klausimą dėl konkrečios naudojimosi tvarkos nustatymo ar kategoriškai prieštaravusi konkretiems ieškovo pasiūlymams. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė siekė susitarti su ieškovu net ir bylos nagrinėjimo teisme metu – 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu ieškovui sutikus su atsakovės J. P. pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namie tvarka, pagal kurią patalpa 1-5 (ankstesnis Nr. 1-4) būtų atskirta į dvi dalis, ir netgi sutikus apmokėti pertvaros įrengimo išlaidas, atsakovės atstovas paruošė taikos sutartį, tačiau ieškovas atsisakė ją pasirašyti. Tai, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, neleidžia daryti išvados, jog būtent ieškovas siekė ginčą išspręsti taikai ar ėmėsi veiksmų dėl operatyvaus bylos išnagrinėjimo ir ginčo išsprendimo.

7. Kartu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktų ieškinio ir patikslintų ieškinių turinį, jų kiekį – iš viso 3 procesiniai dokumentai, o taip pat paskutiniojo patikslinto ieškinio, pateikto po atsakovų pateikto priešieškinio, turinio analogiškumą pateikto priešieškinio reikalavimams, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir neveikė taip, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, o patikslinto ieškinio reikalavimai yra iš esmės analogiški priešieškinio reikalavimams, dėl ko negali būti sprendžiama, kad nustatant naudojimosi tvarką yra tenkinamas pareikštas priešieškinys, yra visiškai pagrįsta ir įrodyta byloje esančiais įrodymas.

8. Pastebėtina, kad pirminiu 2019 m. kovo 12 d. ieškiniu J. R. prašė jam suteikti teisę izoliuoti ir naudotis visu kambariu 1-4 (dabartinis patalpos numeris 1-5) bei 1/2 dalimi verandos 1-5 (dabartinis numeris 1-6). 2021 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priskirti jam naudotis kambariu 1-4, 1/3 dalimi kambario 1-5 arba dalimi kambario 1-4B atsakovų lėšomis įrengiant pertvarą, kambariu 1-3, 1/3 dalimi kambario 1-2, 1/3 dalimi kambario 1-1, taip pat; prašė įpareigoti atsakovus leisti netrukdomai jam ir jo šeimos nariams patekti, privažiuoti iki gyvenamojo namo ir šalia jo laikyti ne daugiau kaip 2 transporto priemones, be to leisti ieškovui ir jo šeimos nariams prieiti iki ieškovui priklausančios nekilnojamojo turto. Negana to, atsakovams 2021 m. lapkričio 15 d. pateikus priešieškinį, ieškovas dar kartą pakeitė savo ieškinio dalyką ir 2022 m. vasario 8 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, atsisakydamas dalies 2021 m. rugpjūčio 24 d. patikslintame ieškinyje nurodytų reikalavimų, taip pat prašydamas nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, panašią į nurodytą atsakovų priešieškinyje pagal atsakovų pateiktą gyvenamojo namo planą.

9. Taigi, atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su neva nepagrįstu priešieškinio tenkinimu ir patikslinto ieškinio atmetimu, bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai darė išvadą, jog byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą pareikštą priešieškinį tenkinti, o patikslintą ieškinį atmesti.

10. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat daug dėmesio skiria dėstydamas aplinkybes, jo vertinimu, patvirtinančias, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovui naudotis skirtas Gyvenamojo namo dalis, kadangi ieškovui neva tenka naudotis mažesnė namo dalis nei numatyta uzufruktą nustatančiame sandoryje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais taip pat nesutinka.

11. Pabrėžtina, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė bei išdėstė, jog, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, dalis patalpų gali būti skiriama bendram naudojimui, o nuosavybė nėra atidalijama. Bendro naudojimo patalpos yra naudojamos bendrai šalių ir kiekviena iš jų turi teisę naudotis visu patalpos plotu. Šiuo atveju pagal atsakovų pateiktą planą, kurio ieškovas neginčijo, ieškovui priskirta naudotis atskirta kambario 1-5 dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (plotas 16,24 kv. m.), taip pat atskirai naudotis patalpa 1-4 (plotas 11,12 kv. m.) ir kartu su atsakovais bendrai naudotis patalpomis 1-3 (plotas 0,84 kv. m.), 1-2 (plotas 2,73 kv. m.) ir 1-1 (plotas 3,65 kv. m.). Taigi ieškovui tenkantis naudoti Gyvenamojo namo dalies plotas, priešingai nei tvirtina apeliantas, sudaro 34,58 kv. m., o tai, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, praktiškai idealiai atitinka 1/3 Gyvenamojo namo ploto (faktinis Gyvenamojo namo plotas yra 103,96 kv. m., idealioji 1/3 dalis sudaro 34,65 kv. m.). Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamu sprendimu jam priskirta naudotis tik 29,77 kv. m. ploto yra atmetami, kaip nepagrįsti.

12. Pareikštu apeliaciniu skundu ieškovas taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl leidimo įrengti elektros skaitiklį suteikimo.

13. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovui buvo ne kartą paaiškintą ir siūlyta teikti įrodymus bei duomenis, kaip techniškai būtų įvykdytas reikalavimas dėl skaitiklio įrengimo, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų „Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių“ bei 2012 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo Nr. 1-127 „Dėl elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis elektros apskaitos įrenginio įrengimui yra reikalingas projektas arba techninė užduotis. Šiuo atveju byloje nėra, o apeliantas to ir neginčijo, kad jis į bylą nepateikė jokių techninių duomenų, leidžiančių įvertinti ir nustatyti, kaip konkrečiai būtų įgyvendintas ieškovo reikalavimas, taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir informacijos, juo labiau kad byloje nėra paneigti atsakovų argumentai, jog tas pats elektros laidas maitina keliuose kambariuose esančius elektros kištukus, apšvietimo maitinimas perduodamas grandine per kelias patalpas, iš namo paduodamas el. maitinimas į lauko pastatus, todėl konkretus atskiro elektros skaitiklio įrengimo planas bei informacija yra būtini bei neatsiejamai susiję su reiškiamu reikalavimu. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog ieškovas, nebūdamas namo savininku, neturi teisės atlikti jokių techninių projektų bei gauti leidimų, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti ir pagrįsti reiškiamus reikalavimus, juo labiau kad ieškovo teisė kreiptis dėl konkretaus techninio projektą parengimo nėra apribota, o jis taip pat nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti priešingai bei sutikti su jo nurodomais argumentais.

14. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai išnagrinėjo ir detaliai aptarė aplinkybes, susijusias su pertvaros įrengimo patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, bei šios pertvaros įrengimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pertvaros patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, pagal atsakovų pateiktą planą, įrengimas atitinka tiek ieškovo, tiek atsakovų interesus, o tokios pertvaros įrengimo išlaidų paskirstymas lygiomis dalimis visiems ginčo namo naudotojams atitinka protingumo ir teisingumo principus, juo labiau kad nagrinėjant bylą, ieškovas buvo ne kartą išreiškęs sutikimą pertvarą įrengti savo lėšomis/prisidėti prie jos įrengimo didesniąja dalimi, o apelianto argumentai, susiję su neva jam tenkančia mažesne Gyvenamojo namo dalimi naudojimui, kaip minėta pirmiau, yra nepagrįsti.

15. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka ir su skundžiamu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovės naudai proporcingą pinigų sumą už mokėtus mokesčius, susijusius su buitinių atliekų išvežimu bei suvartota elektros energija. Apeliantas pabrėžia, jog jis itin retai naudojasi Gyvenamuoju namu, o atsakovai iš esmės nuolatos jame gyvena, todėl atsakovės nurodytų mokesčių dalis yra priteista nepagrįstai. Be to, nuo to paties elektros įvado elektros energija yra tiekiam ir kitiems pastatams, kuriais ieškovas nesinaudoja, todėl neprivalo mokėti už atsakovų sunaudotą energiją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.

16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ieškovas, kaip uzufrukto turėtojas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.143 straipsnio 4 dalimi, jeigu uzufruktas nustatytas į bendrosios nuosavybės teisės objektu esantį daiktą, uzufruktorius turi tas daikto valdymo ir naudojimo teises, kurios priklausytų jam kaip bendraturčiui. CK 4.144 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proporcingai turimoms uzufrukto objekto naudojimo teisėms bei gaunamoms iš jo pajamoms uzufruktorius privalo mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitaip. Be to, CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovė J. P. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia, kad laikotarpiu nuo 2018 metų vasario mėnesio iki priešieškinio pateikimo teismui dienos ji yra sumokėjusi 1 262,88 Eur už gyvenamajame name suvartotą elektros energiją ir 201,49 Eur už šiukšlių išvežimą. Ieškovas tokių aplinkybių neginčijo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad nors kažkokia dalimi prisidėjo prie šių mokesčių sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi teisę naudotis 1/3 Gyvenamojo namo atsakovė nurodė pagrindą bei pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos patirtus nuostolius. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog priteisti atsakovės patirtus nuostolius nebuvo pagrindo.

18. Tokių išvadų nepaneigia ir apelianto dėstomos aplinkybės, jog jis nuolat nesinaudoja Gyvenamojo namo dalimi, o kiti sodyboje esantys pastatai ar juose esantys įrenginiai suvartoja didelį elektros energijos kiekį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kiti pastatai būtų šildomi elektra arba juose būtų vykdoma veikla, reikalaujanti didelių elektros energijos sąnaudų, taip pat, kad sodybos teritorijoje ginčo laikotarpiu būtų vykdomi didelės apimties remonto darbai, dėl kurių ženkliai padidėtų išvežamų šiukšlių kiekis. Taip pat sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą pastebėtu aspektu, jog aplinkybė, kad per beveik keturis metus (nuo 2018 vasario iki 2021 lapkričio (priešieškinio pareiškimo)) išlaidos elektrai sudaro tik po 27,45 Eur per mėnesį, leidžia vertinti, jog kituose sodybvietėje esančiuose pastatuose nėra elektros įrangos, kuri nepagrįstai didintų elektros išlaidas, juo labiau kad pats apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius teiginius neteikė, o iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad kituose statiniuose nėra nei elektrinio šildymo, nei vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų ar kitų įrenginių, kurie galėtų naudoti elektros energiją.

19. Papildomai pastebėtina ir tai, kad ieškovui priskirtina elektros išlaidų suma sudaro apie 9 Eur/mėn, o buitinių atliekų šalinimo išlaidų suma – 1,46 Eur/mėn., kas neleidžia daryti išvados apie nepagrįstai neproporcingas ar akivaizdžiai per dideles išlaidas. Šiuo atveju ieškovas, tvirtindamas, jog didžiąją dalį laiko nesinaudoja Gyvenamojo namo dalimi, nepateikė jokių tą patvirtinančių duomenų, o be to nepaneigė ir atsakovės nurodomos aplinkybės, jog ji taip pat keletą metų nesinaudoja Gyvenamojo namo dalimi, kadangi jos faktiškai naudojamą namo dalį yra užėmęs ieškovas.

20. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų atlikto Gyvenamojo namo plano parengimo išlaidas įvertino kaip bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš ieškovo, atmetami, kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog pastato plano parengimo išlaidos, sudarančios 180 Eur, nėra susijusios su nagrinėjama civiline byla. Kita vertus, sutiktina su atsakovų argumentu, jog Nekilnojamojo daikto planas, pagal kurį nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka, yra vienas esminių dokumentų tokio pobūdžio bylose. Taigi skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pastato plano išlaidas priteisė visiškai pagrįstai, nepažeisdamas CPK 88 straipsnio nuostatų.

21. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

22. Taigi, atsižvelgdamas į virš išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Tam pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė J. P. pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 968 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytus advokatams priteistinų išlaidų dydžius, o taip pat nėra akivaizdžiai per didelės pagal nagrinėtos civilinės bylos ir apeliacinio skundo apimtį, todėl iš apelianto J. R. atsakovei J. P. priteistinos jos patirtos 968 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Eigirdas ČinkaVygintas MažuikaLaimantas Misiūnas