- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-19
- Bylos Nr.
- 2YT-6838-1104/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00701-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- D. K., A. O.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. K.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. K. ir A. O. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipdamiesi pareiškimu į teismą prašo atnaujinti įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jų tėvo J. K. mirties, priimti.
2. Pareiškėjai nurodė, kad jų (pareiškėjų) tėvas yra J. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Be pareiškėjų, tėvas daugiau vaikų neturėjo, ką patvirtina 2024 m. balandžio 9 d. Gyventojų registro išrašas. Pareiškėjų tėvas J. K. nuo 2020 m. spalio 20 d. buvo deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, jis ten gyveno ir dirbo. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų tėvas mirė. Tėvą Lietuvoje palaidojo pareiškėjai, t. y. jo vaikai, apmokėjo visas išlaidas, šiuo metu, pareiškėja A. O. tvarko ir prižiūri tėvo kapą.
3. Nurodė, kad J. K. su pareiškėjų motina nuo (duomenys neskelbtini) buvo išsiskyręs, todėl 10 metų iki jo mirties tėvai kartu negyveno. Todėl pareiškėjai, J. K. vaikai, nežinojo, kad jis turi kokio nors paveldimo turto, o ypač žemės.?Apie tėvo turėtą žemę sužinojo tik š. m. kovo mėn. pabaigoje, kai (duomenys neskelbtini), esančio tėvo žemės sklypo kaimyninio žemės sklypo savininkė atsiuntė pareiškėjų motinai A. K. laišką dėl jos sklype atliekamų kadastrinių matavimų. Pareiškėjų motina, gavusi minėtą laišką, nesuprato kodėl ji yra informuojama apie matavimus, o pasirodo (duomenys neskelbtini) nutraukiant tėvų santuoką nebuvo išspręstas klausimas dėl minėto žemės sklypo padalinimo, todėl (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo bendrasavininkais yra pareiškėjų motina ir miręs tėvas, o miškas iki šiol priklauso jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėja A. O. nedelsiant užsiregistravo pas Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarę Žaną Bžuškevič, kur 2024 m. balandžio 5 d. jai buvo išduotas nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kadangi yra praleistas palikimo po tėvo mirties priėmimo terminas. Paaiškėjo, kad tėvas J. K. iki mirties turėjo: 5000/10400 dalis 1,0400 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 2,0000 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bei dalis (preziumuojama ½ dalis) 1,0300 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Į civilinę bylą pareiškėjai nurodo įtraukiantys suinteresuotu asmeniu pareiškėjų motiną A. K., kuri yra minėto žemės sklypo su buvusiu sutuoktiniu, pareiškėjų tėvu, bendrasavininkė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nors jų santuoką (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Iš notarės pareiškėja A. O. sužinojo, kad visa tėvo žemė yra areštuota. Pradėjus aiškintis, kokių skolų turėjo miręs tėvas, paaiškėjo, kad jis turėjo mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl žemės mokesčio. Visa skolos suma yra apie tris šimtus eurų. Abu pareiškėjai pareiškia, jog priėmę tėvo palikimą sutinka padengti tėvo likusią skolą valstybei už žemės mokestį.
4. Pareiškėjai nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių praleido kreipimosi dėl palikimo priėmimo terminą dėl žemiau išvardytų aplinkybių. Pareiškėjas D. K. jau apie 12 metų gyvena (duomenys neskelbtini), čia turi įsigijęs savo gyvenamąjį būstą ir dirba nuolatinį vairuotojo darbą. Be to, yra registruotas (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. balandžio 2 d., kaip nuolatinis gyventojas. Taip pat, po tėvo mirties?pareiškėjas nurodo turėjęs nemažai problemų su sveikata. 2023 m. gruodžio 27 d. gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kur jam atliko operaciją. 2024 m. sausio 11 d. toje pačioje ligoninėje pareiškėjui atliko dar vieną operaciją. Po ko turėjau laikytis gydytojų nurodymų ir rekomendacijų, vyko kontroliniams vizitams ir pan. Apie 3 mėn. buvo nedarbingas. Pareiškėjas nežino apie tai, kad tėvas turėjo žemės ir skolų, todėl per 3 mėnesius nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo. Tėvo laidotuvėse dalyvavo, tačiau po jų nedelsiant turėjo grįžti atgal į (duomenys neskelbtini) dėl turimų sveikatos problemų. Nurodė, kad abu pareiškėjai apie paveldimą tėvo turtą sužinojo iš savo motinos, kuri, kaip minėta aukščiau, gavo laišką iš vieno iš tėvo turėtų žemės sklypų kaimyninio sklypo savininkės apie jos sklype atliekamus kadastrinius matavimus ir kvietimą dalyvauti juos atliekant. Dėl šių objektyvių priežasčių abu pareiškėjai praleido terminą palikimui po tėvo mirties priimti, kuris pasibaigė 2024 m. kovo 16 d., tai yra labai nežymiai, kiek daugiau negu 1 mėnesį. Pažymi ir tai, kad pareiškėjų tėvas buvo gana jaunas, sveikatos problemomis nesiskundė, todėl jo mirtis buvo netikėta, pareiškėjai buvo labai sukrėsti, jautė didelį emocinį skausmą, buvo sutrikę dėl rūpesčių apgulties. Pirmą laiką taikėsi su netektimi, tvarkė laidotuvių klausimus. Visa tai papildomai sutrukdė pareiškėjams tvarkyti palikimo po tėvo mirties klausimus sužinant, kad jis turėjo turto ir skolų.
5. Pareiškėjai nurodė, kad atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Prieštaravimų, kad pareiškėjams būtų atnaujintas terminas palikimui po J. K. mirties priimti, nėra. Nėra jokių duomenų apie kitus į palikimą pretenduojančius asmenis. J. K. sudaręs testamento nebuvo, po jo mirties niekas nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo. Mirusiojo palikuoniams, kurie priims palikimą būtina įregistruoti nuosavybės teises į likusį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes mano, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, labai nežymiai (kiek daugiau nei 1 mėnesį) ir termino palikimo priėmimui atnaujinimas užtikrintų pareiškėjų, t. y. pirmos eilės įpėdinių teisę gauti palikimą (b. l. 1-4).
6. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad pateiktam pareiškimui neprieštarauja, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra (b. l. 36-38, 46-47).
7. Suinteresuotam asmeniui A. K. pareiškimas ir teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 35), atsiliepimo į pareiškimą suinteresuotas asmuo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
8. Palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
9. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).
10. Nagrinėjamu atveju palikėjas J. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas jo palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai – mirusiojo vaikai nurodė, kad dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė į notarą dėl to, kad nežinojo visų pirma apie tėvo turimus žemės sklypus – šią informaciją sužinojo tik kai tėvo sklypo kaimynė kreipėsi į pareiškėjų motina dėl dalyvavimo atliekant sklypo kadastrinius matavimus; visų antra dėl to, kad po netekties užgulę rūpesčiai ir sveikatos problemos neleido pasidomėti tėvo turėta nuosavybe. Kaip matyti iš pareiškimo ir pridėtų dokumentų, pareiškėjų terminas priimti palikimui yra praleistas nežymiai, kiek daugiau nei 1 mėnesį. Taip pat, pareiškėjai žinodami, apie likusias palikėjo skolas, yra pasiryžę, priėmę palikimą, atsiskaityti su palikėjo kreditoriais.
11. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad palikėjas J. K. nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto – 5000/10400 dalis 1,0400 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 2,0000 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei dalis (preziumuojama ½ dalis) 1,0300 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai. Suinteresuoti asmenys nepateikė teismui prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo.
12. Teismas, spręsdamas, ar remiantis šios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą priimti palikimą, vadovaujasi CK 5.57 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgia į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo argumentus dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo bei į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
13. Vadovaujantis išdėstytu, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, į tai, kad laikytina, jog byloje nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad terminas priimti palikimą yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl tikslinga atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po J. K. mirties (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnis). CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą priimti palikimą po jų tėvo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties.
Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.