- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- I-156-739/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00039-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė
Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos:12.2.1;12.2.3; 12.2.7; 12.19; 55.1; 57.1; 57.1.1.
2016 m. sausio 11 d.
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Irenos Varžinskienės,
dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei,
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms A. K. Ž., E. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas, ir UAB „Rudilė“) 2016 m. vasario 2 d. skundu (b. l. 2-9) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, ir Utenos RAAD) 2016 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir iš atsakovo priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Utenos RAAD Anykščių rajono agentūra (toliau – ir Agentūra), atlikusi pareiškėjo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių už 2014 m. mokestinį laikotarpį, Mokesčio už gamtos išteklius, išgautus iš Daujočių žvyro telkinio mokestinių laikotarpių už 2012 m. II, IV, 2013m. I-IV, 2014 m. I-IV ketv. apskaičiavimo ir deklaravimo planinį patikrinimą (toliau – ir patikrinimas), surašė 2015 m. lapkričio 13 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kurio išvados 1 punktu nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. III ketv. – 2014 m. IV ketv. mokestiniais laikotarpiais nedeklaravo 1182 kub. m išgauto žvyro, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MUVGIĮ) 7 straipsnio 2 dalį. Patikrinimo akto išvados 2 punkte Agentūra nustatė, kad pareiškėjas Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą už 2014 m. IV ketv. deklaracijoje (forma KIT708) (toliau – ir Deklaracija) neteisingai nurodė išgautų 4050 kub. m išteklių rūšį (smėlis), todėl turi patikslinti 2014 m. IV ketv. Deklaracijoje nurodytą išgautą išteklių rūšį, nurodant žvyrą, ir apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis žvyrui nustatytu mokesčio tarifu. Ginčijamu Sprendimu Utenos RAAD patvirtino Agentūros Patikrinimo aktą. Pareiškėjas su atsakovo Sprendimu nesutinka, mano, kad juo patvirtintas neteisingas ir nepagrįstas Patikrinimo aktas (išvados1 punktas), todėl nepagrįstai priskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, taikant didesnio mokesčio tarifą. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotas Daujočių žvyro telkinyje išgautų išteklių bendras kiekis (35262 kub. m) iš esmės atitinka markšeiderinių matavimų duomenis, kuriais nustatytas išgautų išteklių kiekis – 35387 kub. m, skirtumas tarp deklaruotų ir nustatytų markšeideriniais matavimais nustatytų išteklių kiekio yra 125 kub. m., tačiau Patikrinimo akte atsakovas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. III ketv. – 2014 m. IV ketv. mokestiniais laikotarpiais Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) deklaravo 34205 kub. m aprobuotų išteklių gavybą ir nedeklaravo 1182 kub. m žvyro. Patikrinimo akto išvados 1 punkte Agentūra konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė MUVGIĮ 7 straipsnio 2 dalį ir pagal MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį, už nedeklaruotą 1182 kub. m. žvyro kiekį pritaikė mokesčio tarifą, kuris apskaičiuojamas mokesčio tarifą dauginant iš 10, todėl įpareigojo pareiškėją sumokėti 18282 Lt arba 5295 Eur. Pareiškėjas su tokiu apskaičiavimu nesutinka, mano, jog minėtosios įstatymo nuostatos gali būti taikomos tik 125 kub. m žvyro kiekiui, kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai nedeklaravo. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2012 m. III ketv. – 2014 m. IV ketv. laikotarpiu Daujočių žvyro telkinyje buvo išgauti tik žvyro ištekliai, tačiau 4050 kub. m išteklių bendrovė deklaravo kaip smėlį, kitą dalį – 1057 kub. m. bendrovė įvertino ir deklaravo kaip statybinį gruntą, tačiau Agentūra Patikrinimo akte konstatavo bendrovės klaidą tik dėl 4050 kub. m. deklaruoto smėlio, tuo tarpu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruoto statybinio grunto jokių papildomų duomenų nerinko. Pareiškėjas pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dėl patirties stokos suklydo, vertindami išgautus išteklius kaip statybinį gruntą, todėl klaidingai įformino buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaičiuodami šių išteklių mokestį, taikė statybiniam gruntui nustatytą tarifą. Patikrinimą atlikę Agentūros pareigūnai nesiėmė prevencinių priemonių, nurodydami ištaisyti patikrinimo metu nustatytas Daujočių žvyro telkinyje išgautų išteklių deklaravimo klaidas ir be jokio teisėto pagrindo pritaikė neadekvačią poveikio priemonę už padarytą klaidą.
Pareiškėjo atstovė advokatė D. Gadliauskienė teismo posėdyje, remdamasi skunde išdėstytais argumentais, prašė jį tenkinti. Advokatės paaiškinimais, atsakovas nustatęs skirtumą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruoto ir markšeideriniais matavimais nustatyto išteklių kiekio, jį galėjo laikyti paklaida ir netaikyti didesnio tarifo. Pareiškėjo atstovės nuomone, atsakovas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintame Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytas pagrindines patikrinimo procedūras, kadangi pareiškėjas buvo informuotas tik apie Utenos RAAD atliekamą planinį 2015 m. I ir II ketv. mokesčių už gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimą, tačiau patikrinimo metu atsakovui nusprendus patikrinti visus mokestinius laikotarpius nuo 2012 m. III ketv. iki 2014 m. IV ketv., pareiškėjui nebuvo pateiktas sprendimas, kuriuo jis būtų informuotas apie neplaninį patikrinimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos RAAD atsiliepimu (b. l. 33-36) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime ir jo atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinį aplinkosauginių mokesčių patikrinimą, buvo vadovaujamasi markšeideriniais matavimais, kurie tiksliai parodo, kokia naudingoji iškasena galėjo būti iškasta per mokestinius laikotarpius nuo 2012 m. III ketv. – 2014 m. IV ketv. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už ataskaitinį laikotarpį nuo 2012 m. III ketv. iki 2014 m. IV ketv. deklaravo ir sumokėjo mokestį už 30155 kub. m žvyro, 4050 kub. m smėlio ir 1057 kub. m statybinio grunto.Tačiau per minėtą laikotarpį deklaruotas aprobuotų išteklių (žvyro ir smėlio) kiekis sudaro tik 34205 kub. m, t. y. 30155 kub. m žvyro, 4050 kub. m smėlio. Patikrinimo aktu pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti 2014 m. IV ketv. Deklaraciją, deklaruojant ir sumokant mokestį už išgautą 4050 kub. m žvyrą, mokestį apskaičiuoti naudojant žvyrui nustatytą mokesčio tarifą. Pareiškėjas nurodymą įvykdė ir apie tai informavo Utenos RAAD. Įvertinus deklaruotą išteklių kiekį (34205 kub. m aprobuotų išteklių) ir jį palyginus su atliktų markšeiderinių matavimų duomenimis, apimančiais žvyro gavybą iki 2014 m. gruodžio 31 d. (35387 kub. m žvyro), patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonė, pradėjusi kasybą pagal projektą, nedeklaravo1182 kub. m žvyro, išgauto per 2012 m. III ketv. – 2014 m. IV ketv. laikotarpį, todėl pažeidė MUVGIĮ 7 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota sumokėti didesnio tarifo mokestį, kuris apskaičiuojamas nedeklaruotų išgautų gamtos išteklių mokesčių tarifą dauginant iš 10, t. y. 18282 Lt arba 5295 Eur. Atsakovo teigimu, pareiškėjo teiginiai dėl to, jog Utenos RAAD nedavė nurodymo perskaičiuoti sumokėtą mokestį už deklaruotą 1057 kub. m kiekį statybinio grunto, laikant jį išgauta naudinga iškasena – žvyru yra nepagrįsti, kadangi pagal MUVGIĮ 4 straipsnio 2 dalį, gruntas nėra vertinamas naudingąja iškasena, be to, markšeiderinių apmatavimų lentelėje nurodytais duomenimis, telkinyje yra grunto, kaip sukauptų kasybos atliekų, kurias pareiškėjas galėjo įvertinti kaip gruntą ir jį realizuoti. Pažymėjo, kad visi apskaitos dokumentai patvirtina, kad Utenos RAAD pagrįstai konstatavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaruotą 1182 kub. m žvyro kiekį, už kurį buvo paskaičiuotas privalomas sumokėti didesnio tarifo mokestis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Bylos rašytiniais duomenimis ir proceso šalių žodiniais paaiškinimais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) 2009 m. rugsėjo 17 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes“(toliau- ir Leidimas) suteikta teisė naudoti Utenos apskrities Anykščių rajono Daujočių žvyro ir smėlio telkinio išteklius pagal Utenos apskrities Anykščių rajono Daujočių telkinio žvyro ir smėlio išteklių 2009 m. rugsėjo 17 d. naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išteklių naudojimo sutartis) (b. l. 68-70). Pagal 2012 m. III ketv. suderintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštą Anykščių rajono Daujočių žvyro ir smėlio telkinio dalies naudojimo projektą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo Daujočių telkinio išteklių gavybą, todėl nustatyta tvarka teikia ketvirtines Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas forma KIT 708( toliau – ir Deklaracijos)Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitas 2-KN Geologijos tarnybai (toliau ir Ataskaitos)(b. l. 27-30, 59, 60-65). Pareiškėjo ir atsakovo bei jų atstovų paaiškinimai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Geologijos tarnybai pateiktose Ataskaitose už 2012 -2014 metų laikotarpį deklaravo nurodytu laikotarpiu Daujočių telkinyje išgautus žvyro ir smėlio kiekius: 4000 kub. m smėlio ir 32000 kub. m žvyro; iš viso 36000 kub. m išgautų išteklių. Iš byloje pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ markšeiderinio plano, kuriame nurodytos gavybos darbų apimtys laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., matoma, kad per apskaitinį laikotarpį kastas tik žvyras, o bendras išgautų išteklių kiekis yra 35387 kub. m (b. l. 72). Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. III ketv. – 2014 m. IV ketv. mokestiniais laikotarpiais deklaravo 30155 kub. m žvyro, 4050 kub. m smėlio ir 1057 kub. m statybinio grunto (b. l. 5, 34). Tai patvirtina VMI 2012 m. III ketv. – 2014 m. IV ketv. mokestiniais laikotarpiais teiktose Deklaracijose nurodyti duomenys (b. l. 27-30).
Utenos RAAD Anykščių rajono agentūra, atlikusi pareiškėjo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių už 2014 m. mokestinį laikotarpį, Mokesčio už gamtos išteklius, išgautus iš Daujočių žvyro telkinio mokestinių laikotarpių už 2012 m. III, IV, 2013 m. I-IV, 2014 m. I-IV ketv. apskaičiavimo ir deklaravimo planinį patikrinimą, surašė 2015 m. lapkričio 13 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvados 1 punktu nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. III ketv. – 2014 m. IV ketv. mokestiniais laikotarpiais nedeklaravo 1182 kub. m išgauto žvyro, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MUVGIĮ) 7 straipsnio 2 dalį. Patikrinimo akto išvados 2 punkte Agentūra nustatė, kad pareiškėjas Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą už 2014 m. IV ketv. deklaracijoje (forma KIT708) neteisingai nurodė išgautų 4050 kub. m išteklių rūšį (smėlis), todėl turi patikslinti 2014 m. IV ketv. Deklaracijoje nurodytą išgautą išteklių rūšį, nurodant žvyrą, ir apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis žvyrui nustatytu mokesčio tarifu. Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros 2015 m. lapkričio 13 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia Sprendimą, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas. Minėta, kad Patikrinimo akto išvados 2 punktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota Deklaracijoje už 2014 m. IV ketv. mokestinį laikotarpį patikslinti deklaruotą 4050 kub. m išteklių rūšį (smėlį), nurodant išteklių rūšį – žvyrą, mokestį apskaičiuojant naudojant žvyrui nustatytą mokesčio tarifą. Pareiškėjas neginčija Patikrinimo akte nurodytų aplinkybių dėl Deklaracijoje už 2014m. IV ketv. mokestinį laikotarpį jo neteisingai nurodytos išgautų 4050 kub.m išteklių rūšies(vietoje išgauto žvyro pareiškėjas nurodė smėlį). Pareiškėjas iš esmės neginčija ir Patikrinimo akto išvados 2 punkte pareiškėjui nustatyto įpareigojimo Deklaracijoje patikslinti 4050 kub.m išteklių rūšį, nurodant išteklių rūšį - žvyrą, mokestį apskaičiuoti naudojant žvyrui nustatytą mokesčio tarifą. Skundžiame Sprendime yra nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI 2015 m. lapkričio 20 d. pateikė Deklaraciją už 2014 m. spalio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį. Todėl teismas sprendžia, kad šioje dalyje ginčo tarp šalių nėra.
Taip pat teismas sprendžia, jog byloje nekilo ginčas ir dėl tos Sprendimo dalies, kuria buvo patvirtintas Patikrinimo aktas dalyje dėl mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių už 2014 m. apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimo.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento priimto 2016 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros 2015 m. lapkričio 13 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) toje dalyje, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota sumokėti 18282 Lt arba 5295 Eur mokestį padidintu tarifu už 2012 m. III ketv. – 2014 IV ketv. laikotarpiu išgautą ir nedeklaruotą 1182 kub. m žvyrą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius 5 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamuosius valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.
MUVGIĮ 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį (MUVGIĮ 7 straipsnio 2 dalis). Pagal aptariamo straipsnio 4 punktą, mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos. MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtina nuostata skelbia, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas; jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Byloje nustatyta, kad Utenos RAAD Agentūros vyresniajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui A. P. ir RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyresniajai valstybinei aplinkos apsaugos inspektorei E. P. atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkosauginių mokesčių patikrinimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjo deklaruotas išteklių kiekis, jį palyginus su atliktų markšeiderinių matavimų duomenimis, apimančiais išteklių gavybą iki 2014 m. gruodžio 31 d., neatitiko deklaruotų išteklių kiekių, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ per laikotarpį nuo 2012 m. III ketv. iki 2014 IV ketv. nedeklaravo 1182 kub. m žvyro, todėl pažeidė MUVGIĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje su atsakovo nustatytu pažeidimu nesutiko, teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuoti ir deklaruoti iškasenų kiekiai iš esmės sutampa su markšeideriniais matavimais nustatytu iškastu iš telkinio naudingųjų iškasenų kiekiu, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ Deklaracijose deklaruotas iškastų iškasenų bendras kiekis sudarė 35262 kub. m, o markšeideriniais matavimais nustatytas išgautų išteklių kiekis – 35387 kub. m., todėl susidaręs 125 kub. m skirtumas, pareiškėjo atstovės teigimu, galėjo atsirasti dėl išgautų iškasenų svėrimo klaidos ar nepakankamai tikslių markšeiderinių matavimų. Šiems teiginiams pagrįsti, pareiškėjo atstovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 21 d. raštą, kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius paaiškino, kad Daujočių žvyro telkinio markšeiderinis planas už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. sudarytas vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 patvirtintomis „Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinosiomis taisyklėmis“(toliau – ir Laikinosios taisyklės). Papildomai nurodė, kad remiantis privataus matininko L. S. IĮ 2014 m. lapkričio 14 d. sudarytu telkinio topografiniu (markšeideriniu) planu, parengtu remiantis geodezijos ir kartografijos techninių reglamentų bei integruotos geoinformacinės sistemos (InGIS) geoduomenų specifikacijos nuostatomis, pirminiais (detalios žvalgybos) duomenimis, programinės įrangos GeoMap 2008 pagalba UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavo telkinyje iškasto žvyro ir smėlio išteklių bei nuimtos dangos nuogulų tūrį 1 m tinkleliu, tokiu būdu buvo gautas realiais matavimais apskaičiuotas išteklių ir jų likučio kiekis. Taigi minėtame rašte patvirtinama, kad rengiant Daujočių žvyro telkinio markšeiderinį planą, jame nurodyti žvyro ištekliai apskaičiuoti programinės įrangos tiksliausiu įmanomu tinklelio tankiu – 1 m (b. l. 98) bei kad, vadovaujantis Laikinųjų taisyklių 29 punktu, markšeideriniame plane buvo nurodyti skaičiavimo rezultatai, gauti suapvalinus vienetus iki sveikų tūkstančių tūrio (kuriais yra aprobuoti Daujočių žvyro ir smėlio telkinio ištekliai)vienetų.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčui aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2011m. vasario 4d. iki 2017m. sausio 1d.,Laikinųjų taisyklių 2 punkte yra nurodyta, jog šių taisyklių paskirtis, be kita ko, yra užtikrinti išgaunamų ir liekančių telkinyje naudingųjų iškasenų išteklių patikimą apskaitą. Teismas sprendžia, jog minėtame UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte pateikti paaiškinimai iš esmės patvirtina patikimumą markšeideriniame plane nurodytų duomenų, pagal kuriuos Daujočių žvyro telkinyje 2012 m. III ketv. – 2014 IV ketv. apskaitiniais laikotarpiais buvo išgautas detaliai išžvalgytų išteklių, t. y. žvyro, kiekis (kub. m) – t. y. 35387 kub. m žvyro. Be to, nei Laikinųjų taisyklių, galiojusių ginčo laikotarpiu, nuostatos, nei kiti teisės aktai nenumatė markšeiderinių apmatavimų metu atliktų iškasenų kiekių skaičiavimo paklaidų. Todėl teismas daro išvadą, kad remiantis markšeideriniais matavimais patikrinimo akte nustatyti išgautų naudingųjų iškasenų išteklių duomenys yra teisingi.
Šie duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2012 m. III ketv. – 2014 IV ketv. mokestiniais laikotarpiais deklaruodama ir sumokėdama mokestį už 34205 kub. m aprobuotų išteklių, šių išteklių kiekį palyginus su markšeiderinių matavimų metu nustatytais duomenimis, apimančiais žvyro gavybą iki 2014 m. gruodžio 31 d., iš viso 35387 kub. m., nedeklaravo 1182 kub. m žvyro. Teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis vietoje žvyro, nurodytu laikotarpiu deklaravo 1057 kub.m statybinio grunto, nepaneigia patikrinimo akto išvados dėl nedeklaravimo 1182 kub.m. iš iš Daujočių telkinio išgauto žvyro. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka turėjo teisę kaip valstybinius gamtos išteklius naudoti statybinį gruntą. Pareiškėjas pagal jam Geologijos tarnybos išduotą Leidimą ir sudarytą Išteklių naudojimo sutartį turi teisę naudoti aprobuotus Daujočių telkinio žvyro ir smėlio išteklius(68-70b.b.l.), o pagal markšeiderinius išmatavimus, jis telkinyje išgavo tik žvyrą. Įvertinęs nustatytuosius duomenis, teismas daro išvadą, kad atsakovas Patikrinimo akto išvados 1 punkte pagrįstai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. III ketv. – IV ketv. mokestiniais laikotarpiais nedeklaravo 1182 kub. m žvyro, todėl pažeidė MUVGIĮ 7 straipsnio 2 dalį.
Pagal MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Todėl ginčijamu sprendimu buvo patvirtinta 5295 Eur mokesčio suma už 1182 kubm nedeklaruotą žvyro kiekį, kuri buvo apskaičiuota pagal MUVGIĮ 1 priede nustatytą tarifą, indeksuotą 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, dauginant jį iš koeficiento 10. Sprendime nurodyta, kad vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalimi, nurodyta suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Sankcijos proporcingumą vertino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2012m.sausio 26d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-502-114/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-773/2007; 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).
Pasisakydamas dėl proporcingumo principo, teismas pažymi, kad proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje iš pareiškėjo skunde, jo atstovų teismo posėdyje duotų paaiškinimų, liudytojo R. J. parodymų, rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas iškastą žvyrą deklaravo ir mokestį už statybinį gruntą sumokėjo klaidingai. Liudytojas parodė, kad nors pareiškėjas Geologijos tarnybai teikė ataskaitas apie išgautą žvyrą ir smėlį, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai dalį iškasto žvyro deklaravo kaip statybinį gruntą dėl patirties stokos, pasikliaudamas tik išgautos iškasenos bloga kokybe, tai yra paviršiniam žvyrui susimaišius su paviršiniu gruntu, moliu bei nesant tikslios ribos, kur žvyras, o kur gruntas. Liudytojas patvirtino, kad siekio neteisingai deklaruoti išgaunamas iškasenas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, bet dėl nepatyrimo nesuprato, kad negalima išgaunamų iškasenų deklaruoti pagal žaliavų rūšis, remiantis pačios įmonės įvertinimu. Liudytojas patvirtino, kad pareiškėjas neturėjo siekio nuslėpti iš telkinio išgauto žvyro kiekių, o 1057 kub. m žvyro deklaravo kaip statybinį gruntą tik dėl jau minėtų aplinkybių. Taip pat liudytojas parodė, jog šis pareiškėjo deklaruotas gruntas nėra kasybos metu nuimtas dangos gruntas, nes kasybos metu susidariusio grunto įmonė nerealizuoja, bet jį sandėliuoja. Teismo vertinimu, atsižvelgtina ir į tai, kad markšeideriniai matavimai, kuriais buvo nustatyta, kad visą pareiškėjo išgautą naudingų iškasenų kiekį sudarė tik žvyras, buvo atlikti tik 2015 metais, tai yra jau po to, kai pareiškėjas klaidingai deklaravo išgautus išteklius, be to, pareiškėjas pirmą kartą buvo tikrinamas irgi tik 2015 metais, todėl pradedančio kasėjo padarytos klaidos nebuvo jam išaiškintos anksčiau. Be to, pareiškėjo atstovų paaiškinimai, apklausto liudytojo parodymai, Daujočių telkinio markšeiderinius matavimus atlikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. lapkričio 6 d. raštas „Dėl neatitikimo deklaruojant Daujočių žvyro telkinyje 2014 išgautus išteklių kiekius“ (46 b.l.) patvirtina, kad pareiškėjas vertintinas kaip pradedantis ir patirties stokojantis naudingų iškasenų išgavėjas. Byloje nėra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos, taip pat nenustatyta, kad ji netinkamai vykdė pareigą įstatymuose nustatytu terminu deklaruoti iškastas naudingąsias iškasenas ir mokėti mokesčius, todėl sprendžiama, kad pareiškėjas neturėjo tikslo nuslėpti dalies išgautų valstybinių gamtos išteklių.
Tačiau teismas daro išvadą, kad teisės aktai nenustato atsakovui prievolės įpareigoti pareiškėją patikslinti Deklaracijas ir mokestį, kaip to skunde reikalauja pareiškėjas, ypač atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra akivaizdus, pareiškėjas pagal Leidimą ir Išteklių naudojimo sutartį nebuvo statybinio grunto kaip aprobuotų valstybinių gamtos išteklių naudotoju, o išgautų aprobuotų valstybinių gamtos išteklių nedeklaravimas ir mokesčio už juos neapskaičiavimas, atsižvelgiant, į tai, kad Ataskaitose Geologijos tarnybai pareiškėjas yra nurodęs būtent žvyro ir smėlio išgavimą, reiškia ir didesnių prievolių valstybei atsiradimą.
Įvertinęs nustatytų aplinkybių visetą, teismas visgi daro išvadą, kad MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio sankcijos už nedeklaruotų gamtos išteklių, t. y. už 1182 kub. m žvyro, taikymas pažeistų minėtuosius proporcingumo bei teisingumo principus, kadangi tokia sankcija, atsižvelgiant į MUVGIĮ 2 straipsnyje nustatytą šio įstatymo tikslą – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui ir kokybei išsaugoti valstybines išlaidas, būtų neteisinga ir neadekvati padarytam pažeidimui Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta sankcija pareiškėjui yra 50 proc. didesnio tarifo mokesčio už nedeklaruotą 2012 m. III ketv. ir 2014 m. IV ketv. 1182 kub. m. žvyro kiekį, t. y. 794Eur nustatymas.
2016m. gruodžio 22d. teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė išsakė argumentus, susijusius su Utenos RAAD Agentūros atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių už gamtos išteklius, išgautus iš Daujočių žvyro telkinio mokestinių laikotarpių už 2012 m. III, IV, 2013 m. I-IV, 2014 m. I-IV ketvirčius apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimo procedūros teisėtumu tuo aspektu, kad Patikrinimas apėmė neteisėtai pasirinktą pareiškėjo veiklos, susijusios su aplinkosauginių mokesčių apskaičiavimu ir deklaravimu, laikotarpį, todėl turėjo būti vertinamas kaip neplaninis patikrinimas ir dėl jo turėjo būti priimtas ir pareiškėjui įteiktas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotas sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą. Pareiškėjo atstovė mano, kad to nepadarius, buvo pažeistos pagrindinės patikrinimo procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių objektyvų vertinimą, todėl skundžiamas Sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta 5295 Eur, tai yra padidinto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius(žvyrą) suma, yra neteisėtas.
MUVGIĮ įstatymas nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Pagal Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8straipsnio 1 dalį, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pagal mokesčio mokėtojų pateiktas deklaracijas bei Aplinkos ministerijos ar jų įgaliotų institucijų tikrinimo dokumentus kontroliuoja, ar laiku sumokamas mokestis, išieško nesumokėtą mokestį ir su juo susijusias sumas. Pagal šio straipsnio 2 dalį Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, o pagal 3 dalį – Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007m. gruodžio 20d. įsakymu Nr. D1-692 “Dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo formos patvirtinimo“.
Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 717 (ginčui aktuali 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo redakcija galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 29 d.) 1.8. punktu patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatais (toliau – ir Nuostatai), Utenos RAAD yra įstaiga prie Aplinkos ministerijos, kurios paskirtis – vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, siekiant užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino, Zarasų rajono savivaldybių teritorijoje (Nuostatų 1-3 punktai).Utenos RAAD , be kita ko, priskirtina kontroliuoti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys teisingai apskaičiuoja ir deklaruoja mokestį už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius, ar teisingai apskaičiuoja mokestį už aplinkos teršimą (Nuostatų 11.1.6. punktas).
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, mokesčių administratoriumi laikytina už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje, tuo tarpu šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį už valstybinius gamtos išteklius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčio už aplinkos teršimą, Angliavandenilių išteklių mokesčio ir Miškų įstatymus. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, tik Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai priskirtina patikrinti, ar mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius ir mokestis už aplinkos teršimą yra teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti, bei teikti konsultacijas dėl šių mokesčių mokėjimo klausimais. Atsižvelgiant į aptartų teisės aktų nuostatas, daroma išvada, kad atsakovas atlikdamas patikrinimą veikė kaip mokesčio už valstybinius gamtos išteklius administratorius. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, ūkio subjekto veiklos patikrinimas suprantamas ir aiškintinas kaip teisės aktų reglamentuoti šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą subjektų vykdomi veiksmai (ūkio subjekto dokumentų, darbų patikrinimas, tyrimas, inspektavimas, dokumentų poėmis ir kiti), kuriais tikrinama ūkio subjekto veikla (2 straipsnio 23 dalis). Pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį, ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai; planinių patikrinimų tikslas – informacijos apie ūkio subjektą vertinimas ir metodinės pagalbos ūkio subjektui teikimas. Pagal šio straipsnio 6 dalį, priežiūrą atliekantis subjektas prieš pradėdamas ūkio subjekto veiklos planinį patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, privalo ūkio subjektą raštu arba elektroniniu būdu informuoti apie numatomą vykdyti patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, terminą, dalyką ir pateikti preliminarų dokumentų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti priežiūrą atliekančiam subjektui, sąrašą. Minėto straipsnio 11-15 dalys nustato neplaninio ūkio subjekto patikrinimo tvarką. Tačiau Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 16 dalyje išdėstyta teisės norma įtvirtina, kad šis straipsnis mokesčių administratoriui yra netaikomas, o jo nuostatos mokesčių administravimą atliekančiam subjektui yra rekomendacinio pobūdžio.
Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, atlikimo tvarka detaliau reglamentuojama Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų apraše, patvirtintame 2011m. vasario 18d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-145(toliau- ir Aprašas). Pagal Aprašo 2 punktą, ūkio subjektų planiniai ir neplaniniai patikrinimai atliekami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą ir šiuo Aprašu. Aprašo III skirsnyje reglamentuojama planinių patikrinimų atlikimo tvarka, pagal kurią: 1) ūkio subjektų veiklos planinius patikrinimus pagal patvirtintą planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašą (toliau – ir patikrinimų planas) atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai (19 punktas); 2 ) ne vėliau kaip 2 darbo dienos iki bendro planinio patikrinimo pradžios jį atliksiantys pareigūnai privalo suderinti bendro patikrinimo metu numatomus veiksmus ir tikrintinas konkrečias ūkio subjekto veiklos sritis, įrenginius, dokumentus ir pan. (20 punktas); 3) ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki planinio patikrinimo pradžios kontrolę atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo privalo raštu arba elektroniniu būdu informuoti ūkio subjektą apie numatomą vykdyti patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, terminą, tikslą ir preliminarų dokumentų, kuriuos reikės pateikti patikrinimo metu, sąrašą (21 punktas).Aprašo IV skirsnyje numatyta neplaninių patikrinimų atlikimo tvarka.
Byloje nustatyta, kad Utenos RAAD direktoriaus 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistu 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-63 (aktai paskelbti Utenos RAAD interneto tinklapyje http://urd.am.lt/VI/index.php), buvo patvirtintas Utenos RAAD 2015 m. patikrinimų planas (toliau – ir Planas), kurio 98 eilutėje numatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikra, planuojama atlikti 2015 m. I ir III ketv. Atsakovas2015 m. rugsėjo 8 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pranešimas) informavo pareiškėją apie tai, kad Utenos RAAD Agentūra numato atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinį teminį aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi patikrinimą nuo 2015 m. rugsėjo 25 d., kartu su pranešimu pateikė patikrinimo planą (b. l. 66-67).Pridėtame patikrinimo plane atsakovas nurodė patikrinimo dalyką, nagrinėjamu atveju aktualus atsakovo nurodytas mokesčio už gamtos išteklius patikrinimas, taip pat išvardinopreliminarius patikrinimui reikalingus pateikti dokumentus bei patikrinimui reikalingą informaciją.
Jau minėta, kad Agentūra, atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinį patikrinimą, surašė 2015 m. lapkričio 13 d. Patikrinimo aktą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. III ketv. – 2014 m. IV ketv. mokestiniais laikotarpiais nedeklaravo 1182 kub. m žvyro kiekio, todėl vadovaujantis MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, įpareigojo sumokėti papildomai paskaičiuotą didesnio tarifo mokestį už nedeklaruotą 1182 kub. m žvyro kiekį – 18282 Lt arba 5295 Eur (Patikrinimo akto išvados 1 punktas).
Sprendžiant dėl to, ar atlikdamas pareiškėjo patikrinimą atsakovas turėjo teisę tikrinti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaravimą ir mokėjimą už laikotarpį nuo 2012m. IIIketv iki 2014m. IV ketv., svarbu pažymėti, kad Mokesčių administravimo įstatymo ir MUVGIĮ prasme atsakovas veikė kaip mokesčio už valstybinius gamtos išteklius administratorius, todėl ši atsakovo veikla nebūtinai turėjo atitikti Viešojo administravimo 36 ⁴ straipsnio ir šio straipsnio pagrindu patvirtinto Aprašo procedūrinius reikalavimus, nes pagal Viešojo administravimo 36 ⁴ straipsnio 16 dalį, šis straipsnis mokesčių administratoriui netaikomas ir jam turi tik rekomendacinį pobūdį. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 114 straipsniu, savarankiškai pasirinkdamas tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką. Pareiškėjas akcentuoja pažeidimą, kad pagal 2015 metais atliktus ir patikrinimo metu pareiškėjo pateiktus viso kasybos laikotarpio markšeiderinius apmatavimus, atsakovo pareigūnė atliko mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2012m. III ketv iki 2014m. IV ketv, nors kartu su pranešimu apie patikrinimą pareiškėjui pateiktame plane preliminariai prašė pateikti dokumentus, reikalingus mokesčio už gamtos išteklius 2015 metais patikrinimui. Remiantis aptariama Mokesčių administravimo įstatymo 114 straipsnio nuostata, įstatymų leidėjas suteikia mokesčių administratoriui diskrecijos teisę pasirinkti mokestinio patikrinimo laikotarpį bei vienokią ar kitokią mokestinio patikrinimo kryptį, o patikrinimą atliekantis pareigūnas šią kryptį gali pasirinkti teisingiausiai, pilnutinai ir objektyviai įvertinus kontrolės metu susiklosčiusios situacijos reikšmingų aplinkybių visumą. Taip šio straipsnio nuostatas aiškina Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas mokestinio pobūdžio ginčus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-474/2010). Todėl atsakovo atlikta pareiškėjo patikrinimo procedūra, tuo pačiu ir pasirinktas mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo tikrinimo laikotarpis, negali būti pripažįstamas neteisėtu dėl pareiškėjo atstovės nurodytų motyvų(pvz, žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015m. birželio 10d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-892-143/2015). Teismas sprendžia, jog šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad ta aplinkybė, jog buvo tikrinamas mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimas ir deklaravimas už laikotarpį nuo 2012 III ketv iki 2014 IV ketv., pareiškėjui nesukėlė jokių papildomų trikdžių: nes pareiškėjui pateikus pagal kartu su pranešimu apie patikrinimą pateiktame plane nurodytus telkinio markšeiderinius matavimus, jis tikrintojams papildomai teikė tik Grunto prekės apskaitos kortelę(51b.l.), o pareiškėjo Deklaracijos ir Ataskaitos atsakovui buvo pasiekiamos viešoje erdvėje, jų iš pareiškėjo nereikalaujant.
Atsižvelgiant į pasakytą, teismas pareiškėjo skundą tenkina iš dalies, pakeisdamas atsakovo Sprendimą, sumažinant juo patvirtintą mokestį už išgautą nedeklaruotą žvyrą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo(redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 44straipsnį, pareiškėjas turi teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu atlyginimą, proporcingą patenkintiems reikalavimams.
Pareiškėjas patyrė 580 Eur atstovavimo išlaidų. 2016 m. balandžio 13 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 8/2016 nurodyta, kad už susipažinimą su pateiktais dokumentais ir skundo parengimą (6 val.) numatyta 240Eur suma, o už 2,5val. atstovavimą teismo posėdyje – 100Eur suma. Ši sąskaita pareiškėjo apmokėta 2014 m. balandžio 13 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 52. 2016 m. gruodžio 21 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 8/2016 (1), nurodyta, kad už 3 val. pasirengimą bylos nagrinėjimui numatytas 120 Eur atlyginimas, o už 3 val atstovavimą teisme – 120Eur. Ši sąskaita pareiškėjo apmokėta 2016 m. gruodžio 21 d. Taip pat pareiškėjas sumokėjo 28 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 10, 12, 71, 89, 94-95).
Pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo suma iš esmės neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (nagrinėjamu atveju aktuali 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija)maksimalių dydžių. Todėl proporcingai patenkintai reikalavimo daliai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į tai, kad tik teismas, o ne atsakovas gali nuspręsti dėl įstatymo nustatytos sankcijos proporcingumo, teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisia 200Euratstovavimo ir 10Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1,2,4 punktais, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ pakeisti ir šiuo sprendimu patvirtintą mokestį už 2012 m. III ketv. – 2014 m. IV ketv. mokestiniais laikotarpiais nedeklaruotą 1182 kub. m žvyro kiekį sumažinti iki 794Eur (septynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų).
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, k. (duomenys neskelbtini),200Eur (dviejų šimtų eurų)dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą ir 10 eurų(dešimties eurų)dydžio sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.