Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal BK 259 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis (0,214 g heroino) 30 MGL dydžio (3900 Lt) bauda;

- pagal BK 260 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3 d., dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (14,318 g heroino) 200 MGL dydžio (26000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 200 MGL dydžio (26000 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 66 str. 1 d., į paskirtą bausmę įskaitytas nuteistojo A. Č. kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. birželio 2 d., vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

- pagal BK 259 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis (825,90 g kanapių ir jų dalių) be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Pagal BK 260 str. 3 d. dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (14,532 g heroino) R. Ž. išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Iš nuteistojo R. Ž. nuspręsta išieškoti 90 Lt proceso išlaidų valstybei. Taip pat nuspręsta panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį grąžinti jo savininkui A. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti:

A. Č. nuo 2009 m. lapkričio 27 d. neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs automobilyje „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0,705 g rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,214 g heroino, kol 2009 m. lapkričio 30 d., apie 17 val., Herkaus Manto gatvėje, prie autobusų stotelės „Parkas“, Klaipėdoje, jį sulaikę policijos pareigūnai ir pristatę į Klaipėdos apskrities VPK, esantį Jūros g. 1, Klaipėdos m., apie 18.45 val. nurodyto automobilio apžiūros metu šias medžiagas rado ir paėmė.

Taip pat A. Č. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų:

A. Č. 2009 m. lapkričio 30 d. neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs automobilyje „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) du polietileninius maišelius su 48,062 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 14,318 g heroino, kol tą pačią dieną, apie 17 val., Herkaus Manto gatvėje, prie autobusų stotelės „Parkas“, Klaipėdoje, jį sulaikę policijos pareigūnai ir pristatę į Klaipėdos apskrities VPK, esantį Jūros g. 1, Klaipėdos m., apie 17.45 val. jo asmens apžiūros metu šias medžiagas rado ir paėmė.

R. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti:

R. Ž. iki 2010 m. spalio 20 d., apie 00.45 val., tiksliau nenustatytą laikotarpį automobilyje „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno ir laikė 825,90 g kanapių (ir jų dalių), kol apie 00.45 val. degalinėje „Orlean Lietuva“, esančioje Pikelių k., Raseinių r., jis buvo sustabdytas Muitinės kriminalinės policijos pareigūnų, kurie nurodyto automobilio apžiūros metu šias medžiagas rado ir paėmė.

A. Č. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

A. Č. 2009 m. lapkričio 27 d., apie 11.15 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie parduotuvės „Varda“ adresu: Bangų g. 21, Klaipėdos m., iš R. Ž. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, po 160 Lt už vieną gramą įgijo ne mažiau kaip 0,705 g rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,214 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs automobilyje „Honda Civic“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2009 m. lapkričio 30 d., kol apie 17 val., Herkaus Manto gatvėje, prie autobusų stotelės „Parkas“, Klaipėdoje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK adresu: Jūros g. 1, Klaipėdos m., kurie apie 18.45 val. minėto automobilio apžiūros metu rado ir paėmė paminėtas narkotines medžiagas. Tokiu būdu A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 1 d.

Be to, A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

A. Č. 2009 m. lapkričio 30 d., apie 15.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie parduotuvės „Varda“ adresu: Bangų g. 21, Klaipėdos m., iš R. Ž. neteisėtai už 5100 Lt sumą įgijo du polietileninius užspaudžiamus maišelius, kuriuose bendrai buvo 48,062 g šviesiai gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai dildeis kiekis - 14,318 g narkotinės medžiagos heroino, kuriuos neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs automobilyje „Honda Civic“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol tą pačią dieną, apie 17 val., Herkaus Manto gatvėje, prie autobusų stotelės „Parkas“, Klaipėdoje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK adresu: Jūros g. 1, Klaipėdos m., kurie apie 17.45 val. jo asmens apžiūros metu pas jį rado ir paėmė paminėtus polietileninius užspaudžiamus maišelius su narkotinėmis medžiagomis. Tokiu būdu A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d.

R. Ž. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

R. Ž. iki 2009 m. lapkričio 27 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo labai didelį kiekį – 14,532 g narkotinės medžiagos heroino, kurį neteisėtai atsigabeno ir laikė tyrimo nenustatytoje vietoje.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. Ž. 2009 m. lapkričio 27 d. ne mažiau kaip 0,705 g rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,214 g narkotinės medžiagos heroino, neteisėtai atgabeno prie parduotuvės „Varda“, esančios Bangų g. 21, Klaipėdos m., kur, apie 11.15 val., po 160 Lt už vieną gramą miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,214 g narkotinės medžiagos heroino, pardavė A. Č..

Tęsdamas nusikalstamą veiką R. Ž. 2009 m. lapkričio 30 d. 48,062 g šviesiai gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis - 14,318 g narkotinės medžiagos heroino, neteisėtai atgabeno prie parduotuvės „Varda“, esančios Bangų g. 21, Klaipėdos m., kur, apie 15.30 val., už 5100 Lt sumą paminėtas narkotines medžiagas pardavė A. Č.. Tokiu būdu R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d.

Be to, R. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

R. Ž. iki 2010 m. spalio 20 d., tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 219,314 g narkotinės medžiagos heroino ir didelį kiekį – 825,90 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), kurias neteisėtai gabeno ir laikė automobilyje „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2010 m. spalio 20 d., kol, apie 00.45 val., degalinėje „Orlean Lietuva“, esančioje Pikelių k., Raseinių r., jis buvo sustabdytas Muitinės kriminalinės policijos pareigūnų, kurie minėto automobilio apžiūros metu rado ir paėmė paminėtas narkotines medžiagas. Tokiu būdu R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę paskirti 14 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžiu ir šį nuosprendį pakeitusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę R. Ž. paskirti 14 metų ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas R. Ž. buvo nutrauktas nurodant, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Šis nutarimas 2010 m. spalio 21 d. buvo panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas neatsiradus jokių naujų nurodytą kaltinimą R. Ž. pagrindžiančių duomenų, o vien tik tuo pagrindu, kad R. Ž. 2010 m. spalio 20 d. buvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis. Teismo nuomone, tai, kad R. Ž. iki 2010 m. spalio 20 d. gabeno ir laikė narkotinę medžiagą kanapes, negali būti pagrindu daryti išvadą, kad kaltinamasis anksčiau padarė ir kitą kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde prokuroras su šiomis teismo išvadomis irgi nesutinka. Nurodo, kad prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą R. Ž. buvo nurodyta, kad duomenų, pagrindžiančių R. Ž. kaltę, nepavyko surinkti „šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje“. Skunde taip pat nurodyta, kad 2010 m. spalio 20 d. R. Ž. vairuojamame automobilyje buvo surastos ne tik kanapės, bet ir heroinas, t. y. būtent tokia narkotinė medžiaga, kuri buvo rasta pas A. Č.. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad heroino suradimas pas R. Ž. 2010 m. spalio 20 d. patvirtina A. Č. parodymus apie tai, kad heroiną jis įsigijo pas R. Ž., o tuo pačiu patvirtina ir R. Ž. kaltę padarius nusikalstamą veiką 2009 m. lapkričio mėn.

Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad 2010 m. spalio 20 d. R. Ž. gabeno ir laikė tik kanapes, šioje dalyje nuosprendis keičiamas, nes įrodyta, kad tą pačią dieną R. Ž. neteisėtai disponavo ir heroinu (tai šiame nuosprendyje dar bus aptarta), tačiau bet kuriuo atveju baudžiamojo proceso atnaujinimo R. Ž. pagrįstumas tik dėl paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, kelia didelių abejonių. Kokių nors esminių ankstesnio proceso klaidų, dėl kurių pirmuoju prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas R. Ž. buvo nutrauktas, padaryta nebuvo, apie tai prokuroras nenurodo ir savo skunde. Taip pat akivaizdu, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo ir jokių prokurorui nežinomų aplinkybių, galėjusių turėti reikšmės bylos baigčiai. Tokių aplinkybių ir negalėjo būti, nes R. Ž. buvo sulaikytas ir jo vairuojamame automobilyje buvo surastos narkotinės medžiagos praėjus beveik metams laiko po kaltinime nurodytos ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo. Net ir įrodžius, kad asmuo padarė naują nusikalstamą veiką, taip pat ir to asmens ankstesnis teistumas už tokias pačias nusikalstamas veikas, žinoma, atitinkamai apibūdina kaltininko asmenybę, rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau tuo negali būti grindžiama asmens kaltė padarius konkrečią kitą (ankstesnę) nusikalstamą veiką. Įvertinant aptartas bylos aplinkybes, nors nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. Ž. ir buvo atnaujintas paskesniu prokuroro nutarimu, kolegijos nuomone, abejonių kyla ir dėl šio prokuroro nutarimo pagrįstumo, ir dėl to, ar šiuo atveju nebuvo pažeistas jau paminėtas non bis in idem principas, t. y. draudimas tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn.

Iš 2010 m. spalio 21 d. apžiūros protokolo matosi, kad dar kartą apžiūrėjus automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame, be kitų daiktų, buvo surastas ir paimtas automobilio užvedimo raktas su pakabuku, šio automobilio registracijos liudijimas, įprastinis transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas ir techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita). Iš šių dokumentų matosi, kad automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. M., o naudotojas R. Š., pagal įrašą registracijos liudijime naudojęsis šiuo automobiliu iki 2010 m. kovo 25 d. Automobilio draudimo liudijimas išduotas A. M. 2010 m. spalio 7 d. ir galiojo iki 2010 m. lapkričio 6 d. Automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2010 m. spalio 9 d. (2 t., 15-27 b. l.). Iš kratų protokolų matosi, kad sulaikymo metu padarius R. Ž. asmens kratą, taip pat kratos jo bute metu narkotinių, psichotropinių medžiagų ar kitų draudžiamų daiktų nebuvo rasta (2 t., 34-35,43-44). Iš Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažymos matosi, kad R. Ž. šiame centre nesigydė ir nėra jo įskaitoje. Toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo metu 2010 m. spalio 20 d. R. Ž. tyrimo rezultatai buvo neigiami (2 t., 179,180 b. l.). Kad R. Ž. nebuvo vartojęs toksinių ir narkotinių medžiagų, matosi ir iš ankstesnio, 2010 m. rugpjūčio 26 d. tyrimo rezultatų (1 t., 156 b. l.).

Apie tai, kokiomis aplinkybėmis R. Ž. pasinaudojo A. M. priklausančiu automobiliu „Chrysler Voyager“, parodė ne tik pats R. Ž., bet ir liudytojai A. M. bei S. J.. Liudytoja A. M. teisme parodė, kad automobilis „Chrysler Voyager“ buvo registruotas jos sutuoktinio A. M. vardu. Tai buvo darbinis automobilis, suremontuotas, bet kur jis būdavo laikomas, ji nežino, nes pati juo nesinaudodavo. Jos vyras 2010 m. spalio 15 d. išvyko, o vėliau „Skype“ jai parašė, kad tas automobilis sulaikytas ir ji turi nuvykti jo atsiimti. Tam ji turėjo savo vyro įgaliojimą. Liudytoja dar parodė, kad R. Ž. yra mačiusi vieną kartą. Liudytojas S. J. teisme parodė, kad ir R. Ž., ir A. M. yra jo pažįstami. Jis Klaipėdoje turi nedidelį autoservisą ir prie jo esančią automobilių stovėjimo aikštelę. A. M. užsiėmė statybos verslu, turėjo „darbinį“ automobilį „Chrysler Voyager“, kurį remontuodavo jo autoservise. Tas automobilis jo garaže stovėjo apie pusmetį, jis turėjo automobilio raktus, o kam ir kada duoti tuo automobiliu pasinaudoti, telefonu jam pasakydavo A. M.. Iki R. Ž. automobiliu „Chrysler Voyager“ naudojosi ir kiti asmenys, vežiodavo juo statybines medžiagas, kai automobilis būdavo sugrąžinamas, jis jo neapžiūrinėdavo. R. Ž. gyveno kaimynystėje, jo servise remontuodavo ir savo automobilį, kelis kartus naudojosi ir A. M. automobiliu „Chrysler Voyager“, bet kada tai buvo, jam dabar jau sunku prisiminti. Paskutinį kartą automobilį buvo pasiėmęs R. Ž., jam jis davė raktus. Kokiu tikslu ėmė tą automobilį, jis nesidomėjo, naudojosi vieną ar kelias dienas. Tačiau prisimena, kad jam iš užsienio paskambino A. M. ir pranešė, kad R. Ž. sulaikytas.

Iš bylos matosi, kad visi išdėstyti įrodymai (parodymai ir rašytiniai bylos duomenys) buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje. Šie bylos duomenys išdėstyti ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Įvertinęs išnagrinėtus įrodymus teismas pripažino įrodytu, kad R. Ž. iki 2010 m. spalio 20 d. neteisėtai gabeno ir laikė narkotines medžiagas kanapes, kol 2010 m. spalio 20 d., apie 0.45 val., jas apžiūros metu automobilyje „Chrysler Voyager“ rado ir paėmė Muitinės kriminalinės policijos pareigūnai. Tačiau teismas padarė išvadą, kad tos pačios apžiūros metu tame pačiame automobilyje kitos rūšies narkotinės medžiagos – heroino suradimo faktas yra nepakankamas padaryti išvadą, kad R. Ž. neteisėtai disponavo ir šiomis narkotinėmis medžiagomis. Nuosprendyje nurodyta, kad tai patvirtinančių bylos duomenų nėra.

Teismo motyvai, kuriais vadovaujantis buvo padarytos tokios teismo išvados, šiame nuosprendyje jau buvo išdėstyti. Tačiau nagrinėjant prokuroro apeliacinio skundo argumentus, šiuos teismo motyvus būtina aptarti detaliau.

Pirmosios instancijos teismo motyvus, dėl kurių iš kaltinimo R. Ž. buvo pašalintas neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu heroino, galima suskirstyti į kelias dalis. Skundžiamame nuosprendyje teismas faktiškai konstatavo, kad R. Ž. vairuojamame automobilyje paketas su heroinu tikrai buvo surastas ir paimtas, tačiau buvo padaryta išvada, kad tai nepatvirtina R. Ž. kaltės, kitų jo kaltės įrodymų nėra. Toliau nuosprendyje nurodoma apie tai, kad liudytojo A. P. informacija, jog R. Ž. narkotines medžiagas turėjo įgyti Vilniuje, buvo gauta kaip operatyvinės veiklos subjekto. Kaip operatyvinės veiklos subjektai veikė ir liudytojai L. M., V. M. ir R. S.. Teismas pažymėjo, kad įrodymais gali būti pripažinti duomenys, gauti Operatyvinės veiklos įstatymo numatyta tvarka, tačiau tokie duomenys turi būti bent kiek konkretūs. Sprendžiant tokių duomenų pripažinimo įrodymais klausimą, tokių duomenų patikimumas turi būti tikrinamas, išsiaiškinant, ar tiksliai buvo laikytasi įstatymo, pagal kurį šie duomenys buvo gauti ir ar juos galima patvirtinti BPK nustatyta tvarka gautais duomenimis. Tuo tarpu šioje byloje liudytojo A. P. nurodytą operatyvinę informaciją dėl duomenų apie tai, kaip ji buvo gauta, nepateikimo patikrinti neįmanoma. Byloje nėra jokių duomenų apie R. Ž. veiksmus Vilniaus m. 2010 m. spalio 19 d., todėl nėra galimybės ir paneigti šio kaltinamojo nurodytos atvykimo į Vilniaus m. priežasties. Nesant tokių duomenų, teismo nuomone, R. Ž. parodymai įtikinamumo prasme nevertintini. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodoma apie tai, kad operatyvinės veiklos subjektai L. M., V. M. ir R. S. rastų R. Ž. vairuotame automobilyje narkotinių medžiagų apžiūrą ir paėmimą turėjo atlikti taip, kad būtų galima išsaugoti galimus rankų, DNR ir mikrodalelių pėdsakus ant surastų paketų. Tačiau narkotinių medžiagų paketai, iki ikiteisminio tyrimo pradžios paimti atlikus BPK numatytą tyrimo veiksmą ir surašant apžiūros protokolą pagal BPK 207 str., nebuvo įdėti į specialias pakuotes, tokiu būdu sumažinant galimybę išsaugoti galimus pėdsakus. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu pirmiau buvo tiriamos pačios narkotinės medžiagos, o tik po to ieškoma pėdsakų ant tų medžiagų pakuočių, todėl galimybė surasti asmens identifikavimui reikalingus pėdsakus buvo dar labiau sumažinta arba prarasta. DNR ir mikrodalelių tyrimai iš viso nebuvo atlikti. Nuosprendyje nurodoma dar ir apie tai, kad sprendžiant R. Ž. kaltės klausimą dėl neteisėto disponavimo heroinu svarbią reikšmę galėjo turėti paties R. Ž. elgesys sulaikymo vietoje. Tam svarbios reikšmės galėjo turėti automobilio apžiūros metu pareigūnų daryti vaizdo įrašai. Tačiau vaizdo įrašai teismui nebuvo pateikti, o kodėl tie įrašai nebuvo pridėti prie bylos, automobilio apžiūrą padarę pareigūnai teisme paaiškinti negalėjo.

Nors išdėstyti teismo motyvai įvairūs, o motyvai dėl kai kurių ikiteisminio tyrimo trūkumų ir iš dalies pagrįsti, tačiau teisėjų kolegija juos atmeta, nes paminėti ikiteisminio tyrimo trūkumai negalėjo būti kliūtimi R. Ž. apkaltinančius bylos duomenis pripažinti įrodymais ir jais pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, iš nuosprendžio matosi, kad teismas faktiškai įvertino tik kai kuriuos įrodymus atskirai, o neįvertino jų visumos, taip pat neįvertino kai kurių pačiame teisiamajame posėdyje nustatytų bylos aplinkybių, galėjusių turėti svarbios reikšmės teisingo ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui. Daugelis prokuroro apeliacinio skundo argumentų apie tai, kad teismas tinkamai neįvertino išnagrinėtų įrodymų visumos, kolegijos nuomone, yra pagrįsti.

Pagal BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse išdėstytas nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis, teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įrodinėjimo subjektų veiklą reglamentuojančių įstatymų – Baudžiamojo proceso kodekso, Operatyvinės veiklos, Policijos ir kitų teisėsaugos institucijų organizacijų ir veiklą reglamentuojančių įstatymų – nustatyta tvarka. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik BPK nustatyta tvarka. Kitų įstatymų nustatyta tvarka duomenys paprastai renkami prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, o atliekant ikiteisminį tyrimą šių įstatymų (taip pat ir Operatyvinės veiklos įstatymo) nustatyta tvarka tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius atliekami proceso veiksmai. Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Duomenys, kuriuos valstybės institucijos ar pareigūnai gavo įstatyme nenurodytu būdu, įrodymais nepripažįstami. Kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra gauti atliekant operatyvinį tyrimą, nagrinėjantis bylą teismas privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis ,,Teismų praktika“, Nr. 27, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2005, 2K-624/2006, 2K-626/2005 ir kt.).

Skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai pažymėjo, kad Operatyvinės veiklos įstatyme nustatyta tvarka gauti bylos duomenys turi būti konkretūs ir teismas tokius duomenis įrodymais gali pripažinti tik juos patikrinęs BPK numatytais proceso veiksmais. Kita vertus, neaišku, kokių bylos duomenų teismas negalėjo patikrinti, nes iš šios bylos matosi, kad kaltinimai nei R. Ž., nei A. Č. jokiais bylos duomenimis, kurie buvo gauti ne BPK, o Operatyvinės veiklos įstatyme nustatyta tvarka, nebuvo grindžiami. Prokuroro surašytame akte kaltinimai grindžiami liudytojų parodymais, apžiūrų protokolais, specialistų išvadomis ir kitais jau aptartais duomenimis, o ne duomenimis, kurie gauti ne BPK numatytais tyrimo veiksmais.

Skundžiamame nuosprendyje nurodoma apie Muitinės kriminalinės tarnybos narkotikų skyriaus viršininko A. P. parodymus. Šis liudytojas teisme tikrai parodė, kad atliekant operatyvinius veiksmus buvo gauta operatyvinė informacija, kad R. Ž. ruošiasi Vilniuje įsigyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir jas gabenti į Klaipėdą. Siekiant šią informaciją patikrinti A. P. davė nurodymą kitiems pareigūnams stebėti, ar R. Ž. išvažiuos automobiliu iš Vilniaus, o šiai informacijai pasitvirtinus, patikrinti R. Ž. automobilį. A. P. iš tikrųjų parodė apie atliekamą operatyvinį tyrimą ir gautą operatyvinę informaciją, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu R. Ž. rengiasi padaryti nusikalstamą veiką. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. P. parodymais kaltinimai R. Ž. irgi nebuvo grindžiami, iš bylos matosi, kad šis asmuo ikiteisminio tyrimo metu netgi nebuvo apklaustas liudytoju, nebuvo įtrauktas į sąrašą asmenų, kurie turi būti apklausti teisiamajame posėdyje, o A. P. iškviesti į teismo posėdį ir apklausti jį liudytoju nutarė pats teismas, patenkinęs R. Ž. gynėjo prašymą (3 t., 42 b. l.). Taigi daryti išvadą, kad kaltinimai R. Ž. buvo grindžiami R. P. parodymais apie jo turėtą, tačiau niekuo nepatvirtintą operatyvinę informaciją, nėra jokio pagrindo. Tokia pati išvada daroma ir dėl kitų Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų liudytojų L. M., V. M. bei R. S. parodymų. Šių liudytojų, taip pat ir A. P., parodymai jau buvo išdėstyti. L. M., V. M. ir R. S. teisme parodė, jog informaciją, kad R. Ž. automobiliu „Chrysler Voyager“ iš Vilniaus į Klaipėdą galimai gabens narkotines medžiagas, jie gavo iš A. P.. Vykdydami A. P. nurodymus jie stebėjo Savanorių prospektą, pastebėję iš miesto išvažiuojantį R. Ž., važiavo iš paskos, o po to, kai R. Ž. sustojo degalinėje, jį sulaikė, apžiūrėjo jo automobilį ir rado jame narkotines medžiagas. Visi šie liudytojai teisme tikrai parodė, kad jų turėta informacija nebuvo tiksli, jie nežinojo, kokias narkotines medžiagas gali gabenti R. Ž. ir ar tos medžiagos iš viso bus gabenamos. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinimai R. Ž. šioje byloje irgi buvo grindžiami ne liudytojų L. M., V. M. ir R. S. parodymais apie jų turėtą operatyvinę informaciją, kurios teismas negalėjo patikrinti teisiamajame posėdyje, o šių liudytojų parodymais apie tai, kaip jie gatvėje pastebėjo R. Ž., važiuojantį automobiliu, kaip važiavo jam iš paskos, o pirmiausia šių pareigūnų parodymais apie R. Ž. sulaikymo, jo automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų suradimo bei paėmimo aplinkybes.

Iš bylos matosi, kad dar ikiteisminio tyrimo metu prokuroras tikrai buvo raštu nurodęs Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriui išreikalauti iš šios tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus duomenis, kurių pagrindu buvo žinoma, kad R. Ž. gabens automobiliu narkotines medžiagas ir dėl to buvo nuspręsta patikrinti jo vairuojamą automobilį (1 t., 187 b. l.). Tačiau tokie prokuroro rašte nurodomi duomenys nebuvo pateikti ir prie bylos nepridėti. Tokie duomenys teismui nebuvo pateikti ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje ir apie tai teismas nurodo skundžiamame nuosprendyje. Nepaisant to, tokių operatyvinių duomenų nepateikimas neturėjo ir negalėjo sutrukdyti teismui išsamiai išnagrinėti tuos bylos duomenis, kurie buvo gauti BPK nustatyta tvarka ir kuriais buvo grindžiami kaltinimai, pareikšti R. Ž. ir A. Č.. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, kad nesant Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka surinktų duomenų apie tai, ką R. Ž. veikė Vilniaus m. 2010 m. spalio 19 d., nėra galimybės paneigti paties kaltinamojo nurodytos atvykimo į Vilnių priežasties. Šioje dalyje teisėjų kolegija vėl atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečios labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės nenurodytos ir pačiame kaltinamajame akte. Jame nurodoma tik apie tai, kad R. Ž. didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) ir labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino neteisėtai įgijo iki 2010 m. spalio 20 d., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis ir iš nenustatyto asmens. Apie tai pažymėta ir pačiame skundžiamame nuosprendyje. Iš bylos matosi, kad aplinkybės, kuriomis R. Ž. įgijo narkotines medžiagas, tikrai nebuvo nustatytos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tikslų tų medžiagų įgijimo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes. Šiuo atveju teismas galėjo ir privalėjo padaryti išvadą, kad neteisėtas labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimas neįrodytas ir šią kaltinimo dalį pašalinti. Kita vertus, teismas, pripažinęs neįrodytu neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, turėjo įvertinti kitus įrodymus ir aptarti klausimą dėl R. Ž. kaltės dėl kitos kaltinimo dalies, t. y. dėl neteisto tų pačių narkotinių medžiagų gabenimo ir laikymo. Pažymėtina, kad tame pačiame kaltinime kitos rūšies narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) įgijimo aplinkybės irgi nebuvo nustatytos, tačiau teismas, pašalinęs šią kaltinimo dalį, pripažino R. Ž. kaltu dėl neteisėto kanapių gabenimo ir laikymo, taip pat pripažino A. Č. kaltu dėl neteisėto narkotinės medžiagos heroino gabenimo ir laikymo, nors irgi pašalino A. Č. kaltinimo dalį dėl heroino įgijimo. Todėl teismo sprendimą pašalinti R. Ž. kaltinimo dalį ne tik dėl neteisėto heroino įgijimo, bet ir dėl šios narkotinės medžiagos gabenimo bei laikymo, šį sprendimą motyvuojant operatyvinių duomenų nebuvimu apie R. Ž. nusikalstamą veiką, kolegija laiko ir prieštaringu, ir nepagrįstu.

Galima sutikti su tuo, kad remiantis pareigūnų, pirmiausia liudytojo A. P. parodymais, dar iki R. Ž. sulaikymo teisėsaugos institucijos iš tikrųjų atliko tam tikrus operatyvinius veiksmus. Nuosprendyje teismas taip pat teisingai nurodė, kad Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai L. M., V. M. ir R. S. dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios veikė kaip operatyvinės veiklos subjektai. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareigūnų atliekami kokie nors operatyviniai veiksmai būtų buvę neteisėti, būtų pažeidę R. Ž. teises arba kad duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai R. Ž., būtų gauti įstatyme nenurodytu būdu. Operatyvinio tyrimo pagrindai yra numatyti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. Be kitų pagrindų, šiame straipsnyje nurodyta, kad operatyvinis tyrimas atliekamas, kad nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų arba sunkų nusikaltimą, taip pat apie kai kuriuos straipsnyje išvardintus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Šioje byloje nustatyta, kad R. Ž. jau buvo teistas už nusikaltimus, numatytus BK 249 str. 1 d. ir BK 260 str. 1 d., šie jo teistumai neišnykę. Be to, jis buvo įtariamas ir kaltinamas pagal BK 260 str. 3 d. dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, taip pat jų pardavimu A. Č. ir šioje byloje. Jau buvo nurodyta apie tai, kad ikiteisminis tyrimas truko nuo 2009 m. lapkričio mėn. keletą mėnesių laiko, per tą laiką ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimu jau buvo klausomasi R. Ž. telefoninių pokalbių, atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Tai pažymėta ir pačiame skundžiamame nuosprendyje, todėl dėl to, kad atlikti operatyvinį tyrimą dėl R. Ž. rengiamų, daromų ar padarytų nusikaltimų, buvo įstatymo numatytas pagrindas, abejonių nekyla. Byloje taip pat nustatyta, kad liudytojai A. P., L. M. ir R. S. buvo Muitinės kriminalinės tarnybos Narkotikų skyriaus pareigūnai. Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 3 p. nurodyta, kad Muitinės sistemų padaliniai, kuriems pavedama operatyvinė veikla ir kurių pareigūnai įgaliojami ją vykdyti, yra operatyvinės veiklos subjektai, turintys Operatyvinės veiklos įstatymo 7 str. numatytas teises. Todėl daroma išvada ir apie tai, kad jau paminėti pareigūnai atlikti įstatyme numatytus operatyvinius veiksmus turėjo įstatyme numatytus įgaliojimus. Be to, šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta apie tai, kad tiriant nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų 2010 m. spalio mėnesį, pareigūnai neatliko jokių operatyvinio tyrimo veiksmų, kurių metu gautais duomenimis grindžiami R. Ž. pareikšti kaltinimai. Nebuvo atliekami tokie veiksmai (nusikalstamos veikos imitacijos modelis ir kt.), kuriems atlikti reikia motyvuotos teismo nutarties ar prokuroro sankcijos. Byloje nustatyta, kad pareigūnai L. M., V. M. ir R. S. 2010 m. spalio 19 d. vakare Vilniuje Savanorių pr. stebėjo ar iš miesto išvažiuos R. Ž. vairuojamas automobilis, jį pastebėję tarnybiniu automobiliu važiavo iš paskos, o R. Ž. sustojus degalinėje, jį sulaikė, apžiūrėjo jo vairuotą automobilį „Chrysler Voyager“ ir surado jame narkotines medžiagas.

Nors automobilio apžiūra buvo atlikta dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas teigti, kad narkotinės medžiagos R. Ž. vairuojamame automobilyje buvo surastos ir paimtos jau ne Operatyvinės veiklos įstatymo, o BPK nustatyta tvarka ir šį tyrimo veiksmą atlikusių pareigūnų veiksmai buvo teisėti. BPK 2 str. nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Lietuvos Respublikos muitinė BPK 165 str. yra nurodyta kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. BPK 166 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas taip pat ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius, o BPK 172 str. 2 d. 1 p. nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos. Būtent tokie proceso veiksmai buvo atlikti ir šioje byloje. Iš bylos matosi, kad Muitinės kriminalinės tarnybos narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnai L. M., V. M. ir R. S., sulaikę R. Ž. ir patikrinę jo vairuotą automobilį, patys nustatė nusikalstamos veikos požymius ir teisėtai atliko būtinus proceso veiksmus. 2010 m. spalio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolą surašė vyr. tyrėjas R. S., automobilio „Chrysler Voyager“ apžiūra atlikta vadovaujantis BPK 179 ir 207 straipsniais, darant apžiūrą, kurios metu buvo surastos ir paimtos narkotinės medžiagos, taip pat dalyvavo tyrėjas L. M., inspektorius V. M. ir pats sulaikytasis R. Ž.. Nors apžiūros protokole pažymėta, kad R. Ž. pasirašyti protokole atsisakė, pats R. Ž. neneigia, kad automobilis buvo apžiūrėtas jo sulaikymo vietoje, o teisme pats parodė, kad apžiūros protokolo nepasirašė dėl to, kad jam reikėjo advokato. Iš bylos taip pat matosi, kad prie degalinės apžiūrėję automobilį ir surašę apžiūros protokolą, pareigūnai apžiūrėtą transporto priemonę, jame rastus paketus ir patį sulaikytąjį R. Ž. iš karto pristatė į ikiteisminio tyrimo įstaigą Klaipėdoje. Byloje yra tyrėjo R. S. tarnybinis pranešimas apie R. Ž. vairuojamame automobilyje surastas narkotines medžiagas, o ant to paties pranešimo yra Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko 2010 m. spalio 20 d. rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 260 str. 3 d. ir šį tyrimą pavesti atlikti tyrėjai D. V. (1 t., 181 b. l.). Tą pačią naktį ši tyrėja atliko kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, dar kartą apžiūrėjo automobilyje „Chrysler Voyager“ rastus ir paimtus daiktus. Iš 2010 m. spalio 20 d. laikino sulaikymo protokolo matosi, kad R. Ž. buvo sulaikytas vadovaujantis BPK 140 str., protokole nurodyta, kad jis sulaikytas 2010 m. spalio 20 d., 0.45 val. Visi jau išdėstyti bylos duomenys dar kartą patvirtina, kad duomenys, kuriais buvo grindžiami kaltinimai R. Ž., buvo gauti ne Operatyvinės veiklos įstatymo, o BPK nustatyta tvarka. R. Ž. automobilis buvo apžiūrėtas ir jame surastos narkotinės medžiagos paimtos irgi atliekant BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Teisme apklausti liudytojai L. M., V. M. ir R. S. iš tikrųjų parodė apie tai, kad apžiūros metu automobilis „Chrysler Voyager“ buvo ne tik fotografuojamas, bet dar ir filmuojamas videokamera, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl prie bylos nebuvo pridėti vaizdo įrašai. Šių liudytojų parodymai jau buvo išdėstyti, iš jų matosi, kad L. M., V. M. ir R. S. tiksliai negalėjo nurodyti nei filmavimo aplinkybių, nei priežasčių, dėl kurių prie bylos nebuvo pridėti vaizdo įrašai, R. S. parodė, kad filmavo jis, bet darė tai su pertraukomis, nefilmavo tuo metu, kai pats automobilyje ieškojo galimai paslėptų daiktų. Jo nuomone, vaizdo įrašai tiesiog galėjo likti videokameroje ir jis jų tyrėjai neperdavė. Prieštaravimų yra ir L. M., V. M. bei R. S. parodymuose apie tai, kuris iš apžiūros metu surastų paketų buvo perplėštas ir patikrinta, kokia jame yra medžiaga. Liudytojai teisme parodė, kad šių aplinkybių jie jau negali tiksliai prisiminti, nes po įvykio praėjo daug laiko. Pažymėtina tai, kad nors vaizdo įrašų nepridėjimą prie bylos teismas įvardijo kaip tyrimo veiksmo trūkumą, pačiame skundžiamame nuosprendyje nurodyta apie tai, kad tokių įrašų darymo faktą nustatė tik pats teismas remdamasis nors ir prieštaringais, tačiau teisiamajame posėdyje duotais L. M., V. M. ir R. S. parodymais. Kolegijos nuomone, šiuo atveju daryti kategorišką išvadą apie tai, kad automobilio apžiūros metu tikrai buvo daromas vaizdo įrašas, iš viso nebuvo pagrindo, nes to nepatvirtina kiti bylos duomenys. Abejoti teisme apklaustų pareigūnų parodymų objektyvumu nėra pagrindo, tačiau negalima atmesti ir galimybės, kad apklausti teisme po keleto mėnesių po įvykio liudytojai galėjo ir sąžiningai suklysti, ir tiesiog kai kurių aplinkybių neprisiminti, apie ką jie teisme nurodė ir patys. Be to, iš bylos matosi, kad apklausti liudytojais ikiteisminio tyrimo metu L. M., V. M. ir R. S. apie jokius apžiūros metu darytus vaizdo įrašus iš viso nieko nebuvo parodę. Teisme apklausiant V. M. ir R. S., jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 53-54, 55-53) buvo perskaityti ir šie liudytojai patvirtino, kad tie jų parodymai yra teisingi. Iš paties apžiūros protokolo (1 t., 190-195) irgi matosi, kad jame jokių įrašų apie vaizdo įrašo darymą nėra, protokole nurodyta, kad apžiūros metu tik fotografuota skaitmeniniu fotoaparatu „Sony“, prie protokolo pridėtos dvi fotolentelės su fotonuotraukomis. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir jau išdėstyti dar vienos liudytojos tyrėjos D. V. parodymai. Ji parodė, kad 2010 m. spalio 20 d. naktį pareigūnai jai pateikė tik du paketus, apžiūros protokolą ir fotolenteles, apie jokį filmavimą nebuvo jokios kalbos ir apie tai ji nieko nežino.

Jau buvo nurodyta apie tai, kad pagal BPK 20 str. 4 d. reikalavimus įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Tačiau pagal galiojančią teismų praktiką nustatytos duomenų gavimo tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys jau negali būti įrodymais. Tuo atveju, kai nustatoma, kad duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir juos renkant nebuvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, duomenys pripažįstami įrodymais (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-398/2006). Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo ne tik apie prie bylos nepridėtus vaizdo įrašus, tačiau nurodė ir apie tai, kad apžiūros metu rasti paketai su narkotinėmis medžiagomis nebuvo supakuoti į specialias pakuotes, jau po to iš pradžių buvo tiriamos pačios narkotinės medžiagos, o tik po to atliktas daktiloskopinis tyrimas, iš viso neatlikti DNR ir mikrodalelių tyrimai. Teismo nuomone, dėl to buvo neišnaudota ir prarasta galimybė identifikuoti asmenį, kontaktavusį su apžiūros metu paimtais daiktais. Galima sutikti, kad paminėti ikiteisminio tyrimo trūkumai yra pagrįsti, tačiau tai, kolegijos nuomone, nėra tie bylos duomenų gavimo tvarkos pažeidimai, kurie duotų pagrindą suabejoti tų duomenų patikimumu arba kurie būtų suvaržę R. Ž. teises. Apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas narkotinių medžiagų suradimo ir paėmimo faktas, surašytas nepažeidžiant BPK 179 str. ir 207 str. reikalavimų, apžiūrėti ir paimti objektai (paketai su narkotinėmis medžiagomis ir kiti daiktai) smulkiai aprašyti, daiktai nufotografuoti, o pats apžiūros protokolas pasirašytas visų darant apžiūrą dalyvavusių asmenų, išskyrus protokolą atsisakiusį pasirašyti R. Ž.. Apžiūros protokole užfiksuoti bylos duomenys buvo patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais teisiamajame posėdyje ne tik betarpiškai ištyrus apžiūros protokolą, bet ir liudytojais apklausus apžiūrą atliekant dalyvavusius pareigūnus, taip pat ir liudytojos tyrėjos D. V. parodymais. Todėl daroma išvada, kad apžiūros protokolas pagrįstai buvo pripažintas įrodymu.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad nors konstatavęs patį automobilyje „Chrysler Voyager“ dviejų rūšių narkotinių medžiagų suradimo ir paėmimo faktą, pirmosios instancijos teismas R. Ž. kaltu dėl neteisėto disponavimo heroinu nepripažino dėl kitų aplinkybių. Nuosprendyje nurodoma apie tai, kad paketas su heroinu automobilyje buvo surastas po vairuotojo sėdyne atlošo pusėje ir nebuvo akivaizdžiai matomas. Be to, tas automobilis priklausė ne R. Ž., o kitam asmeniui, R. Ž. juo naudojosi ne daugiau kaip 2 dienas iki sulaikymo. Dėl to buvo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina tik tai, jog heroinas automobilyje buvo surastas, tačiau duomenų nepakankamumas neleidžia teismui būti viduje įsitikinusiam, kad R. Ž. šią narkotinę medžiagą neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokios teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinkančios bylos aplinkybių. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam, tačiau abejonės kaltinamojo naudai gali būti aiškinamos tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Kolegijos nuomone, teismas, spręsdamas R. Ž. kaltės klausimą, visų galimybių pašalinti abejones neišnaudojo, be to, neįvertino įrodymų visumos ir tų bylos aplinkybių, kurios buvo nustatytos pačiame teisiamajame posėdyje. Taip pat pažymėtina, kad teismas faktiškai neįvertino paties R. Ž. parodymų patikimumo ir nuosprendyje neišdėstė tų parodymų analizės. Jau buvo nurodyta apie tai, jog konstatavęs, kad byloje nėra surinkta duomenų apie R. Ž. veiksmus Vilniuje 2010 m. spalio 19 d., nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju kaltinamojo parodymų įtikinamumas nevertinamas. Be to, pažymėjęs, kad R. Ž. nebuvo kaltinamas neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų kanapių (ir jų dalių) turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, nuosprendyje teismas nurodė, kad neturi pagrindo svarstyti klausimo, koks buvo šios nusikalstamos veikos tikslas. Todėl R. Ž. teisme parodžius, kad didelį kiekį kanapių jis įsigijo vartoti sau pačiam, teismas jo nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 260 str. 3 d. į BK 259 str. 1 d. Tai, kad teismas neįvertino ir paties kaltinamojo parodymų patikimumo, irgi rodo, kad įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodoma, kad R. Ž. parodymai yra ne tik neįtikinantys ir nelogiški, bet ir nenuoseklūs. Iš bylos matosi, kad nors ir nepripažindamas savo kaltės dėl neteisėto disponavimo heroinu, R. Ž. savo parodymus keitė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinta, kad kai kaltinamasis ar kitas asmuo keitė parodymus, teismas privalo nurodyti, kuriuos parodymus atmeta ir kodėl. Teismas šio reikalavimo irgi nesilaikė, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė tik R. Ž. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje.

Pirmosios instancijos teisme R. Ž. dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2010 m. spalio mėn., prisipažino kaltu iš dalies ir parodė, kad prieš sulaikymą 3-4 savaitėms buvo išvykęs į Olandiją, ten parūkė „žolės“, tai jam patiko ir grįžęs į Lietuvą nusprendė nusipirkti kanapių savo paties vartojimui. Prieš 3-4 dienas iki sulaikymo su iš matymo pažįstamu vaikinu susitarė, kad šis parduos jam už 5000 Lt 1 kg kanapių. Taip pat susitarė, kad jis paliks savo automobilį neužrakintą prie šalia Kauno esančios kavinės „Bajorkiemis“, daiktų dėtuvėje paliks pinigus, o narkotinės medžiagos bus įdėtos į jo automobilį. 2010 m. spalio 19 d. iš A. M. pasiskolintu automobiliu jis išvažiavo iš Klaipėdos į Vilnių, kur ketino apžiūrėti ir galbūt pirkti automobilį „Mercedes Benz“. To automobilio nepamatė, nes jis buvo remontuojamas. Apie 21-22 val. važiuodamas iš Vilniaus sustojo prie kavinės „Bajorkiemis“, automobilio dėtuvėje paliko 5000 Lt ir nuėjo pavalgyti. Grįžęs ant galinės sėdynės rado padėtą paketą su „žole“, jį uždengė savo striuke. Paskui važiavo į Klaipėdą ir sustojo „Orlean“ degalinėje papildyti kuro. Išlipus iš automobilio, prie jo privažiavo kitas automobilis, prie jo pribėgo keli vyriškiai, paguldė ant žemės ir surakino rankas antrankiais. Kaip buvo daroma automobilio apžiūra, nematė, nes gulėjo ant žemės. Paskui vyriškiai rodė jam granules, klausė, ar tai jo daiktai, o ką jis atsakė, nežino, nes tuo metu buvo sutrikęs, apžiūros protokolo nepasirašė, nes jam reikėjo advokato. Tuo pasiskolintu automobiliu jis važinėjo dar dvi dienas iki sulaikymo, tačiau jo neapžiūrinėjo, o iš kur po sėdyne atsirado paketas su heroinu, nežino. Spėja, kad gal jį įdėjo tas pats žmogus, iš kurio jis pirko kanapes. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad po to, kai teismas apklausė liudytojus L. M., V. M. ir R. S., kurie parodė, kad iš Vilniaus R. Ž. nesustodamas nuvažiavo iki pat „Orlean“ degalinės, kurioje buvo sulaikytas, R. Ž. savo prieš tai teisme duotus parodymus pakeitė. Jis jau parodė, kad iš tikrųjų iš Vilniaus važiavo iki „Bajorkiemio“, ten nusipirko narkotinių medžiagų („žolės“), po to, norėdamas dar kartą pasikalbėti dėl automobilio, vėl grįžo į Vilnių, o jau po to važiavo iki „Orlean“ degalinės.

Šie R. Ž. parodymai išsamiau išdėstyti ir skundžiamame, ir šiame nuosprendyje. Tačiau iš bylos matosi, kad ankstesnių apklausų metu nuteistasis apie kai kurias aplinkybes buvo parodęs kitaip. Pirmą kartą apklaustas įtariamuoju 2010 m. rugpjūčio 27 d. dėl jau aptartos ankstesnės nusikalstamos veikos R. Ž. apie tai, kad pats vartoja narkotikus, nieko neparodė, nurodė, kad anksčiau nepagrįstai buvo nuteistas už narkotikų platinimą, tačiau iš tikrųjų jis su tuo niekaip nesusijęs (1 t., 152-153 b. l.). 2010 m. spalio 6 d. apklaustas liudytoju jis jau parodė, kad apie narkotikus žino tik tiek, kiek yra matęs per televiziją ir skaitęs spaudoje (1 t., 167-168 b. l.). Pirmą kartą apklaustas įtariamuoju po sulaikymo, 2010 m. spalio 20 d. jis iš viso atsisakė duoti bet kokius parodymus ir nurodė, kad tai padarys teisme (2 t., 100-101 b. l.). Papildomai apklaustas įtariamuoju 2010 m. spalio 26 d. R. Ž. jau davė panašius parodymus į tuos, kuriuos davė teisme. Parodė, kad pats kartais „parūko žolę“. Dėl kanapių pirkimo susitarė su tik iš matymo pažįstamu vaikinu, kurio vardo ir pavardės nežino. 2010 m. spalio 19 d. vakare automobiliu grįždamas iš Vilniaus prie „Bajorkiemio“ kavinės paliko automobilį neužrakintą, daiktų dėtuvėje paliko 5000 Lt, o grįžęs ant sėdynės rado paliktą paketą su „žole“. Šios apklausos metu buvo parodęs, kad tuo metu buvo ne nuėjęs valgyti, o užėjęs už kioskų. Taip kaip teisme R. Ž. nurodė ir savo sulaikymo aplinkybes, tačiau parodė, kad jį sulaikę vyriškiai po automobilio apžiūros rodė jam juodą plastikinį maišą, kuriame kažkas buvo įdėta. Iš kur tas maišas atsirado, nežino, o kad jį surado po vairuotojo sėdyne, jam pasakė jį sulaikę vyriškiai. Parodė, kad pasiskolintu automobiliu naudojosi dvi dienas iki sulaikymo, tačiau jo raktus pasiėmė iš paties A. M. maždaug prieš savaitę iki sulaikymo (2 t., 102-104 b. l.). Dar parodė, kad automobilyje surastas telefonas yra ne jo, važiuodamas į Vilnių telefono iš viso neturėjo, o dėl „žolės“ pirkimo detalių viskas buvo sutarta iš anksto.

Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. Ž. nurodė, kad patvirtina viską, apie ką jau parodė pirmosios instancijos teisme. Tačiau apklausos metu kai kurias aplinkybes patikslino. R. Ž. parodė, kad iš tikrųjų jis narkotinę medžiagą kanapes („žolę“) pradėjo vartoti ne grįžęs iš užsienio 2010 m., o 2007 m., kai buvo lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos. Per savaitę „žolę“ rūkydavo maždaug du kartus. Skelbimą apie Vilniuje parduodamą automobilį „Mercedes Benz“ rado internete. Nors pats verčiasi prekyba automobiliais, 2010 m. spalio 19 d. A. M. priklausančiu automobiliu nuvažiavo pasižiūrėti to parduodamo automobilio. Tai buvo C klasės „Mercedes“, už jį prašė 12000 Lt. Su savimi turėjo 5000 Lt, todėl dalį tų pinigų galėjo skirti užstatui. Vilniuje tą automobilį pardavinėjo žmogus vardu, atrodo, Sigis, bet jo jis nepažįsta ir kaip jį surasti nežino. Parodė, kad dėl kanapių pirkimo savo reikmėms buvo susitaręs su vaikinu vardu Tadas prieš kelias dienas iki kelionės į Vilnių. Tadą pažinojo iš matymo, nes irgi atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, kur jis gyvena, irgi nežino. Jis jau anksčiau žmonių klausdavo, kas gali parduoti „žolės“, o tada jam paskambino tas Tadas ir jie susitiko Klaipėdoje. Susitarė, kad jis paliks neužrakintą automobilį netoli Kauno, prie „Bajorkiemio“, dėtuvėje paliks 5000 Lt, o grįžęs ras automobilyje paliktą „žolę“. Suprato, kad „žolė" buvo Kaune, o kodėl jos jam neatvežė į Klaipėdą, nežino, bet su Tado pasiūlytomis sąlygomis sutiko. Kad automobilyje palikęs pinigus gali būti apgautas, negalvojo. 2010 m. spalio 19 d. pasiskolintu automobiliu nuvykęs į Vilnių planuojamo apžiūrėti automobilio nerado. Tada vakare iš Vilniaus nuvažiavo prie „Bajorkiemio“, paliko automobilį ir jo dėtuvėje įdėtus 5000 Lt, o po kažkiek laiko grįžęs rado ant sėdynės paliktą paketą su „žole“. Po to vėl nuvažiavo į Vilnių dėl planuoto pirkti automobilio, šį kartą jį jam jau parodė, bet automobilio pardavėjui pasakė, kad apsispręs dėl jo pirkimo po pokalbio su šeima. Po to iš Vilniaus važiavo į Klaipėdą, sustojo netoli Kryžkalnio esančioje degalinėje ir ten buvo sulaikytas. Kaip automobilyje buvo surastos narkotinės medžiagos, nematė, nes tuo metu gulėjo ant žemės surakintomis rankomis. Pripažįsta, kad kanapes nusipirko savo reikmėms, o iš kur po automobilio sėdyne atsirado paketas su heroinu, nežino, bet jis jam nepriklauso ir jis to paketo nematė. Kad heroiną jam galėjo „pakišti“ pareigūnai, negali nei patvirtinti, nei paneigti, bet heroinas ne jo. Sulaikymo vietoje pareigūnai klausė, ar surasti narkotikai yra jo, tačiau jis jiems į klausimą neatsakė ir nieko neaiškino. Jo daugiau nieko ir neklausinėjo, o iš karto nuvežė į Klaipėdą. Po to patikslino, kad sulaikymo vietoje pareigūnai ištraukė kažkokį maišą ir jį atrišo. Jis jiems pasakė, kad „čia rimtos bėdos“ ir kad nieko nekalbės, kol neturės advokato. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaičius visus jau išdėstytus ankstesnius R. Ž. parodymus ir pasiūlius paaiškinti, kodėl dalis parodymų yra pakeisti, nuteistasis paaiškino, kad pirmosios apklausos metu tyrėjui apie narkotikų vartojimą pasakoti nematė reikalo. Be to, tą dieną „žolės“ nebuvo vartojęs. Kad kitos apklausos metu būtų parodęs, jog apie narkotikus žino tik iš televizijos, jau neprisimena. Perskaičius šiame nuosprendyje jau paminėtus du toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo tyrimo aktus, R. Ž. neigiamų jų rezultatų negalėjo paaiškinti, parodė, kad paskutinį kartą kanapes rūkė prieš 2-3 dienas iki sulaikymo.

Iš to, ką R. Ž. parodė teisme ir buvo anksčiau parodęs ikiteisminio tyrimo metu, kolegija daro išvadą, kad didžioji dalis šių parodymų tikrai neįtikinanti ir net nelogiška. Nors teismas pagrįstai nurodė, kad duomenys apie tai, ką R. Ž. veikė Vilniuje 2010 m. spalio 19 d., nenustatyti, tačiau tikėti apie tai duotais paties nuteistojo R. Ž. parodymais irgi nėra pagrindo. Kad nuteistasis būtų važiavęs iš Klaipėdos į Vilnių apžiūrėti automobilio net nepasidomėjęs, ar tikrai galės jį apžiūrėti ir kad nežino jokių tą automobilį tariamai pardavinėjusio asmens duomenų, prieštarauja netgi logikos dėsniams. Dar labiau neįtikėtini jo parodymai, kad jis susitarė su tik iš matymo pažįstamu asmeniu dėl kanapių pirkimo Klaipėdoje, paliko neužrakintą automobilį netoli Kauno ir netgi paliko automobilyje 5000 Lt, o vėliau rado ant automobilio sėdynės paketą kanapių netgi nematęs, kas tas narkotines medžiagas į automobilį padėjo. Iš to, kaip proceso metu R. Ž. savo parodymus keitė, taip pat matosi, kad keisdamas parodymus nuteistasis tiesiog tuos parodymus derino prie vis naujų paaiškėjančių bylos aplinkybių. Tik tuo paaiškinama, kad parodymus apie ne vieną, o du nuvažiavimus į Vilnių nuteistasis davė teisme apklausus jį sulaikiusius pareigūnus. Pagrįsti ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad R. Ž. prisipažino kaltu dėl neteisėto disponavimo kanapėmis tik todėl, kad niekaip kitaip negalėjo paaiškinti ant automobilio sėdynės rasto narkotinių medžiagų paketo, dar ir uždengto jo striuke. Tačiau nuteistojo parodymai apie tai, kad šias narkotines medžiagas nuteistasis tikrai pirko savo reikmėms, o ne pardavimui ar kitokiam platinimui, kolegijos nuomone, yra ne tik neįtikinantys, bet ir paneigti. Pirmiausia tokia išvada daroma dėl to, kad R. Ž. automobilyje buvo surastas didelis kanapių (ir jų dalių) kiekis. Kad nuteistasis tokį kiekį narkotinių medžiagų būtų pirkęs sau, ir dar jau aptartomis jo paties nurodytomis aplinkybėmis, neįtikėtina. Kita vertus, nuteistojo parodymus, kad jis 2010 m., o pagal vėliau pakeistus parodymus, kad nuo 2007 m. kanapes vartojo pats, visiškai paneigia du kartus, t. y. 2010 m. rugpjūčio 26 d. ir sulaikymo dieną, t. y. 2010 m. spalio 20 d., atliktų nuteistojo šlapimo tyrimų rezultatai. Iš jų matosi, kad jo šlapime nerasta jokių narkotinių medžiagų, taip pat ir kanapių pėdsakų. Be to, šių tyrimų rezultatus patvirtina ir BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka perskaityti ankstesni paties R. Ž. parodymai, kad jis jokių narkotinių medžiagų pats nevartojo. Tai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad jo vairuotame automobilyje surastu dideliu kiekiu kanapių (ir jų dalių) nuteistasis neteisėtai disponavo turėdamas tikslą tenkinti ne savo asmeninius poreikius.

Duoti teisingus parodymus yra kaltinamojo teisė, bet ne pareiga, tačiau priimdamas nuosprendį teismas turėjo įvertinti ir R. Ž. parodymų patikimumą, juose esančius esminius prieštaravimus ir jų neatitikimą kitoms abejonių nekeliančioms nustatytoms bylos aplinkybėms. Juo labiau, į tai turėjo būti atsižvelgta sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimus ir vertinant kitus R. Ž. kaltę patvirtinančius įrodymus.

Kolegijos nuomone, teismo išvada, kad vien tik heroino suradimo automobilyje faktas nepatvirtina kaltinamojo kaltės dėl neteisėto disponavimo šia narkotine medžiaga, yra nepagrįsta. Kolegija daro išvadą, jog išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad R. Ž. neteisėtai disponavo ne tik dideliu kiekiu narkotinių medžiagų kanapių (ir jų dalių), bet ir kaltinime nurodytu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos heroino. Pirmiausia tai patvirtina jau nurodytas įvykio vietos (automobilio „Chrysler Voyager“, kurį vairavo R. Ž.) apžiūros protokolas ir šios apžiūros metu automobilyje surastos narkotinės medžiagos. Be to, nuteistojo kaltę patvirtina ir kiti teisme išnagrinėti ir jau išvardinti rašytiniai įrodymai: daiktų apžiūrų protokolai, specialisto išvados apie surastuose paketuose esančių narkotinių medžiagų rūšį ir kiekį, taip pat kiti dokumentai. Kad R. Ž. neteisėtai disponavo ne tik kanapėmis, bet ir heroinu, patvirtina ir jau išdėstyti liudytojų L. M., V. M., R. S., D. V., o iš dalies ir liudytojų S. J., A. M., nuteistojo A. Č. ir netgi paties R. Ž. parodymai. Nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Iš nuosprendžio matosi, kad netiesioginių R. Ž. kaltės įrodymų pirmosios instancijos teismas neįvertino, nors šie įrodymai irgi buvo išnagrinėti tame pačiame teisiamajame posėdyje.

Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad sprendžiant R. Ž. kaltės dėl disponavimo heroinu klausimą, svarbią reikšmę turėtų paties sulaikyto kaltinamojo elgesys automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų suradimo bei paėmimo metu. Teismas padarė išvadą, kad apie R. Ž. elgesį galima būtų spręsti pagal tuo metu darytus vaizdo įrašus, kurie prie bylos nebuvo pridėti ir dėl kurių kolegija jau yra pasisakiusi šiame nuosprendyje. Iš bylos matosi, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo išreikalauti ir ištirti degalinės „Orlean“ pateikti vaizdo įrašai. Peržiūrėjus šiuos prie bylos pridėtus vaizdo įrašus buvo nustatyta, kad iš jų faktiškai matosi tik tai, kas vyko degalinės patalpos viduje, tuo tarpu R. Ž. sulaikymas ir jo vairuoto automobilio apžiūra neužfiksuoti. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nesant vaizdo įrašų, teismas neįvertino to, kad apie tas pačias aplinkybes parodymus davė liudytojai L. M., V. M. ir R. S.. Visi šie trys liudytojai teisme parodė ne tik apie automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų suradimo bei paėmimo aplinkybes, bet ir apie sulaikyto R. Ž. elgesį tuo metu. Visi trys liudytojai parodė, kad automobilio apžiūros metu L. M. sulaikytą R. Ž. laikė stovintį prie automobilio ir paketai su narkotinėmis medžiagomis buvo surasti jam tai matant. Tuo tarpu pats R. Ž. parodė, kad paketų suradimo ir paėmimo nematė, nes tuo metu surakintomis rankomis gulėjo šalia automobilio. Kolegija šiuo atveju sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad trijų pareigūnų parodymai nusveria nuteistojo parodymus ir juos paneigia. Be to, liudytojai L. M., V. M. vienodai parodė, kad automobilyje suradus abu paketus su narkotinėmis medžiagomis, R. Ž. buvo paklausta, ar jis žino, kas yra tie surasti daiktai ir kam jie priklauso. Tačiau R. Ž. jiems nieko neatsakė ir nieko nepaaiškino. Teisme apklausta liudytoja tyrėja D. V. irgi parodė apie tai, kad tą pačią naktį jai pristačius sulaikytąjį R. Ž., šis jai nieko neaiškino, o tik sėdėjo nuleidęs galvą. Iš 2010 m. spalio 20 d. automobilio apžiūros protokolo taip pat matosi, kad R. Ž. šio protokolo ne tik nepasirašė, bet nepareiškė jokių pastabų dėl šios apžiūros rezultatų. Be to, jis nepareiškė pastabų, o tik nepasirašė ir kito tą pačią naktį surašyto apžiūros protokolo, nors tos apžiūros metu testų rezultatai jau patvirtino, kad apžiūrėtuose paketuose yra narkotinės medžiagos kanapės (ir jų dalys) ir heroinas. Pažymėtina dar ir tai, kad liudytojų pareigūnų parodymus apie R. Ž. elgesį iš esmės patvirtino ir paties R. Ž. parodymai. Pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad pareigūnai jo iš tikrųjų klausė, kas yra ir kam priklauso automobilyje surasti daiktai, tačiau jis pareigūnams nieko neatsakė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. Ž. parodė, kad pareigūnams jam parodžius kažkokį maišą, į jį pažiūrėjęs jis ne tik pareigūnams atsisakė ką nors paaiškinti, bet ir pasakė, kad „čia rimtos bėdos“ ir kad neduos parodymų, kol nebus advokato. Išdėstyti bylos duomenys apie R. Ž. elgesį sulaikymo, narkotinių medžiagų suradimo ir paėmimo metu, o taip pat atliekant kitus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, kolegijos nuomone, leidžia padaryti išvadą, kad R. Ž. ne tik paketo su kanapėmis, bet ir po automobilio vairuotojo sėdyne surasto paketo su heroinu suradimas nebuvo joks netikėtumas ir staigmena, o tai patvirtina, kad jis žinojo ne tik apie kanapes, bet ir apie po sėdyne paslėptą heroiną.

Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matosi, kad nors teismas ir padarė išvadą, kad duomenų, patvirtinančių R. Ž. disponavimą heroinu, nepakanka, bet patį šių narkotinių medžiagų suradimo ir paėmimo faktą konstatavo ir pripažino įrodytu. Tačiau nuosprendyje teismas neaptarė nei paties nuteistojo, nei jokių kitų galimų versijų, kurios bent kiek pagrįstų paties teismo abejones, kad heroinas po vairuotojo sėdyne buvo paslėptas kokių nors kitų asmenų ir kad ši narkotinė medžiaga buvo ne R. Ž. žinioje. Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma apie tai, kad pats R. Ž. versijos apie tai, kad heroiną automobilyje padėjo patys to automobilio apžiūrą atlikę pareigūnai, net nebuvo iškėlęs. Tiesa, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka R. Ž. jau parodė, kad jis tokios versijos negali nei patvirtinti, nei paneigti, tačiau ją teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai neįtikinamą ir niekuo nepagrįstą. Manyti ar bent daryti prielaidą, kad patys pareigūnai suklastojo bylą ir patys padėjo, o po to surado automobilyje labai didelį kiekį heroino, kolegija nemato visiškai jokio pagrindo. Tuo tarpu paties nuteistojo versija, kad heroiną po automobilio sėdyne galėjo palikti tas pats asmuo, kuris ant automobilio sėdynės padėjo ir jo nusipirktą paketą su kanapėmis, kolegijos nuomone, irgi visiškai nepagrįsta. Šiame nuosprendyje jau buvo aptarti R. Ž. parodymai apie tai, kad jis iš tariamai nepažįstamo asmens nusipirko didelį kiekį kanapių. Jau buvo padaryta išvada, kad šie nuteistojo parodymai neįtikinantys ir jie yra tik R. Ž. bandymas sušvelninti savo padėtį ir išvengti griežtesnės atsakomybės. Tokios išvados motyvai irgi jau buvo išdėstyti. Dėl tų pačių priežasčių atmetama ir versija, kad nuteistojo nurodytas nenustatytas asmuo, kurio duomenų nežino pats nuteistasis, į automobilį įdėjo ne tik kanapes bet ir paketą su heroinu. Tokią galimybę paneigia dar ir tai, kad už 5000 Lt R. Ž. tariamai pardavęs 825,90 g kanapių asmuo tikrai nebūtų nuteistajam nežinant jam veltui pardavęs pagal neteisėtoje narkotikų prekyboje galiojančius įkainius žymiai brangiau kainuojančio labai didelio heroino kiekio. Kaip tik dėl šios priežasties atmetama ir galimybė, kad po automobilio sėdyne heroiną galėjo padėti ir pamiršti, o po to neieškoti ir kokie nors kiti tuo automobiliu naudojęsi asmenys. Tokia galimybė neįmanoma dar ir todėl, kad byloje nustatyta, jog R. Ž. tuo automobiliu naudojosi dar mažiausiai dvi dienas iki sulaikymo. Įvertinus šias išdėstytas bylos aplinkybes, daroma išvada, kad jos nors ir netiesiogiai, irgi patvirtina, kad heroiną po automobilio sėdyne paslėpė ir juo neteisėtai disponavo būtent R. Ž..

Skundžiamame nuosprendyje motyvuojant išvadas dėl R. Ž. kaltės, teismas nurodė dar ir apie tai, kad paketas su heroinu buvo rastas po vairuotojo sėdyne atlošo pusėje ir akivaizdžiai nebuvo matomas. Be to, šis automobilis priklausė ne R. Ž., kuris tuo automobiliu naudojosi tik dvi dienas iki sulaikymo. Apie tokias aplinkybes iš tikrųjų parodė pats R. Ž. ir šiuos jo parodymus tikrai patvirtina kiti bylos duomenys. Automobilio „Chrysler Voyager“ dokumentai tikrai patvirtina, kad šis automobilis priklausė ne nuteistajam, o A. M., kuris, remiantis bylos duomenimis, išvykęs į užsienį ir jo buvimo vieta nenustatyta. Tačiau jo žmona liudytoja A. M. patvirtino, kad jos į užsienį išvykusio vyro paliktu automobiliu galėjo pasinaudoti ir iš matymo pažįstamas R. Ž., nors kur šis „darbinis“ automobilis buvo laikomas, liudytoja parodė nežinojusi, ji tik paneigė, kad tuo automobiliu naudojosi ji pati. Tuo tarpu liudytojas S. J. parodė, kad automobilį „Chrysler Voyager“ jo serviso aikštelėje laikė A. M., tačiau tuo automobiliu naudojosi įvairūs asmenys. Kam duoti automobilio raktus telefonu jam pasakydavo pats A. M.. S. J. parodė, kad kitų asmenų sugrąžinamo automobilio jis neapžiūrinėdavo, o taip pat patvirtino, kad paskutinysis iš aikštelės tą automobilį pasiėmė būtent R. Ž.. Kam jam tas automobilis reikalingas, jis nežinojo, tačiau maždaug po savaitės iš užsienio jam paskambinęs A. M. pasakė, kad R. Ž. sulaikytas. Ivertinusi šiuos bylos duomenis, kolegija daro išvadą, kad jie ne tik nepagrindžia abejonių dėl R. Ž. kaltės, o priešingai, nors ir netiesiogiai, jo kaltę taip pat patvirtina. Tai kad nuteistasis narkotines medžiagas gabeno ne savo ir ne savo šeimos narių ar artimųjų automobiliais, yra visiškai suprantama, nes tai ne apsunkina, o tik palengvina nusikaltimų padarymą, o sulaikymo atveju tai suteikia papildomų galimybių bandyti išvengti atsakomybės. Todėl tai, kad R. Ž. pasinaudojo tik savo pažįstamo, be to, dar ir į užsienį išvykusio asmens automobiliu, gali patvirtinti tik tai, kad nuteistasis tą automobilį jau iš anksto buvo suplanavęs panaudoti kaip nusikaltimo priemonę. Be to, tokią išvadą patvirtina ir paties R. Ž. parodymai, ir kiti įrodymai. R. Ž. pats parodė, kad pasiskolintu automobiliu gabeno kanapes ir jos tikrai buvo surastos tame automobilyje. Tačiau tos pačios apžiūros metu, tame pačiame automobilyje buvo rastas ir heroinas. Nuteistojo parodymai apie tai, kad vienos rūšies narkotines medžiagas jis tuo pačiu automobiliu tikrai gabeno, o apie kitas narkotines medžiagas iš viso nieko nežinojo, kolegijos nuomone, jau patys savaime yra neįtikinantys. Galimybę, kad naudojęsis automobiliu tik dvi dienas iki sulaikymo, R. Ž. galėjo nepastebėti ir nežinoti apie po sėdyne paslėptą paketą su heroinu, kolegija irgi atmeta. Pirmiausia, dvi dienas iki sulaikymo ir pačią sulaikymo dieną kolegija kaip tik laiko pakankamai ilgu laiku, per kurį R. Ž. tariamai kažkieno paslėptą paketą su heroinu tikrai turėjo pastebėti. Šiuo atveju būtina įvertinti ir paties R. Ž. parodymus. Nuteistasis parodė, kad pasiskolinto automobilio jis neapžiūrinėjo, o tik patikrino tepalus ir pasižiūrėjo ar yra atsarginis ratas. Tačiau R. Ž. parodė ir apie tai, kad tuo automobiliu dvi dienas važinėjo po miestą, vežiojo juo savo vaiką, sulaikymo dieną važiavo iš Klaipėdos į Vilnių ir atgal, buvo sulaikytas nuvažiavęs labai didelį atstumą. Be to, nuteistasis nė vienos apklausos metu nieko neparodė apie tai, kad per visą tą laikotarpį tuo automobiliu bent trumpai būtų pasinaudojęs koks nors kitas asmuo. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad R. Ž., tiek laiko naudodamasis automobiliu, negalėjo vien tik sėdėti vairuotojo vietoje, o turėjo ir reguliuoti vairuotojo sėdynę, taip pat ir pamatyti, kas yra automobilio salone. Tuo tarpu teismo argumentas apie tai, kad po sėdyne paslėptas paketas nebuvo akivaizdžiai matomas, bylos aplinkybes irgi atitinka tik iš dalies. Iš prie to paties apžiūros protokolo matosi, kad automobilio ,,Chrysler Voyages“ salonas erdvus, tarp priekinių ir galinės sėdynės yra didelis atstumas, taip pat pakankamai didelis tarpas tarp vairuotojo sėdynės ir automobilio dugno. Iš prie apžiūros protokolo pridėtų fotonuotraukų (1 t., 194-195) matosi, kad po vairuotojo sėdyne padėtą paketą R. Ž. turėjo pastebėti net ir specialiai bei detaliai neapžiūrinėdamas automobilio salono.

Kolegijos nuomone, R. Ž. kaltę iš dalies patvirtina dar ir kito nuteistojo A. Č. parodymai. Jis parodė, kad seniai pažinojo R. Ž. kaip asmenį, prekiaujantį narkotikais ,,didmeninėmis“ kainomis. Nuo 2009 m. rugsėjo mėn. jis keletą kartų pirko sau heroiną būtent iš R. Ž., susitikdavo su juo mieste, paduodavo jam pinigus, o po keleto minučių R. Ž. automobiliu jam atveždavo heroino. A. Č. parodymai šiame nuosprendyje jau buvo išsamiai aptarti. Kolegija padarė išvadą, kad vienintelių A. Č. parodymų tikrai nepakako pripažinti R. Ž. kaltu dėl neteisėto disponavimo heroinu 2009 m. lapkričio mėn., todėl dėl šio kaltinimo teismas R. Ž. pagal BK 260 str. 3 d. pagrįstai išteisino. Tačiau tie patys A. Č. parodymai patvirtina kitus jau aptartus įrodymus, patvirtinančius R. Ž. kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis 2010 m. spalio mėn.

Visas šiame nuosprendyje jau išdėstytas nustatytas aplinkybes kolegija pripažįsta netiesioginiais R. Ž. kaltės įrodymais. Vertinant kiekvieną iš šių aplinkybių atskirai, jų pripažinti R. Ž. kaltu turbūt nepakaktų. Tačiau visos šios aplinkybės tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildančios, jos sudaro nuoseklią ir logišką R. Ž. apkaltinančių įrodymų grandinę. Tuo tarpu įvertinus visas šias aplinkybes dar ir kartu su kitais įrodymais, patvirtinančiais narkotinių medžiagų suradimą R. Ž. vairuotame automobilyje, šių įrodymų visuma, kolegijos nuomone, leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad R. Ž. 2010 m. spalio mėn. neteisėtai disponavo ne tik kanapėmis (ir jų dalimis), bet ir narkotine medžiaga heroinu.

Kad R. Ž. žinojo, koks buvo jo vairuotame automobilyje surastų kanapių (ir jų dalių) kiekis, pripažįsta pats nuteistasis. Tuo tarpu tos pačios apžiūros metu surastame kitame pakete buvo rasta 493,95 g rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 219,314 g narkotinės medžiagos heroino. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas rekomendacijas labai dideliu narkotinės medžiagos heroino kiekiu laikomas didesnis negu 10 g šios narkotinės medžiagos kiekis. Heroino, kuriuo neteisėtai disponavo R. Ž., kiekis šį kiekį viršija daugiau negu 20 kartų. Įvertinus tai, jau aptartas šiame nuosprendyje bylos aplinkybes, taip pat ir tai, kad R. Ž. ankstesniu teismo nuosprendžiu jau buvo nuteistas būtent už heroino platinimą, daroma išvada, kad R. Ž. suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės, žinojo, kad tai heroinas ir žinojo koks jo kiekis. Neteisėtai disponuodamas labai dideliu kiekiu heroino, taip pat ir dideliu kiekiu kanapių (ir jų dalių) nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tai reiškia, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Nuteistasis tuo pačiu metu neteisėtai disponavo dviejų rūšių narkotinėmis medžiagomis – dideliu kiekių kanapių (ir jų dalių) ir labai dideliu kiekiu heroino, tačiau tai jis padarė tais pačiais veiksmais ir veikdamas vieninga tyčia. Todėl toks neteisėtas disponavimas skirtingų rūšių narkotinėmis medžiagomis laikomas viena nusikalstama veika, kurią kolegija kvalifikuoja pagal BK 260 str. 3 d.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nes kaltinimo dalis dėl neteisėto labai didelio kiekio heroino įgijimo nepasitvirtino. Šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta apie tai, kad BK 260 str. 3 d. nurodytos veikos turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos (išvedamos) iš kitų BK 260 str. nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Kolegija jau buvo nurodžiusi apie tai, kad šioje byloje aplinkybės, kuriomis R. Ž. didelį kiekį kanapių ir labai didelį kiekį heroino neteisėtai įgijo, liko nenustatytos ir ši nusikalstama veika yra neįrodyta. Todėl skundžiamu nuosprendžiu teismas pagrįstai jau pašalino kaltinimo dalį dėl neteisėto kanapių įgijimo, o šiuo nuosprendžiu kolegija dėl tų pačių priežasčių šalina ir kaltinimo dalį dėl neteisėto heroino įgijimo.

Tačiau šiuo nuosprendžiu kolegija pripažįsta įrodytu, kad R. Ž. iki 2010 m. spalio 20 d., apie 00 val. 45 min., tiksliau nenustatytą laikotarpį, automobiliu ,,Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno ir jame laikė 825,90 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) bei 219,314 g narkotinės medžiagos heroino, kol 2010 m. spalio 20 d., apie 00. val. 45 min., Raseinių r. Pikelių k. esančioje „Orlean Lietuva“ degalinėje jį sustabdė ir automobilio apžiūros metu narkotines medžiagas surado ir paėmė Muitinės kriminalinės policijos pareigūnai. Tokiu būdu R. Ž. neteisėtai gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Ši pripažinta įrodyta R. Ž. nusikalstama veika jau buvo aprašyta ir šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas R. Ž. pagal kaltinimo dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu heroino ne išteisino, o tik šią kaltinimo dalį pašalino ir nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 259 str. 1 d. Todėl šiuo atveju skundžiamo nuosprendžio dalis ne naikinama, o keičiama dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. R. Ž. nusikalstama veika iš BK 259 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK 260 str. 3 d.

Skiriant R. Ž. bausmę teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kolegija taip pat sutinka ir su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmės skyrimo R. Ž. motyvais, išskyrus tai, kad šiuo nuosprendžiu jam bausmė skiriama ne už nesunkų, o už labai sunkų nusikaltimą. Jokių R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant bausmę kolegija atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, o taip pat į nuteistojo asmenybę. Nustatyta, kad R. Ž. 2004 m. liepos 8 d. teismo nuosprendžiu jau buvo nuteistas pagal BK 249 str. 1 d. ir BK 260 str. 1 d. Jau buvo nurodyta apie tai, kad tuo nuosprendžiu jis buvo nuteistas taip pat ir už narkotinės medžiagos heroino platinimą. Šis jo teistumas neišnykęs, o tai reiškia, kad R. Ž., vėl padaręs analogišką nusikalstamą veiką, jokių išvadų nėra padaręs, naujas labai sunkus nusikaltimas padarytas ne atsitiktinai ir tai yra jau susiformavusių nuteistojo nuostatų daryti nusikalstamas veikas padarinys. Ši aplinkybė parodo didesnį R. Ž. asmenybės pavojingumo laipsnį. Skirti R. Ž. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra jokio pagrindo, nes tam nėra nei BK 62 str. 1 d., 2 d. numatytų būtinų sąlygų, nei jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl nuteistajam skiriama bausmė BK 260 str. 3 d. sankcijos ribose. Kolegija atsižvelgia į jau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes. Tačiau atsižvelgia ir į tai, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies, R. Ž. pripažintas kaltu tik dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo ir laikymo, tačiau nebuvo pripažintas kaltu dėl neteisėto tų medžiagų įgijimo. Todėl R. Ž. skiriama bausmė kiek mažesnė už tą, kurią prašoma paskirti prokuroro apeliaciniame skunde.

Iš bylos matosi, kad R. Ž., atlikęs dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2007 m. rugpjūčio 24 d. teismo nutartimi buvo paleistas lygtinai neatlikus 2 metų 7 mėnesių ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmės. Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria R. Ž. pagal BK 260 str. 3 d. išteisintas dėl veikos, padarytos 2009 m. spalio mėn., yra pagrįsta ir paliekama galioti. Tuo tarpu šiuo nuosprendžiu R. Ž. pripažįstamas kaltu naują nusikalstamą veiką padaręs 2010 m. spalio 20 d. Tai reiškia, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta jau pasibaigus anksčiau paskirtos neatliktos bausmės laikotarpiui, todėl pridėti R. Ž. dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės vadovaujantis BK 64 str. nėra pagrindo. Iš bylos taip pat matosi, kad skundžiamu nuosprendžiu paskyrus R. Ž. laisvės atėmimo bausmę pagal BK 259 str. str. 1 d., nuteistasis, pasibaigus šios bausmės laikui, nuosprendžiui dar neįsiteisėjus, 2012 m. balandžio 20 d. iš pataisos namų buvo paleistas (4 t., 59 b. l.). Todėl nustatoma, kad pagal BK 260 str. 3 d. paskirtos bausmės pradžia turi būti skaičiuojama nuo R. Ž. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Taip pat, vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę turi būti įskaitytas R. Ž. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2012 m. balandžio 20 d.

Prokuroras apeliaciniame skunde dar ir prašo konfiskuoti R. Ž. turtą. Skunde prašoma, vadovaujantis BK 72 str. 5 d., iš nuteistojo konfiskuoti automobilio „Chrysler Voyager“ vertę atitinkančią 10000 Lt piniginę sumą. Šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas nepagrįstas. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nurodytą automobilį pripažino nusikalstamos veikos priemone, tačiau jo nekonfiskavo dėl dviejų priežasčių. Buvo atsižvelgta į tai, kad R. Ž. padaryta nusikalstama veika priskiriama tik nesunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, teismas padarė išvadą, kad nurodyto automobilio savininkas buvo ne pats nuteistasis, o A. M., kuris nežinojo, neturėjo ir negalėjo žinoti, kad R. Ž., laikinai naudodamasis jo automobiliu, gali panaudoti jį padarant nusikaltimą.

Nors nuteistojo R. Ž. nusikalstama veika šiuo nuosprendžiu perkvalifikuojama į BK 260 str. 3 d., konfiskuoti nurodytą automobilį vis tiek nėra pagrindo. Pagal BK 72 str. 4 d. 1 p. nuostatas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Apeliaciniame skunde pats prokuroras pripažįsta, jog byloje tikrai nėra duomenų, kad A. M. žinojo, kokiems tikslams R. Ž. panaudos jo automobilį. Tačiau, prokuroro nuomone, šiuo atveju turtas galėtų būti konfiskuojamas vadovaujantis BK 72 str. 5 d. nuostatomis. Skunde nurodoma, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185/2010).

Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir kolegija juos atmeta. BK 72 str. 5 d. nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio savininko nežinojimas apie nusikaltimą, padarytą panaudojus jam priklausantį automobilį, kaip tik ir yra viena iš įstatymo leidėjo nurodytų „kitų priežasčių“, esant kurioms turtas galėtų būti konfiskuotas vadovaujantis BK 72 str. 5 d. Tačiau šiuo atveju apeliantas neteisingai interpretuoja baudžiamąjį įstatymą. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185/2010, apie kurią paminėta skunde, matosi, kad toje byloje, vadovaujantis BK 72 str. 5 d., iš nuteistojo S. K. buvo nuspręsta konfiskuoti ne nusikaltimo priemonę (pastatus, kuriuose buvo auginamos ir gaminamos narkotinės medžiagos), o šio konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi šioje byloje turtas buvo konfiskuotas esant visai kitokioms aplinkybėms. BK 72 str. 5 d. paminėtos „kitos priežastys“ yra tokie atvejai, kai konfiskuotinas turtas yra išmainytas, iššvaistytas, kaltininkas už jį įsigijo kokių nors daiktų, kuriuos konfiskuoti būtų netikslinga ir pan. Tačiau konfiskuoti turtą, kuris priklauso kitam asmeniui, nenustačius, kad tas asmuo, perleisdamas turtą kaltininkui, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti, negalima, nes tokiu atveju nėra tam būtinų BK 72 str. 4 d. numatytų aplinkybių. Dėl šių priežasčių tenkinti prokuroro skundą ir konfiskuoti turtą pagal šiame skunde dėstomus argumentus nėra pagrindo. Pagrįstai nusprendęs, kad konfiskuoti automobilį „Chrysler Voyager“ nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nusprendė ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, o automobilį grąžinti jo savininkui A. M..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo R. Ž. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo R. Ž. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Į paskirtą bausmę įskaityti R. Ž. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2012 m. balandžio 20 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.