Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-672-555/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-23
Bylos Nr.: e2A-672-555/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18156-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sanex invest“
Ieškovas: S. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-672-555/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18156-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.1.3.2; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.3.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanex invest“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1467-435/2020 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sanex invest“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. V. prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Sanex invest“ 2 300,76 Eur skolą, 5 procentus metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovės 2016 m. rugsėjo 15 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovei pardavė sutartyje nurodytą žemės sklypą su visais priklausiniais (sutarties 2.1.1–2.1.8 punktai), o atsakovė įsipareigojo už šiuos objektus sumokėti sutartyje sutartą kainą sutartyje nustatyta tvarka. Po sutarties sudarymo, ieškovui davus sutikimą vykdyti veiklą, atsakovė faktiškai pradėjo naudotis sutarties 2.1.1–2.1.8 punktuose numatytais objektais. Atsakovė 2016 m. spalio 7 d. sudarė sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius”, kuri atsakovei teikė elektros persiuntimo paslaugą sutarties 2.1.1–2.1.8 punktuose numatytiems objektams. Atsakovė šią sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius“ nutraukė nuo 2019 m. balandžio 30 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovei 2019 m. kovo 31 d. už elektros persiuntimo paslaugas sutarties 2.1.1–2.1.8 punktuose numatytiems objektams išrašė PVM sąskaitą faktūrą 1 390,15 Eur sumai. Atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo. Ieškovui bandant sudaryti naują sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros persiuntimo paslaugos sutarties 2.1.1–2.1.8 punktuose numatytiems objektams, ji nebuvo sudaroma, motyvuojant, kad 2019 m. kovo 31 d. sąskaita yra neapmokėta. Dėl to ieškovas, siekdamas sudaryti naują elektros persiuntimo paslaugų sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius“, apmokėjo 2019 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurią turėjo apmokėti atsakovė. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės skola ieškovui sudaro 1 390,15 Eur. Be to, 2019 m. gegužės 16 d. ieškovas ir atsakovė Kauno m. 15-ajame notarų biure sudarė susitarimą pakeisti sutartį, kurio sudarymui taikyti šie mokesčiai: notarės L. V. atlyginimas už susitarimo sudarymą (900,00 Eur), notarės L. V. atlyginimas už susitarimo perdavimą Nekilnojamojo turto registrui (8,00 Eur), notarės L. V. atlyginimas už susitarimo spausdinimą (1,74 Eur), valstybės registrų darbų kainos dydis (0,87 Eur), iš viso 910,61 Eur. Susitarimo sudarymo apmokėjimui notarė L. V. 2019 m. liepos 9 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą 910,61 Eur sumai. Susitarimo 2.2 punktas numato, jog „Susitarimo sudarymo išlaidas apmoka Pirkėjas [atsakovė]“. Atsakovė vengė apmokėti šią notarės išrašytą sąskaitą. Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė buvo suinteresuoti susitarimo sudarymu, atsakovei vengiant apmokėti notarės sąskaitą, ją apmokėjo ieškovas. Dėl to atsakovė ieškovui yra skolinga dar 910,61 Eur. Visas atsakovės įsiskolinimas ieškovui sudaro 2 300,76 Eur. Ieškovas, siekdamas susidariusią situaciją išspręsti geranoriškai, su 2019 m. spalio 21 d. rašytine pretenzija kreipėsi į atsakovę, prašydamas apmokėti susidariusią skolą, tačiau atsakovė į pretenziją nereagavo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Sanex invest“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nesutiko su ieškovo teiginiais, kad po sutarties sudarymo ji faktiškai pradėjo naudotis sutarties 2.1.1–2.1.8 punktuose numatytais objektais. Atsakovė sudarė sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius”, kuri teikė elektros persiuntimo paslaugą ir AB „Energijos skirstymo operatorius” atsakovei 2019 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 1 390,15 Eur sumai. Tačiau ieškovas nutylėjo, kad šios PVM sąskaitos faktūros atsakovė neapmokėjo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas neperdavė sutarties dalyko. Kadangi sutarties dalykas neperduotas dėl ieškovo kaltės, tai jis ir susimokėjo už elektros persiuntimo paslaugą. Elektros energija buvo panaudota neperduoto sutarties dalyko šildymui žiemos metu, o ieškovas parduotą daiktą naudoja komercinei veiklai iki šiol. Atsakovė negali būti atsakinga už ieškovo komercinei veiklai naudojamo daikto išlaidas. Atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai su ieškovu dėl jo naudojamo daikto šildymo. Jokių sutarčių, iš kurių galėjo atsirasti piniginis reikalavimas, ieškovas teismui nepateikė. Atsakovė teigė, kad ieškovas, parduodamas daiktą, įsipareigojo (sutarties 9.6 punktas), jog jei pažeis 9.1–9.4 punktuose numatytas sutarties nutraukimo sąlygas, t. y., jeigu nenutraukus sutarties suvaržys savo teises į turtą, tai nedelsiant grąžins atsakovei visas jos sumokėtas pinigines sumas (šiai dienai atsakovės įmokėta suma – 480 000,00 Eur; papildomai hipoteka garantuota suma – 331 400,00 Eur); ieškovas garantavo (sutarties 6.1 ir 8.1 punktai), kad suvaržymų dėl naudojimosi turtu bei trečiųjų asmenų teisių į jį nėra, turtas pilnai atlaisvintas. Ieškovas šiurkščiai pažeidė pirkimo–pardavimo sutartį ir tyčia išnuomojo atsakovei parduotą daiktą trečiajam asmeniui UAB „Vista ceramic”, aiškiai suprasdamas, kad pirkimo–pardavimo sutarties neįvykdys, nes jos įvykdymo terminas sueis anksčiau už nuomos sutarties terminą. Kadangi teisėtai sudaryta sutartis turi įstatymo galią, tai po pirkimo–pardavimo sutarties 9.6, 9.1–9.4, 9.5, 6.1 ir 8.1 punktų pažeidimų ieškovas prarado reikalavimo teisę atsakovei dėl pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo iki parduoto daikto atlaisvinimo ir jo nuomininko padarytų trūkumų ištaisymo. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovas savavališkai perleido nuomininkui jos baldus, meno kūrinius, įrankius, valtį, kubilą, statybines medžiagas ir kitus daiktus prieš jos valią, kurių dalį nuomininkas pagrobė iš svetimo sandėlio, už kuriuos jam teks atsiskaityti. Ieškovas yra verslininkas, profesionaliai užsiimantis nekilnojamojo turto vystymo ir pardavimo veikla, todėl jam yra taikomi padidinti rūpestingumo ir atsakomybės kriterijai. Parduotame sklype yra restorano pastatas, kuris pastatytas nesilaikant 3 metrų atstumo iki gretimo sklypo, tačiau įeina į parduoto žemės sklypo kainą. Pirkdama daiktą atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad galės juo naudotis, nes pastato įteisinimui jau buvo gauti specialieji architektūros reikalavimai DSAR-13-160817-00044. Teikiant prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus pradėtam statyti pastatui, privaloma apie tai informuoti savivaldybės administraciją ir sumokėti įmoką už savavališko pastato įteisinimą. Ieškovas nuslėpė šią aplinkybę ir pateikė Alytaus rajono savivaldybės administracijai sklypo planą su klaidingai nurodyta neva būsimo pastato vieta. Be to, po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas parduotame turizmo centre sunaikino baseiną, kuriame užkasė šiukšles, pakeitė universalių sporto aikštelių įrangą ir jų dangą į tokią, kuri neatitinka atsakovės poreikių, gretimo sklypo teritorijoje savavališkai įrengė įvažiavimą ir automobilių parkavimo aikštelę, bei padarė kitus viešosios teisės pažeidimus. Ieškovas privalo pašalinti nurodytus pažeidimus, nes atsakovė negali perimti nupirkto daikto su priklausiniais ir priedais tokios būklės, kokia buvo sutarties sudarymo metu. Šie daikto trūkumai ieškovo buvo padaryti tyčia. Ieškovas taip pat pavogė ir atsakovei priklausantį ((duomenys neskelbtini)) profilį. Gretimo sklypo savininkė ieškovui taip pat yra pareiškusi pretenziją dėl buvusio privažiavimo į jos sklypą atstatymo bei dėl nukasto ir pavogto iš jos sklypo itin didelio kiekio grunto, panaudoto parduoto sklypo formavimui. Atsakovė nurodė, kad kol ieškovas nepašalins nurodytų trūkumų bei apribojimų, tol neturi jokios sutartinės reikalavimo teisės. Tačiau atsakovė sutiko, kad 2019 m. gegužės 16 d. ieškovas ir atsakovės atstovas Kauno m. 15-ajame notarų biure sudarė susitarimą pakeisti sutartį. Tačiau ieškovas nutylėjo, kad susitarimas buvo kondicinis – susitarimo sudarymo metu ieškovas, notarė, tvirtinusi susitarimą, ir atsakovės atstovas susitarė, kad notarines paslaugas apmokės atsakovė ir kad apmokėjimas atidedamas, o susitarimas įsigalios tik apmokėjus už paslaugas, t. y., jeigu atsakovė nesumokės, tai susitarimas negalios. Ieškovas pats pripažino, kad praėjus trims savaitėms po sandorio panaikinimo, jis savo iniciatyva sumokėjo savo pažįstamai notarei pinigų sumą, už kurią notarė, be atsakovės sutikimo ir įgaliojimo, įregistravo sandorį, kurio atsakovė atsisakė. Be to, neįvykusio kondicinio sandorio metu atsakovės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra įvardyta Nr. 083, o ieškovas apmokėjo, teismui pateikė ir kelia reikalavimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 120. Atsakovė negali būti įpareigota apmokėti jos vardu trečiųjų asmenų išrašytų ir tretiesiems asmenims pateiktų sąskaitų, o ieškovas, apmokėdamas tokią sąskaitą veikė savo rizika, nes su atsakove tokio rašytinio susitarimo neturėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovės 2 300,76 Eur skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 300,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 838,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybės naudai iš atsakovės priteisė 5,18 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju galioja bendrosios taisyklės, kad skolininko sutikimas, jog už jį prievolę įvykdys trečiasis asmuo, nėra būtinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji prievolių vykdymą reglamentuojanti nuostata, kad prievolę už skolininką gali įvykdyti trečiasis asmuo, todėl prievolinių teisinių santykių dalyvis, nepageidaujantis, jog prievolę už jį įvykdytų kitas asmuo, gali iš anksto apie tai pareikšti kreditoriui.

5. Teismas nustatė, kad šalims sudarius nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, 2016 m. spalio 7 d. buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartis, kurią su AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarė atsakovė. Nors byloje šios sutarties originalo nėra, tačiau sutarties sudarymo faktą patvirtina AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakymas į atsakovės užklausą, kuriame nurodoma, kad pasirašyto sutarties originalo atsakovė paslaugų tiekėjui negrąžino, tačiau sutartį atsakovė patvirtino atlikdama pirmą mokėjimą už suvartotą elektros energiją. Kad atsakovė sudarė elektros persiuntimo sutartį, jos atstovas neginčijo, paaiškino, kad elektros energiją vartojo, nes po nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo įsigytą turtą įrenginėjo, ruošė veiklos vykdymui.

6. Teismas atmetė, kaip nepagrįstus atsakovės atstovo išdėstytus argumentus, kad 2018–2019 m. žiemą elektros energijos paslaugomis atsakovė nesinaudojo, todėl nemokėjo jai adresuotų sąskaitų. Pačios atsakovės į bylą pateikti mokėjimo grynaisiais pinigais kvitai patvirtino, kad atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ mokėjo dar ir 2019 m. sausio 4 d. Atsakovė nesikreipė ir dėl sutarties nutraukimo ar sutarties šalies pakeitimo, atsakovė jai išrašytų sąskaitų neginčijo. Atsakovė nei AB „Energijos skirstymo operatorius“, nei ieškovui neišreiškė jokių prieštaravimų, kad už ją prievolę įvykdytų kitas asmuo, todėl kreditorė (AB „Energijos skirstymo operatorius“) neprivalėjo apie ketinimą tokį įvykdymą priimti pranešti atsakovei, tačiau, teismas sprendė, kad ji prisiėmė riziką, kad tokį prievolės įvykdymą atsakovė gali užginčyti – tais atvejais, kai kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą už skolininką iš trečiojo asmens, apie tai skolininko neinformuoja, skolininkas įgyja teisę reikšti prieštaravimus dėl prievolės įvykdymo teisme, o teismas, nagrinėdamas bylą pagal naujojo kreditoriaus reikalavimą skolininkui, turi pareigą patikrinti šių prieštaravimų pagrįstumą, tačiau vien aplinkybė, kad skolininkui apie tokį prievolės įvykdymą nebuvo pranešta, savaime nereiškia, jog trečiasis asmuo, kuris įvykdė prievolę, neturi reikalavimo teisių į skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018). Teismas nenustatė atsakovės prieštaravimų pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 16 d. susitarime pakeisti sutartį ieškovas ir atsakovė susitarė, jog susitarimo sudarymo išlaidas apmoka pirkėjas (atsakovė) (Susitarimo 2.2 punktas). Teismas sprendė, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo apmokėti jos sudarymo išlaidas, kurias sudaro: 900,00 Eur notaro atlyginimas, 1,74 Eur už spausdinimą, valstybės registrų darbų kaina 0,87 Eur, 8,00 Eur notarinis atlyginimas už duomenų perdavimą ir surinktų lėšų administravimą bei perdavimą registro tvarkytojui, iš viso – 910,61 Eur. Tokio dydžio sąskaitą notarė ir išrašė atsakovei (pirkėjui), tačiau atsakovė sąskaitos nustatytu terminu neapmokėjo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, taip pat nustatė, kad atsakovės atstovas reikalavo suteikti galimybę apmokėti notarines išlaidas vėliau. Notarė, gavusi ieškovo prašymą, išrašė naują PVM sąskaitą faktūrą, kadangi senoji buvo panaikinta jos nustatytu terminu atsakovei neapmokėjus. Tuo tarpu atsakovė prieštaravimų dėl to, kad trečiasis asmuo apmokėtų jai išrašytą sąskaitą, neišreiškė, o kreditorė (notarė) neprivalėjo apie ketinimą tokį įvykdymą priimti pranešti atsakovei, tačiau prisiėmė riziką, kad tokį prievolės įvykdymą atsakovė gali užginčyti. Ieškovo prievolės už atsakovę įvykdymo atsakovė neginčijo, o jos išdėstyti argumentai nesudarė pagrindo teismui spręsti, kad ieškovas atsakovės prievolę įvykdė nepagrįstai. Teismas nenustatė ir atsakovės prieštaravimų pagrįstumo ieškovui apmokant notarės išrašytą sąskaitą. Teismas sprendė, kad atsakovės prievolė apmokėti nurodytas išlaidas kilo iš sutarties.

8. Teismas sprendė, kad ieškovas yra įvykdęs atsakovės pinigines prievoles AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir notarei L. V., šios kreditorės prievolės įvykdymą priėmė, byloje nekilo ginčo dėl ieškovo įvykdytos prievolės kreditorėms priimtinumo, todėl ieškovui perėjo pradinių kreditorių teisės, susijusios su atsakove (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Išdėstytų argumentų pagrindu teismas sprendė, jog ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas.

9. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą atsakovė informuota tinkamai. Byloje gautas atsakovės atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, dėl to, kad atsakovės atstovas jaučia peršalimo simptomus. Atsakovės atstovo ligą patvirtinančių rašytinių įrydomų atsakovė teismui nepateikė. Be kita ko, atsakovei dar 2020 m. birželio 30 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje. 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė buvo pateikusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes advokatas nespėjo susipažinti su byla, o vėliau atsisakė atstovauti atsakovę, todėl atsakovė nespėjo susirasti kito advokato iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios atsakovė teismui nepateikė duomenų, jog sudarė atstovavimo sutartį su teisininku. Nurodytos aplinkybės sudarė teismui pagrindą spręsti, kad atsakovė galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, įvairiais būdais siekė vilkinti bylos nagrinėjimą. Teismas bylą nagrinėjo atsakovės atstovui nedalyvaujant, jam į teismo posėdį neatvykus ir nepateikus jo neatvykimo priežasčių svarbumą pagrindžiančių rašytinių įrodymų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Sanex invest“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės teisę dalyvauti byloje, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems asmenims, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams ir išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

1.2. Atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodė, kad atsakovas atstovas J. B. jaučia ūmius viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymius karščiuoja, kosėja, pasunkėjęs kvėpavimas. Oficialioje teismo svetainėje buvo nurodyta, kad su tokiais požymiais į teismo posėdį atvykti griežtai draudžiama. Atsakovės atstovas vykdė oficialioje teismo svetainėje nurodytus reikalavimus, apie tai informavo teismą, tačiau teismas nepaisė ir išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant. Teismas žinojo, kad su kitu atstovu atsakovė neturėjo sudariusi atstovavimo sutarties.

11. Ieškovas S. V. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį procesą nutraukti, o nenustačius apeliacinio proceso nutraukimo pagrindų – Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė 2020 m. gruodžio 7 d., t. y. sprendimas tapo faktiškai įsiteisėjusiu 2021 m. sausio 7 d. Tuo tarpu atsakovė apeliacinį skundą teismui registruotąja pašto siunta išsiuntė tik 2021 m. sausio 7 d., t. y. sprendimui jau de facto įsiteisėjus. Atsakovė praleido apeliacinio skundo pateikimo terminą. Atsakovė nenurodė jokių objektyvių apeliacinio skundo pateikimo praleidimo termino priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismui apeliacinio skundo neatsisakius priimti, apeliacinis skundas turi būti nutrauktas.

2.2. Atsakovė bei jos atstovas J. B. apie 2020 m. lapkričio 17 d. teismo posėdį buvo informuoti tinkamai, šį faktą jos atstovui patvirtinant savo parašu. Šios aplinkybės atsakovė neginčija ir apeliaciniame skunde. Atsakovė negali remtis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

2.3. Atsakovė, prašydama atidėti bylos nagrinėjimą dėl blogos jos atstovo savijautos (ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių), šiai pozicijai pagrįsti nepateikė jokių objektyvių bei neginčijamų rašytinių įrodymų, kas neabejotinai suponuoja, jog šie jos prašyme išdėstyti faktai tikėtinai neatitinka tikrovės.

2.4. Atsakovei dar 2020 m. birželio 30 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu civilinę bylą nagrinėjanti teisėja pasiūlė pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje, su kuo atsakovė faktiškai sutiko. Be to, ieškovo turimomis žiniomis, atsakovė civilinėse bylose Nr. e2‑559‑979/2020, e2-3665-470/2020, e2S-1899-924/2020, e2-577-254/2021 buvo ir (ar) vis dar yra atstovaujama advokatės K. Č.. Atsakovė, pageidaudama nagrinėjamą bylą vesti per atstovą, būdama apdairi, atidi bei rūpestinga, būtų nedelsiant sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutarti su nurodoma advokate, kuriai visos faktinės aplinkybės apie šalių turtinius ginčus yra puikiai žinomos. Tačiau ji jokių aktyvių veiksmų sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį su atstovu nesiėmė, kas patvirtina tai, jog civilinės bylos iš esmės nagrinėjimas buvo sąmoningai vilkinamas.

2.5. Atsakovė vadovaujasi tariamu jos CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų procesinių teisių pažeidimu, tačiau absoliučiai ignoruoja to paties straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Atsakovė puikiai žino savo procesines teises, tačiau visiškai ignoruoja savo procesines pareigas.‘

2.6. Atsakovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu grubiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir siekė vilkinti bylos nagrinėjimą. To pasėkoje, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, teisėtai bei pagrįstai bylą iš esmės išnagrinėjo atsakovės atstovui nedalyvaujant. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo, kaip bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo teismui įtakos ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Šiuo atveju teismas, vadovaudamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, o taip pat šalių pateiktais paaiškinimais, tinkamai atskleidė bylose esmę ir išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovės atstovui. Apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai dėl ieškinio pagrįstumo, skundas grindžiamas išimtinai civilinio proceso teisės normų pažeidimu. Apeliantė (atsakovė) nurodo, kad jos atstovui prašant atidėti bylos nagrinėjimą jaučiant ligos simptomus, teismas šio prašymo netenkino formaliais pagrindais ir tokiu būdu pažeidė civilinio proceso principus, neatsižvelgė į atsakovės atstovo prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, atsakovės atstovui dėl blogos sveikatos būklės negalint dalyvauti bylos nagrinėjime, nebuvo sudaryta galimybė teisme būti išklausytam.

14. Įstatyme įtvirtintos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos, užtikrinančios šalių lygiateisiškumą ir proceso efektyvumą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šios principinės civilinio proceso nuostatos detalizuotos CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.

15. Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis).

16. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

17. CPK 246 straipsnyje nėra įtvirtintas sąrašas neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, atsakovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, siekdamas skolos išieškojimo iš atsakovės, su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2019 m. lapkričio 4 d. Teismui, 2019 m. lapkričio 5 d. priėmus teismo įsakymą išieškoti iš atsakovės ieškovo reikalaujamas sumas, atsakovė pasinaudojo teise teikti prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, kuriuose išdėstė nesutikimo su teismo įsakymu argumentus. Ieškovui, pateikus teismui ieškinį, atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, teismui 2020 m. sausio 30 d. nutartimi paskyrus parengiamąjį posėdį 2020 m. kovo 4 d., atsakovės atstovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kurį motyvavo tuo, jog dėl atsakovės vadovo išvykimo negali dalyvauti teismo posėdyje. Teismo 2020 m. birželio 30 d. surengtame teismo posėdyje dalyvavusiems abiejų šalių atstovams buvo suteikta galimybė išsakyti argumentus, kuriais grindžiamas ieškinys ir atsikirtimai į jį. Teismui paskyrus kitą parengiamąjį posėdį, atsakovės atstovas pasinaudojo teise (2020 m. rugpjūčio 17 d.) į bylą teikti naujas įrodinėjimo priemones bei sekančią dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kurį grindė tuo, jog dėl laiko stokos negalėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Teismui tenkinus atsakovės atstovo prašymą ir perkėlus parengiamojo teismo posėdžio datą, posėdžio metu, vykusio 2020 m. rugsėjo 9 d. dalyvavusiems teismo posėdyje asmenims, tame tarpe ir atsakovės atstovui, išsakius savo nuomonę dėl pasirengimo bylą nagrinėti iš esmės, teismas nutarė pareiti iš parengiamojo tesimo posėdžio į teismo posėdį ir bylos nagrinėjimą atidėjo 2020 m. lapkričio 17 d.. Atsakovės atstovas 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kurį argumentavo tuo, jog jaučia ūmius viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymius: karščiuoja, kosėja pasunkėjęs kvėpavimas, be to, pažymėjo, kad oficialioje teismo svetainėje nurodyta, kad su tokiais požymiais į teismo posėdį atvykti draudžiama. Atsakovės atstovui neatvykus į 2020 m. lapkričio 17 d. paskirtą teismo posėdį, atsakovės atstovo neatvykimo priežastis – įvardinti ligos simptomai, buvo pripažinta nesvarbia ir šiame teismo posėdyje teismas išsprendė bylą iš esmės.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovės atstovas, nors ir nurodė, kad jaučia peršalimo simptomus ir dėl to negali dalyvauti teismo posėdyje, tačiau įvertinus surengtų byloje parengiamųjų teismo posėdžio skaičių, pateiktus atsakovės procesinius dokumentus, kuriuose išdėstyti apeliantės (atsakovės) nesutikimo su ieškovo reikalavimais argumentai, sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės atstovui buvo apribota teisė pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nors apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, jog apeliantei buvo apribota galimybė teikti papildomus įrodymus, tačiau, pirmosios instancijos teismui ginčijamame sprendime išanalizavus atsakovės argumentus, apeliantė nepasinaudojo galimybe apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo (CPK 314 straipsnis).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakovės atstovo nurodytą neatvykimo į teismo posėdį priežastį vertino visų bylos aplinkybių kontekste. Byloje nustačius, kad atsakovės atstovės nedalyvavo 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje, nors ir nurodė, kad jaučia ligos simptomus, tačiau apie šį faktą duomenų nepateikė (neatvykimo priežastis tik atsakovės atstovo paaiškinimais), todėl nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikus įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovės atstovas, jausdamas ūmius viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymius, karščiuojantis kreipėsi į gydymo įstaigą, pagrįstai spręsta, kad jis į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės (atsakovės) nurodytas aplinkybes dėl teisės būti išklausytam pažeidimo paneigia ir byloje nustatytos aplinkybės apie ne vienkartinius apeliantės atstovo teismui teiktus prašymus dėl teismo posėdžių atidėjimo, perkėlimo ar suteikti galimybę dėl teisminės pagalbos suteikimo.

21. Remdamasi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir nepripažinęs nurodytos neatvykimo priežasties svarbia, neatidėdamas bylos nagrinėjimo, nepažeidė civilinio proceso teisės normų, todėl laikytina, jog pagrindo konstatuoti apeliantės atstovo civilinio proceso teisių pažeidimą nėra, todėl atsakovės UAB „Sanex invest“ apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės UAB „Sanex invest“ apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu ieškovas S. V. pateikė prašymą priteisti jo naudai 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-4043).

23. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš atsakovės (apeliantės).

24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanex invest“, j. a. k. 303323168, ieškovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas