Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-01-15 · Civilinė byla Nr. e2-1403-819/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-15
Bylos Nr.
e2-1403-819/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21765-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1403-819/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21765-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.4.1.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo. Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ (toliau – AB ,,Lietuvos draudimas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti jai iš atsakovės 109,76 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. rugpjūčio 6 d. Ši diena laikoma civilinės bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė paaiškino, kad 2019 m. vasario 19 d. Vilniuje, Ozo g. įvykusio įvykio metu (automobiliui įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais), buvo apgadintas automobilis Mini Cooper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis). Eismo įvykio metu Automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas UAB ,,Transman“. Ieškovė šio įvykio metu padarytai žalai atlyginti išmokėjo 141,00 Eur dydžio draudimo išmoką pagal uždarosios akcinės bendrovės „Krasta Auto Vilnius“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. BIV1002440. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje paskaičiuota nuostolio suma yra 170,61 Eur, iš kurios išskaičiuojamas PVM, kuris sudaro 29,61 Eur, ir dalių būklės pagerinimas (nusidėvėjimas), kuris sudaro 31,24 Eur (170,61 Eur - 29,61 Eur - 31,24 Eur = 109,76 Eur). Nagrinėjamoje byloje žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį be kaltės. Uždaroji akcinė bendrovė „Yit Infra Lietuva“ (toliau – UAB „Yit Infra Lietuva“) įsipareigojo pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Niekur nėra nurodyta, kad minėta gatvė perduodama UAB „Yit Infra Lietuva“ savarankiškai valdyti, dėl to atsakovas šiuo atveju yra savininkas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir ji turi pareigą atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą – 109,76 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad ji neginčija fakto, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra kelio, kuriame įvyko ginčo eismo įvykis, savininkė, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2018 m. rugsėjo 25 d. sudariusi su UAB „YIT Infra Lietuva“ sutartį Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) (toliau – Sutartis), Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir Ozo g., ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją ir gatvių valdymą yra perdavusi UAB „YIT Infra Lietuva“ (šiuo metu UAB „YIT Lietuva“). Pabrėžia, kad Sutartimi UAB „YIT Lietuva“ buvo pavesta ne tik atlikti Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, t. y. nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, tačiau buvo perduotas ir Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir Ozo g., valdymas. Vilniaus miesto savivaldybei sudarius sutartį su UAB „YIT Infra Lietuva“, pagrindinis tikslas ir buvo perduoti Vilniaus miesto kelių dangos tvarkymo ir priežiūros darbus savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje, t. y. suteikiant teisę daryti jiems ūkinį bei fizinį poveikį, atlikti savo nuožiūra kelių priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, todėl laikytina, kad būtent UAB „YIT Lietuva“ tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Rangovas (UAB „YIT Lietuva“) prisiėmė pareigą veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir savo nuožiūra bei iniciatyva pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų, gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams, nustatyti jų priežastis ir t. t. Atsakovės įsitikinimu, sistemiškai vertinant Sutarties, taip pat teisės aktų nuostatas, darytina pagrįsta išvada, jog UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą pagal Sutarties bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl būtent UAB „YIT Lietuva“ kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja yra atsakinga pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas. Esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, būtent UAB „YIT Lietuva“ turi pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tuo tarpu atsakovės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą ginčo automobiliui įvažiavus į duobę Ozo g., Vilniuje, nėra, todėl ieškovės keliami reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti. Pabrėžia, kad ieškovė nekonkretizuoja tikslios įvykio vietos (ieškinyje abstrakčiai nurodoma Ozo g.), nepateikia fotonuotraukų iš įvykio vietos, įvykio koordinačių, įvykio schemų, kurios leistų objektyviai vertinti patį įvykį, jo aplinkybes. Nenustačius šių aplinkybių byloje, atsakovė negali vertinti savo galimos atsakomybės dėl įvykio. Byloje taip pat nėra aiški konkreti duobė, į kurią buvo įvažiuota, Automobilio faktinė būsena iškart po minimo įvykio. Ieškovės pateiktos Automobilio fotonuotraukos padarytos ne įvykio vietoje, o PC „Ozas“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Policijos komisariato tarnybiniame pranešime visiškai nėra duomenų apie Automobilio greitį įvykio metu, apie duobės skersmens dydį bei gylį, kitas reikšmingas aplinkybes, galėjusias lemti Automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. Ieškovės pateikta 2019 m. vasario 27 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažyma yra neišsami, o dokumentų patvirtinančių, jog Automobilio vairuotojas nepažeidė kelių eismo taisyklių, ieškovė nepateikė. Atsakovė taip pat pabrėžia, kad Automobilio vairuotojos veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Eismo įvykis įvyko 2019 m. vasario 19 d. apie 18:45 val., t. y. tamsiu paros metu. Esant prastoms eismo sąlygoms ar nesant geram matomumui vairuotojas turėjo itin atidžiai stebėti eismo sąlygas kelyje bei imtis visų atsargumo priemonių kelyje, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Atsakovės vertinimu, byloje nėra duomenų, kad Automobilio vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl darytina išvada, jog vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos – Automobilio sugadinimu patirta žala bent iš dalies kilo ir dėl vairuotojo kaltės.

Trečiasis asmuo UAB „YIT Infra Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti.

UAB „YIT Infra Lietuva“ nurodo, kad UAB „YIT Infra Lietuva“ (dabar UAB „YIT Lietuva“ ir atsakovė 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė Sutartį, pagal kurios nuostatas atsakovė pavedė, o trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant Ozo g., ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Šiuo atveju atitinkamo tarybos sprendimo nebuvo. Atsakovė kaip kelio savininkė yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų, todėl atsakovės teiginys, kad UAB „YIT Lietuva“ turi pareigą atlyginti žalą yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Ieškovė dublike nurodo, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 19 d. pažymoje nurodyta, kad Ozo gatvėje, prieš sankryžą su Buivydiškių gatve, Automobiliui įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje nepaženklintą duobę, eismo įvykio metu apgadintas Automobilio priekinis dešinės pusės ratas. Automobilio vairuotoja J. R.-L. draudikui AB „Lietuvos draudimas“ telefonu nurodė, kad avarija įvyko maždaug 100 m atstumu iki Ozo-Buivydiškių g. sankryžos, Automobilis važiavo pirma eismo juosta link Buivydiškių gatvės. Vairuotoja taip pat nurodė, kad Automobilis lėtai važiavo automobilių kolona, šiame kelio ruože buvo susidariusi automobilių spūstis. Į eismo įvykio vietą buvo iškviesta policija, kuri apžiūrėjo eismo įvykio vietą. Vairuotoja neatsimena, ar policija nubraižė eismo įvykio schemą. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl kelio trūkumo, dėl to atsakomybė už padarytą žalą atsiranda CK 6.266 straipsnio pagrindu. UAB „YIT Lietuva“ atsakomybė už kelio trūkumus gali atsirasti tik tada, jei būtų įrodyta, kad UAB „YIT Lietuva“ netinkamai vykdė kelių priežiūros sutartį ir dėl to kelias buvo netinkamos būklės. UAB „YIT Lietuva“ nėra kelio valdytojas daiktine prasme, UAB „YIT Lietuva“ atlieka tik Sutartyje numatytus darbus ir tų darbų atlikimą, darbų kainą ir darbų apimtis UAB „YIT Lietuva“ derina su kelio savininku. Ieškovės teigimu, šiuo atveju ji turi įrodyti tik gatvės trūkumo faktą ir kad dėl to trūkumo padaryta žala, sutarties pažeidimo fakto ar rangovo kaltės ji neprivalo įrodinėti. Be to, UAB „YIT Lietuva“ atsakinga užsakovui, o ne trečiajam asmeniui. Remiantis sutarčių uždarumo principu, sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ieškovės vertinimu, atsakovės pozicija, kad UAB „YIT Lietuva“ visą Sutarties galiojimo laikotarpį yra atsakinga už žalą, padarytą dėl kelio trūkumų, neatsižvelgiant į tai, ar UAB „YIT Lietuva“ tinkamai vykdė Sutartį ar ne, neteisinga. 2017 m. balandžio 7 d. darbų atlikimo sutarties priede Nr. 1, 5.2.5. punkte, numatyta, kad gavus informaciją apie kelio trūkumą, trūkumas turi būti sutvarkytas per 3 paras, t. y. UAB „YIT Lietuva“ pažeidžia kelių priežiūros sutartį tik tuo atveju, jei ji nesutvarko duobės per 3 dienas nuo to laiko, kai ji gauna informaciją apie pavojingą duobę. Pažymi, kad atsakovė atsiliepime tik cituoja kelių eismo taisykles, tačiau neteikia įrodymų, kad eismo įvykis įvyko dėl Automobilio vairuotojo kaltės. Įvykus eismo įvykiui ir pastebėjus, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas Automobilis, vairuotojas kvietė policijos pareigūnus. Policija nustatė, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas Automobilio ratas. Pareigūnai užfiksavo Automobilio pirminius (išoriškai pastebimus ar galimus) sugadinimus. Atsakovė nenurodo, kokie sugadinimai atsirado ne eismo įvykio metu. Policijos pareigūnai, apžiūrėję Automobilį įvykio metu, nurodė Automobilio sugadinimą kaip eismo įvykio pasekmę. Ekspertui, kuris apžiūrėjo Automobilį po įvykio ir skaičiavo žalą, taip pat nekilo abejonių, jog sugadinimo pobūdis yra toks, koks būna Automobiliui įvažiavus į duobę. Administruodama bylą AB „Lietuvos draudimas“ nustatė padarytos žalos ir draudimo išmokos dydį, todėl atsakovė turi pareigą ją atlyginti.

Atsiliepimas

Triplike atsakovė iš esmės palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime. Pakartotinai pabrėžė, kad Sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė perdavė Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatves, tarp jų ir Ozo g., valdyti UAB „YIT Lietuva“. Todėl būtent trečiasis asmuo minėtos Sutarties galiojimo metu turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, dėl ko UAB „YIT Lietuva“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. UAB „YIT Lietuva“ privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo imtis iniciatyvos juos šalinti. Atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad 2019 m. vasario 19 d. 18 val. 45 min. J. R.-L. vairuojant automobilį Mini Cooper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Ozo gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu Automobilis įvažiavo į Ozo gatvės važiuojamojoje dalyje buvusią duobę. Įvykio metu Automobilis buvo draustas pas ieškovę savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (transporto priemonių draudimo liudijimas Serija LDR Nr. 115468931). Įvykis įvyko Automobiliui važiuojant link Ozo-Buivydiškių gatvių sankryžos, iki sankryžos likus apie 50 m. Į eismo įvykio vietą Automobilio vairuotoja iškvietė policiją, kuri užpildė eismo įvykio schemą, o joje pažymėjo duobę, jos buvimo vietą – Ozo gatvės važiuojamoje dalyje. Duobės gylis eismo įvykio schemoje nefiksuotas. 2019 m. vasario 19 d. tarnybiniame pranešime Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnė nurodė iš Automobilio vairuotojos paaiškinimų nustačiusi, kad Automobilis buvo apgadintas jai Automobiliu važiuojant Ozo gatve link Ozo-Buivydiškių gatvių sankryžos įvažiavus į duobę. Byloje nėra duomenų, paneigiančių byloje rašytiniais įrodymais pagrįstą aplinkybę, kad 2019 m. vasario 19 d. Ozo gatvės važiuojamoje dalyje buvo duobė, į kurią ieškovei, policijos pareigūnams nurodė įvažiavusi Automobilio vairuotoja. Byloje taip pat nėra įrodymų, liudijančių, kad Ozo gatvės važiuojamoje dalyje buvusi, nuo kelkraščio 1,20 m nutolusi duobė būtų buvusi pažymėta kokiais nors įspėjamaisiais kelio ženklais (CPK 178, 185 straipsnis). Taip pat byloje nėra duomenų, liudijančių, kad dėl eismo įvykio Automobilio vairuotojai būtų buvusi taikyta administracinė atsakomybė (CPK 178, 185 straipsnis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovės rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas Automobilio dešinės pusės priekinis ratas – prakirsta padanga. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikta eismo įvykio schema, 2019 m. vasario 19 d. Automobilio vairuotojos paaiškinimas, Automobilio fotonuotraukos. Tai, kad Automobilio fotonuotraukos darytos ne įvykio dieną (2019 m. vasario 26 d.) ir ne įvykio vietoje, dėl ko ginčo tarp šalių nėra, nepaneigia aplinkybės, kad Automobilio dešinės pusės priekinis ratas buvo prakirstas 2019 m. vasario 19 d. Automobiliu važiuojant Ozo gatve link Ozo-Buivydiškių gatvių sankryžos. Iš 2019 m. vasario 19 d. tarnybiniame pranešime Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnės nurodytų aplinkybių matyti, kad Automobilį po įvykio pareigūnai apžiūrėjo faktiškai. Nors Automobilis buvo patrauktas iš eismo įvykio vietos, tačiau buvo netoli jos (Buivydiškių g. 5, Vilnius). Iš ieškovės paaiškinimų, į bylą pateiktų įrodymų nustatyta ir tai, kad 2019 m. vasario 26 d. Automobilis buvo apžiūrėtas UAB „Krasta Auto Vilnius“, nurodant, kad keistini 2 vienetai priekinių padangų, tačiau faktiškai, atlikus Automobilio važiuoklės patikrą, buvo pakeista viena padanga. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas 2019 m. vasario 26 d. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, UAB „Krasta Auto Vilnius“ išrašyta 2019 m. kovo 6 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SIV1902449 170,61 Eur (141 Eur + 29,61 Eur PVM) sumai, kurią 141 Eur dalyje apmokėjo ieškovė 2019 m. kovo 7 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Automobilis po įvykio buvo apžiūrėtas ir remontuotas UAB „Krasta Auto Vilnius“, kurios veiklos adresas yra Ozo g. 10A, Vilniuje, todėl tikėtina, kad Automobilio fotonuotraukos, ieškovės pateiktos į bylą, buvo darytos UAB „Krasta Auto Vilnius“ veiklos adresu, kur Automobilis buvo pristatytas po įvykio (CPK 185 straipsnis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta ir tai, kad 2019 m. kovo 25 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu atlyginti jos patirtus nuostolius dėl Automobilio sugadinimo. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 1 d. raštu tokį ieškovės prašymą tenkinti atsisakė, nurodydama, kad ieškovė turi kreiptis į UAB „YIT Lietuva“, remiantis 2018 m. rugsėjo 25 d. UAB „YIT Lietuva“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudaryta pirkimo sutartimi Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2).

Dėl atsakovo tinkamumo

Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad Ozo gatvė, esanti Vilniuje, kurioje įvyko eismo įvykis, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise (Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 straipsnio 1, 3 dalys), o gatvės priežiūra, taisymas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Tačiau tarp šalių kilo ginčas, ar Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė šioje byloje. Atsakovės teigimu, 2018 m. rugsėjo 25 d. pirkimo sutartimi Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos su UAB „YIT Lietuva“, atsakovė yra perleidusi trečiajam asmeniui Ozo gatvės valdymą, dėl ko ji negali būti laikoma tinkama atsakove pagal pareikštą ieškinį. Teismas, susipažinęs su šiuo metu formuojama aktualia teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2653-661/2016, 2017 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-197-653/2017, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-579-258/2017, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-611/2020), įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, visgi sutinka su ieškove, trečiuoju asmeniu, kad atsakovė neįrodė Ozo gatvės valdymo teisės perleidimo trečiajam asmeniui Sutartimi.

Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Šiuo metu formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-611/2020).

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo sudaryti sąlygas, būtinas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1 punktas). Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „YIT Lietuva“ savarankiškai valdyti, priešingai – Sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos UAB „YIT Lietuva“ atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. UAB „YIT Lietuva“ veikia iš esmės tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus, jos kontroliuojama ir prižiūrima. Tokią išvadą pagrindžia Sutarties nuostatos, pagal kurias rangovas įsipareigoja darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką užsakovo užsakymą, kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį turi būti atlikti darbai (16.1 punktas), nustatytu laiku pradėti, atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovui visus Sutartyje nurodytus darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus per darbų garantinį terminą (16.2 punktas), o užsakovas įsipareigoja suteikti rangovui visą informaciją, reikalingą Sutartyje numatytiems darbams atlikti (17.1 punktas), priimti tinkamai, kokybiškai ir laiku atliktus darbus, pasirašant faktiškai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir PVM sąskaitą faktūrą ar lygiavertį dokumentą (17.2 punktas), kontroliuoti sutarties vykdymą (vykdyti kontrolę ir priežiūrą) darbų vykdymo zonoje, ir, aptikus Sutarties vykdymo trūkumus ir/ar pažeidimus, duoti rangovui būtinus nurodymus trūkumus ir/ar pažeidimus pašalinti arba atsisakyti priimti faktiškai atliktus darbus kol trūkumai ir/ar pažeidimai nebus pašalinti (17.5, 17.7 punktai). Pagal Sutarties 9 punktą užsakovas įsipareigojo sumokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus, jei darbai atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras arba lygiaverčius dokumentus, pažymint, kad už papildomus darbus nemokama, jei tai susiję su savavališkais sprendimais. Ši šalių nuostata kaip sulygta įtvirtina ir Sutarties priede esančioje techninėje specifikacijoje, kurioje nurodyti privalomi atlikti rangovo remonto ir priežiūros darbai, kartu pažymint, kad konkreti remonto drabų rūšis, darbų apimtis ir vieta derinama su perkančiąja organizacija, o už savavališkai atliktus darbus ir/arba su perkančiąja organizacija nesuderintus darbus rangovui nemokama (4, 5 punktai). Taigi, Sutarties nuostatos patvirtina, kad Sutarties pagrindu Vilniaus miesto vakarinės miesto dalies gatvių, tarp jų Ozo gatvės, valdymas trečiajam asmeniui neperėjo, todėl UAB „YIT Lietuva“ nėra minėtų gatvių valdytoja ir dėl šių gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė atsakovė.

Šios išvados nepaneigia ir atsakovės nurodoma aplinkybė, kad Sutarties 16.11 punktu rangovas įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, o eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą, pažymint, kad nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto vakarinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Vertinant Sutarties sąlygas sistemiškai, vien ta aplinkybė, kad Sutartimi šalys sulygo, jog tam tikrus labai ribotos apimties darbus UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo atlikti ir be Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiro užsakymo, nepakankama teigti, kad Sutartimi atsakovė siekė UAB „YIT Lietuva“ perleisti savarankišką Vilniaus miesto vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos valdymą, nes tokia išvada neišplaukia iš kitų, jau minėtų, Sutarties sąlygų. Tuo labiau, kad Sutarties 16.11 punkte šalys įtvirtino ir tai, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui pagal šia Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams.

Nurodytos nuostatos liudija, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė pagal pareikštą ieškinį.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo

CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tą ne kartą kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytas tiek Ozo gatvės trūkumo – duobės jos važiuojamoje dalyje, faktas, tiek atsakovės nuosavybės teisės į šią gatvę faktas, toliau teismas pasisako dėl žalos padarymo ir priežastinio ryšio.

Ieškovė nurodo, kad dėl Automobilio įvažiavimo į Ozo gatvėje esančią duobę ieškovė patyrė 109,76 Eur nuostolių. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka, nurodydama, kad ieškovė įstatymo nustatyta tvarka nepagrindė, kad ieškovės nurodomi 109,76 Eur dydžio nuostoliai buvo sąlygoti būtent Automobilio vairuotojos įvažiavimo Automobiliu į duobę 2019 m. vasario 19 d. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – UAB „Krasta Auto Vilnius“ 2019 m. kovo 6 d. PVM sąskaita faktūra SIV1902449, pagrindžia 2019 m. kovo 7 d. patirtas 170,61 Eur dydžio išlaidas dėl Automobilio priekinio dešinio rato sugadinimo – į šią suma įeina važiuoklės patikra, padanga (1 vnt.), jos keitimas, klijuojamas svarelis (1 vnt.) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismui nekyla abejonių, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą – Automobilio vairuotojos 2019 m. vasario 19 d. rašytinius paaiškinimus, policijos pareigūnų surašytą eismo įvykio schemą, 2019 m. vasario 26 d. Transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, Automobilio fotonuotraukas, kuriuose matyti tokio pobūdžio Automobilio sugadinimai, kad šios išlaidos buvo sąlygotos įvažiavimo Automobiliu į duobę Ozo gatvėje 2019 m. vasario 19 d. (CK 6.247 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimas dėl 109,76 Eur žalos atlyginimo pripažįstamas pagrįsti, įrodytu, todėl tenkinamas.

Dėl Automobilio vairuotojos kaltės

Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, kad dėl kilusios žalos, įvažiavus į duobę Ozo gatvėje, kalta pati Automobilio vairuotoja, kas šalina atsakovės atsakomybę. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Automobilio vairuotojos veiksmuose, jai vairuojant Automobilį eismo įvykio metu 2019 m. vasario 19 d., buvo didelis neatsargumas (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis). Tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovė, nepateikė jokių jas patvirtinančių įrodymų.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovės rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad ginčo duobė, buvusi Ozo gatvės važiuojamoje dalyje, nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu Automobilio vairuotoja būtų važiavusi neleistinu greičiu, staigiai ir neatsargiai manevravusi, kt. Priešingai, iš ieškovės pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad Automobilio vairuotoja važiavo savo eismo juostoje Ozo gatvės važiuojamoje dalyje, važiavo nedideliu greičiu, nes ties Ozo-Buivydiškių gatvių sankryža buvo automobilių spūstis. Nurodytų aplinkybių visuma, kuri byloje nepaneigta jokiais kitais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai), liudija, kad Automobilio vairuotojos veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo (Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktai), nes nematydama jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, ji neturėjo pareigos nei važiuoti lėčiau nei leistinu maksimaliu greičiu (Kelių eismo taisyklių 133 punktas), nei pareigos sulėtinti greitį ar stabdyti (Kelių eismo taisyklių 134 punktas), nei pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (Kelių eismo taisyklių 134 punktas).

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. (penkių procentų) dydžio metinės palūkanos už priteistą 109,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteisiamos ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nutaria:

ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 109,76 Eur (vieną šimtą devynis Eur 76 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (109,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir