Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį ir patikslintus ieškinius (toliau – ieškinys) atsakovei K. K. dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis bei šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad šalys yra L. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2021 m. rugsėjo 3 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3546-1140/2021 panaikintas S. K. ir K. K. (duomenys neskelbtini) Akmenės Šv. Onos bažnyčioje sudarytos santuokos, apskaitytos (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje padarytas įrašas (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), sūnaus L. K. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu S. K., K. K. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą L. K. po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2021 m. liepos 9 d. iki sūnaus pilnametystės.

Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, uždirba vidutiniškai 1038,72 Eur/mėn. atlyginimą. Papildomai uždirba dar apie 300 Eur per mėn., parduodamas grūdus, bei kas mėnesį gauna apie 85,75 Eur valstybės vaikui mokamą išmokos dydį. Turi nekilnojamojo turto (tris žemės sklypus), kilnojamojo turto (transporto priemonę). Su sūnumi L. K. panaudos pagrindais gyvena jo mamai nuosavybės teise priklausančiame name, namo priežiūros išlaidos vidutiniškai sudaro apie 130 Eur/mėn.

Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis siekia apie 651 Eur per mėnesį. Atsakovė savo vardu neturi Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovė kitų išlaikomų asmenų neturi. Atsakovė gyvena panaudos pagrindais jos tėčiui priklausančiame bute, moka komunalinius mokesčius, kurie sudaro vidutiniškai apie 200 Eur per mėnesį.

Šalių sūnus L. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., besimokantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje, yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi, reikalingos papildomos išlaidos sveikatos priežiūrai dėl nustatytos trumparegystės, gydytojo paskirtų nešioti akinių.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.

Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 600 Eur suma. Įvertinant tą aplinkybę, kad abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, darytina išvada, kad atsakovė turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo 300 Eur suma.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą. Teismo sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. minimali mėnesinė alga – 840 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 633 Eur.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2008).

Ieškovas prašo padidinti atsakovės teikiamą išlaikymą, motyvuodamas tuo, kad vaiko išlaikymo išlaidos padidėjo pabrangus maisto produktų, kitų prekių ir paslaugų kainoms, be to, 2022 m. spalio 12 d. nepilnamečiui sūnui nustatyta trumparegystė, sutriko regėjimas, reikalingi regėjimo tyrimai, akiniai, priemonės akinių priežiūrai, atsakovė kitokiu būdu prie sūnaus išlaikymo neprisideda, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas. Ieškovas nurodė, kad sūnaus L. K. vieno mėnesio poreikius sudaro: maistas 210 Eur, dienpinigiai 84 Eur, būstas 50 Eur, televizija, internetas 10 Eur, telefono sąskaitos papildymas 10 Eur, telefonas, kompiuteris 20 Eur, drabužiai, avalynė 50 Eur, mokymosi priemonės 30 Eur, higienos priemonės (patalynė, skalbimo milteliai ir t.t.) 20 Eur, kirpyklos paslaugos 15 Eur, pramogos ir poilsis (įskaitant atostogas, gimtadienių šventimą ir pan. 35 Eur, kultūrinis ugdymas (kino filmai, koncertai, spektakliai) 16 Eur, vaiko profilaktinei sveikatai (vitaminai, arbatos medus) 20 Eur, akiniai ir jų priežiūra 20 Eur, kitos būtinosios išlaidos (kuras, transporto priemonė ir kt.) 30 Eur. Iš viso vidutiniškai vaiko išlaikymo išlaidos sudarytų 620 Eur.

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui, laisvalaikiui. Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, turi būti lavinami nepilnamečio vaiko gabumai. Net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito. Išlaidų vaikui patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Dėl šios priežasties situacija, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymui skirtų lėšų, yra suprantama ir galima. Ieškovas pagal galimybes teismui pateikė detalius vaiko poreikių paskaičiavimus, banko sąskaitos išrašą, pagrindžiantį patiriamas išlaidas. Be to, vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. Išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas, vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienus metus padalijant į 12 mėnesių. Akivaizdu, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, perkant žieminius batus, drabužius, o kitais – kitiems poreikiams, pavyzdžiui, vasarą išauga išlaidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms.

Šiuo atveju šalių sūnus gyvena su ieškovu, todėl ieškovui tenka didesnė nei atsakovei vaiko auklėjimo ir priežiūros našta, jis privalo aprūpinti vaiką maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikas augtų sveikas, susirgus – slaugyti, rūpintis tinkama medicinine pagalba, kas neabejotinai reikalauja ir laiko, ir išlaidų, be to, gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda. Atsakovė, gyvenanti atskirai nuo vaiko ir neprisidedanti prie kasdienio rūpinimosi vaiku, turi rasti galimybių teikti kuo didesnį materialinį išlaikymą vaikui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Atsakovė yra sveika, dirbanti, darbingo amžiaus moteris, todėl privalo siekti kuo geresnės materialinės paramos savo vaikui. Ieškovas, kaip minėta, negrindžia ieškinio pagerėjusia atsakovės turtine padėtimi, o grindžia paaugusio sūnaus padidėjusiais poreikiais, nustatytu sveikatos sutrikimu bei aplinkybe, kad atsakovė neprisideda prie sūnaus išlaikymo.

Analizuojant į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad atsakovė iš esmės papildomai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, sutiktina su ieškovo argumentais, kad šiuo metu priteistos 100 Eur išlaikymo sumos nepakanka net ir minimaliems vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, būreliams, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms). Be to, šalių sūnui nustatyti sveikatos (regėjimo) sutrikimai, dėl kurių patiriamos didesnės išlaidos, taip pat neginčytina aplinkybė, kad vaikui augant jo poreikiai didėja, todėl nors 1,5 metų laikotarpis, įvertinus vaiko amžių, nėra ženklus, darytina išvada, kad motinos, kuri negyvena kartu su vaiku, teikiamas išlaikymas 100 Eur kas mėnesį yra per mažas. Atsakovė savo iniciatyva didesnio išlaikymo neteikia, prie sūnaus išlaikymo kitokiu būdu neprisideda, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Kaip minėta, išlaikymas vaikui priteisiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį vertinamas tiek pagal objektyvius (amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija), tiek pagal subjektyvius veiksnius (pastangos susirasti geriau apmokamą darbą, noras, požiūris, galimybės gauti papildomas pajamas).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nustatant vaiko poreikius, vaiko tėvas (motina) neturi pateikti teismui detalius įrodymus (kvitus, čekius), pagrindžiančius ne didesnes, nei MMA išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėdamas didesnę ar mažesnę nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje, 2020 m. gruodžio 17 d., Teismų praktika Nr.53, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-273-969/2020, 22 p.). Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad sūnaus L. poreikiams kas mėnesį reikalinga mažesnė, nei bendra 600 Eur suma, kurią turi teikti abu tėvai.

2021 m. rugsėjo 3 d. tvirtinant tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių ir nustatant išlaikymo dydį po 100 Eur per mėnesį vaiko poreikiai nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, šalys konkrečių nepilnamečio vaiko poreikių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir tik geranoriškai susitarė dėl atsakovės teiktino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, todėl teismas negali vertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio, o vaikui augant ir keičiantis jo poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios. Teismas konstatuoja, kad nuo 2021 m. L. K. poreikiai išaugo, atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, pragyvenimo lygis, maisto, paslaugų, būtinųjų prekių kainos pasikeitė, be to, šalys nebesutaria dėl sutarto išlaikymo bei rūpinimosi vaiku.

Apibendrinus byloje esančius duomenis ir teismo posėdžio metu ieškovo, atsakovės, šalių atstovų duotus paaiškinimus, teisme apklaustų liudytojų V. Š. ir V. S., t. y. šalių artimųjų giminaičių, parodymus, teismas, įvertinęs šalių sūnaus amžių ((duomenys neskelbtini) m.), tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, mokytis, leisti laisvalaikį, lankyti papildomus užsiėmimus, būtinumą nešioti akinius, regėjimo patikras), taip pat įskaičiavus į vaiko poreikių tenkinimą valstybės vaikui mokamą išmokos dydį – 85,75 Eur, vadovaujantis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad 600 Eur suma yra būtina išlaikymo suma.

Kaip minėta, šalių sūnui kiekvieną mėnesį yra mokama po 85,75 Eur valstybės išmoka, kuri skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti ir jos tikslas taip pat palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaiką, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaiko poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų, o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga, kad būtų patenkinti visi vaiko poreikiai. Ieškovas nurodė, jog gauna iš savivaldybės vaikui skirtus pinigus, šia suma nėra sumažinęs vaiko poreikių tenkinimui nurodomos sumos.

Įvertinus padidėjusius vaiko poreikius, kuriems patenkinti būtina 600 Eur suma, valstybės vaikui mokamą išmokos dydį – 85,75 Eur, darytina išvada, jog kiekvienas iš tėvų turėtų sūnui skirti išlaikymui po 257,13 Eur. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas, kartu su ieškovo skiriamu išlaikymu, bei įvertinus tai, jog ieškovas iš savivaldybės administracijos kiekvieną mėnesį gauna 85,75 Eur išmoką vaikui, kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti, yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius.

Tačiau teismas taip pat įvertina šalių buvusį susitarimą nutraukiant santuoką dėl būtino išlaikymo dydžio, tai, kad iš esmės nei vieno iš šalių turtinė padėtis nepasikeitė (nėra duomenų, kad ieškovo turtinė padėtis būtų pablogėjusi, o atsakovės – pagerėjusi), atsižvelgus į tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunkesnė nei ieškovo, tad ieškovas turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo, esant nustatytam pagrindui nukrypti nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo prašomas iš atsakovės priteisti 300 Eur nepilnamečiui sūnui kas mėnesį išlaikymo dydis yra mažinamas iki 240 Eur, kuris, teismo įsitikinimu, būtinas, proporcingas, atsižvelgiant tiek į šalių sūnaus amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį, tiek įvertinus ir tą aplinkybę, kad atsakovė kitų išlaikytinių neturi, tiek tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad nepajėgtų tokio dydžio išlaikymo teikti, kad būtų nedarbinga ar turėtų kokių tai sveikatos problemų.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu vaikui priteistą išlaikymą ir iš atsakovės priteisti periodinėmis išmokomis po 240 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2023 m. balandžio 3 d., iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Išlaikymą uzufrukto teise skirtinas tvarkyti įstatyminis L. K. atstovas tėvas S. K. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl padidinto išlaikymo teikimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, šalių atstovių paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, atstovių laiko sąnaudas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šalių prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos yra pagrįstos ir nėra per didelės.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovas pateikė prašymą atlyginti 865 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti kartu su sąskaitomis ir mokėjimą patvirtinančiais duomenimis. Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 950 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus.

Šioje byloje tenkinta 70 proc. ieškinio reikalavimų.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės K. K. valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo, skaičiuojant nuo padidintos sumos, t. y. 140 Eur, priteisiamas 38 Eur žyminis mokestis (140 x 12 x 3% x 75 % = 38) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Iš atsakovės ieškovui priteistina 605,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovei – 285 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Kadangi iš abiejų šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, darytinas įskaitymas, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiant 320,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 376 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3546-1140/2021 L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį, ir nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. balandžio 3 d.) priteisti iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko L. K.pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant į nurodytą S. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Luminor bank“, AS, iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Nustatyti, kad L. K. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys ir tvarkys vaiko tėvas S. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 320,50 Eur (trijų šimtų dvidešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662 (mokėjimo paskirtis „žyminis mokestis“).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.