Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Lilijai Drizgienei, Jūratei Svobutienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Vijoletai Meškauskienei, kaltinamojo D. K. gynėjui advokatui Gintarui Griciui, nukentėjusiajam G. B., nukentėjusiajam G. J., jo atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Vladui Narmontui, Živilei Kontenienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. A., gim. 1996-10-13, Mažeikiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Klaipėdos laivininkų mokyklos moksleivis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

D. K., gim. 1991-09-07, Mažeikiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, neteistas,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. ir D. K. 2014 m. sausio 1 d. apie 4.00 val. (duomenys neskelbtini) namo, ant pėsčiųjų tako, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kartu su asmeniu, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, kilusio konflikto metu sudavė nukentėjusiajam G. B. keletą smūgių į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam nuo suduotų smūgių nugriuvus ant žemės ir tai pamačius pro šalį ėjusiam nukentėjusiajam G. J. bei priėjus užstoti nukentėjusįjį G. B., sudavė nukentėjusiajam G. J. iš viso ne mažiau trijų smūgių į veidą ir dešinę šlaunį, dėl ko nukentėjusiajam G. J. buvo padarytas nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos nosies nugarėlėje ir viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir dešinėje šlaunyje, kraujosruva viršutinio žandikaulio kairės pusės dantenose, dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiajam G. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

E. A. ir D. K. buvo kaltinami tuo, kad aplinkinių akivaizdoje be jokios priežasties prikibo prie pro šalį einančio nukentėjusiojo G. B., kuriam kilusio konflikto metu sudavė keletą smūgių į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam nuo suduotų smūgių nugriuvus ant žemės ir tai pamačius pro šalį ėjusiam nukentėjusiajam G. J. bei priėjus užstoti nukentėjusįjį G. B., sudavė nukentėjusiajam G. J. iš viso ne mažiau trijų smūgių į veidą ir dešinę šlaunį, dėl ko nukentėjusiajam G. J. buvo padarytas nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos nosies nugarėlėje ir viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir dešinėje šlaunyje, kraujosruva viršutinio žandikaulio kairės pusės dantenose, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. J. sveikatą, o nukentėjusiajam G. B. sukėlė fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Dėl kaltinamųjų kaltės

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamųjų E. A. ir D. K. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, pagal šio straipsnio 2 dalies 8 punktą veika kvalifikuojama, kai sveikatos sutrikdymas padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinime nurodyta, kad kilusio konflikto metu buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam G. B., po to ir nukentėjusiajam G. J.. Šioje byloje nustatyta, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo G. B. kilo asmeninis konfliktas, kurio iniciatorius neaiškus, nes pats nukentėjusysis G. B. negalėjo patvirtinti ar jis pirmas vaikinų kompanijai ką nors pasakė, ar jį taip einant užpuolė, tik žino, kad su vaikinais apsižodžiavo (57, 58 b. l., I t.). Be to, kad buvo kilęs abipusis konfliktas, patvirtina ir liudytojo D. G. parodymai, kuris patvirtino, kad G. G. buvo priėjęs prie kažkokių dviejų vyriškių ir jie tarpusavyje pradėjo konfliktuoti. Prie jų priėjęs D. skyrė vyriškius ir G. (63, 64 b. l., I t.). Pažymėtina ir tai, kad pats nukentėjusysis G. B. buvo apkabinęs kaltinamąjį D. K. per kaklą, kas sukėlė jo atsaką į tokius veiksmus, lydimą nukentėjusiojo G. B. pastūmimu nuo kurio jis nugriuvo ant žemės. Todėl kaltinamasis D. K. turėjo pilną teisę ištrūkti iš tokio nepageidaujamo apkabinimo. Tačiau toliau sekę jo ir kito kaltinamojo veiksmai teisės požiūriu buvo visiškai neteisėti.

Todėl nesutiktina su kaltinimo pozicija, kad smurtas panaudotas be jokios priežasties. Visgi tam tikra priežastis – motyvas buvo, t. y. kilęs konfliktas. Kuris kilo tarp neblaivių kaltinamųjų ir neblaivių nukentėjusiųjų, kurie būdami girti pasirodė viešoje vietoje. Pripažintina, kad tai buvo menkavertė dingstis fizinio smurto panaudojimui. Smurto panaudojimas nėra toleruotinas ir dėl to kaltinamieji nuteistini. Tačiau smurto panaudojimas net ir viešoje vietoje nebūtinai suponuoja chuliganiškus motyvus (2015 m. birželio 23 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-371/696/2015). Šiuo atveju smurto panaudojimo motyvas buvo spontaniškas dėl kilusio tarpusavio konflikto. Kaltinamųjų veiksmai nebuvo nukreipti priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nes aplinkinių mačiusių nusikaltimą šiuo atveju net nebuvo. Kalbant apie nusikalstamos veikos motyvus, negalima nepažymėti ir to, kad nukentėjusieji patys elgėsi provokuojančiai ir neatsargiai – nukentėjusysis G. B. apkabino per kaklą kaltinamąjį D. K., kas jam neabejotinai sukėlė nemalonius jausmus ir nepatogumus ir privertė jį reaguoti. O nukentėjusysis G. J. būdamas neblaivus, naktį vienas pats priėjo prie didesnės ir konfliktuojančios kompanijos. Taigi, tokiais savo veiksmais nukentėjusieji sukėlė situaciją, kuri baigėsi nusikaltimo padarymu. Tokiu būdu, teismas, vertindamas įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis) konstatuoja, kad kaltinamųjų E. A. ir D. K. motyvai nebuvo chuliganiški.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Kasacinis teismas savo nutartyse taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013).

Pažymėtina, kad nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Tačiau ta aplinkybė, kad veika padaryta viešoje vietoje, dar nėra pakankamas pagrindas teigti, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar rimtis. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad veika sukėlė padarinius – buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą parodo tai, kad netoliese buvę žmonės pasijuto šokiruoti ar pažeminti, buvo sutrukdyta kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, sutriko eismas, viešasis renginys ir panašiai. Tačiau smūgių nukentėjusiesiems sudavimas ir sužalojimų padarymas net ir viešojoje vietoje, bet asmeniniais motyvais, nebūtinai reiškia viešosios tvarkos bei rimties pažeidimą. Kaip minėta aukščiau, padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis. Kaltinime turi būti konkrečiai įvardyta kuo pasireiškė įžūlaus poelgio padariniai viešosios tvarkos aspektu. Šiuo atveju apsiribota abstrakčiu teiginiu apie viešosios tvarkos ar rimties pažeidimą, kad neva įvykį matę aplinkiniai buvo šokiruoti. Tačiau šioje byloje nenustatyta, kad būtų buvę aplinkiniai ir būtų nutrūkęs poilsis ir pan. Pagal teismų praktiką abstraktus kaltinimas tokiais atvejais negalimas, turi būti konkrečiai nurodyta kuo pasireiškė įžūlaus poelgio padariniai viešosios tvarkos aspektu (kasacinės nutartys Nr. 2K-405/2013, 2K-5/2014, 2K-10-696/2015).

Šiuo atveju kaltinimas yra abstraktus, deklaratyvus, nes jokių aplinkinių įvykio vietoje nebuvo, niekas nebuvo šokiruotas, smurto panaudojimo nematė net netoliese buvę liudytojai D. G., A. J., Ž. K. ir G. S., ir apie muštynes nieko nežinojo. Joks poilsis ar darbas niekam nutrauktas nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad toje vietoje būtų pašaliniai žmonės ir jiems būtų sutrukdyta, kad kiltų triukšmas, kad kaltinamųjų veika buvo sudaryti nepatogumai kitiems žmonėms, jie būtų išgąsdinti, šokiruoti, sutrikdytas jų darbas, poilsis, kad būtų sutrukdytas eismas ar viešas renginys. Pažymėtina, kad kaltinamieji E. A. ir D. K. neteisėtus veiksmus padarė viešoje vietoje, tokie jų veiksmai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Tačiau sveikatos sutrikdymas dar nereiškia viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymo. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra BK 138 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, jo neapima BK 284 straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu BK 284 straipsnyje saugoma vertybė yra viešoji tvarka, kuri šiuo atveju pažeista nebuvo.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra ir tokių atvejų, kai kaltininkų veiksmai panašiose situacijose kvalifikuojami tik pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (pvz.: 2015 m. balandžio 14 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-221-507/2015; 2015 m. birželio 30 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-374-489/2015); arba pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. gegužės 26 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-258-699/2015). Kitais atvejais kaltininkų veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 1 dalies ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikaltimų idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2015; Nr. 2K-25-942/2015; Nr. 2K-338-697/2015).

Pažymėtina, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, byla Nr. 26/07). Šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog smurtas panaudotas kilus asmeniniam konfliktui, nors ir dėl menkavertės priežasties, tačiau kaltinamųjų veiksmų motyvas nebuvo chuliganiškas, o ir viešoji tvarka ir rimtis sutrikdyta nebuvo.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymus, konstatuoja, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam G. J. kaltinamieji E. A. ir D. K. padarė kartu su asmeniu, kuris dėl amžiaus neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą kilus asmeniniam konfliktui, bendrai kumščiais ir kojomis sudavus nukentėjusiajam G. J. ne mažiau trijų smūgių. Nors kaltinamieji ir neigia sudavę smūgius nukentėjusiajam D. J., tačiau tai jų gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės, kuri paneigta byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Kaltinamieji E. A. ir D. K. nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe ir todėl abiejų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Šioje byloje nenustačius būtinojo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymio – pavojingos veikos padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-10-696/2015), kaltinamieji E. A. ir D. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintini, neįrodžius nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmių skyrimo

Skiriant kaltinamajam E. A. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje, 91 straipsnyje nurodytas aplinkybes: nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 138 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis E. A. anksčiau neteistas, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, todėl jam taikytinos BK XI skyriaus (Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai) nuostatos (BK 81 straipsnio 1 dalis). Kadangi E. A. pripažino esmines įvykio aplinkybes, neprisipažino tik dėl vazono panaudojimo, todėl E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip atsižvelgtina į tai, kad atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai netiesiogiai padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veikas padarė bendrininkų grupė, bei tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į formuojamą baudžiamąją politiką, kuria siekiama mažinti laisvės atėmimo bausmes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam E. A. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmę – laisvės apribojimą. Skiriamos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis.

Skiriant kaltinamajam D. K. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 138 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis E. A. anksčiau neteistas. Kadangi D. K. pripažino esmines įvykio aplinkybes, neprisipažino tik dėl vazono panaudojimo, todėl D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip atsižvelgtina į tai, kad atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai netiesiogiai padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veikas padarė bendrininkų grupė, bei tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į formuojamą baudžiamąją politiką, kuria siekiama mažinti laisvės atėmimo bausmes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam D. K. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmę – laisvės apribojimą. Skiriamos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis.

Dėl civilinių ieškinių

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 249,83 Lt (72,36 Eur) dydžio civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Kadangi kaltinamasis D. K. pateikė 2015-06-16 mokėjimo nurodymą dėl 72,41 Eur pervedimo Valstybinei ligonių kasai, todėl byloje šioje dalyje nutrauktina.

Nukentėjusysis G. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 305,83 Lt (88,57 Eur) turtinės žalos ir 50000 Lt (14481 Eur) neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų E. A. ir D. K. (ikiteisminio tyrimo metu šią žalą prašė priteisti iš L. Š., D. K., G. S., E. A.) (52-55 b. l., I t.).

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pilnai įrodytas, nes jis pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad nukentėjusysis G. J. už teismo medicinos eksperto apžiūrą sumokėjo 65 Lt, 8 Lt už pavedimą, už dvi keliones (2014-01-03 ir 2014-02-10) pas teismo medicinos ekspertą už kurą sumokėjo 67,69 Lt ir 70,03 Lt, už vaistus 2014-01-01 („Dolmen“), 2014-01-02 („QUIXX SOFT“ nosies purškalas), 2014-01-09 („Rinopanteina“ nosies lašai) ir 2014-01-15 („CIRPUS“), atitinkamai sumokėta 25,96 Lt, 17,78 Lt, 30,31 Lt ir 21,06 Lt. Viso nukentėjusysis G. J. pateikė įrodymus dėl 305,83 Lt (88,57 Eur) išlaidų, todėl jos priteistinos iš kaltinamųjų E. A. ir D. K. solidariai.

BPK X skyriuje neturtinė žala nereglamentuota. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką. Pažymėtina, kad esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, teismai turi paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kasacinis teismas tokios kategorijos bylose yra pasisakęs, kad teismai priteisdami 5000 Lt (1448,10 Eur) solidariai neturtinės žalos iš keturių kaltinamųjų (už apatinio žandikaulio lūžį); iš vieno kaltinamojo už apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį – 5000 Lt (1448,10 Eur); 5000 Lt (1448,10 Eur) solidariai neturtinės žalos iš dviejų kaltinamųjų (už nosies kaulų lūžį) nenukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys 2K-338-697/2015; 2K-374-489/2015; 2K-221-507/2015).

Nukentėjusysis G. J. ir jo atstovė prašydami priteisti 14481 Eur dydžio neturtinę žalą ją grindė deklaratyviais, hipotetiniais motyvais, nepagrindė jos dydžio pagrįstumo bei nesivadovavo kasacinio teismo praktika.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis G. J. patyrė 305,83 Lt (88,57 Eur) turtinę žalą, jautė baimę, kentė skausmus, negalėjo pamiegoti, nors medicininių duomenų apie tai nepateikė, pilnai neprakvėpuoja pro nosį. Be to, jam rekomenduojama nosikaulių repozicija (nosikaulių atstatymo operacija) (56 b. l., I t.). Visos šios aplinkybės rodo, kad jis patyrė neturtinę žalą, tačiau ne tokio dydžio kokios prašė. Teismo nuomone ji nustatytina mažesnė nei prašė nukentėjusysis G. J. ir jo atstovė. Remiantis BPK 113, 115 straipsniais, CK 6.250 straipsnio nuostatomis bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, nukentėjusiajam G. J. priteistina iš kaltinamųjų E. A. ir D. K. solidariai 1450 Eur neturtinės žalos.

Tai, kad nukentėjusysis G. J. ir jo atstovė negali įrodyti negautų pajamų ir reikalinga nosies operacija, teismas negali įvertinti pinigais, kol nėra realiai patirtų išlaidų ar paskaičiavimo dėl negautų pajamų. Be to, tai būtų turtinė žala ir ją vertinti kaip neturtinę teismas negali.

Dėl nukentėjusiojo išlaidų už advokato paslaugas priteisimo

Nukentėjusysis G. J. taip pat pateikė prašymą priteisti jo turėtas išlaidas dėl bylos kopijų darymo – 14,78 Eur ir 550,34 Eur teismo procese turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei tai patvirtinančius dokumentus (teisinių paslaugų sutarties, pinigų priėmimo kvitų kopijas).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismo nuomone šios išlaidos yra pagrįstos ir nėra aiškiai per didelės, todėl jos priteistinos nukentėjusiajam G. J. iš kaltinamųjų E. A. ir D. K., t. y. po 7,39 Eur bylos kopijų darymo išlaidų ir po 275,17 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vazonas, saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate (168 b. l., I t.), sunaikintinas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam E. A. kardomoji priemonė neskirtina, kaltinamajam D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 4, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendė:

E. A., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams. Įpareigoti kaltinamąjį visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 19.00 val. iki 6.00 val.; per du mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; neatlygintinai išdirbti 100 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. K., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams. Įpareigoti kaltinamąjį visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 19.00 val. iki 6.00 val.; per du mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; neatlygintinai išdirbti 150 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bylą dalyje dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 72,36 Eur civilinio ieškinio nutraukti, kaltinamiesiems atlyginus padarytą žalą.

Nukentėjusiojo G. J. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam G. J. iš kaltinamųjų E. A. ir D. K. solidariai 1450 Eur neturtinės žalos, 88,57 Eur turtinės žalos; ir po 7,39 Eur kitų išlaidų bei po 275,17 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kiekvieno.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vazoną, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate, sunaikinti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam E. A. kardomosios priemonės neskirti, kaltinamajam D. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.