Utenos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam M. B., jo gynėjui advokato padėjėjui Nerijui Makauskui

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), naudojantis ir procesinius dokumentus sutinkantis gauti el. paštu (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. B. 2024 m. birželio 15 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), netoli namo, pažymėto Nr. 3, (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje, žodinio konflikto metu, vieną kartą spyrė G. M. į nugarą, po ko, tęsiantis konfliktui, vieną kartą spyrė pastarajam į dešinės kojos šlaunies sritį ir suėmė už rankos, tokiais veiksmais nukentėjusiajam G. M. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. birželio 15 d., buvo savaitgalis, poilsiavo su draugais ir šeima išsinuomotoje stovyklavietėje ir vakare su nukentėjusiuoju įvyko konfliktas dėl to, kad susipjovė jų šunys. Tuo metu jis buvo savo teritorijoje ir dėl to kilo konfliktas. Per daug emocionaliai sureagavo į konfliktą, todėl sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į nugaros sritį, nuo kurio jis parvirto. Gali būti, kad spyrė nukentėjusiajam, visų smulkmenų nepamena, nes viskas vyko labai greitai. Viskas vyko ne specialiai, nenorėjo nukentėjusiajam sukelti skausmo. Pripažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam. Dėl savo poelgio labai gailisi. Bandė spręsti klausimą ikiteisminio tyrimo metu, buvo susisiekęs su nukentėjusiuoju, bet kartu rasti kompromiso nepavyko. Nukentėjusysis, jo manymu, reikalavo per didelės atlygintinos sumos, pradžioje reikalavo 10 000 Eur, vėliau – 5 000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nebuvo pareikšta, todėl nutraukus ikiteisminį tyrimą pagal laidavimą, jam buvo paskirta sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką jis sumokėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jis siūlė nukentėjusiajam atlyginti 500 Eur. Tačiau byla buvo atnaujinta ir bendro sutarimo be teismo surasti nepavyko. Su nukentėjusiojo prašoma 5 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti jis nesutinka, mano, kad tokia suma yra per didelė, sutinka atlyginti 200-500 Eur, tačiau sutinka atlyginti teismo paskirtą sumą neturtinės žalos atlyginimui. Mano, kad už jo poelgį tokia suma būtų adekvati. Teismo paskirtą įpareigojimą neturtinei žalai atlyginti galėtų įvykdyti ne per vieną kartą, nes šiuo metu gauna minimalų darbo užmokestį, augina 3 vaikus, sutuokti neseniai pradėjo dirbti gauna 1 100 Eur „į rankas“, galėtų žalą atlyginti per 6 mėnesius. Taip pat sutinka atlyginti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šiuo metu su nukentėjusiuoju nebendrauja, gyvena skirtinguose miestuose, susitikę nebuvo. Teisiamajame posėdyje atsiprašo nukentėjusiojo (2 t., b. l. 108-111).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis visiškai įrodyta ir kitais šiame nuosprendyje žemiau nurodomais duomenimis, kurie BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusysis G. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi sodybą (duomenys neskelbtini)., netoli (duomenys neskelbtini) ežero. 2024 m. birželio 15 d., kartu su žmona A. M. ir dviem šunimis, atvyko į sodybą pailsėti. Prie ežero yra įrengta privati poilsiavietė (duomenys neskelbtini), kurią valdo pažįstamas M. V.. Su juo sutaria gerai, jis jiems leidžia ja naudotis. Kai poilsiavietėje būną poilsiautojai, jie tolėliau naudojasi ežero pakrante, bet reikia pereiti poilsiavietės teritoriją. 2024 m. birželio 15 d., apie 22 val., kartu su žmona, ėjo keliu nuo ežero namų pusėn, su savimi vadėsi du šunis ant pavadėlių. Einant pro (duomenys neskelbtini) stovyklavietę, pribėgo ten stovyklavusių žmonių mažas šuo ir pradėjo loti, pulti jų šunis. Tuo metu priėjo moteris, kaip vėliau policija nustatė, E. R., su kuria kilo konfliktas, kad jie vaikščioja po privačią teritoriją. Ji nurodė, kad išsinuomojo stovyklavietę ir savininkai yra nurodę, kad niekas negali čia vaikščioti. Tęsiantis konfliktui, netikėtai pajuto vieną smūgį į nugarą ir veidu krito ant žemės. Smūgis buvo stiprus, nematė, kaip ir kas jam smogė, pagalvojo, kad buvo spirta su koja arba stipriai stumta su pečiu. Kai atsistojo, pamatė, kad poilsiavietėje buvusios moterys ir vyras nuo jo traukia vyrą, kaip vėliau policija nustatė, tai buvo M. B.. Išsitraukęs mobilųjį telefoną pradėjo filmuoti. Tada M. B. spyrė į dešinę šlaunį. Po smūgio nugriuvo ant nugaros, grūdamas susimušė petį ir rankos riešą. Gulint ant žemės, M. B. čiupo už rankos, atėmė mobilaus ryšio telefoną „Xsiomi 9 Pro“, pribėgo prie ežero ir įmetė jį į vandenį, telefono vertė yra 400 Eur, telefonas priklauso UAB (duomenys neskelbtini), jis yra vienintelis šios bendrovės akcininkas, artimiausiu metu bendrovė pateiks reikiamus dokumentus dėl šio turto sunaikinimo. Telefonas buvo įsigytas 2020 m. rugpjūčio 12 d. iš UAB „Pigu LT“ už 273 Eur. Įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryta 400 Eur turtinė žala. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į šeimos gydytoją, buvo nusiųstas chirurgo konsultacijai, buvo išduotas nedarbingumas, kuriame buvo iki 7 dienų. Iš sutuoktinės žodžių žino, kad jį užpuolęs vyras dar konfliktavo ir su ja, turėdamas rankose grandininį akumuliatorinį pjūklą, grasino, kad ją papjaus (1 t., b. l. 92-95, 96-97, 99).

Liudytoja A. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sutuoktiniu G. M. atvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) ežero, pailsėti. Prie ežero yra įrengta privati poilsiavietė (duomenys neskelbtini), kurią valdo M. V. ir I. V.. Su jais sutaria gerai, jie jiems leidžia naudotis poilsiaviete. Kai poilsiavietėje būna poilsiautojai, naudojasi tolimesne ežero pakrante, bet norint ten patekti, reikia pereiti pro (duomenys neskelbtini) teritoriją. 2024 m. birželio 15 d., apie 22 val., kartu su vyru ėjo nuo ežero link namų, vedėsi du šunis su pavadėliais. Einant pro (duomenys neskelbtini) stovyklavietės ribas, pribėgo ten stovyklavusių žmonių mažas šuo ir padėjo loti. Tuo metu priėjo moteris, kaip vėliau policija nustatė, E. R., su kuria kilo konfliktas. Ji nurodė, kad jie išsinuomojo minėtą stovyklavietę ir jiems savininkai yra nurodę, kad niekas negali čia vaikščioti. Sutuoktinis vis dar aiškinosi su moterimi, o ji nuo jų buvo nutolusi keliolika metrų. Tuo metu pamatė, kad per pievą atbėga vyras, kaip vėliau policija nustatė, M. B. Tuo metu šalia jos ėjo kitas stovyklautojas, kuris labai garsiai jai priekaištavo, kad jų šunys be antsnukių. M. B. tą girdėjo, gal dėl to dar labiau supyko. Artindamas pradėjo šaukti, kad ji jam atsibodo, kad tuoj papjaus ją ir jos šunis. M. B. vienoje rankoje nešėsi geltonos spalvos, elektrinį-akumuliatorinį nedidelį pjūklą, kitoje turėjo medžio šaką. Kai jis pagrasino, pjūklas nebuvo įjungtas. M. B. nuo jos buvo per ištiestos rankos atstumą, galėjo būti apie 1-1,5 m. Iš jo elgesio, kalbos suprato, kad yra neblaivus. Labai jo išsigando. Tuo metu kitas vyras prišoko prie M. B. ir bandė jį nuraminti, sulaikyti, bet jam nepavyko. Kai M. B. nepavyko prie jos prisiartinti, jis prišoko prie jos sutuoktinio, kuris buvo nusisukęs ir spyrė į nugarą. Nuo smūgio G. M. kniūbsčias nugriuvo ant žemės. M. B. rankose vis dar laikė pjūklą. Atsistojęs G. M. išsitraukė mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad čia vyksta rimti dalykai, kad jis filmuos viską ir kvies policiją. M. B. tai pamatęs, nusivijo jos vyrą iki vaikų žaidimų aikštelės, kur prisivijęs spyrė jam į pakinklius, dėl ko jis nugriuvo ant nugaros. Matė, kad tuo metu įvyko grumtynės, grumtynių metu M. B. iš G. M. atėmė mobilaus ryšio telefoną ir nubėgęs link ežero įmetė į vandenį, kokius 20-30 m. Po to, M. B. draugai jį puolė raminti. Matė, kad netoli šios vietos, savo namų terasoje buvo E. K.. Kartu su G. M. nuėjo iki jos ir iškvietė policiją. Šis įvykis labai išgąsdino, bijojo, kad M. B. neįjungtų pjūklo, bijojo, kad jis gali tiek ją, tiek jos sutuoktinį sužaloti ar net nužudyti, buvo šokiruota (1 t., b. l. 103-105, 106-109).

Liudytoja Ž. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2024 m. birželio 14 d. iki birželio 16 d. su šeima ir draugais išsinuomojo stovyklavietę (duomenys neskelbtini)., šalia (duomenys neskelbtini) ežero. Į stovyklavietę atvyko draugai: E. R., E. R., A. T., M. T. ir jų mažamečiai vaikai. 2024 m. birželio 15 d., vakare, ramiai leido laiką, vyrai saikingai vartojo alkoholį. Stovyklavietėje buvo ženklas „Privati valda“. Buvo įsitikinę, kad teritorijoje nevaikščios jokie pašaliniai asmenys, tačiau vis vaikščiojo vyriškis, kaip vėliau sužinojo, G. M.. Jis vaikščiodavo tai vienas, tai su moterimi, kaip spėja, sutuoktine. 2024 m. birželio 15 d., apie 22 val., G. M. ėjo su moterimi ir dideliais šunimis, kuriuos vedėsi ant pavadžio. Jų augintinis šuniukas aplojo G. M. šunis, kurie užsipuolė jų augintinį. Taip prasidėjo konfliktas. M. B. tuo metu buvo toliau. Konfliktavo ji, E. R. ir A. T.. Konfliktas buvo žodinis. Aiškinosi su G. M.. Jo sutuoktinė su vienu iš savo šunų stovėjo toliau, į konfliktą labai nesikišo, bet kartas nuo karto vis kažką pasakydavo. G. M. kalbėjo emocionaliai, mosikavo rankomis. Jie nesipyko, bet karštai ginčijosi. G. M. užsipuolė, kad jie neblaivūs, kad jis tuoj viską nufilmuos ir perduos atsakingoms institucijoms. Jiems besikalbant pamatė, kad greitu žingsniu prieina M. B., kuris dešine koja spyrė G. M. į nugarą. Nuo smūgio G. M. nugriuvo ant smėlio. Atsikėlęs pradėjo vėl mosikuotis rankomis. Tada M. B., tiesiog gindamasis nuo jo rankos mostų, nustūmė, numušė jo ranką. Bijodama, kad konfliktas gali pažadinti vaikus, nuėjo prie palapinių. Kas vyko toliau, nematė, bet būdama palapinėje girdėjo, kad konfliktas tęsėsi. Jos sutuoktinis su G. M. žmona nekonfliktavo, jai negrasino. Nematė, ar jos sutuoktinis įmetė į ežerą telefoną. Jos sutuoktinis nėra konfliktiškas, dėl įvykio labai pergyvena, norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo ir atlyginti padarytą žalą (1 t., b. l. 118-121).

Liudytoja E. R. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2024 m. birželio 14 d. iki birželio 16 d. kartu su draugais išsinuomojo stovyklavietę (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) ežero. Stovyklavietės teritorijoje vis vaikščiodavo vyriškis, kaip vėliau sužinojo, G. M. 2024 m. birželio 15 d., apie 22 val., G. M. ėjo kartu su žmona, vedėsi savo šunis. Jai ir jų draugui A. T. tas nepatiko, kadangi jie ėjo su šunimis pro vaikų žaidimų aikštelę. Pradėjo nerimauti dėl vaikų saugumo ir dėl to, kad dideli šunys gali užpulti M. B. mažą šuniuką. Ko bijojo, tas ir įvyko, susipjovė M. B. šuo ir G.M šunys, dėl to prasidėjo konfliktas. Priėjo prie G. M. ir pradėjo jam priekaištauti. Prie jų priėjo Ž. B. ir A. T., M. B. buvo toliau. G. M. emocionaliai gestikuliavo rankomis. Gali būti, kad M. B. pasirodė, kad jis juos ketina pulti, todėl nieko nesakęs, priėjęs G. M. už nugaros ir jį pastūmė. Prasidėjus konfliktui nuėjo prie palapinių, kas vyko toliau, nematė (1 t., b. l. 123-125).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad vadovaujantis G. M. medicinos dokumentų duomenimis, G. M. konstatuotas skausmas kairiame petyje, kairėje plaštakoje. Radiologinių tyrimų metu ūminių sužalojimų požymių nenustatyta. Konstatuotas skausmas negali būti vertinamas sužalojimu, kadangi skausmas yra subjektyvus potyris yra nėra būdingas tik sužalojimui. Kraujo išlaja kairės akies junginėje be aplinkinių minkštųjų audinių reakcijos nėra sužalojimo požymis. Vadovaujantis pateiktais medicinos dokumentais, G.M. kūne objektyvių mechaninių sužalojimo požymių nekonstatuota (1 t., b. l. 82-85).

Iš kaltinamojo M. B. neblaivumo nustatymo dokumentų matyti, kad 2024 m. birželio 15 d., 22.53 val. alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas (1 t., b. l. 42).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo

Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018 ir kt.). Net ir kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepanaikina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-261-489/2018, 2K-28-628/2023 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino iš dalies – nepripažino, kad spyrė nukentėjusiajam į koją (1 t., b. l. 112-115), nurodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi (1 t., b. l. 157-159). Kitos ikiteisminio tyrimo apklausos metu kaltę pripažino visiškai dėl visų pareiktame įtarime nurodytų aplinkybių, nurodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi (1 t., b. l. 166-168). Taip pat kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir teisiamajame posėdyje, nurodė, kad labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (2 t., b. l. 108-111). Taigi, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl visų kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, o nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos reiškėsi kritišku savo elgesio vertinimu, nukentėjusiojo atsiprašymu teisiamojo posėdžio metu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas turi pagrindą pripažinti, kad kaltinamasis M. B. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir tai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų taikymo

Dėl BK 40 straipsnio 4 dalies taikymo

Nukentėjusiojo atstovo teigimu, L. D. nėra tinkamas laiduotojas ir nedarys teigiamos įtakos kaltinamajam, nes jis bando sumenkinti kaltinamojo veiksmus teigdamas, kad kaltinamasis taip pasielgė gindamas šeimą.

BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar jis turės teigiamos įtakos kaltininkui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-181-788/2021 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-96-628/2019 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad L. D. turi aukštąjį išsilavinimą (1 t., b. l. 133-135), dirbantis (1 t., b. l. 140), neteistas (1 t., b. l. 138), 1 metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 139), priklausomybių ar psichiatrinių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 141), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio neturi (1 t., b. l. 142), jis yra kaltinamojo draugas nuo vaikystės, jie daug bendrauja, taip pat bendrauja šeimomis, šiuo metu kartu dirba, kaltinamasis linkęs atvirai išsikalbėti ir paklausyti L. D. patarimų. L. D. teisiamojo posėdžio metu pasirodė ramaus būdo, brandi, kultūringa asmenybė, taip pat patvirtino, kad kaltinamojo M. B. nusikalstamus veiksmus vertina kritiškai, be to, kaltinamasis M. B. kalbėjosi su juo apie šį įvykį, dėl šio įvykio M. B. labai gailisi ir išgyvena. Nurodė ir tai, kad su M. B. palaiko glaudžius ryšius, dažnai kalbasi, bendrauja, M. B. svarbi jo nuomonė. L. D. nuomone, kaltinamasis M. B. nėra konfliktiškas, agresyvus ar linkęs į smurtavimą, o šiuo atveju pasielgė impulsyviai, neapgalvotai. Mano, kad galės daryti M. B. teigiamą įtaką.

Teismo vertinimu, L. D. asmeninės savybės, neigiamas ir kritiškas požiūris į M. B. padarytus nusikalstamus veiksmus, jo gyvenimiška patirtis ir bendravimo pobūdis su M. B. leidžia teismui daryti išvadą, kad kaip laiduotojas L. D. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą ir gali daryti M. B. teigiamą įtaką, kad pastarasis daugiau nenusikalstų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

M. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (nesunkų nusikaltimą) (1 t., b. l. 179), 1 metų laikotarpyje 2 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 180-181), dirba (1 t., b. l. 183), vedęs, augina 3 mažamečius vaikus (1 t., b. l. 177-178), ikiteisminio tyrimo metu sumokėjo jam paskirtą 500 Eur įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (2 t., b. l. 105), priklausomybių ar psichiatrinių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 184), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (1 t., b. l. 185). Neigiamai M. B. charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinus nurodytus duomenis, teismas turi pagrindą manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad ir valstybinė kaltintoja neprieštaravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos ir pagrindas kaltinamojo M. B. atžvilgiu taikyti laidavimo institutą, todėl M. B., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojo L. D. laidavimą.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, M. B. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo L. D. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui be užstato bus pakankama poveikio priemonė M. B..

Atkreiptinas dėmesys, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Taigi, jeigu M. B., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių neatlygins teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis), o jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 9 dalis).

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, teismas pilnamečiui asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinis nusikaltimas), kategoriją (nesunkus nusikaltimas), jos padarymo aplinkybes, siekiant auklėjamojo ir prevencinio poveikio bei siekiant paskatinti kaltinamąjį ateityje susilaikyti nuo netinkamų veiksmų, sprendžia, kad jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati ir pakankama paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bylos duomenimis, kaltinamajam tokia baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta ikiteisminio tyrimo metu, paskirtą 500 Eur įmoką jis sumokėjo (2 t., b. l. 105), todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė nevykdytina.

VI. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis G. M. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (2 t., b. l. 35-36).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimo sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. B. vieną kartą spyrė G. M. į nugarą, po ko, tęsiantis konfliktui, vieną kartą spyrė pastarajam į dešinės kojos šlaunies sritį ir suėmė už rankos, tokiais veiksmais nukentėjusiajam G. M. sukėlė fizinį skausmą. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad vadovaujantis G. M. apžiūros duomenimis, G. M. kūne mechaninių sužalojimo požymių nėra (1 t., b. l. 50). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad vadovaujantis G. M. medicinos dokumentų duomenimis, G. M. konstatuotas skausmas kairiame petyje, kairėje plaštakoje. Radiologinių tyrimų metu ūminių sužalojimų požymių nenustatyta. Konstatuotas skausmas negali būti vertinamas sužalojimu, kadangi skausmas yra subjektyvus potyris yra nėra būdingas tik sužalojimui. Kraujo išlaja kairės akies junginėje be aplinkinių minkštųjų audinių reakcijos nėra sužalojimo požymis. Vadovaujantis pateiktais medicinos dokumentais, G. M. kūne objektyvių mechaninių sužalojimo požymių nekonstatuota (1 t., b. l. 82-85).

Įvertinus tai, kad po įvykio nukentėjusiajam sužalojimų nebuvo nustatyta, tačiau akivaizdu, kad nukentėjusysis po įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą. Nors nukentėjusysis nurodo, kad po įvykio patyrė išgyvenimus, nemigą, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų ir įvykio sąlygotų psichikos sveikatos sutrikimų nukentėjusysis būtų gydęsis, naudotųsi specialistų pagalba, vartotų atitinkamus vaistus. Be to, teismas negali padaryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, kad nukentėjusiojo lankymasis pas gydytojus dėl seniai buvusio dilbio lūžio yra tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad patirti išgyvenimai nebuvo tokie ilgalaikiai ir tokie stiprūs, kiek juos prašoma įvertinti pinigais – 5 000 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, todėl priteisiamos žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti iš esmės nukrypta nuo teisminės praktikos, pagal kurią fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos sudaro nuo 150 iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020 ir kt.).

Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, nukentėjusiojo naudai priteistina 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismo vertinimu, tokia suma atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teismų praktiką, nėra būdas papildomai nubausti kaltinamąjį, taip pat nesudaro prielaidų iš nusikalstamos veikos pasipelnyti nukentėjusiam asmeniui.

VII. Kiti procesiniai klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjusysis G. M. teisme pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo M. B. 1 200 Eur proceso išlaidas, nukentėjusiojo patirtas dėl jo atstovo advokato Dominyko Vanharos dalyvavimo atstovaujant nukentėjusįjį (2 t., b. l. 97). Kartu su prašymu pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad G. M. sumokėjo advokatui 1 200 Eur už atstovavimą baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 98-99).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas iš kaltinamojo (nuteistojo) gali išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017, Nr. 2K-208-976/2017). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad advokatas Dominykas Vanhara nukentėjusįjį atstovavo tik viename teisiamajame posėdyje – 2025 m. birželio 10 d., kuris truko 1 val. 38 min., advokatas dalyvavo nuotoliniu būdu, taigi nepatyrė vykimo į teismą išlaidų. Byla nėra sudėtinga (byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) ar didelės apimties (bylą sudaro 2 tomai). Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė skundą ir civilinį ieškinį, tačiau matyti, kad minėtus procesiniu dokumentus jis rengė pats (2 t., b. l. 9-13, 35-36), byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis būtų naudojęsis advokato paslaugomis. Atsižvelgiant į bylos ir suteiktų paslaugų apimtį, atstovavimo nuotoliniame teisiamajame posėdyje laiką, prašomos priteisti proceso išlaidos (1 200 Eur), teismo vertinimu, yra neproporcingos suteiktų paslaugų apimčiai ir pobūdžiui, todėl ši suma mažinama, iš M. B. išieškant 500 Eur proceso išlaidų nukentėjusiojo G. M. atstovavimo teisme išlaidoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

M. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo L. D. laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios neperduoti vykdymui, nes yra įvykdyta.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tenkinti nukentėjusiojo G. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir priteisti iš M. B. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) G. M. neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš M. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) nukentėjusiojo G. M. atstovavimo teisme išlaidoms apmokėti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. B. ir laiduotojui L. D., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.