- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2S-668-370/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01096-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- N. P.
- Atsakovas
- G. T.
- Trečiasis asmuo
- L. V., Danske banko AS Lietuvos filialas
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-668-370/2013
Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-01096-2013-3)
2013 m. kovo 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2737-794/2013 pagal pareiškėjos N. P. ieškinį atsakovui G. T. dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, tretieji asmenys L. V., Danske banko AS Lietuvos filialas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti bendrąja daline nuosavybe su atsakovu įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti jai 1/2 dalį šio buto asmeninės nuosavybės teise.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-04 nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 4 punkto pagrindu. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1333-613/2011) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir padalytas santuokoje įgytas turtas, taip pat išspręstas ieškovės reikalavimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Klaipėdos apygardos teismas 2011-11-14 nutartimi išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus (civilinė byla Nr. 2A-1577-159/2011) iš dalies pakeitė pirmosios instancijos priimtą sprendimą, tačiau ieškovės reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmetė, taip pat priteisė atsakovui G. T. iš ieškovės N. T. 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėja ieškiniu minėtoje teismo išnagrinėtoje byloje jau prašė pripažinti asmenine nuosavybe dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovės pakartotinis ieškinys dėl to paties turto pripažinimo asmenine nuosavybe yra negalimas, nes teismo jau buvo galutinai išspręstas. Vertinant ar ieškiniai yra tapatūs, svarbu ne lingvistinės ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo formuluotės, o materialusis ginčo santykis, kuris yra teisminio nagrinėjimo objektas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė naujai pateiktame ieškinyje reiškia tapačius reikalavimus (dalykas) kaip ir jau išnagrinėtose bylose, bei iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kad turtas įsigytas bendromis lėšomis (ieškinio pagrindas).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Nurodo, kad santuokos nutraukimo byloje ji buvo pareiškusi reikalavimą butą (duomenys neskelbtini), atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 straipsnio pagrindu, o sutuoktiniui priteisti kompensaciją. Pareiškėja nereiškė reikalavimo dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, jai nereikėjo jos dalies prašyti pripažinti asmenine nuosavybe, nes tuo metu jos dalis ir taip buvo pareiškėjos asmeninė nuosavybė, pareiškėja nesitikėjo, kad santuoka bus nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turtas bus grąžintas atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas grąžino atsakovui jo dovaną ir netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl turto atidalinimo, t. y. lingvistiškai ir matematiškai aiškinant, netenkino jos reikalavimo dėl atsakovo dalies pripažinimo pareiškėjos nuosavybe, tokiu būdu pareiškėja ne tik negavo atsakovo nuosavybės, bet ir neteko asmeninės nuosavybės teise turimo turto (buto dalies). Būtent tada pareiškėja sužinojo apie savo teisių pažeidimą ir apie tai, kad neteko savo nuosavybės, kuri jai buvo perleista atkuriant jos teises. Pareiškėja sutinka, kad sutampa ieškinio šalys, tačiau ne visos. Išnagrinėtoje ir naujai keliamoje civilinėje byloje nesutampa ieškinio pagrindas it dalykas. Kad būtų pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, būtinas visų trijų sąlygų sutapimas. Klaipėdos apygardos teismui atsakovui grąžinus jo dovaną, pareiškėja dabar reiškia reikalavimą pripažinti butą bendra daline nuosavybe, nepretenduodama į atsakovo buto dalį. Ankstesniu ieškiniu pareiškėja prašė pripažinti atsakovo dalį jos nuosavybe. Taip pat skiriasi ir naujo ieškinio pagrindas. Pareiškėja santuokos nutraukimo byloje neprašė teismo pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, teismas nenagrinėjo jungtinės veiklos sutarties buvimo aplinkybių, nes pareiškėja buvo tik užsiminusi apie šias aplinkybes. Teismas, neišreikalavęs bylos dėl santuokos nutraukimo ir nematęs ieškinio, priešieškinio ir apeliacinių skundų, negalėjo padalyti išvados, kad bylos yra tapačios. Teismas atėmė iš pareiškėjos teisę į savo pažeistų teisių atkūrimą, nes pareiškėjos teisės tapo pažeistos, kai Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, grąžino atsakovui jo padarytą dovaną ir pareiškėja neteko savo asmeninės nuosavybės teise turimos buto dalies.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1333-613/2011 nutraukta šalių santuoka, padalytas turtas, išspręsti kiti santuokos nutraukimo pasekmių klausimai. Apeliacine tvarka santuokos nutraukimo bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2011-11-14 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeitė, ieškovės N. T. reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmetė ir 1/2 dalį buto iš ieškovės priteisė atsakovui G. T. (civilinė byla Nr. 2A-1577-159/2011).
Pareiškėja pateiktu ieškiniu ginčija buvusio sutuoktinio teisę į ½ dalį buto, esantį (duomenys neskelbtini), siekdama pripažinti į šią dalį nuosavybės teisę sau. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas dėl šios dalies nuosavybės jau buvo išnagrinėtas šalių santuokos nutraukimo byloje. Pareiškėja naujo ieškinio reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, buvusias iki minėto ginčo išsprendimo. Nors pareiškėja nurodė reikalavimo dėl šios dalies pripažinimo jos asmenine nuosavybe nereiškusi, tačiau santuokos nutraukimo byloje pareiškėjos sutuoktinis buvo pareiškęs priešinį reikalavimą – dėl ½ pareiškėjai priklausiusios buto dalies, kaip dovanos, grąžinimo jo nuosavybėn (CK 3.70 str. 4 d.). Pareiškėja byloje į šį reikalavimą galėjo reikšti visus atsikirtimus, taip pat ir dėl buto dalies įgijimo jungtinės veiklos pagrindu, be to – ir šiomis aplinkybėmis atsikirtinėjo, nors pati tai vertina tik kaip užsiminimą apie šias aplinkybes. Tačiau faktas, kad minėtoje byloje pareiškėja jos atsikirtimų pagrindą sudarančioms žinomoms aplinkybėms patvirtinti nepateikė pakankamai įrodymų, nesudaro pagrindo to paties ginčo spręsti iš naujo (CPK 12 str., 178 str., 366 str. 1 d. 2 p.). Klaipėdos apygardos teismas 2011-11-14 nutartimi minėtą pareiškėjos buvusio sutuoktinio reikalavimą tenkino – gražino jo asmeninėn nuosavybėn pareiškėjai padovanotą dalį buto, t. y. pripažino, kad visas butas, taip pat ir dalis, į kurią dabar pretenduoja pareiškėja, kaip savarankiškai įgytas iki santuokos, asmeninės nuosavybės teise priklausė pareiškėjos sutuoktiniui. Taigi tiek buto dalies, tiek viso buto nuosavybės klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio negalima laikyti pareiškėjos teisių pažeidimu, t. y. priešingu teisei veiksmu (CPK 6 str., 18 str.). Atskirai pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 str. 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka, santuokos nutraukimo byloje privalo būti išspręstas bendro turto padalijimo klausimai, visi jie turi būti sprendžiami toje pačioje, t. y. santuokos nutraukimo byloje, siekiant išvengti dviejų priešingų sprendimų tuo pačiu klausimu galimybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad teismo sprendimas turto padalijimo klausimu santuokos nutraukimo byloje yra galutinis ir įgyja res judicata galią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-18 nutartį civilinėje byloje B. Nr. 3K-3-474/2006, 2010-06-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.