- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-31
- Bylos Nr.
- e2-24269-909/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15992-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- L. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 428 Eur sumą už pagamintus baldus ir atliktus jų montavimo darbus, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2018 m. sausio mėnesį atsakovė užsisakė iš ieškovo pagaminti baldus ir juos sumontuoti. Ieškovas pagal susitarimą elektroniniuose laiškuose ir žodžiu atsakovei pagal užsakymą pagamino sutartus baldus, t. y. baldų vizualizacijos, jų kaina ir kitos smulkmenos atsakovei buvo siunčiami elektroniniu paštu. Pasiūlymas atsakovei tiko, baldus galutinai pridavė atsakovei 2019 m. gegužės 16 d., nuo šios dienos atsakovė bei jos šeima naudojasi ieškovo pagamintais ir sumontuotais baldais, tačiau iki šios dienos vengia su juo atsiskaityti. Užsakytų baldų pagaminimo ir sumontavimo vertė yra 2 178 Eur, atsakovė už atliktus darbus yra sumokėjusi tik 750 Eur, likusi nesumokėta suma sudaro 1 428 Eur. Minėtų baldų gamyba buvo derinama per kelis etapus. Pirmasis baldų užsakymas – spinta po laiptais (jos korpusas ir fasadas), buvo suderintas 2018 m. sausio mėnesį, po aptarimo žodžiu 2018 m. sausio 5 d. atsakovei buvo pateiktas pasiūlymas elektroniniu paštu ir tolimesnės detalės derintos telefonu, baldai po laiptais buvo sumontuoti 2018 m. gegužės mėnesį, baldų vertė 400 Eur. 2018 m. lapkričio mėnesį su atsakove buvo suderintas papildomas baldų užsakymas, kurio metu buvo pagaminta: 1) prieškambario spintos korpusas ir fasadas - 961 Eur sumai; 2) vonios Nr. 1 kambario spintelės po kriaukle korpusas su stalčiumi ir jos fasadas - 205 Eur sumai; 3) vonios Nr. 2 kambario spintelės po kriaukle korpusas su stalčiumi ir jos fasadas - 282 Eur sumai; 4) vonios kambario pakabinamos spintelės virš tualeto korpusas - 143 Eur sumai. Juos ieškovas 2019 m. balandžio mėnesį pridavė atsakovei ir šiuo užsakymu pagamintų baldų sumą sudarė 1 591 Eur. 2019 m. balandžio 11 d. atsakovė papildomai užsisakė spintelės virš tualeto fasadą už 187 Eur. Užsakymas buvo atliktas ir baldai sumontuoti 2019 m. gegužės 16 d. Ieškovas su atsakove susitarė, kad ji galutinai su ieškovu atsiskaitys 2019 gegužės mėnesio paskutinę savaitę ir nuo to momento atsakovė pradėjo vengti bendravimo su ieškovu.
Ieškovas pažymi, kad 2019 m. gegužės 23 d. atsakovė ieškovui pareiškė pretenziją, jog kriauklė netelpa į ieškovo pagamintą baldą. Baldas, į kurį statosi kriauklė, buvo pagamintas pagal jai 2019 m. vasario 22 d. el. paštu pateiktas vizualizacijas, kuriuose buvo nurodyti tikslūs išmatavimai, t. y. stalviršio ir kriauklės matmenys. Atsakovė patvirtino matmenis telefoninio pokalbio metu. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovas pagamino tokį baldą, kokį užsakė pati atsakovė, ieškovas sutiko neatlygintinai pakoreguoti baldą, pagal atsakovės vėliau įsigytą kriauklę. Korekcija buvo atlikta (baldas padidintas) 2019 m. rugsėjo 20 d. Iki visiško baldo išbaigimo trūko vienos detalės vidinėje baldų dalyje, tačiau vizualiai to nesimato, o trūkumas netrukdo baldo funkcionavimui pagal paskirtį, todėl su atsakove buvo sutarta, kad galutinis atsiskaitymas įvyks tokiu būdu – atsakovė atliks 328 Eur pavedimą į ieškovo sąskaitą ir likusią sumą, t. y. 1 100 Eur sumą, sumokės grynaisiais 2019 m. spalio mėnesį ir tuomet ieškovas tuo pačiu sumontuos likusią trūkstamą detalę. Tačiau atsakovė pavedimo ieškovo nurodytu metu neatliko, neinformavo apie skolos grąžinimą 2019 m. spalio mėnesį, todėl ieškovas ėmėsi veiksmų pats ieškoti atsakovės, tačiau atsakovė neatsiliepdavo į skambučius, neatrašė į jai siųstas žinutes. Ieškovas paaiškina, kad po beveik mėnesio atsakovės ieškojimo ieškovui žinomais kontaktiniais duomenimis 2019 m. lapkričio 4 d. atsakovė parašė žinutę, kad ji pati su ieškovu susisieks 2019 m. lapkričio 12 d., tačiau nesusisiekė. Ieškovui pakartotinai bandant su atsakove susiekti ir vėl vengė bet kokio kontakto su ieškovu. 2019 m. lapkričio 19 d. elektroniniu laišku kreipėsi į M. J., t. y. atsakovės vyrą, po kreipimosi į M. J., tą pačią dieną, su ieškovu elektroniniu paštu susisiekė pati atsakovė. Bandant susitarti dėl apmokėjimo atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl baldų kokybės, nors pusę metų jais naudojosi ir jokių pretenzijų jokia forma ieškovui nereiškė. Ieškovo teigimu, pretenzijos prasidėjo tuomet, kai atėjo laikas atsiskaityti už atliktus darbus ir iki tol atsakovė buvo raginta tai padaryti daugybę kartų. Siekiant susitarti su atsakove dėl apmokėjimo taikiai, ieškovo buvo siūloma daug variantų, t. y. išskaičiuoti neva atsiradusius brokus iš bendros baldų sumos, išsimokėti dalimis, daug kartų sutikta atidėti apmokėjimus, tačiau kompromiso šalims surasti nepavyko, atsakovė neatsiskaitė už atliktus darbus, nors visuose susirašinėjimuose bei pokalbiuose atsakovė sutiko, kad yra ieškovui skolinga. Ieškovo nuomone, toks atsakovės elgesys yra sistemingas ieškovo ignoravimas ir vengimas, akivaizdus siekimas toliau vilkinti esančios skolos grąžinimą ir siekimas ją sumažinti nurodant išgalvotas priežastis pretenzijų forma, kurių niekada iki tol nereiškė, baldus priėmė ir jais ilgą laiką naudojosi. Atsakovė paskutinį kartą rašytame elektroniniame laiške nurodė, kad 2020 m. kovo 9 d. ji ieškovui perves 716 Eur, tačiau iki šios dienos nurodytos sumos nepervedė.
Ieškovas paaiškina, kad nors šiuo atveju šalys nesudarė atskiros rašytinės sutarties, tačiau sutarčiai sudaryti pakako šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl laikytina, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Šiuo atveju šalys dėl darbų apimties ir kainos už darbus susitarė elektroniniais laiškais, bendravimu žodžiu ir kitomis telekomunikacijos priemonėmis, darbų atlikimas ir perdavimas įvyko žodine forma ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. atsakovė priėmė atliktus darbus ir sutarė su ieškovu atsiskaityti nurodydama konkrečia datą, tačiau savo susitarimo nesilaikė ir nors atsakovė naudojasi pagamintais baldais ir pretenzijų per laikotarpį iki kreipiausi į ją su raginimais apmokėti už paslaugas, nereiškė. Taigi, ieškovo manymu, atliktų darbų priėmimą ir sutarties egzistavimą patvirtina tarp šalių vykę susirašinėjimai, iš kurių taipogi matyti vėlesnės atsakovės derybos dėl termino praleidimo ir jos pažadai atsiskaityti už suteiktus ir jau faktiškai priimtus, darbus. Aplinkybė, kad atsakovė, siekdama vis atidėti savo pareigą atsiskaityti su ieškovu imituojant atliktų darbų trūkumais, nesuteikia teisės vilkinti savo prievolės įvykdymą, kadangi darbai buvo priduoti, pretenzijos nebuvo pareikštos, buvo suderintas atsiskaitymo terminas, kuris net kelis kartus, dėl ieškovo geros valios ir patiklumo atsakovei buvo atidėtas, todėl atsakovė, priėmusi atliktus darbus liko skolinga ir iki šios dienos piktybiškai vengia su ieškovu atsiskaityti anksčiau suderintu terminu ir būdu. Ieškovas nurodo, kad šiai dienai pabaigti vieną baldą atsakovė nesudaro sąlygų, dėl kilusio ginčo, atsiskaitymo, tokiu būdu sukurdama situaciją be išeities. Atsakovė neleidžia sumontuoti paskutinės detalės vieno baldo vidinėje dalyje, taip mėgindama pateisinti savo prievolės įvykdymo vilkinimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad dauguma ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių yra neatitinkančios realybės, nepagrįstos jokiais įrodymais, prieštaraujančios viena kitai ir netgi yra melagingos. Atsakovė neneigia ir sutinka, kad iš ieškovo užsisakė baldus ir, kad viso užsakymo vertė buvo 2 178 Eur, tačiau atsakovė kategoriškai nesutinka, kad sumokėjo ieškovui tik 750 Eur ir yra skolinga ieškovui 1428 Eur sumą. Atsakovė pažymi, kad šiai dienai ieškovui yra skolinga 328 Eur, tačiau dėl nebaigtų, nekokybiškai pagamintų, kelis kartus jau taisytų ir galutinai neperduotų baldų, tuo labiau dar ir dėl patirtų nuostolių, nekokybiškai ir kelis metus gamintų baldų, atsakovė nesutinka sumokėti ir nurodytą 328 Eur likutį. Tuo labiau ir pats ieškovas pateiktuose susirašinėjimuose su atsakove sutinka, kad baldai brokuoti ir todėl nurašo 280 Eur. Atsakovė nurodo, kad atsižvelgus į tai, kad su ieškovu bendradarbiavo nuo 2014 metų, pasitikėjo juo, todėl nereikalavo iš jo jokių sutarčių, taip pat to pageidavo pats ieškovas siekiant išvengti individualios veiklos mokesčių, grynųjų pinigų priėmimo patvirtinimų, didžioji dalis komunikacijos vyko telefonu ar susitikus atsakovės namuose. Atsakovė atsikaitydavo su ieškovu grynais pinigais, bankiniais pavedimais tiek iš savo, tiek ir iš sutuoktinio sąskaitos, pavedimai buvo ir į ieškovo draugės sąskaitą. Atsakovės teigimu, šiai dienai ieškovui iš viso yra sumokėjusi per kelis etapus 600 Eur grynais, 750 Eur pavedimais iš savo asmeninės sąskaitos, dar 500 Eur buvo ieškovui pervesti iš atsakovės vyro M. J. sąskaitos. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovas niekur ieškinyje neužsimena apie gautus avansinius mokėjimus medžiagoms pirkti grynais, tačiau to ir neneigia. Kaip matyti iš paties ieškovo pateikto susirašinėjimo su atsakove, ieškovas pats ne kartą prašydavo grynųjų pinigų kaip atsiskaitymo. Ieškovas taip pat nutyli aplinkybę, kad mokėjimai buvo atliekami ir iš ieškovės vyro sąskaitos.
Atsakovė neginčija ir sutinka, kad užsisakė spinta po laiptais, kurios vertė 400 Eur ir, kad minėti baldai buvo sumontuoti 2018 m. gegužės mėnesį. Tačiau, atsakovė kategoriškai nesutinka, kad už šiuos baldus yra neatsiskaičiusi. Atsakovė pažymi, kad prieš pradedant darbus, ieškovui visada būdavo mokamas avansas grynais pinigais medžiagoms pirkti. Tuo labiau, kadangi ieškovas važinėdavo iš Kauno, jam reikėdavo grynųjų pinigų kurui. Be avanso, ieškovas jokių darbų nepradėdavo. Atsakovė 2018 m. sausio mėnesį, kai buvo suderintas užsakymas dėl spintos po laiptais, su ieškovu po spintos matavimų atsakovės namuose ieškovui sumokėjo 100 Eur avansą grynais. Gavęs avansą, ieškovas pirko medžiagas ir pradėjo baldų gamybą. 2018 metų balandžio pabaigoje minėtas baldas buvo pagamintas ir sumontuotas. Atsakovė neturėjo jokių pretenzijų dėl minėto baldo ir informavo ieškovą, kad likusią sumą 300 Eur padarys pavedimu. Ieškovas 2018 m. balandžio 27 d. kelis kartus priminė atsakovei, kad laukia pavedimo, atsakovė patvirtino, kad pavedimą atliks jos vyras ir 2018 m. balandžio 29 d. atsakovės vyras pervedė 300 Eur į Ieškovo sąskaitą, tokiu būdu su ieškovu buvo atsiskaityta už spintą po laitais iš viso 400 Eur sumoje. Ieškovas nutyli aplinkybę, kad baldų užsakymo derinimas dar prasidėjo 2017 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais. Iš pateiktų susirašinėjimų yra akivaizdu, kad ieškovas atsakovei siuntė baldų vizualizacijas dar 2017 metais, tuo tarpu ieškinyje jau teigia, kad baldų užsakymas buvo suderintas tik 2018 m. lapkričio mėnesį. Atsakovė pažymi, kad ieškinyje ieškovo nurodytos vizualizacijos atsakovei dar buvo siųstos 2017 metų pabaigoje. Akivaizdu, kad ieškovo kartu su ieškiniu teikiami priedai yra neatitinkantys realybės, be datų, koreguoti, sulipdyti ir pateikiami ik tam, kad pagrįsti ieškovo reikalavimus. Minėtas užsakymas, prieškambario spintos korpusas ir fasadas, vonios Nr. 1 kambario spintelės po kriaukle korpusas su stalčiumi ir jos fasadas, vonios Nr. 2 kambario spintelės po kriaukle korpusas su stalčiumi ir jos fasadas, vonios kambario pakabinamos spintelės virš tualeto korpusas buvo pradėti ieškovo gaminti 2018 m. gegužės mėnesį. Prieš gaminant minėtus baldus, 2018 m. gegužės 21 d. atsakovės sutuoktinis į ieškovo sąskaitą pervedė 200 Eur avansą. Nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio ieškovas kelis kartus lankėsi atsakovės namuose ir montavo pagamintų baldų korpusus. Per tą laikotarpį ieškovui vis prašant grynų pinigų medžiagoms, atsakovė per kelis kartus sumokėjo ieškovui 300 Eur ir 200 Eur sumas grynais. Ieškovas, gavęs tiek avansinį mokėjimą 200 Eur pavedimu, tiek ir 500 Eur grynais, atsakovės namuose sumontavo užsakytų baldų korpusus ir nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio dingo. Atsakovė niekaip su ieškovu negalėjo susisiekti, ieškovas nebuvo pasiekiamas nei telefonu, nei atsakinėjo į elektroninius laiškus. Atsakovė bandė susisiekti su ieškovu, tačiau ieškovas atsirado tik 2018 m. lapkričio gale. Ieškovas pas atsakovę sumontavęs tik baldų rėmus, pasiėmęs avansinius mokėjimus nuo 2018 m. rugsėjo išvyko į savo vestuves ir atsirado tik 3 mėnesių, taip palikdamas atsakovę tik su sumontuotais baldų korpusais. 2018 m. lapkričio mėnesį atsiradus ieškovui, atsakovei reikalaujant buvo suderintos galutinės nebaigtų baldų kainos ir terminas iki kada baldai turi būti užbaigti. Su ieškovu buvo suderintos galutinės sumos ir ieškovas įsipareigojo baldus pabaigti iki 2019 m. balandžio mėnesio ieškovui toliau gaminant baldus ir nuolat reikalaujant pinigų, papildomai nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. buvo sumokėta pavedimu iš atsakovės sąskaitos 750 Eur suma, tačiau baldai iki nurodyto termino pabaigti galutinai nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka, su ieškovo teiginiu, kad baldai faktiškai buvo priduoti 2019 m. gegužės 19 d., kadangi didžioji dauguma baldų iki šios dienos nėra baigti ir priduoti. Atsakovė pažymi, kad ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad darbai atsakovės buvo priimti, priešingai ieškovo pateiktas susirašinėjimas tik ir įrodo, kad atsakovė reiškė pretenzijas ir atsisakė sumokėti galutinį 328 Eur likutį, kol ieškovas pabaigs darbus ir ištaisys nekokybiškai pagamintus ir sumontuotus baldus. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, darbai nebuvo priimti nei raštu nei žodžiu, buvo reiškiamos pretenzijos ir prašoma darbus tinkamai pabaigti ir ištaisyti broką. Ieškovas pats pripažino savo klaidas ir sutiko sumažinti pagamintų baldų kainą sumažinti iš 328 Eur likučio 280 Eur. Atsakovė paaiškina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovo ir atsakovės egzistavo baldų gamybos užsakymo sutartis, tačiau iš atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių ir faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, yra akivaizdu, kad ieškovo reikalaujama suma yra visiškai nepagrįsta, nes atsakovės mokėtina suma ieškovui, jeigu būtų pataisyti, pabaigti ir priimti baldai, yra 328 Eur, šiai dienai atsižvelgus į pačio ieškovo sumažintą 280 Eur sumą ir atsakovės patirtus nuostolius, atsakovė yra nebeskolinga ieškovui: 1 100 Eur ieškovui jau yra sumokėta, o dėl likusios 328 Eur sumos, nuskaičiavus ieškovo broką ir atsakovės nuostolius, atsakovė nėra skolinga ieškovui. Priešingai, atsakovės teigimu, skolingas yra būtent pats ieškovas.
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškina, kad atsakovei buvo gaminami ne tik šie baldai už kuriuos ji nesumokėjo, bet ir prieš tai, nuo 2017 metų, apie kuriuos ieškovas teismui neminėjo, nes tai ne ginčo objektas, už juos atsakovė atsiskaitė pilnai. Iš atsakovės atsiliepimo matyti, kad ji mėgina teismą suklaidinti ir savo atliktais mokėjimais už darbus kurie jai buvo atlikti 2017 metais ir 2018 metais pagrįsti vėlesnius savo užsakymus. Ieškovas teismą patikina, kad atsakovė ieškovui yra skolinga už baldus, kurie jos buvo užsakyti 2018 metais sausio mėnesį, t. y. 400 Eur vertės ir 2018 metų lapkričio mėnesį, t. y. 1 778 Eur vertės. Kadangi atsakovė 750 Eur yra sumokėjusi, ieškovas prašo teismo jam priteisti atsakovės likusią skolą – 1 428 Eur. Ieškovas neginčija, kad atsakovės nurodyti kai kurie pavedimai ir mokėjimai buvo realūs, tik pažymi, kad jie buvo atlikti už kitus darbus, kurie buvo pateikti 2017 metais ir 2018 metų sausio 5 d., tokių dalykų kaip avansiniai mokėjimai atsakovė nedarydavo, nes dėl lėšų stygiaus darbus stengėsi daryti etapais. Toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas bandymas išvengti savo prievolių įvykdymo.
Ieškovas nurodo, kad 2017 m. liepos mėnesį atsakovė iš ieškovo užsisakė pagaminti laiptus už 2 750 Eur: 1) laiptų pakopos – 2 000 Eur sumai; 2) grindjuostės aplink pakopas – 50 Eur sumai; 3) stiklinis turėklas – 700 Eur sumai. 2018 m. sausio 5 d. atsakovė iš ieškovo užsisakė šiuos baldus pagaminti ir sumontuoti: 1) laiptų stiklinio turėklo laikiklių uždengimo detalė 185,5 Eur sumai; 2) ažūrinė sienelė – 456,10 Eur sumai 3) pirmo aukšto WC patalpos stalviršis – 243,07 Eur sumai; 4) karnizų kabinimas – 50 Eur sumai; 5) baldai po laiptais – 391,40 Eur sumai. Užsakytų baldų vertė 1 326,07 Eur. Atsakovė 2018 metais atliko šiuos atsiskaitymus: 1) 2018 m. vasario 14 d. pavedimu 293,07 Eur; 2) 2018 m. kovo 5 d. iš atsakovės sutuoktinio sąskaitos pavedimu sumokėta 133 Eur; 3) 2018 m. balandžio 29 d. pavedimu 300 Eur; 4) 2018 m. gegužės 21 d. pavedimu 200 Eur ir viso ieškovui apmokėjo 926,07 Eur, todėl ieškovui už šį užsakymą atsakovė liko skolinga 400 Eur (1 326,07 Eur – 926,07 Eur = 400 Eur). 2018 m. lapkričio 23 d. atsakovė iš ieškovo užsisakė šiuos baldus: 1) prieškambario spintos korpusas ir fasadas – 961 Eur; 2) vonios Nr. 1 kambario spintelės po kriaukle korpusas su stalčiumi ir jos fasadas – 205 Eur; 3) vonios Nr. 2 kambario spintelės po kriaukle korpusas su stalčiumi ir stalčiaus fasadas - 282 Eur; 4) vonios kambario pakabinamos spintelės virš tualeto korpusas – 143 Eur, viso už 1 591 Eur. Kartu su 2018 m. sausio 5 d. skola (400 Eur) bendra suma 1 991 Eur. Šie baldai ieškovei buvo priduoti ir baigti 2019 m. balandžio mėnesį. Atitinkamai atliktiems darbas, atsakovė ieškovui atliko šiuos atsiskaitymus: 1) 2018 m. lapkričio 28 d. pavedimu 300 Eur; 2) 2018 m. gruodžio 21 d. pavedimu 300 Eur; 3) 2019 m. balandžio 8 d. pavedimu 150 Eur. Taigi, iš viso atsakovė sumokėjo 750 Eur. Kadangi turėjo apmokėti 1 991 Eur, atsakovė 1 241 Eur (1 991 Eur – 750 Eur = 1 241 Eur) ieškovui liko skoloje. 2019 m. balandžio 11 d. atsakovė iš ieškovo užsisakė: 1) vonios kambario pakabinamos spintelės virš tualeto fasadą – 187 Eur, atsakovei pagamintas ir priduotas 2019 m. gegužės 16 d. Daugiau mokėjimų atsakovė ieškovui neatliko. Bendra ieškovo atsakovei atliktų visų darbų vertė 5 854,07 Eur. Atsakovė apmokėjo – 4 426,07 Eur, tačiau liko ieškovui skoloje 1 428 Eur (1 241 Eur + 187 Eur = 1 428 Eur). Taigi, ieškovas patikina, kad iš atsakovės užsakymų, jai pagamintų baldų ir jos bei atsakovės sutuoktinio atliktų mokėjimų matyti, kad vėliausiais savo atliktais mokėjimais atsakovė bando pagrįsti, kad ji su ieškovu atsiskaitė. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad iš elektroniniais laiškais vykusių susirašinėjimų, aiškiai matyti, kad ieškovas geranoriškai laukė, skolos sumą buvo sutikęs ženkliai mažinti, tačiau atsakovė nusprendė, kad gali už jai nupirktas medžiagas ir sumontuotus baldus iš viso nemokėti.
Ieškovas taipogi atsako į atsakovės teiginius, kad baldai buvo nepabaigti, brokuoti. Ieškovas nesutinka, kad baldo jis nebaigė ir paliko naudotis tik jo korpusu, šią aplinkybę paneigia ieškovo kartu su paaiškinimais pateikiami įrodymai, t. y. susirašinėjimas, vizualizacijos, pateiktas užsakymas iš kurio matyti, kad gaminamas tik baldo korpusas, stalčius ir jo fasadas, o ne stalviršis. Negana to, atsakovė teigia, kad jai kitas meistras sumontavo apvalią kriauklę į baldą, kuris iš esmės neturi stalviršio, tokie teiginiai, ieškovo nuomone, yra nelogiški. Ieškovas atsakovei stalviršio negamino, todėl negali prisiimti atsakomybės už stalviršio kokybę ar kitų meistrų atliktus darbus. Todėl atsakovės nurodyti nuostoliai yra nelogiški ir niekuo nepagrįsti, o mėginimas išsisukti nuo prievolės įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį pilnai jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė grynais pinigais jam yra mokėjusi tik už laiptus 50 Eur, daugiau jokių mokėjimų ar avansinių įmokų grynais nemokėjo, visada tik pavedimais. Dėl darbų trūkumų ieškovas nurodė, kad trūksta tik dviejų neesminių detalių, kurios naudojimuisi netrukdo, be to, atsakovė nesudarė sąlygų ieškovui atvykti ir šias detales pabaigti. Baldų kainos atsakovei buvo pritaikytos su 30 proc. nuolaida, ieškovui svarbu atgauti pinigus bent už medžiagas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė papildomai paaiškino, kad santykiai buvo grindžiami pasitikėjimu, todėl už darbus ieškovui didžioji dalis pinigų buvo mokama grynais. Ieškovas darė daug brokų, daug taisydavo, dėl to atsakovė turėjo nuostolių, turėjo keisti kriauklę, dėl to išleido papildomai apie 400 Eur, liko nenaudojama kriauklė, pirkta už 260,70 Eur, turėjo ieškoti naujo meistro, sugaišo daug laiko. Pretenzijas ji reikšdavo žodžiu, nesutinka su ieškovo teiginiu, kad neleido ištaisyti broko. Nurodė, kad baldais ji naudojasi, bet turėjo juos perdaryti iš asmeninių lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių žodinių paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. liepos 27 d., 2017 m. rugpjūčio 16 – 19 d. tarp šalių vyko susirašinėjimai elektroniniais laiškais, kurių metu buvo derinami užsakomų baldų matmenys, pagal pateiktus matmenis nustatytos kainos kartu su montavimo darbais. 2017 m. spalio 26 d. pateiktas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eldoris“ komercinis santechnikos prekių pasiūlymas atsakovei, kuriame nurodyta konkrečios prekės bei jų kainos, kurių bendra suma sudaro 3 181,13 Eur. 2018 m. sausio 5 d. elektroniniu laišku ieškovas atsakovei pateikė pasiūlymus bei baldų vizualizacijas (pirmojo etapo baldų užsakymas), nurodė baldų gaminimo laikotarpį. 2018 m. vasario 14 d. atsakovė atliko pavedimą apie jį informuodama ieškovą elektroniniu laišku ir 2018 m. balandžio 27 d. šalys susirašinėjo Facebook Messenger (toliau – Messenger) platformoje, kurio metu ieškovas užsiminė apie pavedimą bei atsakovė paaiškino, jog pavedimą atliks jos sutuoktinis M. J. 2018 m. spalio 23 d. Messenger platformoje atsakovė kreipėsi į ieškovą, nurodydama, kad su ieškovu nėra galimybės susisiekti, į skambučius ar žinutes taipogi neatrašo.
Remiantis 2018 m. lapkričio 12 d. ieškovo elektroniniu laišku atsakovei, buvo priimtas baldų užsakymas su pasiūlymais, kainomis bei vizualizacijomis (antrojo etapo baldų užsakymas). 2018 m. lapkričio 23 d. atsakovė atsakė į prieš tai minėtą ieškovo pasiūlymą, nurodydama, kad už užsakytus darbus bus atliktas pavedimas bei teiravosi ieškovo dėl preliminarių montavimo darbų pradėjimo.
2019 m. vasario 22 d. ieškovas išsiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriame nurodė matmenis reikalingus stalviršiui bei kriauklės gamybai ir 2019 m. kovo 6 d. kreipėsi į atsakovę dėl užsakytų baldų išdėstymo. Messenger platformoje 2019 m. balandžio 11 d. vyko šalių susirašinėjimas, kurių metu atsakovė sutiko su baldų gamybą. 2019 m. gegužės 14 d. susirašinėjimo metu, ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl atsiskaitymo, atsakovė patikino, kad galutinai atsiskaityti ketina paskutinę gegužės savaitę. Pirmoji pretenzija su nuotraukomis dėl netelpančios kriauklės ieškovui buvo pateikta 2019 m. gegužės 23 d. per Messenger platformą. Atsakovė nurodė, jog dėl išmatavimų bei pagamintų baldų negali naudotis buitine technika ar įmontuoti naujos, tačiau ieškovas nurodo, kad prieš gaminant baldą buvo siųsta vizualizacija bei matmenys. Sutinkamai su tuo byloje yra 2019 m. spalio 4 d. pardavėjo UAB „Liokis“ pasiūlymas pirkėjai, t. y. atsakovei, dėl praustuvo ir sifono praustuvui, kurių suma 135 Eur, tačiau iš 2017 m. spalio 26 d. pateikto UAB „Eldoris“ komercinio santechnikos prekių pasiūlymo atsakovei, 9 langelyje yra nurodytas montuojamos praustuvas, kurį įsigijo atsakovė – 260,70 Eur.
2019 m. lapkričio 19 d. ieškovas elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovės sutuoktinį M. J., rašydamas, kad atsakovė antrą mėnesį neatsako į ieškovo skambučius, nors buvo susitarę, jog atsiskaitys už baldų gamybą, tačiau to nepadaro. Taipogi laiške ieškovas nurodo atsakovės nesumokėta skolos likutį, kuris sudaro 1 437 Eur. Nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. vyko šalių susirašinėjimai, atsakovė priekaištavo, kad ieškovas kreipėsi į jos sutuoktinį M. J. dėl užsakytų baldų neapmokėjimo, taip pat nurodė, jog ieškovas nėra pabaigęs baldų gamybos, atsakovė nesutiko su nurodytu neapmokėtos sumos likučiu paaiškindama, kad jos užrašuose bendra kainai, kurios yra nesumokėjusi yra 1 228 Eur, vėliau 2019 m. lapkričio 22 d. elektroniniame laiške nurodo 1 250 Eur sumą. Ieškovas, atsakydamas į elektroniniuose laiškuose atsakovės pretenzijas bei motyvus, teigė, kad atsakovė netinkamą buitinę techniką ieškovo pagamintiems baldams įsigijo dėl savo kaltės, todėl ieškovas už tai nėra atsakingas. Ieškovas 2019 m. lapkričio 21 d. siekdamas gauti atlygį už atliktus darbus bei nutraukti bendravimą su atsakove, pasiūlė sumažinti galutinę sumą atsakovei ieškovui pervedant 1 223,95 Eur. Nerandant kompromiso 2019 m. lapkričio 25 d. ieškovas nuo bendros likusios neapmokėtos sumos papildomai sumažino 280,74 Eur ir ragino atsakovę su ieškovu atsiskaityti iki 2019 m. gruodžio 2 d.
Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 9 d. tarp šalių vyko tolimesni susirašinėjimai elektroniniais laiškais, kuriuose buvo nesutariama dėl galutinės neapmokėtos skolos likučio, pagamintų baldų kokybės. Atsakovė, nesutikdama su galutine, ankščiau numatyta suma, skolos likučiu galutinai nurodė 716 Eur sumą, kurią geranoriškai siūlėsi pilnai pervesti iki 2020 m. kovo 9 d. Ieškovas nesutiko su atsakovės pretenzijomis apie baldų kokybę ir užbaigtumą, taipogi ieškovo netenkino atsakovės nurodyta suma – 716 Eur. 2020 m. sausio 9 d. atsakydamas į atsakovės pasiūlymą bei pastabas, nesutiko su nurodyta suma, paaiškino, jog atsakovė kiekvieną kartą nurodo skirtingą skolos likutį, nesilaikė susitarimo ir šalys kompromiso neras.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad asmeniškai atsakovė bankiniais pavedimais su ieškovu atsiskaitė: 1) 2018 m. vasario 14 d. – 293,07 Eur; 2) 2018 m. lapkričio 28 d. – 300 Eur; 3) 2018 m. gruodžio 21 d. – 300 Eur; 4) 2019 m. balandžio 8 d. – 150 Eur. Atsakovės sutuoktinis M. J. atliko šiuos bankinius pavedimus į ieškovo banko sąskaitą: 1) 2017 m. rugsėjo 23 d. – 1 000 Eur; 2) 2017 m. lapkričio 9 d – 1 000 Eur; 3) 2017 m. gruodžio 18 d. – 700 Eur; 4) 2018 m. balandžio 29 d. – 300 Eur; 5) 2018 m. gegužės 21 d. – 200 Eur.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
Rangos sutarties samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsnis). Rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios nagrinėjamos bylos sutarties atveju turi esminę reikšmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-349-330/2017).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005).
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovas, šiuo atveju kaip verslininkas, ir atsakovė, kaip fizinis asmuo, vartotoja, pagal žodinę vartojimo rangos sutartį susitarė pagaminti baldus atsakovės šeimai namų ūkio poreikiams patenkinti ir juos sumontuoti, ir ieškovas atsakovės naudai faktiškai atliko sutartus darbus, baldus priduodant bei atsakovei pradedant jais faktiškai naudotis buityje. Atliktų darbų priėmimą ir sutarties egzistavimą patvirtina tarp šalių vykę susirašinėjimai tiek socialiniuose tinkluose, tiek elektroniniais laiškais. Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų 2018 m. sausio 5 d. elektroniniu laišku ieškovas atsakovei pateikė pasiūlymus bei baldų vizualizacijas, t. y. įvyko pirmasis baldų užsakymas, nurodė baldų gaminimo laikotarpį. Remiantis 2018 m. lapkričio 12 d. ieškovo elektroniniu laišku atsakovei, buvo priimtas baldų užsakymas su pasiūlymais, kainomis bei vizualizacijomis – antrasis baldų užsakymas. 2018 m. lapkričio 23 d. atsakovė atsakė į ieškovo pasiūlymą, nurodydama, kad sutinka su baldų gamyba, už užsakytus darbus atliks pavedimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį taipogi pasisakė, kad neneigia ir sutinka, kad iš ieškovo užsisakė baldus, kurių kaina buvo sutarta 2 178 Eur. Teismas, vertindamas ieškovo ir atsakovės į bylą pateiktus procesinius dokumentus bei rašytinius paaiškinimus nustatė, kad šalys susiklosčiusių vartojimo rangos teisinių santykių (žodinio susitarimo pagrindu) neneigia, todėl darytina išvada, kad ginčo dėl to nėra.
Dėl vartojimo rangos sutarties šalių teisių ir pareigų
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė nors ir neneigia susiklosčiusių vartojimo rangos teisinių santykių (žodinio susitarimo pagrindu), tačiau teigia, kad ji buvo nelygiavertėje padėtyje, kadangi kaip vartotoja dėl objektyvių priežasčių t. y. informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi. Šiuo argumentus atsakovė argumentuoja tuo, kad pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais numatyta teise, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina ar pašalinti daiktų trūkumai. Tačiau atsakovės nurodymu, ieškovas atsisakė ištaisyti trūkumus, pradėjo išsisukinėti ir teigti, kad baldai yra pabaigti ir pagaminti kokybiškai.
Užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas inter alia reiškiasi tuo, kad vartotojas turi mažiau specialiųjų žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas, be to, yra silpnesnis už jį ekonomiškai, tai objektyviai apriboja jo galimybes pasirinkti tinkamiausią rangovą, spręsti dėl jo kompetencijos, užsakymo darbų apimties ir kt. reikšmingų vartotojo interesams aplinkybių, be to, vartotojo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir pan. veiksniai. Tokiam sutarties šalių nelygiavertiškumui kompensuoti skirtos „Vartojimo rangos“ normose įtvirtintos užsakovo teisių garantijos. Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai ne tik paties rangovo, bet ir užsakovo interesus, sudaryti. Visų pirma vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą: informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis; jeigu pagal darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą (CK 6.674 straipsnio 1 dalis). Įstatyme taip pat įtvirtinti neigiami rangovui informavimo pareigos nevykdymo padariniai: užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnio 2 dalis). CK 6.672 straipsnio 2 dalies normos, nustatančios vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklių mutatis mutandis taikymą vartojimo rangai, pagrindu darytina išvada, kad būtinos ir teisingos informacijos nepateikimo atveju užsakovas taip turi CK 6.353 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisę reikalauti iš rangovo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl vengimo sudaryti sutartį. Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, tenka rangovui. Kaip ir kitais iš vartojimo santykių kilusių ginčų atvejais, būtina turėti omenyje tai, kad įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis. Ar rangovo pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviajam kriterijui – ar rangovo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui. „Vidutinio vartotojo“ sąvoka suformuluota Teisingumo Teismo praktikoje ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (kuriuo nacionalinėje teisėje įgyvendinta 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos) 2 straipsnio 13 dalyje nustatant, kad vidutinis vartotojas – tai vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai) Nr. AC-33-1).
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė jau yra kartu dirbę ir anksčiau. Ieškovo tikinimu, jų bendravimas buvo paremtas turima patirtimi ir pasitikėjimu, kadangi šalys vykdė ne vieną projektą, todėl atsakovė žinojo ieškovo sugebėjimus, darbų atlikimo kokybę ir trukmę. Todėl atsakovė, įsirenginėdama savo asmeninius namus kreipėsi į ieškovą dėl baldų gamybos. Atsakovė savo atsiliepime taipogi pamini, kad su ieškovu bendradarbiavo nuo 2014 metų. Paaiškino, kad atsakovė savo klientams siūlė baldus gamintus pas ieškovą, tačiau atsižvelgus į suprastėjusią ieškovo darbų kokybę, klientų nepasitenkinimą atliktais darbais ir kitas aplinkybes, atsakovė nustojo rekomenduoti ieškovą savo klientams kaip meistrą, taipogi ir pati asmeniškai atsisakė pas ieškovą toliau gaminti virtuvės ir svetainės baldus. Teismas daro išvadą, kad šalys jau vieną kitą pažinojo, juolab kartu dirbo, todėl ieškovas ir atsakovė žinojo tarpusavio bendravimo specifiką, darbų atlikimo ypatumus ir kitą informaciją, dėl kurios palaikė santykius, bendradarbiavo ne vienerius metus iki kol įvyko ginčas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei šalių paaiškinimus, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė nebuvo nelygiavertėje padėtyje vartojimo rangos sutarties atžvilgiu. Atsakovė pažinojo ieškovą, su juo turėjo darbo patirties, ieškovas elektroniniais laiškais bei kitomis informacijos priemonėmis pateikdavo atsakovei detalius baldų matmenis, vizualizacijas, kainas bei kitą svarbią informaciją, kad atsakovė galėtų akceptuoti tokią ieškovo ofertą. Teismas pažymi, kad kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, šiuo atveju atsakovei, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, tenka rangovui, t. y. ieškovui. Šiuo konkrečiu atveju, nustatyta, kad ieškovas atsakovei suteikė visą reikiamą informaciją siekiant sudaryti vartojimo rangos sutartį, t. y. 2017 m. liepos 27 d., 2017 m. rugpjūčio 16 – 19 d. tarp šalių vyko susirašinėjimai elektroniniais laiškais, kurių metu buvo derinami užsakomų baldų matmenys, pagal pateiktus matmenis nustatytos kainos kartu su montavimo darbais, 2018 m. sausio 5 d. elektroniniu laišku ieškovas atsakovei pateikė pasiūlymus bei baldų vizualizacijas, taipogi viskas buvo derinama minėtuose baldų užsakymuose ir tolimesniuose šalių susirašinėjimuose. Šiuo konkrečiu aspektu, atsakovė nepateikia konkrečių įrodymų ar aplinkybių, dėl kurių teismas turėti abejoti ir nustatyti, kad atsakovė buvo nelygiavertėje padėtyje, priešingai, manytina, kad atsakovė kitaip nebūtų atlikusi pakartotinų užsakymų baldų gamybai. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis. Nagrinėjamu atveju, atsakovė atitinka ir laikoma vidutiniu vartotoju pagal Teisingumo Teismo praktikoje ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (kuriuo nacionalinėje teisėje įgyvendinta 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos) 2 straipsnio 13 dalyje nustatytoje normoje, kad vidutinis vartotojas – tai vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Atsakovė buvo pakankamai ir tinkamai informuota apie atliekamą baldų užsakymą, jų kainas ir kita detalią informaciją, taipogi atsakovė veikė protingai atidžiai ir apdariai, kadangi pati aktyviai dalyvavo baldų užsakymo procese derindama matmenis, kuriant užsakomų baldų išvaizdą, todėl buvo rūpestinga ir apdairi, dėl ko teismui nekyla abejonių, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės kaip vartotojos teisės nebuvo pažeistos.
Dėl atliktų mokėjimų ir skolos pagal šalių sudarytą žodinę vartojimo rangos sutartį baldų gamybai
Vadovaujantis CK 6.676 straipsnio 1 dalimi, darbų kaina nustatoma rangos šalių susitarimu. Ši vartojimo rangai taikoma darbų kainos nustatymo taisyklė yra abstraktaus pobūdžio ir sutarties šalių neįpareigoja detalizuoti sutartyje rangos darbų kainos sudėtinių dalių. Kartu vartojimo rangos teisinių santykių specifika lemia, kad šalys, sudarydamos rangos sutartį, nėra visiškai laisvos apibrėžti jos kainą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į kituose įstatymuose įtvirtintą vartotojų teisių apsaugai skirtą reglamentavimą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pardavimo kaina apibrėžiama kaip galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais. Šioje dalyje nurodyta paslaugos sąvoka aprėpia ir darbus.
Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rangos sutartyje turi būti nurodyta darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią teisės normą įprasta yra kaina yra ta, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis. Konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes, tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą. Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010).
Ieškinyje nurodyta, kad užsakytų baldų pagaminimo ir sumontavimo vertė sudaro 2 178 Eur, o atsakovės likusi nesumokėta suma yra 1 428 Eur. Teismui šalys į bylą pateikė banko pavedimų sąskaitos išrašus, iš kurių teismas nustatė, kad asmeniškai atsakovė bankiniais pavedimais su ieškovu atsiskaitė: 1) 2018 m. vasario 14 d. – 293,07 Eur; 2) 2018 m. lapkričio 28 d. – 300 Eur; 3) 2018 m. gruodžio 21 d. – 300 Eur; 4) 2019 m. balandžio 8 d. – 150 Eur. Atsakovės sutuoktinis M. J. atliko šiuos bankinius pavedimus į ieškovo banko sąskaitą: 1) 2017 m. rugsėjo 23 d. – 1 000 Eur; 2) 2017 m. lapkričio 9 d – 1 000 Eur; 3) 2017 m. gruodžio 18 d. – 700 Eur; 4) 2018 m. balandžio 29 d. – 300 Eur; 5) 2018 m. gegužės 21 d. – 200 Eur. Atsakovė atsiliepime yra nurodžiusi, kad su ieškovu yra atsiskaičiusi ne tik banko pavedimais, tačiau ir grynaisiais pinigais. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, o įrodymų trūkumas įvertinti ar atsakovė visgi atsiskaitė su ieškovu atsiskaitydama grynaisiais pinigais kelia abejonių dėl tokių teiginių objektyvumo, kadangi atsakovės teiginiai yra abstraktūs ir šiuo konkrečiu atveju neturi įrodomosios galios. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu atsakovei buvo pasiūlyta teikti įrodymus, paaiškinimus bei kitą informaciją teismui iki priimant sprendimą, tačiau atsakovė įrodymų patvirtinančių grynųjų pinigų davimą, papildomų paaiškinimų nepateikė, taipogi atsisakė kviesti liudytojus, kurie patvirtintų ar paaiškintų šias aplinkybes ir teismui patvirtintų tokią atsakovės poziciją. Kaip minėta, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, darytina išvada, kad atsakovė byloje neįrodė aplinkybės, kad už pagamintus baldus ieškovui ji yra sumokėjusi 600 Eur grynais.
Atsakovė taipogi įrodinėjo byloje aplinkybę, kad 750 Eur ji sumokėjo pavedimais iš savo sąskaitos, o dar 500 Eur buvo pervesta iš atsakovės sutuoktinio sąskaitos. Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovė pateikė mokėjimo pavedimus, patvirtinančius, kad iš savo asmeninės sąskaitos ieškovui ji pervedė 2018 m. lapkričio 28 d. – 300 Eur; 2018 m. gruodžio 21 d. – 300 Eur; 2019 m. balandžio 8 d. – 150 Eur. Atsakovės sutuoktinis M. J. atliko šiuos bankinius pavedimus į ieškovo banko sąskaitą: 2018 m. balandžio 29 d. – 300 Eur; 2018 m. gegužės 21 d. – 200 Eur. Tuo tarpu ieškovas neneigė, kad šiuos mokėjimus yra gavęs, tačiau teigė, kad šie mokėjimai buvo atlikti už ankstesnius užsakymus, dėl kurių ginčo nėra. Ieškovas savo poziciją pagrindė pateikdamas detalius skaičiavimus bei papildomus įrodymus.
Ieškovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose detalizavo, kad 2017 m. liepos mėnesį atsakovė iš ieškovo užsisakė pagaminti laiptus už 2 750 Eur. 2018 m. sausio 5 d. atsakovė iš ieškovo užsisakė dar papildomus baldus 1 326,07 Eur sumai. Atsakovė 2018 metais atliko šiuos atsiskaitymus: 1) 2018 m. vasario 14 d. pavedimu 293,07 Eur; 2) 2018 m. kovo 5 d. iš atsakovės sutuoktinio sąskaitos pavedimu sumokėta 133 Eur; 3) 2018 m. balandžio 29 d. pavedimu 300 Eur; 4) 2018 m. gegužės 21 d. pavedimu 200 Eur ir viso ieškovui apmokėjo 926,07 Eur, todėl ieškovui už šį užsakymą atsakovė liko skolinga 400 Eur (1 326,07 Eur – 926,07 Eur = 400 Eur). 2018 m. lapkričio 23 d. atsakovė iš ieškovo užsisakė šiuos baldus: 1) prieškambario spintos korpusas ir fasadas – 961 Eur; 2) vonios Nr. 1 kambario spintelės po kriaukle korpusas su stalčiumi ir jos fasadas – 205 Eur; 3) vonios Nr. 2 kambario spintelės po kriaukle korpusas su stalčiumi ir stalčiaus fasadas - 282 Eur; 4) vonios kambario pakabinamos spintelės virš tualeto korpusas – 143 Eur, viso už 1 591 Eur. Kartu su 2018 m. sausio 5 d. skola (400 Eur) bendra suma 1 991 Eur. Šie baldai ieškovei buvo priduoti ir baigti 2019 m. balandžio mėnesį. Atitinkamai atliktiems darbas, atsakovė ieškovui atliko šiuos atsiskaitymus: 1) 2018 m. lapkričio 28 d. pavedimu 300 Eur; 2) 2018 m. gruodžio 21 d. pavedimu 300 Eur; 3) 2019 m. balandžio 8 d. pavedimu 150 Eur. Taigi, iš viso atsakovė sumokėjo 750 Eur. Kadangi turėjo apmokėti 1 991 Eur, atsakovė 1 241 Eur (1 991 Eur – 750 Eur = 1 241 Eur) ieškovui liko skoloje. 2019 m. balandžio 11 d. atsakovė iš ieškovo užsisakė: 1) vonios kambario pakabinamos spintelės virš tualeto fasadą – 187 Eur, atsakovei pagamintas ir priduotas 2019 m. gegužės 16 d. Daugiau mokėjimų atsakovė ieškovui neatliko. Bendra ieškovo atsakovei atliktų visų darbų vertė 5 854,07 Eur. Atsakovė apmokėjo – 4 426,07 Eur, tačiau liko ieškovui skoloje 1 428 Eur (1 241 Eur + 187 Eur = 1 428 Eur).
Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, taip pat nenurodė teismui papildomų nesutikimo su šiais ieškovo pateiktais argumentais motyvų. Taigi, nagrinėjamu atveju šios ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės atliktų mokėjimų už ankstesnius darbus liko nepaneigtos, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pilnai neatsiskaitė už ieškovo atliktus darbus.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal byloje nustatytas aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad atsakovė savo atsikirtimų ginčijamu atveju dėl atliktų mokėjimų už ieškovo atliktus darbus neįrodė, todėl spręstina, kad dėl atsiradusios skolos, t. y. likusios 1 428 Eur nesumokėtos sumos, yra atsakinga atsakovė. Esant šios aplinkybėms, yra pagrindas ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 428 Eur skolos.
Kiti tiek ieškinyje, tiek atsiliepimuose bei kituose procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis CK. 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 428 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 32 Eur žyminis mokestis.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 32 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl pašto išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovės L. J. 1 428 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 00 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 428 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 Eur (trisdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.