Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-03-06 · Civilinė byla Nr. 2A-48-440/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-06
Bylos Nr.
2A-48-440/2015
Teisminio proceso Nr.
2-41-3-01301-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė (pran.), Egidijus Mockevičius, Vytautas Kursevičius
Atsakovas
S. J.
Ieškovas
P. A. J.
Trečiasis asmuo
L. J.
Kategorijos
  • 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-48-440/2015Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01301-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 30.1;30.2;30.5;30.9.1; 99.3; 99.9;113.2;114.4; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vytauto Kursevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. J. ir ieškovo P. A. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-285-883/2014 pagal ieškovo P. A. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo, naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir teisės statyti pertvaras pripažinimo ir atsakovo S. J. priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, teisės įrengti įėjimą į pusrūsį, įpareigojimo netrukdyti atlikti darbus, trečiasis asmuo byloje L. J., ir

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. A. J. kreipėsi su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas nustatyti, kad ieškovui nuosavybės teisėmis pagal „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo į du naujus kadastro objektus - butą Nr. 1 ir butą Nr. 2 bei pagalbinio ūkio pastatų patalpų padalinimo paprastojo remonto projektą“ tenka suformuotas naujas kadastro objektas – butas Nr. 1 su pusrūsio dalimi, kurį sudaro gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpos: tambūras, 3,58 kv. m., plane pažymėtas Nr. 2; koridorius, 3,08 kv. m., plane pažymėtas Nr. 3; WC patalpa, 2,50 kv. m., plane pažymėta Nr. 4; virtuvė, 10,05 kv. m., plane pažymėta Nr. 5; gyvenamasis kambarys 20,30 kv. m., plane pažymėtas Nr. 6; spinta, 0.22 kv. m., plane pažymėta Nr. 6A; gyvenamasis kambarys 18,00 kv. m., plane pažymėtas Nr. 7; veranda, 6,84 kv. m., plane pažymėta Nr. 8; gyvenamasis kambarys 18,63 kv. m., plane pažymėtas Nr. 9 (bendras plotas 83,20 kv. m.); dalis pusrūsio: sandėlis, 7,95 kv. m., plane pažymėtas Nr. 1; sandėlis 37,06 kv. m., plane pažymėtas Nr.2 (bendras plotas 45,01 kv. m.); nustatyti, kad atsakovui S. J. nuosavybės teisėmis tenka suformuotas naujas kadastro objektas – butas Nr. 2 su pusrūsio dalimi, kurį sudaro gyvenamojo namo antro aukšto patalpos: koridorius 1,49 kv. m., plane pažymėtas Nr.1; pagalbinė patalpa 4,37 kv. m., plane pažymėtas Nr.2; koridorius 2,56 kv. m., plane pažymėtas Nr. 3; virtuvė 9,80 kv. m., plane pažymėta Nr. 4; WC patalpa, 2,88 kv. m., plane pažymėtas Nr.5; gyvenamasis kambarys 19,94 kv. m., plane pažymėtas Nr. 6; spinta, 0,48 kv. m., plane pažymėtas Nr.6A; gyvenamasis kambarys 19,35 kv. m., plane pažymėtas Nr. 7; gyvenamasis kambarys 16,95 kv. m., plane pažymėtas Nr.8 (bendras plotas 77,83 kv. m.); dalis pusrūsio: sandėlis 34,44kv. m., plane pažymėtas Nr.3; sandėlis, 6,76 kv. m., plane pažymėtas Nr.4 (bendras plotas 41,20 kv. m.). Prašo skirti ieškovui ir atsakovui bendrai naudotis tambūru, 1,16 kv. m.; plane pažymėtas Nr.1. Taip pat prašo leisti pusrūsyje tarp patalpų Nr. 2 ir Nr. 3 užtaisyti praėjimą plytų mūru nuo grindų iki lubų ir įrengti pertvarą tarp patalpų Nr. 1 ir Nr. 2. Ieškovas ūkinio pastato ir viralinės naudojimosi tvarką prašo nustatyti atsižvelgiant į šiuo metu šalių naudojamas patalpas, taip pat į nustatytinas žemės sklypo naudojamas dalis, kad iš ūkinio pastato viralinės patalpų šalys galėtų kuo trumpesniu keliu patekti į naudojamą žemės sklypą. Ieškovas prašo skirti jam atskirai naudotis ūkinio pastato ir viralinės „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo į du naujus kadastro objektus - butą Nr. 1 ir butą Nr. 2 bei pagalbinio ūkio pastatų patalpų padalinimo paprastojo remonto projekto“ plane pažymėtomis patalpomis: viralinės patalpa Ū-2 (9,82 kv. m.), Ū-1 (8,89 kv. m.); ūkiniame pastate patalpa Ū-3(13,15 kv. m.), viso 31,86 kv. m.; atsakovui S. J. skirti atskirai naudotis ūkinio pastato ir viralinės „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo į du naujus kadastro objektus - butą Nr. 1 ir butą Nr. 2 bei pagalbinio ūkio pastatų patalpų padalinimo paprastojo remonto projekto“ plane pažymėtomis patalpomis: ūkinio pastato patalpomis Ū-4 (18,06 kv. m.), Ū-5 (13,80 kv. m.), viso 31,86 kv. m. Taip pat prašo ūkiniame pastate tarp patalpų Ū-3 ir Ū-5 leisti įrengti vientisą pertvarą iš plytų nuo grindų iki lubų. Ieškovas prašo nustatyti, kad šalys bendrai naudojasi kiemo statiniais: stogine, kiemo aikštele ir šuliniu. Ieškovas naudojimosi žemės sklypu tvarką prašo nustatyti atsižvelgiant į tai, kad į kiekvieną paskirtą žemės sklypą šalys galėtų patekti tiesiai iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių. Ieškovo nuomone, tokia naudojimosi tvarka nesudaro prielaidų kilti kliūtims patekti į naudojamą žemės sklypą, bendrojo naudojimo kiemą užtveriant transporto priemonėmis, daiktais ir pan. Ieškovas prašo skirti jam naudotis žemės sklypo dalis, 2013 m. M. P. IĮ parengtame plane pažymėtas indeksais A/1751, A/1212, A/13, viso 2976 kv. m., atsakovui S. J. skirti naudotis žemės sklypo dalis, 2013 m. M. P. IĮ parengtame plane pažymėtas indeksais B/2869, B/107, viso 2976 kv. m., bendram naudojimui skirti žemės sklypo dalį, 2013 m. M. P. IĮ parengtame plane pažymėtą indeksu Al B1/524, kiekvienam po 262 kv. m. Ieškovas nurodė, kad pagal E. J. 1982 m. testamentą atsakovas įgijo teisę naudotis gyvenamojo namo antruoju aukštu ir pirmajame aukšte gali naudotis tik bendrojo naudojimo patalpomis, šalys faktiškai naudojamas patalpas yra įsirengę, naudojasi bendru įėjimu į namą. Ieškovas negali tinkamai įgyvendinti savo teisės naudotis jam priklausančia nuosavybe dėl nuolatinių konfliktų su atsakovu. Naudotis vien tik įėjimu per verandą ieškovas nesutinka, kadangi, jo teigimu, pasikeistų pirmojo aukšto patalpų paskirtis, sumažėtų ieškovui tenkančių patalpų naudingas plotas, būtų reikalinga perkelti patalpas skiriančią sieną, nuotekų ir vandentiekio vamzdžius, dūmtraukį ir šių darbų vertė būtų neproporcinga tiems nepatogumams, kuriuos galėtų patirti atsakovas, naudodamasis bendru įėjimu su ieškovu. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko.

Atsiliepimas

Atsakovas S. J. su ieškinio reikalavimais nesutiko, palaikė priešieškinį. Atsakovas nurodė, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės nėra galimas, nes laiptinėje projektuojamos patalpos nėra atskirtos atitvaromis, laiptinė nėra atskirta nuo bendro naudojimo patalpos, suprojektuotas išėjimas iš antro aukšto neatitinka priešgaisrinių reikalavimų; vieninteliam įėjimui į antrą aukštą skirta patalpa yra per mažo ploto, nebus galimybės įnešti didesnius daiktus; suformavus atskirus butus ieškovui tektų didesnio ploto butas. Atsakovas nesutiko su ieškovo pasiūlyta naudojimosi ūkio pastatais tvarka, nes ji neatitinka faktinio naudojimosi. Nesutiko su ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, kadangi pasiūlyta tvarka neatitinka racionalaus žemės naudojimo principų. Dėl pastoviai kylančių konfliktų atsakovas nori, kad įvažiavimai į šalims tenkančias žemės sklypų dalis būtų atskiri. Atsakovas priešieškiniu prašo: 1) nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2013 m. UAB „GeoJusMa“ parengtą žemės valdos paskirstymo planą: atsakovui S. J. paskirti naudotis sklypo dalis, pažymėtas indeksais „2“ 2746 kv. m. ir „2“ 267 kv. m., apvestas raudona linija; ieškovui P. A. J. paskirti naudotis sklypo dalis, pažymėtas indeksais „1“ 1870 kv. m. ir „1“ 1143 kv. m., apvestas mėlyna linija; ieškovui ir atsakovui skirti bendram naudojimuisi sklypo dalį, pažymėta indeksu „b. n.“ 450 kv. m. (122 kv. m. po gyvenamuoju namu, 80 kv. m. po ūkio pastatais, 248 kv. m. kiemo); 2) nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką tokiu būdu: atsakovui paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais: pirmame aukšte laiptinę 1-1 5.44 kv. m.; antrame namo aukšte: 2-1 – koridorių (1.49kv. m.), 2-2 - koridorių (4.37 kv. m.), 2-3 koridorių (2.56 kv. m.), 2-4 - virtuvę (9.80 kv. m.), 2 5 vonią (2.88 kv. m.), 2-6 kambarį (19.94 kv. m.), 2-6a (0.49 kv. m.), 2-7 - kambarį (19.35 kv. m.), 2-8 kambarį ( 16.95 kv. m.), pusrūsyje patalpas: P-3 (6,76 kv. m.) ir P-4 (34,44 kv. m.), viso skirti naudotis patalpų, kurių bendras plotas - 124,47 kv. m.; ieškovui paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais: pirmame aukšte : 1-2 - koridorių (3.08 kv. m.), 1-3 vonią (2.50 kv. m.), 1-4 - virtuvę(10.05 kv. m.), 1-5 kambarį (20.30 kv. m.), l-5a 0,22 kv. m., 1-6 - verandą (6,84 kv. m.), 1-7 -kambarį (18.00 kv. m.), 1-8 kambarį ( 18.63 kv. m.), pusrūsyje patalpas: P-l (7,95 kv. m.) ir p-2 (37,06 kv. m.), viso ieškovui skirti naudotis patalpų, kurių bendras plotas - 124,63 kv. m.; 3) nustatyti, kad atsakovas savo lėšomis per 12 mėnesių terminą panaikins duris pusrūsyje tarp patalpų P-2 (37,06 kv. m.), ir P-4 (34,44 kv. m.); 4) nustatyti ūkinio pastato, viralinės ir kiemo statinių (stoginė, kiemo aikštelė, šulinys) naudojimosi tvarką tokiu būdu: atsakovui paskirti naudotis: ūkinio pastato patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-3 (18,06 kv. m.) ir 1-5 (1,46 kv. m.); viralinės patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-2 (9,82 kv. m.) - raudona spalva; ieškovui P. A. J. paskirti naudotis: ūkinio pastato patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-4 (25,56 kv. m.), viralinės patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-1 (8,89 kv. m.)- žalia spalva; 5)pripažinti atsakovui teisę savo lėšomis atlikti įėjimo į namo pusrūsį įrengimo darbus pagal pateiktą Gyvenamojo namo paprastojo remonto projektą be ieškovo sutikimo, nustatant 12 mėnesių terminą darbams atlikti. Nustatyti, kad atsakovas turi teisę naudotis esamu įėjimu į namo pusrūsį, kol įsirengs atskirą įėjimą; 6) įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovui pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, einančius į antrą namo aukštą per ieškovui priklausančias patalpas: pusrūsyje, pažymėtą P-2 (37,06 kv. m.) ir pirmame aukšte - vonią, pažymėtą 1-3 (2.50 kv. m.), jų dabartinėje buvimo vietoje.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje L. J. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė atidalinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo į du naujus kadastro objektus - butą Nr. 1 ir butą Nr. 2 bei pagalbinio ūkio pastatų patalpų padalinimo paprastojo remonto projektą“ , suformuojant naujus kadastrinius objektus – butą Nr. 1 ir butą Nr. 2. Nusprendė nustatyti, kad ieškovui P. A. J., nuosavybės teisėmis tenka suformuotas naujas kadastro objektas – butas Nr. 1 su pusrūsio dalimi, kurį sudaro gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpos: tambūras, 3,58 kv. m., plane pažymėtas Nr. 2; koridorius, 3,08 kv. m., plane pažymėtas Nr. 3; WC patalpa, 2,50 kv. m., plane pažymėta Nr. 4; virtuvė, 10,05 kv. m., plane pažymėta Nr. 5; gyvenamasis kambarys 20,30 kv. m., plane pažymėtas Nr. 6; spinta, 0.22 kv. m., plane pažymėtas Nr. 6A; gyvenamasis kambarys 18,00 kv. m., plane pažymėtas Nr. 7; veranda, 6,84 kv. m., plane pažymėta Nr. 8; gyvenamasis kambarys 18,63 kv. m., plane pažymėtas Nr. 9; dalis pusrūsio: sandėlis, 7,95 kv. m., plane pažymėtas Nr. 1; sandėlis 37,06 kv. m., plane pažymėtas Nr. 2. Nustatyti, kad atsakovui S. J., nuosavybės teisėmis tenka suformuotas naujas kadastro objektas – butas Nr. 2 su pusrūsio dalimi, kurį sudaro gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) antro aukšto patalpos: koridorius 1,49 kv. m., plane pažymėtas Nr.1; pagalbinė patalpa 4,37 kv. m., plane pažymėta Nr.2; koridorius 2,56 kv. m., plane pažymėtas Nr. 3; virtuvė 9,80 kv. m., plane pažymėta Nr. 4; WC patalpa, 2,88 kv. m., plane pažymėtas Nr.5; gyvenamasis kambarys 19,94 kv. m., plane pažymėtas Nr. 6; spinta, 0,48 kv. m., plane pažymėta Nr.6A; gyvenamasis kambarys 19,35 kv. m., plane pažymėtas Nr. 7; gyvenamasis kambarys 16,95 kv. m., plane pažymėtas Nr.8 ; dalis pusrūsio: sandėlis 34,44kv. m., plane pažymėtas Nr.3; sandėlis, 6,76 kv. m., plane pažymėtas Nr.4. Ieškovui P. A. J. ir atsakovui S. J. skyrė bendrai naudotis tambūru, 1,16 kv. m.; plane pažymėtas Nr.1. Ieškovui P. A. J. paskyrė naudotis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, VĮ Registrų centro Šiaulių filialo Nekilnojamojo daikto padalinimo projekte pažymėtas indeksu 1- 4 (25,56 kv. m.), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-1 (8,89 kv. m.). Atsakovui S. J. paskyrė naudotis: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, VĮ Registrų centro Šiaulių filialo Nekilnojamojo daikto padalinimo projekte pažymėtas indeksais 1-3 (18,06 kv. m.) ir 1-5 (1,46 kv. m.); viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-2 (9,82 kv. m.). Ieškovui P. A. J. ir atsakovui S. J. skyrė bendrai naudotis kiemo statiniais (stoginė, kiemo aikštelė, šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Nustatė 0.6476 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2013 m. UAB „GeoJusMa“ parengtą žemės valdos paskirstymo planą: ieškovui P. A. J. paskyrė naudotis sklypo dalis, pažymėtas indeksais „1“ 1870 kv. m. ir „1“ 1143 kv. m., apvestas mėlyna linija; atsakovui S. J. paskyrė naudotis sklypo dalis, pažymėtas indeksais „2“ 2746 kv. m. ir „2“ 267 kv. m., apvestas raudona linija; ieškovui P. A. J. ir atsakovui S. J. skyrė bendram naudojimuisi sklypo dalį, pažymėtą indeksu „b. n.“ 450 kv. m. Pripažino ieškovui P. A. J. teisę savo lėšomis be atsakovo S. J. sutikimo pagal „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo į du naujus kadastro objektus - butą Nr. 1 ir butą Nr. 2 bei pagalbinio ūkio pastatų patalpų padalinimo paprastojo remonto projektą“ pusrūsyje tarp patalpų Nr. 2 ir Nr. 3 užtaisyti praėjimą plytų mūru nuo grindų iki lubų. Pripažino ieškovui P. A. J. teisę savo lėšomis be atsakovo S. J. sutikimo įrengti pertvarą tarp patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 pagal „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo į du naujus kadastro objektus - butą Nr. 1 ir butą Nr. 2 bei pagalbinio ūkio pastatų patalpų padalinimo paprastojo remonto projekto“ pirmojo aukšto padalinimo į du turto vienetus planą. Pripažino atsakovui S. J. teisę savo lėšomis atlikti įėjimo į namo pusrūsį įrengimo darbus pagal pateiktą Gyvenamojo namo paprastojo remonto projektą be ieškovo P. A. J. sutikimo. Nustatė, kad atsakovas S. J. turi teisę naudotis esamu įėjimu į namo pusrūsį, kol įsirengs atskirą įėjimą. Įpareigojo ieškovą P. A. J. netrukdyti atsakovui S. J. pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, einančius į antrą namo aukštą per ieškovui P. A. J. priklausančias patalpas, dabartinėje vamzdžių buvimo vietoje. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad kad (duomenys neskelbtini), esantys: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (stoginė, kiemo aikštelė/šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,6476 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį registruoti ieškovo P. A. J. ir atsakovo S. J. vardu (1 t. 5 b. l.). Nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą ieškovas P. A. J. įgijo statinio priėmimo naudotis aktu 1972-11-29, apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo 1994-03-28 ir 1994-06-22 Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2813 pagrindu, o atsakovas S. J. 2002-09-11 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Bendraturčių naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu tvarka nenustatyta. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas su šeima nuo nuosavybės teisės į daiktus įgijimo momento faktiškai naudojasi pirmuoju gyvenamojo namo aukštu, o atsakovas su šeima – antruoju namo aukštu. Teismas atsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (LR CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ginčo dėl naudojimosi gyvenamojo namo aukštais ir pusrūsio patalpomis nėra. Pagrindinis šalių nesutarimas kilo dėl naudojimosi įėjimu į namą, patalpa, kurioje yra laiptai į antrą aukštą, planuose žymima I-1. Ieškovas prašo jam paskirti patalpą (3.58 kv. m.), atsakovui paskirti naudotis patalpoje I-1 esančiais laiptais į antrąjį aukštą, šalims paskirti bendrai naudotis patalpa 1-1(1), (1,16 kv. m.). Atsakovas iš esmės nesutinka, kad šalys naudotųsi bendru įėjimu, prašo nustatyti, kad tik atsakovas naudojasi pirmame aukšte esančia laiptine 1-1 (5,44 kv. m.), teigdamas, kad ieškovas turi įėjimą į jam priklausantį pirmą aukštą per verandą. Teismas įvertinęs bylos duomenis sprendė, kad gyvenamąsias patalpas atidalijus pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą ir patenkinus ieškovo prašymą atidalyti iš bendro turto butais tik dalį šalims priklausančios bendrinės dalinės nuosavybės, šalių gyvenamojo namo bendroji dalinė nuosavybė nebūtų nutraukta, nes liktų bendrojo naudojimo objektų – rūsys, tambūras, palėpė, nebūtų išspręsti vandentiekio tinklų atskyrimo ir kiti klausimai. Teismo nuomone, namo atidalijimas butais, o kai kurių bendrojo naudojimo objektų bei įrenginių neatidalijimas, nepadarys neproporcingos žalos gyvenamosioms patalpoms, kurių paskirtis yra žmonių gyvenimas jose. Pažymėjo, kad atidalijamos yra tik gyvenamosios patalpos, kurių gyvenamasis plotas yra 113,17 kv. m. Pagal pateiktą atidalijimo projektą šalims tenkančių gyvenamųjų patalpų (butų) plotai yra 66,98 kv. m. ir 66,04 kv. m., viso 133,02 kv. m. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad atlikus gyvenamojo namo naujus skaitmeninius kadastrinius matavimus, bus patikslinti patalpų matmenys ir plotai, todėl teismo vertinimu atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas prašo suformuoti jam didesnio ploto butą. Teismas sprendė, kad atidalinus gyvenamąsias patalpas, atsiranda galimybė nedarant žalos patalpomis naudotis kiekvienai iš šalių, todėl gali būti tvirtinamas teismo sprendimu. Ieškovo reikalavimai dėl pripažinimo teisės savo lėšomis užtaisyti praėjimą pusrūsyje ir įrengti pertvarą tarp patalpų 1 ir 2 yra susiję su reikalavimu dėl turto atidalijimo, todėl tenkinus ieškovo reikalavimą dėl turto atidalijimo, tenkinami ir minėti reikalavimai. Dėl atsakovo reikalavimo pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, teismas nurodė, kad nors ieškovas nesutiko, jo paties paruoštame patalpų atidalijimo projekte yra nurodoma, kad buto Nr. 2 antrame aukšte vandentiekio - nuotekų stovai praeina per buto Nr. 1 patalpas. Atsakovas priešieškiniu prašo leisti pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius dėl jų susidėvėjimo ir esant galimybei prisijungti prie centralizuoti vandens tiekimo, reikalavimo leisti įrengti didesnio diametro vamzdžius nereiškia, todėl šis reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas. Teismas nustatydamas naudojimosi ūkio paskirties pastatais tvarką atsižvelgė į nusistovėjusią naudojimosi ūkio pastatais tvarką, į tai, kad šalys naudojamą dalį yra įsirengę ir į tai, kad nustačius kitokią naudojimosi tvarką, reikėtų papildomų investicijų, todėl sprendė, kad tenkintinas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi ūkio paskirties pastatais tvarkos nustatymo. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus ginčų dėl namų valdoms skirtų žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėjimo ypatumus, bei į tai, kad jei pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose numatytas skirtingo dydžio bendro naudojimo žemės plotas, kitoms sąlygoms iš esmės nesikeičiant, prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad pagal ieškovo pateiktą projektą prašoma nustatyti bendram naudojimuisi žemės sklypo dalis yra žymiai didesnė (524 kv. m.), nei atsakovo pateiktame projekte (450 kv. m.) ir atsižvelgdamas į tai, kad pagal atsakovo projektą šalys turi galimybę iš bendrai priskirtino naudoti ploto patekti prie kiemo statinių ir prie savo naudojamų žemės sklypų, sprendė, kad atsakovo pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas labiau atitinka Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus namų valdoms skirtų žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo bei faktinių nuosavybės santykių stabilumo kriterijus, todėl sprendė, kad būtent pagal atsakovo pateiktą projektą ir nustatytina šalių naudojimosi tvarka bendru žemės sklypo plotu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas S. J. prašo pakeisti iš dalies Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-285-883/2014 ir priimti naują sprendimą kuriuo :

1. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė atidalinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo du naujus kadastro objektus - butą Nr. l ir Nr. 2 bei pagalbinio ūkio pastatų patalpų padalinimo paprastojo remonto projektą“, suformuojant naujus kadastrinius objektus - butą Nr. 1 ir butą Nr.2.

Žemesnės instancijos teismas

2.Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė nustatyti, kad ieškovui P. A. J., nuosavybės teisėmis tenka suformuotas naujas kadastro objektas - butas Nr. 1 su pusrūsio dalimi, kurį sudaro gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto patalpos: tambūras, 3,58 kv. m., plane pažymėtas Nr. 2, koridorius, 3.08 kv. m., plane pažymėtas Nr. 3; WC patalpa, 2.50 kv. m., plane pažymėta Nr.4; virtuvė, 10,05 kv. m. ,plane pažymėtas Nr. 5; gyvenamasis kambarys 20.30 kv. m., plane pažymėtas Nr. 6; spinta, 0,22 kv. m., plane pažymėtas Nr. 6A; gyvenamasis kambarys 18,00 kv. m., plane pažymėtas Nr. 7; veranda, 6,84 kv. m., plane pažymėtas Nr. 8; gyvenamasis kambarys 18,63 kv. m., plane pažymėtas Nr. 9; dalis pusrūsio: sandėlis, 7,95 kv.m., plane pažymėtas Nr. 1; sandėlis, 37,06 kv.m., plane pažymėtas Nr. 2.

3.Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė nustatyti, kad atsakovui S. J., nuosavybės teisėmis tenka suformuotas naujas kadastro objektas - butas Nr. 2 su pusrūsio dalimi, kurį sudaro gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpos: koridorius, 1.49 m., plane pažymėtas Nr. 1; pagalbinė patalpa 4,37 kv. m., plane pažymėtas Nr. 2, koridorius, 2.56 kv. m., plane pažymėtas Nr. 3; virtuvė, 10,05 kv. m. , plane pažymėta Nr. 4; WC patalpa, 2.88 kv. m., plane pažymėta Nr.5; gyvenamasis kambarys 19,94 kv. m., plane pažymėtas Nr. 6; spinta, 0,48 kv. m., plane pažymėta Nr. 6A; gyvenamasis kambarys 19,35 kv. m., plane pažymėtas Nr. 7; gyvenamasis kambarys 16,95 kv. m., plane pažymėtas Nr. 8; dalis pusrūsio: sandėlis, 34,44 kv.m., plane pažymėtas Nr. 3; sandėlis, 6,76 kv.m., plane pažymėtas Nr. 4. Ieškovui P. A. J. ir atsakovui S. J. skirti bendrai naudotis tambūru, 1,16 kv. m., plane pažymėtas Nr. 1.

4.Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė pripažinti ieškovui P. A. J. teisę savo lėšomis be atsakovo S. J. sutikimo įrengti pertvarą tarp patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 pagal „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo j du naujus kadastro objektus - butą Nr.l ir Nr. 2 bei pagalbinio ūkio pastatų patalpų padalinimo paprastojo remonto projekto „ pirmojo aukšto padalinimo į du turto vienetus planą.

5.Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė atmesti priešieškinio dalį dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo :

1.Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane lA2/p , kurio bendras plotas 249, 10 kv.m., naudingas plotas 153,41 kv. m., gyvenamas plotas 113,17 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarką tokiu būdu:

a) S. J. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais: pirmame aukšte laiptinę 1-1 5.44 kv. m.; antrame namo aukšte : 2-1 - koridorių (1.49 kv.m.), 2-2 - koridorių (4.37 kv. m.), 2-3 koridorių (2.56 kv. m.), 2-4 - virtuvę (9.80kv.m.), 2-5 vonią (2.88 kv. m.), 2-6 kambarį (19.94 kv. m.), 2-6a (0.49 kv. m.), 2-7 - kambarį (19.35 kv. m.), 2-8 kambarį, 16.95 kv. m.), pusrūsyje patalpas: P-3 (6,76 kv. m.) ir P-4 (34,44 kv. m.). Viso skirti naudotis patalpų, kurių bendras plotas - 124,47 kv. m.

b) P. A. J. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais: pirmame aukšte : 1-2 - koridorių (3.08 kv. m.), 1-3 vonią (2.50 kv. m.),1-4-virtuvę (10.05 kv. m.), 1-5 kambarj (20.30 kv. m.), l-5a 0,22 kv. m., 1-6 – verandą (6,84 kv.m.),1-7-kambarį (18.00 kv. m.), 1-8 kambarj ( 18.63 kv. m.), pusrūsyje patalpas:P-1(7,95kv.m.) ir P-2 (37,06 kv. m.). Viso ieškovui skirti naudotis patalpų, kurių bendras plotas - 124,63 kv. m.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškinio reikalavimui atidalinti gyvenamojo namo patalpas į du atskirus naujus kadastro objektus - butą Nr. 1 ir butą Nr. 2 ir nepagrįstai dalyje ieškinį patenkino bei nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal savo pateiktą projektą. Mano, kad nėra galimybės atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant du atskirus butus. Teismas nepagristai neįvertino, kad pagal ieškovo pateikiamą projektą, laiptinėje projektuojamos patalpos nėra atskirtos atitvaromis, laiptinė nebus atskirta nuo bendro naudojimo patalpos. Teismas neįvertino, kad projekte numatomos naujos patalpos: vietoje patalpos 1-1 (5.44 kv. m.), projektuojamos dvi naujos patalpos-du tambūrai: tambūras I ir tambūras 2. Dėl to komplikuojamas patekimas į butą antrame aukšte ir evakuacija iš antro aukšto. Iš buto antrame aukšte lieka vienas išėjimas, kuris tuo pačiu ir evakuacinis. Pagal „Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų“ 124 punktą, evakuacijai skirtose laiptinėse draudžiama įrengti bet kokios paskirties patalpas, o pagal pateikiamą projektą įrengiama nauja patalpa po laiptais. Todėl naujai suprojektuotas išėjimas iš antro aukšto neatitinka priešgaisrinių reikalavimų. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis bendras gyvenamojo namo plotas yra 249, 10 kv.m . Pagal ieškovo pateiktą planą ir patikslintą ieškinį bendras namo plotas sumažėja iki 248,46 kv. m. Pagal jo pasiūlymą gyvenamojo namo plotas nesumažėtų, atitiktų teisiškai registruotą 249,10 kv. m. bendrą namo plotą. Nors teismas sprendime nurodė, kad bus patikslinti patalpų matmenys ir plotai, tačiau yra tikras, kad jo naudojamų patalpų plotas sumažės ir neatitiks jam priklausančios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pateikė 4 fotonuotraukas su apeliaciniu skundu, kuriose nurodyti laiptų matmenys.

Atsiliepimas

Atsiliepime į S. J. apeliacinį skundą P. A. J. prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria teismas tenkino ieškovo P. A. J. ieškinį.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

1. Tik atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės bus galima išvengti tolimesnių ginčų su S. J.. Bendrai naudojosi bendru įėjimu į namą ir ginčų dėl to niekuomet nekildavo. Prasidėjus teisminiams procesams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės S. J. pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis neturi teisės naudotis bendru įėjimu į namą, nes į pirmą aukštą gali patekti per verandą. Šiaulių apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo įėjimą į namą paskirti naudotis tik atsakovui, nes įėjimas yra skirtas abiems aukštams, o įėjimas į pirmą aukštą vien tik per verandą nepagrįstai pažeistų ieškovo teises, keistų jau nusistovėjusią tvarką. Įėjimas per verandą į pirmą aukštą veda į kambarį, todėl juo naudotis yra neracionalu ir nepatogu. Nurodė, kad S. J. su apeliaciniu skundu pateikia 4 fotonuotraukas, kurios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pateiktos. S. J. apeliaciniame skunde nenurodė naujų įrodymų pateikimo motyvų, nors tai yra būtina. Jo nuomone, šios nuotraukos galėjo būti pateiktos bylos nagrinėjimo Šiaulių apylinkės teisme metu. S. J. turėjo galimybę teikti įrodymus, pagrindžiančius jo priešieškinio reikalavimus, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas P. A. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo bei įpareigojimo P. A. J. netrukdyti atsakovui S. J. pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, einančius į antrą namo aukštą per ieškovui priklausančias patalpas, dabartinėje vietoje ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, patenkinant ieškovo ieškinį.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovo pateiktą planą, buvo apribotos ieškovo galimybės patekti į jam S. J. pateiktu planu paskirtą žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu 1, kurios plotas - 1143 kv.m. Šioje žemės dalyje yra jo daržai, šiltnamis. Pėsčiomis į juos gali patekti per kiemą, kuris yra bendro naudojimo, tačiau norėdamas privažiuoti su sunkiąja technika, pvz., traktoriumi, to padaryti nebeturi galimybių. Be to, jeigu ir naudotųsi kitokia, t.y. mažesne technika, su kuria reikia apdirbti jo sklypą, t. y. daržus, judant kitokia tecnika (transporto priemonėms) per bendrą kiemą, kuris šiuo metu yra išbetonuotas, o gerinant kiemo būklę, kas yra tiek jo, tiek ir atsakovo planuose - iškloti grindinį, tvarkingas kiemas būtų niokojamas sunkios autotechnikos, be to būtų pastoviai užnešamas dirvožemiu. Tokia naudojimosi žemės skypu tvarka, kurią patvirtino teismas, sukelia jam papildomų nepatogumų, apsunkina naudojimąsi man priklausančia nuosavybe. 2002 m., kuomet po mamos E. J. mirties su atsakovu S. J. priėmė palikimą, susitarė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Brolis visuomet naudojosi žemės sklypo dalimis, jo pateiktame plane pažymėtomis indeksu B, o jis - žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu A. Sklypu tokia tvarka naudojosi apie 40 metų. Teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, šias aplinkybes visiškai ignoravo, o atsakovo S. J. pateiktą planą patvirtino tik dėl tos aplinkybės, jog pagal ieškovo pateiktą projektą prašoma nustatyti bendram naudojimuisi žemės sklypo dalis yra žymiai didesnė (524 kv.m.) nei atsakovo pateiktame projekte (450 kv.m.). Akivaizdu, kad norint pilnavertiškai valdyti ar disponuoti sklypo dalimi, vadovaujantis pirmos instancijos teismo sprendimu, ateityje gali vėl iškilti ginčai dėl jo patekimo į savo sklypo dalį.

2. Teismas paskyrė atsakovui S. J. naudotis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais 1-3 ir 1-5, bei viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-2. Ieškovui teismas paskyrė naudotis ūkinio pastato patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-4, ir viralinės patalpomis, pažymėtomis 1-1. Teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į nusistovėjusią naudojimosi ūkio pastatais tvarką, į tai, kad šalys naudojamą dalį yra įsirengę, ir į tai, kad nustačius kitokią naudojimosi tvarką, reikėtų papildomų investicijų. Šios teismo išvados yra visiškai nepagrįstos, neparemtos jokiais įrodymais. Daugiau nei 10 metų naudojasi ūkinio pastato patalpomis, ieškovo pateiktame naudojimosi tvarkos nustatymo projekte pažymėtomis indeksais Ū-1, Ū-3, o atsakovas -patalpomis, pažymėtomis 0-2, Ū-4 ir Ū-5. Tarp patalpų, jo pateiktame plane pažymėtų indeksais Ū-5 ir Ū3, yra įrengta pertvara. Šios patalpos turi savo atskirus įėjimus. Atsakovo S. J. projekte pertvara nėra nurodyta. Be to, pagal atsakovo siūlymą ieškovui atitenka naudotis patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 34,45 kv.m., o S. J. - 29,34 kv.m. Tokiu atveju yra nukrypstama nuo idealiųjų dalių, nes jo naudojimui paskirtas didesnis plotas, nors ieškovui tai nėra reikalinga. Šiaulių apylinkės teismas į tai visiškai neatsižvelgė, nors lygios dalys buvo nustatytos pagal notaro paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą.

3.Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą P. A. J. netrukdyti atsakovui S. J. pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius einančius į antrą namo aukštą per jam priklausančias patalpas dabartinėje vietoje. Teismas nustatydamas šią pareigą, visiškai neatsižvelgė į tai, jog vamzdžiai, kuriuos atsakovas nori pakeisti, bus skirti nuotekų šalinimui. Tokiu atveju yra montuojami stambesnio skersmens vamzdžiai, kurie eis per ieškovui priklausantį vonios kambarį. Vonios kambarys yra tik 2,5 kv.m. ploto. Vonios patalpa yra maža, pravedus per vonios kambarį iš antro aukšto stambesnius vamzdžius, kambario plotas sumažės ir tokiu būdu bus nepagrįstai apribotos ieškovo teisės netrukdomai naudotis jam priklausančiomis patalpomis, sumažės turto dalis.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. J. prašo ieškovo P. A. J. apeliacinį skundą atmesti. Pakeisti teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti jo apeliacinį skundą.

Atsiliepimas grindžiamas šais argumentais

1. Nurodė, kad ne vieną kartą pateikė savo naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantus, tačiau ieškovas jiems nepritarė. Apeliacinės instancijos teismas 2013-09-20 nutartyje konstatavo, kad jo ir ieškovo santykiai yra blogi, todėl „tikslinga spręsti galimo atidalijimo galimybę, jei galimas naudojimasis be bendro naudojimo patalpų ir bendro naudojimo žemės sklypo dalių“. Jis reiškė priešieškinį ir siūlė nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, kad tarp jo ir ieškovo būtų kuo mažiau bendro naudojimosi žemės. Pagal jo pateiktą projektą ir jam, ir ieškovui būtų tekę taisyklingos formos ir visiškai atskiri žemės sklypai, minimaliai būtų likę bendro naudojimo kiemo, tačiau ieškovas nesutiko. Tuomet kreipėsi į UAB „GeoJusMa“, kuri paruošė naują žemės sklypo naudojimosi tvarkos paskirstymo planą. Pagal šį planą su ieškovu turėtų atskirus įvažiavimus į priklausančius žemės sklypus ir į kiemą, abu turėtų priėjimą prie šulinio. Tokia tvarka - vienintelis būdas užtikrinti, kad kiemas liktų bendram naudojimui, o naudojamos žemės plotas atitiktų turimas idealiąsias dalis nuosavybėje.

2.Pagal priimtą teismo sprendimą ieškovas prie savo daržo „1“ 1143 kv. m. privažiuos per bendro naudojimosi kiemą, jis, atsakovas taip pat privažiuos prie savo dirbamos žemės „2“ 2746 kv. m. per bendro naudojimosi kiemą. Nei ieškovas, nei jis neturės atskiro įvažiavimo į priklausančias sklypo dalis iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl interesų pusiausvyra bus išlaikyta. Teismo sprendimu nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos privalumas yra tas, kad kiekvienas iš jų turės atskirą įvažiavimą į bendrą kiemą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Kadangi su ieškovu pastoviai kyla įvairių nesutarimų dėl bendro įvažiavimo į kiemą, šių ginčų sprendimui yra pastoviai pasitelkiami policijos pareigūnai, todėl atsakovas ir siekia, kad su ieškovu turėtų skirtingus įvažiavimus į bendrą kiemą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Ieškovo argumentai, kad jo siūloma tvarka yra naudojamasi apie 40 metų neatitinka tikrovės nes ginčo žemės sklypo bendraturčiais tapo po mamos E. J. mirties 2002 m. Teismas savo sprendimu nustatė optimaliausią naudojimosi žemės sklypu tvarką, vienodai atitinkančią jo ir ieškovo interesus.

3.Ieškovas prašo nustatyti viralinės naudojimosi tvarką, kuri neatitinka faktinio naudojimosi. Kiekvienas savo naudojamą dalį yra įsirengę, susitvarkę. Kiekvienoje dalyje yra atskira elektros instaliacija, elektros energija apskaitoma per skaitliukus, kurie apskaito ir jų naudojamų gyvenamojo namo dalių elektros sunaudojimą, todėl ieškovo prašomu būdu nustačius naują ūkinių pastatų naudojimosi tvarką, elektros tiekimo ir apskaitos sistemą reikėtų pertvarkyti, o tai pareikalautų papildomų sąnaudų.

4. Kitos galimybės įsivesti vandentiekį ne per ieškovo vonios patalpą nėra, nes tuomet vamzdžiai eitų per išorinę namo sieną, žiemą jie užšaltų. Nori pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, nes dabar atsirado galimybė prisijungti prie miestelio bendros sistemos. Be to, vamzdžius keisti reikia ir dėl jų susidėvėjimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Apeliantas S. J. su apeliaciniu skundu pateikė 4 fotonuotraukas, kuriose nurodyti laiptų matmenys. P. A. J. nurodė, kad nuotraukomis S. J. įrodinėja, jog pertvaros įrengimas apsunkins naudojimąsi laiptais. Jo reikalavimas dėl pertvaros sumontavimo S. J. buvo žinomas, dėl tos priežasties jis turėjo visas galimybes pateikti nuotraukas ir kitus reikalingus įrodymus, paneigiančius būtinybę sumontuoti pertvarą, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau to nepadarė, todėl šios nuotraukos neturėtų būti priimtos. Be to nenurodyti naujų įrodymų pateikimo motyvai. Be to neturėtų būti priimti ir todėl, kad iš pateiktų nuotraukų nėra aišku, kada ir kur jos nufotografuotos. Ant nuotraukų ranka yra surašyti tam tikri matmenys, tačiau tai neturi jokios įrodomosios galios, nes nėra galimybės įvertinti, ar tikrovėje tokie matmenys tikrai egzistuoja. Dėl šių priežasčių nėra galimybės nustatyti šioje įrodinėjimo priemonėje faktinių duomenų - įrodymų - sąsajumo su bylos aplinkybėmis, įvertinti šio įrodymo patikimumo.

Apeliantas P. A. J. su apeliaciniu skundu pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo fiksuota gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio pastato ir žemės sklypo padalinimo būklė. Nurodė, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, nes pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žemės sklypo ir ūkio paskirties statinių tvarką, visiškai neatsižvelgė į faktiškai susiklosčiusius santykius, realiai egzistuojančias aplinkybes.

S. J. nesutinka, kad naujai pateikti ieškovo įrodymai būrų priimti. Nurodė, kad LR CPK 314 straipsnis įtvirtina draudimo pareikšti naujus įrodymus apeliaciniame procese principą. Ieškovo argumentas, kad neva tik dabar atsirado būtinybė pateikti šiuos įrodymus, yra nepagrįstas. Todėl ieškovas duomenis, pagrindžiančius jo argumentus arba paneigiančius manuosius, turėjo ir galėjo pateikti pirmos instancijos teisme, o ne pateikdamas apeliacinį skunda.

Apeliantas P. A. J. papildomai 2015-01-30 pareiškė prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Pateikė 1982-03-25 J. E. testamentą, kuriuo ji savo turtą- pusę mūrinio namo ir pusę ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) paliko atsakovui S. J., nurodydama, kad jis naudosis namo antru aukštu. Apie žemės sklypą ir jo dalis nekalbama. Pateikė žemės sklypo naudojimo, kaip nustatė Šiaulių apylinkės teismas savo 2014-06-23 sprendime planą su inžinieriaus R. P. atliktais siūlomo įvažiavimo matmenimis. Nurodo, kad iš šio plano akivaizdu, kad įvažiavimo į mūsų naudojamą sklypą plotis yra 2,68 m, matuojant nuo S. J. sklypo ribos iki šalia esančio ūkinio pastato kampo. Per tokio pločio įvažiavimą negalės pravažiuoti su žemės ūkio technika, kadangi vien turimo ir naudojamo kultivatoriaus plotis yra 3 m. Jei reikėtų įvažiuoti į sklypą su sunkvežimiu, to taip pat nebūtų galima padaryti, kadangi, pavyzdžiui, MAN-o plotis yra 2,55 m, aukštis 3,20 m, ilgis - 9 m. Nurodė, kad šalia įvažiavimo esančio ūkinio pastato aukštis nuo žemės iki stogo konstrukcijos apačios yra 2,5 m., o atsakovo S. J. elektros kabelis į ūkinį pastatą virš numatyto įvažiavimo yra 2,3 m aukštyje. Pateikė ūkinio pastato kampo prie numatyto įvažiavimo fotonuotraukas. Pateikė ir san. mazgo patalpos planą, jei būtų patenkintas atsakovo S. J. prašymas buitinių nuotekų ir vandentiekio vamzdžius vesti per jį. Tokiu atveju ne tik sumažėtų P. A. J. san. mazgo plotas, vamzdynas su apdaila išsikištų, todėl būtų priversti demontuoti dušo kabiną nes ji san. mazge nebetilptų. Netektų galimybės atlikti san. mazgo rekonstrukciją, jį padidinant kambario sąskaita, kaip tai numatyta pateikiamame plane. Tokia rekonstrukcija buvo planuota iki teismo sprendimo priėmimo ir tokio remonto lokalinę sąmatą pateikia teismui. Atsakovas S. J. turi techninę galimybę nuotekų ir vandens tiekimo vamzdyną pravesti aplenkiant P. A. J. priklausančias patalpas. Nurodo, kad tai patvirtina pateikiamos specialistų sudarytos antro aukšto ir rūsio vamzdynų galimos montavimo schemos. Atlikus darbus pagal jas, išnyktų konfliktas ir būtų maksimaliai patenkinti visų ginčo šalių interesai.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus papildomus įrodymus pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas jau tęsiasi ilgą laiką, šalys argumentus dėl laiptinės vamzdynų bei kitus ne kartą nurodė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu. Teismo vertinimu S. J. nuotraukas privalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Taip pat P. A. J. teikdamas su apeliaciniu skundu papildomus įrodymus taip pat prašydamas pridėti ir vertinti papildomus įrodymus dėl aplinkybių kurias nurodė, iš dalies kartodamas tuos pačius argumentus, taip pat nurodydamas ir papildomus, įrodymus taip pat privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui teikdamas atsiliepimą į priešieškinį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pradžios. LR CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Pažymėtina ir tai, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apygardos teismas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas be kitų argumentų nurodė, kad ieškinio ( priešieškinio) reikalavimai privalo būti pagrįsti ir įrodyti tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis, kurias privalo pateikti ieškinį ( priešieškinį) pateikianti bylos šalis, nes kiekviena bylos šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ( LR CPK 178 straipsnis). Byla nebuvo tinkamai paruošta nagrinėti iš esmės I instancijos teisme, neišaiškinti šalims reikalavimai, ką privalo šalys pateikti, tuo pažeistos esminiai LR CPK 42-47 straipsnių nuostatos. Tinkamų planų ir projektų pateikimas apeliacinėje instancijoje jau būtų bylos nagrinėjimas iš naujo iš esmės pagal naujus įrodymus, kurie galėjo ir privalėjo būti pateikti I instancijos teisme ir tai yra negalima apeliacinėje instancijoje. Dėl pasakyto, I instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu, todėl naikintinas ir byla grąžintina I instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes, esant reikalavimams atlikti namo kapitalinio remonto darbus ir įpareigoti šalis tokias rekonstrukcijas atlikti, nėra galimybės apeliacinėje instancijoje išspręsti bylą iš esmės pagal pateiktus į bylą dokumentus bei pagal pareikštus reikalavimus ir tų reikalavimų dalies neįmanoma išskirti skyrium ( LR CPK 326 straipsnio 1dalies 4 punktas, 327 straipsnio 2 punktas). Jau tuomet apeliacinis teismas nurodė, kad susipažinus su bylos medžiaga yra akivaizdu, jog šalys yra išsipykę, yra didžiulė bendraturčių priešprieša dėl kiekvieno bendro naudojimo objekto naudojimo, todėl yra būtina išaiškinti šalims, kad kiekviena jų privalo pateikti tinkamai paruoštus namo kapitalinio remonto projektus ir tik po to bus galima ginčą išspręsti iš esmės teisme. Kadangi yra būtinas ieškinio bei priešieškinio reikalavimų patikslinimas pagal šalių naujai į bylą paruošus projektus, tai yra įmanoma padaryti tik I instancijos teisme. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų kartu su apeliaciniais skundais pateikti papildomi įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, jokių kliučių tam nebuvo, tiesiog šalys šia teise nepasinaudojo, todėl teismas atsžvelgdamas į konkrečias aplinkybes, į pateiktus duomenis, įstatymo nuostatas, atsisako juos vertinti.

Be to, pažymėtina, kad remiantis LR CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (LR CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Remiantis LR CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, bet byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatęs faktines aplinkybes padarė nepagrįstas ar neteisingas išvadas.

LR CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. LR CK 4.80 straipsnis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo praktiką atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu, bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų suvaržytos kito bendraturčio teisių į atidalytąją daikto dalį. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009), o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje akcentuojama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto. Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011).

Apeliantas S. J. nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį. Dviejų naujų patalpų suformavimas vietoje inventorizuotos patalpos1-1 (5.44 kv. m.) yra negalimas. Patalpa yra per maža, kad iš jos būtų galima suformuoti dvi atskiras patalpas, kurios abi galėtų būti naudojamos pagal funkcinę paskirtį. Patalpą perdalijus ir suformavus Tambūrą 2 3,64 kv. m., kurį ieškovas prašo skirti jam, ir Tambūrą 1 1,16 kv.m., kurį ieškovas siūlo skirti bendram naudojimuisi, jo ir ieškovo patalpos nebūtų visiškai atidalintos, o bendram naudojimui tektų 1,16 kv. m. patalpa, kurios nebūtų įmanoma naudoti pagal paskirtį - vieninteliam įėjimui į antro aukšto patalpas. Tokio mažo ploto patalpą nebūtų įmanoma naudoti kaip įėjimą iš lauko, kad būtų galima per jį įsinešti didesnius daiktus, kurą, suremontuoti ir kita. Pagal priešieškinį atsakovas prašė jam vienam skirti pirmo aukšto patalpą 1-1 5,44 kv. m. Patalpos, kaip ir visos laiptinės, būklė yra labai bloga, reikalingas remontas, tačiau dėl blogų jo ir ieškovo santykių neįmanoma būtų susitarti dėl bendrų patalpų remonto darbų ir dėl jų apmokėjimo. Būtent bendras laiptinės koridorius yra nesutarimų ir pykčių priežastis. Teismo nustatyta bendra naudojimosi šios patalpos dalimi tvarka sudarys prielaidas ir toliau konfliktinėms situacijoms kilti. Teismas neįvertino, kad pagal priešieškinyje siūlomą naudojimosi tvarką 1-1 5,44 kv. m., patalpą paskyrus atsakovui visiškai neliktų bendro naudojimo patalpų. Atsakovui būtų skiriama patalpa I namo aukšte, plane pažymėta 1-1 5,44 kv. m. per kurią atsakovas laiptais patektų į antrą namo aukštą, o ieškovas į savo patalpas patektų per visiškai atskirą įėjimą - verandą 1-6 6,84 kv.m.

Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo keisti nusistovėjusios tvarkos, nes įėjimas yra skirtas abiems aukštams. Įėjimas per verandą yra nepatogus, neracionalus, reikalaujantis pertvarkymų, papildomų išlaidų pasikeistų pirmojo aukšto patalpų paskirtis, sumažėtų ieškovui tenkančių patalpų naudingas plotas, būtų reikalinga perkelti patalpas skiriančią sieną, nuotekų ir vandentiekio vamzdžius, dūmtraukį ir kt. Darbų vertė būtų neproporcinga tiems nepatogumams, kuriuos galėtų patirti atsakovas naudodamasis bendru įėjimu. Be to atsakovo padėtis naudojant gyvenamąsias patalpas taptų daug geresnė. Ieškovas nesutikdamas, kad būtų keičiamas įėjimas į pirmą aukštą, pateikė reikalingų atlikti darbų sąmatą ( b.l. 41,42). Ieškovas taip pat nurodė, kad S. J. turėjo galimybę teikti savo pasiūlymus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba įrodymus, patvirtinančius jo nuomonę, kad atidalijimas šiuo atveju yra negalimas, tačiau šiomis savo teisėmis jis nepasinaudojo.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo įėjimą į namą paskirti naudotis vien tik atsakovui, nes įėjimas yra skirtas abiems aukštams. Teismo vertinimu, įėjimas į pirmą aukštą vien tik per verandą nepagrįstai pažeistų ieškovo teises, keistų jau nusistovėjusią tvarką.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas sprendė, kad gyvenamąsias patalpas atidalijus pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą ir patenkinus ieškovo prašymą atidalyti iš bendro turto butais tik dalį šalims priklausančios bendrinės dalinės nuosavybės, šalių gyvenamojo namo bendroji dalinė nuosavybė nebūtų nutraukta, nes liktų bendrojo naudojimo objektų – rūsys, tambūras, palėpė, nebūtų išspręsti vandentiekio tinklų atskyrimo ir kiti klausimai. Teismas padarydamas išvadas įvertino, kad pateiktas projektas dėl atidalijimo yra paruoštas atestuoto specialisto, kuris patvirtino, kad projektas atitinka statybos techninius reglamentus, ekologinius, priešgaisrinius, higieninius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas kito atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projekto teismui nepateikė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo pateiktas gyvenamojo namo atidalijimo projektas prieštarautų priešgaisrinės saugos reikalavimams. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovas nesutikdamas su ieškovo argumentais dėl išlaidų, kurias ieškovas patirtų įrengdamas įėjimą per verandą, bei kitais argumentais, nepateikė įrodymų paneigiančių ieškovo argumentus, nereiškė priešieškinio dėl atidalijimo, nesvarstė kompensacijos klausimo, atsižvelgiantį į ieškovo argumentus dėl jam sumažėsiančio gyvenamojo ploto ir kt. ( LR CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvadomis. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Pažymėjo, kad atidalijamos yra tik gyvenamosios patalpos. Pagal duomenis Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo gyvenamasis plotas yra 113,17 kv. m. Pagal pateiktą atidalijimo projektą šalims tenkančių gyvenamųjų patalpų (butų) plotai yra 66,98 kv. m. ir 66,04 kv. m., viso 133,02 kv. m. Teismas atsižvelgęs į projekto aiškinamajame rašte nurodytus argumentus, kad atlikus gyvenamojo namo naujus skaitmeninius kadastrinius matavimus, bus patikslinti patalpų matmenys ir plotai, sprendė, kad ieškovui nebus suformuotas didesnio ploto butas. Iš dalies sutiktina su atsakovo argumentais, kad įėjimas į antro aukšto patalpas yra mažo ploto. Tačiau įvertinus konkrečias byloje nustatytas objektyvias faktines aplinkybes, byloje pateiktus duomenis, atsižvelgiant į šalių argumentus, į tarp šalių nusistovėjusią tvarką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad pateiktas ieškovo gyvenamojo namo atidalinimo projektas optimaliai atitinka protingumo ir teisingumo principus ir nepažeidžia LR CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo, nes atidalinus gyvenamąsias patalpas, atsiranda galimybė nedarant žalos patalpomis naudotis kiekvienai iš šalių, todėl gali būti tvirtinamas teismo sprendimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (LR CK4.80 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos vertinimu pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas.

Apeliaciniame skunde ieškovas P. A. J. nurodė, kad teismui nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovo S. J. pateiktą planą, buvo apribotos ieškovo galimybės patekti į jam paskirtą žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu 1, kurios plotas - 1143 kv.m. Šioje žemės dalyje yra jo daržai, šiltnamis. Pėsčiomis į juos gali patekti per kiemą, kuris yra bendro naudojimo, tačiau negalės patekti su technika. Tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurią patvirtino teismas, sukelia jam papildomų nepatogumų, apsunkina naudojimąsi jam priklausančia nuosavybe. Pagal šį planą su atsakovu turėtų atskirus įvažiavimus į priklausančius žemės sklypus ir į kiemą, abu turėtų priėjimą prie šulinio. Tokia tvarka - vienintelis būdas užtikrinti, kad kiemas liktų bendram naudojimui, o naudojamos žemės plotas atitiktų turimas idealiąsias dalis nuosavybėje. Atsakovo S. J. vertinimu pagal šį planą abu turėtų atskirus įvažiavimus į priklausančius žemės sklypus ir į kiemą, abu turėtų priėjimą prie šulinio. Tai vienintelis būdas užtikrinti, kad kiemas liktų bendram naudojimui, o naudojamos žemės plotas atitiktų turimas idealiąsias dalis nuosavybėje. Nurodo, kad nepagrįstai skunde teigiama, kad pagal teismo patvirtintą planą apeliantas neva negalės privažiuoti prie savo žemės sklypo dalies su technika. Su traktoriumi yra visos sąlygos ir galimybės privažiuoti per bendro naudojimo kiemą. Jis, atsakovas taip pat važiuos prie savo dirbamos žemės su technika per bendro naudojimo kiemą. Be to ieškovo būgštavimai, jog negalės į savo sklypą patekti su žemės ūkio technika, nes neva gadins galimai kada nors būsiantį kiemo grindinį, kurio šiandien dar nėra, yra nepagrįsti. Ieškovas, kaip kiemo bendrasavininkis turi teisę pasirinkti tokį kiemo grindinį, kuris atitiktų jo poreikius ir nebūtų sugadintas. Nepagrįstai skunde teigiama, kad į ūkinio pastato dalį yra įvestas elektros kabelis, kabantis ne daugiau kaip 3 metrų aukštyje. Elektros kabelis į jo ūkio pastatą yra ne žemiau kaip 4 metrai, jo aukštis yra reguliuojamas, jį galima pakelt į 7 metrų aukštį. Net tuo atveju, jei ieškovui reikėtų įvažiuoti į bendrą kiemą su autokranu, elektros kabelis tam netrukdytų.

Bylos duomenimis ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi 0.6476 ha žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovui skirti naudotis žemės sklypo dalis, 2013 m. M. P. IĮ parengtame plane pažymėtas indeksais A/1751, A/1212, A/13, viso 2976 kv. m., atsakovui skirti naudotis žemės sklypo dalis, 2013 m. M. P. IĮ parengtame plane pažymėtas indeksais B/2869, B/107, viso 2976 kv. m.; abiems skirti bendrai naudotis žemės sklypo dalį, 2013 m. M. P. IĮ parengtame plane pažymėtą indeksu Al B1/524, kiekvienam po 262 kv. m. Atsakovas, nesutikdamas su siūlomu projektu, siūlo nustatyti naudojimosi šiuo žemės sklypo plotu tvarką pagal 2013 m. UAB „GeoJusMa“ parengtą žemės valdos paskirstymo planą: atsakovui paskirti naudotis sklypo dalis, pažymėtas indeksais „2“ 2746 kv. m. ir „2“ 267 kv. m., apvestas raudona linija; ieškovui P. A. J. paskirti naudotis sklypo dalis, pažymėtas indeksais „1“ 1870 kv. m. ir „1“ 1143 kv. m., apvestas mėlyna linija; ieškovui ir atsakovui skirti bendram naudojimuisi sklypo dalį, pažymėtą indeksu „b. n.“ 450 kv. m. (122 kv. m. po gyvenamuoju namu, 80 kv. m. po ūkio pastatais, 248 kv. m. kiemo) (4 t. 7 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir ištyręs visumą įrodymų, tame tarpe ir kiekvienos šalies pateiktus naudojimosi bendru žemės sklypu projektus, pagal kuriuos šalių prašomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu realiosios dalys atitinka jų turimas idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, sprendė, kad pagal ieškovo pateiktą projektą prašoma nustatyti bendram naudojimuisi žemės sklypo dalis yra žymiai didesnė (524 kv. m.), nei atsakovo pateiktame projekte (450 kv. m.) ir atsižvelgdamas į tai, kad pagal atsakovo projektą šalys turi galimybę iš bendrai priskirtino naudoti ploto patekti prie kiemo statinių ir prie savo naudojamų žemės sklypų, sprendė, kad atsakovo pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas labiau atitinka Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus namų valdoms skirtų žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo bei faktinių nuosavybės santykių stabilumo kriterijus, todėl būtent pagal atsakovo pateiktą projektą ir nustatytina šalių naudojimosi tvarka bendru žemės sklypo plotu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į šalių apeliaciniame skunde ir atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, į tarp šalių nuolat kylančius nesutarimus, sutinka su pirmosios instancijos argumentais bei išvadomis.

Apeliantas P. A. J. taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai paskyrė atsakovui S. J. naudotis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais 1-3 ir 1-5, bei viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-2. Ieškovui teismas paskyrė naudotis ūkinio pastato patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-4, ir viralinės patalpomis, pažymėtomis 1-1. Teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į nusistovėjusią naudojimosi ūkio pastatais tvarką, į tai, kad šalys naudojamą dalį yra įsirengę, ir į tai, kad nustačius kitokią naudojimosi tvarką, reikėtų papildomų investicijų. Jo vertinimu šios teismo išvados yra visiškai nepagrįstos, nes ieškovas daugiau nei 10 metų naudojasi ūkinio pastato patalpomis, ieškovo pateiktame naudojimosi tvarkos nustatymo projekte pažymėtomis indeksais Ū-1, Ū-3, o atsakovas -patalpomis, pažymėtomis 0-2, Ū-4 ir Ū-5. Tarp patalpų, jo pateiktame plane pažymėtų indeksais Ū-5 ir Ū3, yra įrengta pertvara. Šios patalpos turi savo atskirus įėjimus. Atsakovo S. J. projekte pertvara nėra nurodyta. Be to, pagal atsakovo siūlymą ieškovui atitenka naudotis patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 34,45 kv.m., o S. J. - 29,34 kv.m.

Atsakovo vertinimu ieškovas prašo nustatyti viralinės naudojimosi tvarką, kuri neatitinka faktinio naudojimosi nes kiekvienas savo naudojamą dalį yra įsirengę, susitvarkę. Kiekvienoje dalyje yra atskira elektros instaliacija, elektros energija apskaitoma per skaitliukus, kurie apskaito ir naudojamų gyvenamojo namo dalių elektros sunaudojimą, todėl ieškovo prašomu būdu nustačius naują ūkinių pastatų naudojimosi tvarką, elektros tiekimo ir apskaitos sistemą reikėtų pertvarkyti, o tai pareikalautų papildomų sąnaudų. Nurodė, kad nesutinka, kad ieškovui vienam būtų paskirta naudotis visa viralinė nes tai neatitinka faktinio naudojimosi. Viralinė natūroje yra padalinta į dvi patalpas: patalpą 1-1 (8,89 kv. m.), kuria naudojasi ieškovas, ir patalpą 1-2 (9,82 kv.m.), kuria naudojuosi atsakovas. Be to, viralinės nuosavybės teisė yra išspręsta Paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą, kuriame nurodyta, kad atsakovui nuosavybės teise atitenka 1/2 dalis viralinės 3I/lp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovo, apeliacinio skundo argumentai, kad tose patalpose šiuo metu laiko vištas, o ne kepa duoną neturi pagrindo, nes tai patalpos vertės nemažina.

Bylos duomenimis ieškovas prašo paskirti jam naudotis ūkinio pastato ir viralinės „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo į du naujus kadastro objektus - butą Nr. 1 ir butą Nr. 2 bei pagalbinio ūkio pastatų patalpų padalinimo paprastojo remonto projekto“ plane pažymėtomis patalpomis: viralinės patalpa Ū-2 (9,82 kv. m.), Ū-1 (8,89 kv. m.); ūkiniame pastate patalpa Ū-3(13,15 kv. m.), viso 31,86 kv. m., atsakovui S. J. skirti atskirai naudotis ūkinio pastato patalpomis Ū-4 (18,06 kv. m.), Ū-5 (13,80 kv. m.), viso 31,86 kv. m. (12 projekto lapas). Atsakovas pateikė VĮ Registrų centro Šiaulių filialo parengtą Nekilnojamojo daikto padalinimo projektą ir prašo paskirti jam naudotis ūkinio pastato patalpomis 1-3, 1-5, viralinės patalpa 1-2, o atsakovui – ūkinio pastato patalpa 1-4, viralinės patalpomis 1-1(1 t. 45 b. l.). Įvertinus byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus apeliacinių skundų argumentus nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teismas nustatydamas naudojimosi ūkio paskirties pastatais tvarką įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į nusistovėjusią naudojimosi ūkio pastatais tvarką, į tai, kad šalys naudojamą dalį yra įsirengę ir į tai, kad nustačius kitokią naudojimosi tvarką, reikėtų papildomų investicijų, todėl pagrįstai sprendė, kad tenkintinas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi ūkio paskirties pastatais tvarkos nustatymo.

Apeliantas P. A. J. nurodė, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovui S. J. pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius einančius į antrą namo aukštą per jam priklausančias patalpas dabartinėje vietoje. Nurodė, kad visiškai neatsižvelgė į tai, jog vamzdžiai, kuriuos atsakovas nori pakeisti, bus skirti nuotekų šalinimui ir yra stambesnio skersmens, o vonios kambarys yra tik 2,5 kv.m. ploto. Nurodė, kad neketina trukdyti pasikeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių, tačiau jis tai gali padaryti ir nepažeisdamas jo teisių. Šiuolaikinės technologijos sudaro galimybes vamzdžius nutiesti apeinant pirmojo aukšto gyvenamąsias patalpas. Teismas, ieškovo vertinimu priimdamas įpareigojimą netrukdyti tiesti vamzdžius per ieškovui priklausančias patalpas, neatsižvelgė į jo argumentus, teises, nevertino tokių darbų reikalingumo, pagrįstumo ir optimalumo principų kontekste.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. J. nurodė, kad kitos galimybės įsivesti vandentiekį ne per ieškovo vonios patalpą nėra, nes tuomet vamzdžiai eitų per išorinę namo sieną, žiemą jie užšaltų. Nori pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, nes dabar atsirado galimybė prisijungti prie miestelio bendros sistemos. Be to, vamzdžius keisti reikia ir dėl jų susidėvėjimo.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis pažymėjo, kad paties ieškovo paruoštame patalpų atidalijimo projekte yra nurodoma, kad buto Nr. 2 antrame aukšte vandentiekio - nuotekų stovai praeina per buto Nr. 1 patalpas. Teismas sprendė, kad atsakovas priešieškiniu prašo leisti pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius dėl jų susidėvėjimo ir esant galimybei prisijungti prie centralizuoti vandens tiekimo, reikalavimo leisti įrengti didesnio diametro vamzdžius nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad atsakovo reikalavimas yra pagrįstas. Ieškovas teigdamas priešingai, pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškovo argumentus dėl sumažėsiančios patalpos ir kitų jam galinčių kilti nepatogumų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantai nesutikdami su teismo sprendimu siekia, kad byloje esančiais duomenimis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, nes kaip minėta šalys įrodinėdamos konkrečias aplinkybes privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (LR CPK 178 straipsnis). Atsakovas nesutikdamas su ieškovo atidalijimo tvarka, neteikė į bylą priešieškinio siūlydamas kitokią atidalijimo tvarką, nepaneigė ieškovo argumentų dėl ieškovo nesutikimo įrengti įėjimą per verandą, dėl ieškovo nurodytų remonto darbų, paskaičiuotų išlaidų ir kt. Gyvenamasis namas yra seno išplanavimo, yra toks, koks yra ir atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių tiek dėl gyvenamojo namo, tiek dėl kitų patalpų, žemės sklypo ir kt. Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl gyvenamojo namo atidalijimo, bendro naudojimo, kitų statinių bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantų apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teismas įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, mano, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip minėta šalių santykiai yra konfliktiški, šalys tarpusavyje neranda bendrų sprendimų, tiek pirmosios instancijos teisme tiek pateikdami apeliacinius skundus šalys kiekviena skirtingai nurodo tas pačias aplinkybes, skirtingai jas vertina. Todėl teismas iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui plačiau dėl kiekvieno apeliantų argumentų nepasisako, jų detaliau nekartoja. Be to, kaip minėta atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliantų apeliaciniai skundai dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-285-883/2014 atmestini, sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaujantis LR CPK 93 straipsniu šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal LR CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atmetus apeliacinius skundus bylinėjimosi išlaidos apeliantams nepriteistinos (LR CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinių skundų netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Vilija ValantienėVytautas KursevičiusEgidijus Mockevičius