- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1274-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06842-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- L. I., A. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. I. ir A. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai pateikė prašymą, kuriuo prašo nutraukti santuoką, įregistruotą Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini) tarp L. I. ir A. M., patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo palikti santuokoje turėtas pavardes, tai yra sutuoktiniui – M., sutuoktinei – I.. Nurodė, kad šalys bendro ūkio neveda, santuoka yra iširusi, teigia, kad santuoką atkurti nėra galimybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjų L. I. ir A. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, išaiškinti pareiškėjams, kad su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo jie turi teisę kreiptis į kompetentingą teismą pagal savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad pareiškėjų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini). Patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad pareiškėjai Lietuvos Respublikoje negyvena, yra deklaravę išvykimą į (duomenys neskelbtini), kur kartu gyvena ir šalių nepilnametis vaikas. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjų registruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jų darbo santykius, susijusius su Lietuvos Respublika, pareiškėjai nėra įregistruoti Lietuvos Respublikos užimtumo tarnyboje.
2.2. Pirmosios instancijos teismas dėl teismingumo nurodė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, susijusios su pilietybe, neturi jokios esminės teisinės reikšmės sprendžiant teismų jurisdikcijos klausimus. Teigia, kad šalių interesai yra tik (duomenys neskelbtini), todėl šalių prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, todėl pareiškėjų prašymą atsisakytina priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Apeliantė dėl faktinių vertinimo nurodo, kad apeliantė ir A. M. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau yra Lietuvos Respublikos piliečiai, dėl to turi tam tikras su pilietybe susietas teises ir pareigas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi pažeidžiamos piliečių teisės, kadangi teismas atsisakė spręsti dviejų Lietuvos Respublikos piliečių santuokos nutraukimo klausimą.
3.2. Apeliantė dėl teismingumo nurodo, kad šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl, taikant Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalį, šalių pilietybės kriterijus yra pakankamas civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo jurisdikciją priskirti Lietuvos Respublikos teismams. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių pašymas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, prieštarauja tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų nuostatoms, todėl turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
5. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas teismingumo klausimą netinkamai vadovavosi nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų nuostatomis, neatsižvelgė į tai, kad abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ir vien ta aplinkybė, jog sutuoktiniai gyvena užsienyje, neturi jokios įtakos, kadangi pagrindą nutraukti santuoką Lietuvos Respublikos teismuose pareiškėjams suteikia šalies pilietybė.
6. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 5 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutardamas atsisakyti priimti šalių, kurios yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau gyvena užsienyje, pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tinkamai taikė nacionalinės bei tarptautinės teisės normas, reglamentuojančias teismingumo klausimus bylose dėl santuokos nutraukimo.
7. CPK 784 straipsnis numato, jog Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taip pat jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai.
8. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
9. Nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su Europos Sąjungos valstybe nare – (duomenys neskelbtini), todėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamento „Briuselis II bis“), nuostatomis. Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos institucijų priimti reglamentai yra privalomi ir taikomi tiesiogiai.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai (pareiškėjai) kreipėsi dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu (ieškinio dalykas) į Klaipėdos apylinkės teismą. Šiuo atveju nėra ginčo, kad šalys gyvena ne Lietuvos Respublikoje. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį, šiuo atveju šalys bendru pareiškimu arba ieškovas, reikšdamas ieškinį, turi teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų: arba kreiptis pagal jų gyvenamąją vietą į (duomenys neskelbtini) kompetentingą teismą (reglamento „Briuseli II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunktis), arba pagal abiejų šalių pilietybę – į Lietuvos Respublikos teismą (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktas). Kadangi pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, šis turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byla nenagrinėtina, nes (duomenys neskelbtini) yra abiejų pareiškėjų ir nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, neatsižvelgė į pilietybės kriterijų ir reglamente numatytą alternatyvą kreiptis ir į valstybės narės teismą jų piliečiams dėl santuokos nutraukimo.
11. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant ir aiškinant reglamento „Briuselis II bis“ nuostatas, todėl ginčijama nutartis panaikinama ir prašymo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
12. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 5–11 punktuose nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir prašymo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.