Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei I. M. dėl mirusiojo asmens turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro notaras Augustas Rasimavičius, S. S., D. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovei I. M. teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais bei šaukimas į byloje paskirtus teismo posėdžius) įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė, į 2023 m. vasario 23 d. paskirtą teismo posėdį atsakovė neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo teismo posėdį atidėti, nepareiškė, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

4. Tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro notarui Augustui Rasimavičiui, S. S., D. P. teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais bei šaukimas į byloje paskirtus teismo posėdžius) įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą tretieji asmenys atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė, į 2023 m. vasario 23 d. paskirtą teismo posėdį tretieji asmenys Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro notaras Augustas Rasimavičius ir D. P. neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo teismo posėdį atidėti, nepareiškė, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

6. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau - CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

7. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

8. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. P. ir I. M. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Minsko m. Zavodskoj r. Civilinės metrikacijos skyriuje, Baltarusijoje. (Duomenys neskelbtini) S. P. mirė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad S. P. ir I. M. santuoka iki S. P. mirties būtų buvusi nutraukta. Iš byloje esančios paveldėjimo bylos kopijos matyti, jog S. P. santuokos metu nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nebuvo įgijęs, turėjo piniginių lėšų AB SEB banko sąskaitoje, pensijų fondo vienetų UAB „SEB investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje; piniginių lėšų UAB Paysera LT sąskaitoje. S. P. sutuoktinė I. M. po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į santuokos metu įgytą turtą. Ieškovas 2021 m. kovo 8 d. raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-9072 kreipėsi į Vilniaus miesto 3-ąjį notarų biurą (toliau – ir Notaro biuras) dėl paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo (toliau – ir Liudijimas) išdavimo po Palikėjo mirties. Notaro biuras 2021 m. balandžio 16 d. pranešimu informavo, kad pradėjo paveldėjimo bylą po S. P. mirties, tačiau paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo išduoti negali, kol nėra nustatyta mirusiojo sutuoktinės I. M. nuosavybės turto dalis. Ieškovas, paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, negali baigti paveldėjimo procedūros, kadangi notaras neišduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kol nenustatytos palikėjo S. P. ir jo sutuoktinės turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

9. Vienam iš sutuoktinių mirus, notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsniu, gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Duomenų, kad I. M. būtų kreipusis į notarą, prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą, byloje nėra. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo. Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. rugsėjo 4 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 12.3., 1 ir 69 punktuose numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.

10. Taigi, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio paveldimo bendrąją sutuoktinių nuosavybe esančio turto dalys (t. y., išduodamas nuosavybės teisės liudijimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsnio nuostatomis), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiajam priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiški.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mirusysis S. P. savo mirties momentu turėjo turto, kuris laikytinas bendra jungtine nuosavybe. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), todėl, siekiant įgyvendinti ieškovo teisę perimti palikimą valstybės naudai, kadangi nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta I. M. dalis iš minėto bendro sutuoktinių turto, nustatytina, jog sutuoktinių S. P. ir I. M. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam S. P. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. M. priklauso ½ dalis iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto.

13. CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nei vienas iš įpėdinių Palikėjo turto nepriėmė, todėl paveldėjimo teisė į mirusio S. P. nuosavybės teise valdytą turtą perėjo valstybei. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl S. P. turto, iki pastarojo mirties valdyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine I. M., dalies nustatymo.

14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, ieškovo ieškinys dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tenkintinas pilnai, nustatant, kad mirusiajam S. P. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine I. M., t. y.: ½ dalis sukauptų pensijų fondo vienetų, esančių UAB „SEB investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis piniginių lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis piniginių lėšų, esančių UAB Paysera LT sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.87-3.89 straipsniais, 3.117-3.119 straipsniais, 3.127 straipsnius, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti, kad S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė:

- ½ dalis sukauptų pensijų fondo vienetų, esančių UAB „SEB investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- ½ dalis piniginių lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini);

- ½ dalis piniginių lėšų, esančių UAB Paysera LT sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.