- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- 1-3537-859/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49849-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veikią - nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. lapkričio 23 d., 05:10 val., Vilniuje, Tūkstantmečio g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Megane“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas (pirmojo patikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu – 1,84 promilės). Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje A. B. prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, sutiko būti tuoj pat teisiamas ir duoti parodymus bei parodė, kad paskutinę minutę draugas paprašė jį nuvežti iki oro uosto, jie atvažiavo į Vilnių su išnuomotu automobiliu pagal sutartį jis priklauso įmonei, kuriai negali tiksliai pasakyti. Apie 5 val. ryto buvo sustabdytas. Prieš sėdant už vairo buvo naktiniame klube, ten atvyko apie 1h nakties, tai buvo 2019 m. lapkričio 23 d. 1 val. Ten išgėrė porą alkoholinių kokteilių. Buvo stresinėje situacijoje, kadangi išsiskyrė su drauge. Atvažiavo su automobiliu, bet atgal planavo grįžti pėsčiomis, nes netoli gyvena. Mano, kad toks elgesys yra netinkamas. Šiais metais tai pirmas kartas, buvo dar prieš maždaug 4 metus vienas įvykis, administracinę baudą gavo.
Ikiteisminiame tyrime A. B. parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. apie 2 val. su išnuomotu automobiliu "Renault Megane", valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į naktinį klubą. Būdamas klube išgėrė dvi stiklines alkoholinio kokteilio ir apie 5 val., nusprendė važiuoti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kartu važiavo jo draugas E. L.. Jam vairuojant nurodytą automobilį, važiuojant link Vilniaus oro uosto, Tūkstantmečio g., ties viaduku jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai jam patikrino girtumą. Jis visiškai pripažįsta, kad vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 26).
Dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.
Šalies argumentai
Ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos – nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) pradėtas 2019 m. lapkričio 23 d. (b. l. 2). Prokurorė kreipėsi į teismą su pareiškimu, pateikdama ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, per įstatymo nustatytą 14 dienų terminą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 426 straipsnis). Teisme pareiškimas su byla gautas 2019 m. gruodžio 4 d., teismo posėdis surengtas 2019 m. gruodžio 4 d. Prokurorei paskelbus pareiškimą, kaltinamasis A. B. sutiko būti tuoj pat teisiamas (BPK 428 straipsnio 1 dalis, 432 straipsnio 1 dalis).
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorė ir kaltinamojo gynėjas su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados ir motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių.
A. B. prisipažino neblaivus vairavęs transporto priemonę – automobilį „Renault Megane“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)
Be pastarojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir bylos duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys).
Pranešimas apie galimą nusikalstamą veiką gautas BPC 2019 m. lapkričio 23 d., 04:55 val., kai asmuo pranešė apie tai, kad link Liepkalnio nuvažiavo automobilis „Renault Megane“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtartinai manevruoja, galimai yra neblaivus (b. l. 5).
Vyriausiojo patrulio T. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 23 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. P., apie 05 val., buvo gauvo pranešimą, kad nuo Dariaus ir Girėno g. link Liepkalnio g., važiuoja automobilis "Renault Megane", valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant Tūkstantmečio g., pamatė nurodytą automobilį atvažiuojantį nuo Dariaus ir Girėno g. esančio viaduko. Automobilis "Renault Megane", valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo labai lėtai, įjungus tarnybinio automobilio "VW Transporter" mėlynos ir raudonos šviesos švyturėlius, bei garso signalą automobilis sustojo. Priėjęs prie automobilio pamatė, kad abi dešinės pusės padangos – priekinė ir galinė yra be oro ir sugadintos, matėsi, kad apgadinti ir abu ratlankiai. Automobilyje buvo du asmenys, vienas vairavo automobilį, o kitas - sėdėjo ant galinės sėdynės. Automobilį vairavo A. B., pastarasis keistai elgėsi, negalėjo paaiškinti kaip apgadino automobilio ratus bei iš kur ir kur važiuoja, o paklausus ar vartojo alkoholį atsakė neigiamai. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą vairuotojas sutiko. Alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 7510 Nr. ARKB-0113" A. B. buvo nustatytas 1,87 promilės girtumas, antruoju pūtimu - 1,84 promilių girtumas (b. l. 3). Prie tarnybinio pranešimo pridėjo transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolą, sprendimą nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo, neblaivumo nustatymo aktą, alkotesterio rodmenis, patikros sertifikatą, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą, automobilio "Renault Megane", valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelę, draudimo polisą ir registracijos liudijimo kopiją (b. l. 6-12,17).
Liudytojo T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės analogiški tarnybinio pranešimo duomenims (b. l. 21).
Alkotesteriu A. B. nustatytas neblaivumas 2019 m. lapkričio 23 d., 05:07 val. – 1,87 promilės (b. l. 6, 8), o 05:27 val. – 1,84 promilės (b. l. 6-7).
Aptartais byloje ištirtais įrodymais teismas konstatuoja, kad A. B. 2019 m. lapkričio 23 d., 05:10 val., Tūkstantmečio gatvėje, Vilniuje, neblaivus vairavo transporto priemonę – automobilį „Renault Megane“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) todėl padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Veika kvalifikuota teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas numato BK 40 straipsnis, kuris nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalis nustato asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms yra galimas šio instituto taikymas.
Z. S. pateikė teismui prašymą perduoti A. B. jo atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodė, kad A. B. yra jo vaikaitis. Mano, kad jis dėl savo asmeninių savybių darys teigiamą įtaką kaltinamajam.
Teisiamojo posėdžio metu Z. S. paaiškino, kad jis yra A. B. senelis iš mamos pusės. Jų labai geri santykiai, A. B. dirba pas jo sūnų, jis geras žmogus. A. B. dirba programuotoju ir su darbu gerai susitvarko. Jie niekada nekonfliktuoja, matosi 2-3 kartus per dieną, gyvena netoliese. Žino šį žmogų kaip gerą, pagarbų. A. B. klauso jo patarimų. Su juo apie įvykį kalbėjo. Jo manymu A. B. buvo depresinėje situacijoje. Pasidavė draugų įkalbinėjimui. Jis nepateisina tokio elgesio, bet jo manymu A. B. tai padarė stresinėje situacijoje. Be to, jis prie įvykį buvo davęs kraujo kaip donoras, kas taip pat galėjo turėti įtakos. Jis už A. B. garantuoja ir kaip gydytojas. Jis daug metų dirbo gydytoju.
Teismas vertindamas prašymą dėl laidavimo pateikusį asmenį nustatė, kad Z. S. yra neteistas, administracine tvarka baustas pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį, 428 straipsnio 6 dalį.
Teismas nustatė, kad A. B. pirmą kartą padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, būdamas vidutinio girtumo laipsnio, tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad vairuoti neblaiviam yra draudžiama, tačiau jis vis vien sėdo už automobilio vairo ir automobilį vairavo būdamas neblaivus. A. B. nuosekliai pasakojo apie įvykį, išreiškė apgailestavimą, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai savo kaltės neneigė ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai laikytina A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. B. šiuo metu yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas, kaip atsakingas, pareigingas, darbštus, gerai išmanantis savo darbą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pirmą kartą teisiamas už padarytą nusikalstamą veiką, ankščiau jis nebuvo teistas (b. l. 30), baustas administracine tvarka 2019 m. gegužės 5 d. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, 2017 m. gegužės 15 d. pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį, 2015 m. birželio 19 d. pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį (b. l. 28-29).
Dėl nustatyto teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, nusikalstama veika žala nepadaryta ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
A. B. prašė laiduotoju paskirti jo senelį Z. S., kuris pagal asmenines savybes ir susiklosčiusius tarpusavio santykius gali daryti ir darys teigiamą įtaką jam. Laidavimo užstatas neskirtinas. Baudžiamoji byla, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šiuo nuosprendžiu nutrauktina (BPK 29 straipsnio 1 dalis, 235 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas ir kitos. Taigi, šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Pažymėta kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Prokurorė prašo taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą.
Dėl turto konfiskavimo.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims <...>, teismas iš kaltininko <...> išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Iki 2019 m. balandžio 1 d. atsakomybę už vairavimą neblaiviu, kai nustatomas neblaivumas didesnis nei 1,5 promilės, buvo nustatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Teismų praktikoje nurodoma, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). Kasacinis teismas išaiškino ir tai, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).
A. B. nusikaltimui daryti tiesiogiai naudojo automobilį „Renault Megane“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone – privalomai konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis „Renault Megane“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „Biocitrox“ (b. l. 14). Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių būtų galima konfiskuoti šį kitam asmeniui priklausantį turtą. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiu atveju, kai šis turtas priklauso tretiesiems asmenims.
Teismo vertinimu aptariama baudžiamojo poveikio priemonė atitinka šiuo atveju įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, ir labiau nei reikia nesuvaržys kaltinamojo A. B., kuris nuosprendžiu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teisių. Taigi, turto vertės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra proporcingas ir konkrečiu atveju teisingas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, iš A. B. išieškotina automobilio „Renault Megane“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, kuri VšĮ „Emprekis“ duomenimis sudaro 2165 EUR be PVM (b. l. 13) (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72 straipsnio 1, 3, 5-6 dalys).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje - uždraudimo naudotis specialia teise, skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. B. padarė nors ir nesunkų tačiau tyčinį vieną nusikaltimą. Juo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytos 1,84 promilės etilo alkoholio. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl padarytas nusikaltimas laikytinas gan šiurkščiu.
Kaltinamojo prašymas skirti kiek galimą trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą negali būti tenkinamas, nes teismas nenustatė pagrindų tokiam prašymui tenkinti.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nors ir yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, visgi, ja buvo keliamas pavojus ne tik pačio kaltinamojo sveikatai ir gyvybei, bet ir kitiems asmenims ir jų turtui. Tik laimingo atsitiktinumo dėka ir dėl greito policijos reagavimo galimų sunkesnių pasekmių buvo išvengta.
Vien tai, kad teisės kaltinamajam reikalingos jo tiesioginiam darbui konkrečiu atveju nėra tiek reikšminga, kad terminas svarstomos baudžiamojo poveikio priemonės būtų trumpinamas. Kaltinamasis prieš sėsdamas neblaivus už automobilio vairo privalėjo apsvarstyti kokias to pasekmes jis prisiima.
Pažymėtina, kad aptariama baudžiamoji poveikio priemonė gali būti skiriama nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Todėl atsižvelgus į jau aptartas padaryto nusikaltimo ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad kaltinamajam taikomas BK 40 straipsnio institutas, teismas sprendžia, kad A. B. turi būti paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 23 d. Šis terminas yra ženkliai trumpesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis.
Dėl kardomųjų priemonių.
Byloje A. B. taikomas kardomąsias priemones – dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini), paėmimą (b. l. 34), specialiosios teisės sustabdymą (b. l. 37), rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 39), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Prokurorė prašė iš A. B. išieškoti Vilniaus apskrities VPK patirtas išlaidas (už automobilio nutempimą ir saugojimą UAB „Sauda“ aikštelėje) – 37,51 EUR.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio „Renault Megane“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) nutempimo ir saugojimo išlaidos, kurias sudaro 37,51 EUR (b. l. 19). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš A. B..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 3, 6, 7 dalimis, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Perduoti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal laidavimą laiduotojui Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant dviejų metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš A. B. automobilio „Renault Megane“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2165 EUR valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti, A. B., baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš A. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisti 37,51 EUR proceso išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. B. byloje taikomas kardomąsias priemones – dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini), paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.