Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2021-11-04 · Civilinė byla Nr. e2A-2144-614/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-04
Bylos Nr.
e2A-2144-614/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02392-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eglė Surgailienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas
„Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
  • 3.3.20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-2144-614/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02392-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.20.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9985-534/2021 pagal ieškovės „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 4 089,80 Eurų žalą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbiami), 2018 m. birželio 3 d. buvo aplietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbiami), kuris įvykio laikotarpiu buvo apdraustas ieškovės. Ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiavusi įvykio metu padarytą žalą ir išmokėjusi 6 863,67 Eur dydžio draudimo išmoką kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo. Atsakovas atlygino tik dalį žalos, t. y. 601,37 Eur. Kadangi atsakovui kilo abejonių dėl padarytos žalos masto ir atlygintinos žalos dydžio, ieškovė kreipėsi į reikiamą kvalifikaciją turinčią bendrovę UAB „Smart claims“, kuri pateikė išvadą apie apgadinimų apimtis bei jų pašalinimo išlaidas. Remiantis šia išvadą ir naudojantis sąmatų skaičiavimo programa „Sistela“ buvo sudaryta sąmata, pagal kurią nukentėjusio buto remonto darbai įvertinti 4 691,17 Eur. Kadangi atsakovas dalį žalos (601,37 Eur) atlygino, ieškovė prašo priteisti iš jo likusią žalos sumą, t. y. 4 089,80 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su jam pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jo vonioje trūko vandens žarna ir išsiliejo vanduo. Jis greitai sutvarkė gedimą. Nuvykęs į butą, adresu (duomenys neskelbiami), ir su nuomininkės leidimu jį apžiūrėjęs, pamatė, kad buto vonioje nuo lubų varva vanduo, neveikia elektra, tačiau daugiau jokio vandens nutekėjimo nepastebėjo, kambariuose buvo sausa, vandens nutekėjimo požymių ant lubų nebuvo, grindys buvo sausos. Iškilus ginčui dėl padarytos žalos dydžio, parketo sugadinimų, kreipėsi pagalbos į žalų ekspertą T. M., su kuriuo dar kartą apžiūrėjo aplietą butą, viską nufotografavo ir pagal eksperto išvadą bei pakaičiuotą žalos dydį atlygino ieškovei 601,37 Eur už padarytą žalą. Nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbiami), nei ant sienų, nei ant lubų nėra vandens nuotėkio. Ant lubų esanti dėmė yra ne nuo vandens, ji yra valyta, šveista, jos buvimo vieta nesutampa su parketo iškilimu, dėmės kilmė nežinoma, bet ji atsirado ne nuo vandens. Parketo iškilimo vieta yra ties langu ir radiatoriumi, todėl ne draudiminis įvykis, o drėgmės (pro langą patekęs sniegas ar lietus) ir šilumos poveikis galėjo įtakoti parketo iškilimą. Prašo atkreipti dėmesį į iškilusių parketo lentų suraižymus, pažeidimus, kas, atsakovo teigimu, leidžia daryti išvadą, kad parketo sugadinimas buvo iki 2018 m. birželio 3 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu nutarė preliminarų 2021 m. sausio 27 d. sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės „Swedbank P&C Insurance“ AS ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo panaikinti ir ieškinį atmesti.

4. Iš nekilnojamojo turto registro pažymos teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbiami), priklauso K. J., o ieškovė yra šio buto draudikė. Šalys neginčija aplinkybių, kad dėl atsakovo bute vonioje įvykusio vandens nutekėjimo į butą (duomenys neskelbiami), buvo padaryta žala K. J. turtui. Ieškovė buvo apdraudusi K. J. turtą ir jai išmokėjo 6 863,67 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovas sutinka, kad žalą sudaro gipso kartono lubų keitimas, nes gipsas nuo drėgmės galėjo deformuotis, tačiau nesutinka, kad vanduo sugadino parketą. Atsakovas nurodo, kad gavęs sąmatą dėl buto remonto-atstatymo darbų, nesutikdamas su žalos dydžiu, kreipėsi į ekspertą, kuris įvertinęs ir perskaičiavęs nusidėvėjimo koeficientus, padaryta žalą įvertino 601,37 Eur suma, kurią atsakovas atlygino.

5. Teismas ieškovės pateiktą sąmatą, kaip įrodymą, atmetė, nurodydamas, kad sąmata nepasirašyta ją sudariusio asmens (neaiškus jos autorius, sudarytojas), o parašas yra buto savininkės K. J..

6. Teismas ginčo apliejimo metu padarytos žalos dydį nustatė remdamasis T. M. paruošta Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr.190312 (toliau - Ataskaita) nes, teismo vertinimu, ši išvada buvo surašyta reikiamą kvalifikaciją turinčio asmens, kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą.

7. Teismas sprendė, kad 2018 m. birželio 3 d. įvykęs buto apliejimas ir parketo sugadinimas neturi priežastinio ryšio. Šią išvadą teismas grindė teiginiais, kad nuotraukose fiksuota, kad parketo pažeidimai yra ties langu, po radiatoriumi, yra atstumas nuo tariamos vandens nutekėjimo lubose vietos, vanduo negalėjo įstrižai tekėti; nuotraukose fiksuota, kad parketas pakilęs taip pat kitame kambaryje po radiatoriumi, kur vandens ant lubų nebuvo; parketo iškilime lentelių suraižymo trasos rodo, kad parketo iškilimas yra nuo senesnio laikotarpio. Teismas sprendė, kad parketo apgadinimas galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių: palikto atviro lango, lauke krentant krituliams, sumontavus radiatorius, juos nuorinant, drėgno, neišdžiūvusio pagrindo, dengiant parketo grindis, nes namas statytas ir priduotas pagal nekilnojamojo turto registro duomenis 2007 m., butą (duomenys neskelbiami), K. J. pirko 2008 metais.

8. Skundžiamame sprendime taip pat daromos išvados, jog per 9 dienas medinis parketas neišbrinksta ir nesubanguoja, be to kvalifikuotas meistras sugeba ne tik pakeisti sugadintą parketą iš krašto, bet ir parketą iškilusį kambario viduryje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti pilna apimtimi ir iš atsakovo priteisti 4 089,80 Eurų žalą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

9.1. ieškovės vertinimu, skundžiamo sprendimo argumentai ir išvados yra nepagrįsti bei prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Be to, dalis teismo išvadų yra grindžiama ne byloje surinktų įrodymų vertinimu, o subjektyvia teismo nuomone, todėl šios išvados negali būti laikomos pagrįstomis;

9.2. teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nepagrįstai sprendė, jog parketo apgadinimas buvo ne ginčo apliejimo, o ankstesnių įvykių pasekmė. Teisme priesaiką davusius K. J. nurodytos faktinės aplinkybės, jog buvo aplieta ir parketo danga, nebuvo paneigtos jokiais leistinais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis leistinais įrodymais nepagrįstomis prielaidomis apie galimas kitokias parketo apgadinimo aplinkybes.

9.3. pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo, kad pagrindinis ginčas šioje byloje kilo dėl to ar 2018 m. birželio 3 d. įvykusio apliejimo metu buvo padaryta žala nukentėjusiame bute sumontuotam parketui, ar ne. Tačiau teismas netinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą ir nepagrįstai sprendė, jog parketo apgadinimai nėra susiję su ginčo įvykiu. Faktą, jog ginčo apliejimo metu buvo padaryta žala parketui įrodo teismui pateiktas 2018 m. birželio 12 d. sugadinto turto apžiūros aktas, kuris buvo surašytas dalyvaujant nukentėjusio buto savininkei K. J., savo parašu patvirtinusiai, jog patalpoje, plane pažymėtoje 25-1, buvo apgadinta parketo danga. Šią aplinkybę patvirtina ir apžiūros metu darytos nuotraukos. Apklausiama kaip liudytoja K. J. patvirtino, jog žala parketui buvo padaryta būtent ginčo apliejimo metu, o ne kitomis aplinkybėmis. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad parketo pažeidimai yra ties langu, po radiatoriumi, yra atstumas nuo tariamos vandens nutekėjimo lubose vietos, vanduo negalėjo įstrižai tekėti. Nurodė, kad atstumas tarp šių vietų negali būti didesnis nei 50 centimetrų, todėl vanduo galėjo nutekėti tokį atstumą. Byloje buvo nustatyta, kad užliejimo židinio vieta buvo vonios patalpoje ir nėra ginčijama, jog žala padaryta ir svetainės patalpos luboms, esančioms prie lango, todėl akivaizdu, jog išsiliejusio vandens kiekis buvo pakankamai didelis - vanduo nuo jo išsiliejimo vietos nutekėjo gana didelį atstumą, todėl darytina pagrįsta išvada, jog lubomis atitekėjęs vanduo, veikiamas žemės traukos, lango rėmu nutekėjo ant parketo grindų ir jas apgadino. Nesutinka su teismo išvada, kad parketo apgadinimas galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių. Nurodė, kad iš Ataskaitoje pateiktų nuotraukų matyti, jog kitame kambaryje esantis parketo pakilimas yra nežymus, o ginčo dalyku esantis parketo apgadinimas yra ženkliai didesnis. Matyti, jog parketas yra paveiktas didelio vandens kiekio. Be to, kitoje patalpoje esantis parketo pakilimas fiksuotas praėjus pakankamai ilgam laikui po ginčo įvykio – 2019 m. kovo 12 d. vykdytos apžiūros metu, todėl nėra aiškus tikslus jo atsiradimo laikas. Šis defektas galėjo atsirasti ir vėliau nei ginčo įvykis;

9.4. teismo teiginiai, kad parketo apgadinimas galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių (palikto atviro lango, lauke krentant krituliams; sumontavus radiatorius ar juos nuorinant; drėgno, neišdžiūvusio pagrindo, dengiant parketo grindis) yra tik prielaidos, kurios nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais ar bylos duomenimis. Pirma, tuo atveju, jei parketo pažeidimai būtų atsiradę dėl teismo nurodytų priežasčių, tai nukentėjusio buto savininkė būtų juos pastebėjusi anksčiau ir apie tai informavusi ieškovę. Šiuo atveju parketo pažeidimai buvo pastebėti tik po ginčo dalyku esančio apliejimo ir K. J. vienareikšmiškai patvirtino, jog jie atsirado būtent šio apliejimo metu. Antra, teismas nepateikė vertinimo kada šie pažeidimai galėjo atsirasti ir nurodė, jog jie galėjo atsirasti dar 2008 metais ir dėl įvairių priežasčių. Atsakovo įsitikinimu, atmesdamas šiems teismo teiginiams prieštaraujančius liudytojos parodymus, teismas privalėjo nurodyti bent minimalius įrodymus, kuriais grindžia savo teiginius. Tuo tarpu šiuo atveju teismas nurodė tik abstrakčius ir niekuo nepagrįstus pasvarstymus;

9.5. teismas taip pat visiškai nepagrįstai nutarė, jog parketo iškilime lentelių suraižymo trasos rodo, kad parketo iškilimas yra nuo senesnio laikotarpio. Šią išvadą teismas grindė posėdžio metu apžiūrėta nuotrauka bei atsakovo teiginiais apie tai, jog nuotraukoje matyti parketo grindų suraižymai. Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog aptariamoje nuotraukoje matyti ne parketo grindų suraižymai, o ant grindų esantys nešvarumai, labiausiai tikėtina, kad gyvūno ar žmogaus plaukai, todėl teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog ši nuotrauka įrodo, kad parketo iškilimas yra senesnio laikotarpio.

9.6. nesutinka su teismo išvada išvada, jog per 9 dienas medinis parketas neišbrinksta ir nesubanguoja, nes ji niekaip nepagrįsta. Nurodė, kad ieškovės, kuris savo veikloje nuolatos susiduria su butų apliejimais, praktika rodo priešingai - vandens veikiami medienos gaminiai deformuojasi pakankamai greitai. Be to, ne visais atvejais yra įmanoma visiškai pašalinti išsiliejusį vandenį - vanduo gana greita įsigeria į medį, bet to per esančius net ir mažiausius tarpus gali patekti į sunkiai prieinamas vietas, iš kurių negali būti išvalytas. Ataskaitoje atsakovo pasitelktas specialistas nurodė, jog jam kyla abejonių dėl parketo apgadinimo priežastinio ryšio, tačiau reikia pažymėti, kad nukentėjusio buto apžiūrą specialistas atliko praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po ginčo įvykio. Be to, Ataskaitoje išdėstytas abejones panaikina teisme gauti liudytojos K. J. parodymai, kurie patvirtina, jog žala parketui padaryta būtent ginčo įvykio metu.

9.7. teismas taip pat visiškai nepagrįstai nurodo neva ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Pažymėjo, jog ieškovė yra draudimo bendrovė, kuri tik atlygino nukentėjusio asmens K. J. realiai patirtas apgadinto buto remonto išlaidas. Šios išlaidos buvo būtinos tam, kad atkurti butą iki prieš užliejimą buvusios padėties. Tokie veiksmai jokiu būdu negali būti laikomi ieškovės bandymu nepagrįstai pasipelnyti, ypač turint omenyje, kad buvo remontuojamas ne ieškovei priklausantis butas. Be to, pareiškiant ieškinį buvo atsižvelgta į tam tikrus atsakovo argumentus ir buvo reikalaujama atlyginti netgi mažiau, nei faktiškai kainavo realiai atlikti remonto darbai. Taigi teismas visiškai nepagrįstai ieškovės veiksmus įvertino kaip nesąžiningus;

9.8. teismas nepagristai nurodė, jog ieškovė žalos dydį įrodinėjo sąmata, kuri nepasirašyta ją sudariusio asmens, o pasirašyta tik K. J.. Dokumentas, apie kurį kalba teismas, buvo pateiktas kaip ieškinio priedas Nr. 7 ir jis yra atliktų darbų aktas. Šis dokumentas buvo pateiktas kaip įrodymas, patvirtinantis, jog remonto darbai nukentėjusiame bute buvo realiai atlikti bei įrodantis kiek šie darbai kainavo, tačiau tai nebuvo dokumentas, kuriuo buvo grindžiamas ieškinio reikalavimų dydis. Informacija apie nukentėjusio buto remonto atlikimą buvo nurodyta ieškinio 1.4 punkte, o ieškinio 1.6 buvo paaiškinta kaip buvo apskaičiuota ieškinio reikalavimų suma. Nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovui kilo abejonių dėl padarytos žalos masto ir atlygintinos žalos dydžio, ieškovė kreipėsi į reikiamą kvalifikaciją turinčią bendrovę UAB „Smart claims“, kuri pateikė išvadą apie apgadinimų apimtis bei jų pašalinimo išlaidas. Ši išvada teismui buvo pateikta kaip ieškinio priedas Nr. 12 priedas ir minėtos išvados dalis yra naudojantis sąmatų skaičiavimo programa „Sistela“ sudaryta sąmata, numatanti, kad nukentėjusio buto remonto darbai vertintini 4 691,17 Eur. Atkreipė dėmesį į tai, kad aptariama UAB „Smart claims“ išvada, kurios priedas yra ieškovės reikalavimus pagrindžianti sąmata, 2020 m. lapkričio 13 d. buvo pasirašyta UAB „Smart claims“ direktoriaus S. T. elektroniniu parašu. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog ieškovė savo reikalavimus grindžia neaišku kieno sudaryta ir nepasirašyta sąmata;

9.9. atsakovas šioje byloje nuo pareikšto reikalavimo gynėsi įrodinėdamas, kad jis apskritai nėra atsakingas už parketo apgadinimą, tačiau neteikė argumentų, susijusių su parketo pakeitimo išlaidų dydžio pagrįstumu. Ieškovė teismui pateikė duomenis, patvirtinančius kiek už šiuos darbus buvo realiai sumokėta juos atlikusiam rangovui bei duomenis kiek šie darbai būtų įvertinti, jei jų vertė būtų nustatinėjama skaičiavimo būdu naudojant programinę įrangą „Sistela“. Tokiu būdu ieškovė visiškai įrodė savo reikalavimų šioje apimtyje pagrįstumą;

9.10. teismas nurodo, kad kvalifikuotas meistras sugeba ne tik pakeisti sugadintą parketą iš krašto, bet ir parketą iškilusį kambario viduryje. Ši teismo išvada taip pat nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir turėtų būti vertinama tik kaip teismo nuomonė. Faktą, jog nukentėjusiame bute buvęs parketas buvo priklijuotas prie grindų pagrindo, teisme paliudijo liudytoja K. J.. Liudytoja taip pat nurodė, jog dėl tokio parketo sumontavimo būdo nebuvo įmanoma pakeisti tik dalies apgadintų lentų. Šią aplinkybę savo išvadoje taip pat patvirtino ir UAB „Smart claims“ nurodydama, kad dalinis parketo keitimas arba remontas nėra technologiškai galimas, todėl reikia keisti bendrą grindų plokštumą. Atmesdamas šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl jis mano, jog šiuo konkrečiu atveju buvo galima pakeisti tik dalį parketo dangos, todėl tokia teismo išvada negali būti laikoma pagrįsta;

9.11. teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės išdėstytus argumentus, jog Ataskaitoje T. M. apskaičiavo ne realiai padarytos žalos dydį, o pateikė savo vertinimą kiek galėjo kainuoti realiai atlikti remonto darbai (neskaitant grindų remonto kainos). Pateikta išvada niekaip nėra susijusi su apliejimu padarytos žalos, kurią atsakovas pripažino (dėl lubų apgadinimo), dydžio įvertinimu. Ataskaitoje nurodomos minimalios išlaidos, reikalingos paslėpti padarytą žalą, o ne realios išlaidos, reikalingos žalai pašalinti. Akivaizdu, jog norint nukentėjusį butą atkurti iki būklės, buvusios prieš apgadinimą, buvo būtina kokybiškai atlikti remonto darbus ir būtent kokybiškai atliktų remonto darbų kaina parodo tikrąjį žalos dydį. Atitinkamai teismas turėjo nesivadovauti T. M. pateiktais skaičiavimais;

9.12. Ataskaitoje nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusio buto remonto darbai nebuvo atlikti kokybiškai, sudarytų pagrindą šio buto savininkei kreiptis į remonto darbus atlikusią bendrovę ir reikalauti pašalinti remonto darbų broką, tačiau nesudarytų pagrindo mažinti iš atsakovo priteistiną žalos atlyginimo sumą. Žalos dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant į sąnaudas, kurios yra reikalingos realiai atkurti daiktą iki buvusios būklės. Nepriklausomai nuo to ar nukentėjęs butas buvo suremontuotas kokybiškai ar ne, vertinant padarytos žalos dydį turėjo būti skaičiuojamos išlaidos, reikalingos tinkamai ir kokybiškai atkurti butą iki prieš užliejimą buvusios būklės. Šias išlaidas parodo ieškovės pateikta UAB „Smart claims“ sąmata, todėl teismas turėjo ja vadovautis. UAB „Smart claims” pateiktoje sąmatoje nurodyta, kad aplieto buto atstatymas į būklę, buvusią iki ginčo įvykio, vertintinas 4 691,17 Eur suma. Kadangi atsakovas atlygino tik dalį šios sumos, t. y. sumokėjo 601,37 Eur, privalo atlyginti ir likusią žalos sumą – 4 089,80 Eur.

Atsiliepimas

10. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė visus įrodymus. Atsakovas pažymi, kad parketo apliejimo faktas nebuvo fiksuotas, vandens pratekėjimo svetainėje nebuvo, ieškovė prielaidomis įrodinėja parketo sugadinimo faktą bei priežastinį ryšį su įvykiu. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai sprendime išdėstė motyvus, išsamiai ištyrė visus įrodymus. Liudytojos parodymai yra neatitinkantys tikrovės, ji negali patvirtinti faktinių aplinkybių, buvusių įvykio metu, todėl teismas pagrįstai jos parodymais nesirėmė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės „Swedbank P&C Insurance“ AS ieškinys atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo. Tarp šalių kilo ginčas dėl 2018 m. birželio 3 d. įvykusio buto, esančio (duomenys neskelbiami), priklausančio K. J., apliejimo metu padarytos žalos dydžio. Atsakovas J. M. minėto apliejimo faktą bei savo kaltę dėl jo pripažino, tačiau nesutiko su šio apliejimo metu ieškovės nustatytu padarytos žalos dydžiu, teigdamas, kad nukentėjusio buto parketo apgadinimai nėra susiję su ginčo įvykiu.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 3 d. iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbiami), buvo aplietas K. J. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbiami), kuris buvo apdraustas ieškovės „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo. Įvertinusi nukentėjusio buto savininko realiai patirtas išlaidas apgadinto buto remontui ir draudimo sutarties sąlygas, ieškovė išmokėjo 6 863,67 Eur dydžio draudimo išmoką ir raštu kreipėsi į atsakovą dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakydamas į ieškovės pretenziją atsakovas prašė pateikti papildomus dokumentus bei ieškovei pateikė nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą, kurioje padaryta žala įvertinta 601,37 Eur suma, kurią atsakovas ieškovei ir sumokėjo. Atsakovui ginčijant padarytos žalos mastą ir atlygintinos žalos dydį, ieškovė surinko papildomus duomenis apie žalos atsiradimo aplinkybes. Buvo gautas UAB „Remeks“ aiškinamasis raštas apie įvykio metu nukentėjusiam butui padarytus apgadinimus bei UAB „Smart claims“ išvada apie apgadinimų apimtis bei jų pašalinimo išlaidas, kurioje nurodyta, kad remonto darbų įkainius skaičiuojant naudojantis sąmatų skaičiavimo programa „Sistela“, nukentėjusio buto remonto darbai, atsižvelgiant į buto nusidėvėjimą, turėjo kainuoti 4 691,17 Eur. Kadangi atsakovas atlygino tik dalį, t. y. sumokėjo 601,37 Eur, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo likusią 4 089,80 Eur žalos sumą.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nukentėjusiam butui padarytos žalos dydį nustatė remdamasis T. M. pateikta Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr.190312, nurodydamas, kad ji surašyta reikiamą kvalifikaciją turinčio asmens, kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Ieškovės pateiktą sąmatą, kaip įrodymą, atmetė, nurodydamas, kad ji nepasirašyta ją sudariusio asmens. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad 2018 m. birželio 3 d. įvykęs buto apliejimas ir parketo sugadinimas neturi priežastinio ryšio. Teismo vertinimu, parketo apgadinimas galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių, nesusijusių su 2018 m. birželio 3 d. įvykusiu buto apiejimu (palikto atviro lango, lauke krentant krituliams, sumontavus radiatorius, juos nuorinant, drėgno, neišdžiūvusio pagrindo, dengiant parketo grindis).

16. Ieškovė, ginčydama teismo sprendimą pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismo argumentai ir išvados yra nepagrįsti bei prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, nepagrįstai sprendė, jog parketo apgadinimai nėra susiję su ginčo įvykiu bei nepagrįstai atmetė ieškovės pateiktus įrodymus dėl nukentėjusiam butui padarytos žalos dydžio.

17. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinmus, liudytojos parodymus, daro išvadą, kad pagal bylos duomenis yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

20. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje šalys neginčija fakto, kad žala atsirado dėl 2018 m. birželio 3 d. įvykusio turto apliejimo vandeniu iš atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbiami), tačiau byloje kilo ginčas ar 2018 m. birželio 3 d. įvykusio apliejimo metu buvo padaryta žala nukentėjusiame bute sumontuotam parketui, ar ne.

21. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiam butui padarytos žalos faktą patvirtina ieškovės teismui pateiktas 2018 m. birželio 12 d. sugadinto turto apžiūros aktas (toliau – Aktas), kuriuo buvo nustatyti aplieto buto ne tik lubų ir sienų, bet ir grindų apgadinimai, t. y. akte užfiksuota, kad patalpoje, plane pažymėtoje 25 – 1, buvo apgadinta parketo danga (ieškinio 5 priedo 2 ir 2.2 punktai). Šį aktą pasirašė žalų tyrimo ekspertas T. R. ir buto savininkė K. J.. Be to, ieškovės teismui pateiktos apžiūros metu darytos nuotraukos (ieškinio 6 priedas) taip pat patvirtina aplinkybę, kad buvo apgadinta parketo danga. Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusio buto savininkė K. J. taip pat patvirtino, jog žala parketui buvo padaryta būtent ginčo apliejimo metu, o ne kitomis aplinkybėmis.

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors užliejimo židinio vieta buvo vonios patalpoje, apliejimo metu buvo apgadintos lubos ne tik tiesiogiai po užliejimo židinio vieta esančioje vonios patalpoje, plane pažymėtoje 25 – 5, bet ir svetainės patalpoje, plane pažymėtoje 25 – 1. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad išsiliejusio vandens kiekis buvo pakankamai didelis, todėl tikėtina, kad vanduo nuo jo išsiliejimo vietos nutekėjo gana didelį atstumą. Teismui pateiktuose UAB „INFRANET“ ieškovei adresuotame Aiškinamajame rašte ir UAB „Smart claims“ Nekilnojamojo turto nuostolių kiekio įvertinime Nr. T16818 (toliau – Išvada) yra paaiškinta kokiu būdu išsiliejęs vanduo apgadino parketą. UAB „INFRANET“ Aiškinamajame rašte nurodyta, kad: „Vandeniui užpildžius perdangos plokštės ertmes, vanduo pradėjo skverbtis pro apatinio buto Nr.25 lubas įvairiose vietose (viduryje kambario, palei lauko ir vidaus sienas). Vanduo tekėjo ant grindų įvairiuose plotuose. Ko pasėkoje vanduo rinkosi grindų nelygumuose įvairiuose plotuose ir ten „stovėjo“.“ Tai, kad šis UAB „INFRANET“ paaiškinimas yra pagrįstas, patvirtina UAB „Smart claims“ Išvada, kurioje nurodyta, kad: „Paaiškinimas yra pagrįstas, nes vanduo, patekęs į tuštuminę plokštę, kurioje yra išilginės ertmės, nubėga nuolydžio link. Todėl avarijos vieta su vertikalia prabėgimo projekcija žemiau esančiame bute gali skirtis ženkliai. Taip pat, kai vanduo patenka ant grindų paviršiaus, dėl lako apsunkinto įgeriamumo vanduo nuteka nuolydžio link ir kaupiasi žemiausioje grindų lygio vietoje. Todėl pateiktas argumentas dėl avarijos vietos ir grindų sugadinimo lokacijos nėra techniškai pagrįstas.“ Išvadoje taip pat nurodyta, kad: „Parketlenčių deformacijos indikuoja apie gautą drėgmės poveikį. Pagal sugadinimo pobūdį, drėgmės poveikis turėjo būti staigus/ intensyvus, nes lentelių apdaila/ lakas spalvos nepakeitusi, tačiau lentelių kraštai iškilę > 5mm. Tokios deformacijos yra charakteringos stipraus įmirkimo atvejais, kai mediena gauna intensyvų/ didelį drėgmės/ vandens kiekį.“ Tiek UAB „INFRANET“ Aiškinamasis raštas, tiek UAB „Smart claims“ Išvada yra pasirašyti atsakingų asmenų, atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių argumentų, suteikiančių pagrindą suabejoti UAB „INFRANET“ ir UAB „Smart claims“ pateiktų paaiškinimų pagrįstumu. Atsakovo teismui pateiktoje Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 190312 (toliau – Ataskaita) taip pat nėra kategoriškos išvados, jog parketo apgadinimas nėra susijęs su ginčo apliejimu. Be to, nukentėjusio buto apžiūrą ekspertas atliko praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui (daugiau nei 9 mėn.) po ginčo įvykio.

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nepagrįstai sprendė, jog parketo apgadinimas buvo ne ginčo apliejimo, o ankstesnių įvykių pasekmė.

24. Sprendžiant klausimą dėl padarytos žalos nustatymo svarbu paminėti, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.), t. y. nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

25. Atsakovas šioje byloje nuo jam pareikšto reikalavimo gynėsi įrodinėdamas, kad jis apskritai nėra atsakingas už parketo apgadinimą, tačiau neteikė argumentų, susijusių su parketo pakeitimo išlaidų dydžio pagrįstumu.

26. Ieškovė teismui pateikė Atliktų darbų aktą, PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0001470 ir mokėjimo dokumentus (ieškinio 7 ir 8 priedai), patvirtinančius, jog remonto darbai nukentėjusiame bute buvo realiai atlikti ir kainavo 6 863,67 Eur. Įrodinėdama atlygintinos žalos dydį, ieškovė pateikė teismui UAB „Smart claims“ Nekilnojamojo turto nuostolių kiekio įvertinimą Nr. T16818 ir Lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2018 m. kovo mėn. kainas (ieškinio 12 priedas), kurioje nurodyta, kad aplieto buto atstatymas į būklę, buvusią iki ginčo įvykio, vertintinas 4 691,17 Eur suma. Kadangi atsakovas dalį žalos (601,37 Eur) atlygino, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo likusią 4 089,80 Eur žalos sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina jos reikalavimo dėl priteistinos sumos už padarytą žalą pagrįstumą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo likusią 4 089,80 Eur žalos sumą tenkintinas.

27. Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 4 089,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

28. Apibendrindama aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir išaiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles ir padarė nepagrįstas išvadas dėl padarytos žalos masto ir atlygintinos žalos dydžio. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo J. M. ieškovės „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, naudai priteistinos 46 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškovės sumokėtą žyminį mokestį pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Dėl kitų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovė teismui įrodymų nepateikė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 46 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovo J. M. ieškovės „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, naudai priteistinos 46 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškovės sumokėtą žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės „Swedbank P&C Insurance“ AS, juridinio asmens kodas 11268249, Lietuvoje veikiančios per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302649474, naudai 4 089,80 Eur (keturių tūkstančių aštuoniasdešimt devynių eurų 80 ct) skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 089,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės „Swedbank P&C Insurance“ AS, juridinio asmens kodas 11268249, Lietuvoje veikiančios per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302649474, naudai 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Asta Jakutytė-SungailienėEglė SurgailienėUrmila Valiukienė