Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. Š. ir I. Š. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovių V. Š. ir I. Š. ieškinį atsakovams A. V., G. Š. ir Ą. Š., trečiajam asmeniui A. V., dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir teisės įteisinti statinius be žemės sklypo bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.7. šis pakartotinis skundas yra bandymas antrą kartą ginčyti tą patį klausimą, kas laikytina piktnaudžiavimu procesu.

9.3. nesustabdžius šios civilinės bylos nagrinėjimo, kyla grėsmė, tam, kad bus priimtas sprendimas, kuris prieštarautų prejudicinėje byloje nustatytoms aplinkybėms ir teisiniam vertinimui, kadangi nesustabdžius civilinės bylos nagrinėjimo gali susiklostyti teisiškai prieštaringa situacija, kitoje – prejudicinėje, byloje bus nustatyta, jog be bendraturčių sutikimo pastatyti statiniai yra neteisėti ir pažeidžiantys kitų bendrasavininkų teises, o šioje civilinėje byloje būtų priimtas priešingas sprendimas – būtų pripažinta ieškovių teisė įteisinti tuos pačius statinius be visų bendraturčių sutikimo;

9.4. ieškovių nurodyta nuostata dėl asmens teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, yra taikoma netinkamai, kadangi ji neatitinka šioje byloje nagrinėjamos situacijos;

9.5. ieškovių keliamas klausimas dėl statinių nugriovimo nėra nei šio skundo, nei šios bylos dalykas. Šis klausimas yra prejudicinės bylos dalykas, toje byloje teismas ir įvertins ar statinio nugriovimas, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, yra tinkama ar netinkama pažeistų teisių gynimo priemonė. Ieškovių skundo argumentai yra teisiškai niekiniai ir atmestini.

10.3. naudojimosi tvarka gali būti nustatoma tik remiantis teisėtais objektais. Savavališka statyba negali būti laikoma pagrindu nustatant naudojimosi ribas. Teisinga kryptis yra tokia, kokią pasirinko teismas – pirma išspręsti klausimą dėl statinių teisėtumo, ir tik tuomet, remiantis įsiteisėjusiu sprendimu, spręsti naudojimosi klausimą;

10.5. ieškovės remiasi Konvencijos 6 straipsniu ir teigia, kad bylos sustabdymas pažeidžia jų teisę į bylos išnagrinėjimą per trumpiausią laiką. Šiuo atveju, kol neaiškus pastatų teisėtumas, bylos nagrinėjimas būtų ne tik neteisingas, bet ir pažeistų teisėtų interesų pusiausvyrą tarp bendraturčių. Sprendimas sustabdyti bylą nepažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų;

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacijos objektas – Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo.

Dėl bylos sustabdymo

14. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis).

15. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

17. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas bylos sustabdymo pagrindas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 53 punktas). Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktas).

18. Ieškovės atskirajame skunde nurodo, kad kasacinis teismas, aiškindamas bylos sustabdymo pagrindą, išaiškino, jog negalimumas išnagrinėti civilinės bylos, kol neišnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir pats negali jų nustatyti. Šiuo atveju tokios situacijos nėra, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-31-420/2025 teismas gali ir turi išnagrinėti klausimą ar esamų statinių įteisinimas pažeidžia nesutinkančių su įteisinimu bendraturčių teises. Teismo nutartis neteisėta, nesivadovavus kasacinio teismo praktika.

19. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą byla stabdoma, kai kitos bylos išnagrinėjimas gali turėti reikšmės jos sprendimui. Byloje Nr. e2-3984-758/2025 sprendžiamas savavališkos statybos klausimas, todėl jos rezultatai turės prejudicinę reikšmę šiai bylai. Kol neaiškus statinių teisėtumas, naudojimosi tvarka negali būti nustatoma.

20. Atsakovas nurodo, kad bylas sieja prejudicinis ryšys, bylos yra glaudžiai susijusios ir turi tiesioginį teisinį ryšį. Civilinėje byloje yra nustatinėjama naudojimosi žemės sklypu tvarka bei teisė įteisinti esamus statinius be visų bendraturčių sutikimo tam, kad būtų galima nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, o prejudicinėje byloje yra nagrinėjamas atsakovų negatorinis ieškinys ieškovėms (dėl to paties objekto) dėl nuosavybės teisės, nesusijusios su valdymo netekimu, gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Nesustabdžius šios civilinės bylos nagrinėjimo, kyla grėsmė, tam, kad bus priimtas sprendimas, kuris prieštarautų prejudicinėje byloje nustatytoms aplinkybėms ir teisiniam vertinimui.

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad civilinėje byloje Nr. e2-31-420/2025 yra nustatinėjama naudojimosi žemės sklypu tvarka bei teisė įteisinti esamus statinius be visų bendraturčių sutikimo, kad būtų galima nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovių siūlomą variantą. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-3984-758/2025 pareikštas negatorinis ieškinys ieškovėms dėl nuosavybės teisės, nesusijusios su valdymo netekimu, gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Šioje byloje keliama pozicija, jog statiniai buvo pastatyti savavališkai bendrosios nuosavybės teise valdomame žemės sklype be bendraturčių sutikimo, taip pažeisdamos kitų bendrasavininkų teises valdyti, naudotis ir disponuoti jiems priklausančia sklypo dalimi. Civilinė byla Nr. e2-3984-758/2025 turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, joje priimtas teismo sprendimas, o ypač ieškinio tenkinimo atveju, turės įtakos šios bylos nagrinėjimui, kadangi nuo civilinėje byloje Nr. e2-3984-758/2025 nustatytų aplinkybių gali priklausyti ieškinio šioje civilinėje byloje (ne)tenkinimo apimtis ar (ne)tenkinimas apskritai.

22. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien bylų tarpusavio sąsaja, ginčas dėl to paties objekto (sklypo) savaime nesudaro pagrindo stabdyti bylą. Būtina nustatyti objektyvų negalimumą nagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju tokio objektyvaus negalimumo nenustatyta.

23. Civilinėje byloje Nr. e2-14-420/2026 (buvęs bylos Nr. e2-31-420/2025) pareikšti du savarankiški, tarpusavyje susiję reikalavimai: 1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir 2) pripažinti teisę atlikti su statinių įteisinimu susijusius veiksmus be visų bendraturčių sutikimo. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-95-758/2026 (buvęs bylos Nr. e2-3984-758/2025) pareikštas tik negatorinis reikalavimas – įpareigoti nugriauti ginčo pastatus. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas platesnis ir sisteminis ginčo kompleksas – žemės naudojimo režimas bei galimybė įteisinti statinius. Vėlesnėje byloje sprendžiamas išimtinai vienas galimų padarinių klausimas – statinių nugriovimas. Tokioje situacijoje prejudicinis ryšys veikia priešinga kryptimi nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Būtent žemės naudojimo tvarkos nustatymas ir sprendimas dėl statinių įteisinimo galimybės sudaro teisinį pagrindą vertinti, ar egzistuoja pagrindas taikyti kraštutinę teisių gynimo priemonę – statinių nugriovimą.

24. Jei teismas tenkintų ieškovių reikalavimus, atidalijus žemės sklypą, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas liktų atidalytoje ir ieškovėms priklausančioje žemės sklypo dalyje, tokiu atveju atsakovai nebeturėtų subjektinės teisės reikšti reikalavimus dėl atidalytoje žemės sklypo dalyje esančių pastatų – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, nugriovimo. Tik po to, kai bus išspręstas žemės sklypo atidalinimo klausimas šioje byloje, paaiškės ar kitoje civilinėje byloje atsakovams išliks reikalavimas dėl ginčo pastatų nugriovimo. Kol nėra išspręstas šalių ginčas dėl nekilnojamojo turto atidalinimo, neaišku, kaip žemės sklypai bus atidalinti, ir kokia jų dalimi naudosis bendrasavininkiai.

25. Sprendžiant negatorinį reikalavimą dėl nugriovimo, neišsprendus klausimo dėl žemės naudojimo tvarkos ir statinių įteisinimo galimybės, ginčas būtų sprendžiamas fragmentiškai. Jeigu būtų nustatyta, kad statinių įteisinimas nepažeidžia bendraturčių teisių, naudojimosi žeme tvarka leidžia statinius priskirti konkrečiai naudojamai sklypo daliai, tuomet statinių nugriovimas netektų teisinės prasmės ir prieštarautų proporcingumo principui. Todėl negatorinį ieškinį byloje nagrinėjančiam teismui objektyviai reikšmingos aplinkybės (žemės naudojimo tvarka ir įteisinimo galimybė) turi būti nustatytinos šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi žemės naudojimo tvarka ir teisė atlikti su statinių įteisinimu susijusius veiksmus be visų bendraturčių sutikimo, tiesiogiai sąlygoja savininkų teises turėti pastatus ant naudojimui priskirtos žemės.

26. Civilinėje byloje Nr. e2-14-420/2026 (buvęs bylos Nr. e2-31-420/2025) teismas turi visus procesinius instrumentus nustatyti žemės naudojimo tvarką, gali vertinti statinių įteisinimo teisines prielaidas, gali įvertinti 2001-05-25 susitarimo teisinę reikšmę. Tai yra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

27. Ieškovės teigia, kad atsakovai nepasinaudojo savo teise reikšti priešieškinį, iškėlė atskirą bylą, tačiau toks jų procesinis veiksmas negali būti laikomas objektyvia kliūtimi, trukdančia teismui išspręsti apeliančių iškeltą civilinę bylą. Atsakovų pasirinkimas vietoje priešieškinio pareikšti atskirą ieškinį pats savaime negali sudaryti objektyvios kliūties nagrinėti anksčiau iškeltą bylą. Priešingu atveju šalis galėtų vienašališkai sukurti pagrindą stabdyti jau nagrinėjamą bylą.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliančių argumentai niekaip nepaneigia, kad atsakovai teisėtai pasinaudojo teise pareikšti savarankišką ieškinį dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo. Atsakovų pasirinkimas vietoje priešieškinio pareikšti atskirą ieškinį pats savaime negali sudaryti objektyvios kliūties nagrinėti bylą. Bylos nagrinėjimo sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti objektyvias kliūtis, o ne sudaryti galimybes proceso vilkinimui. Šiuo atveju, anksčiau iškeltos bylos sustabdymas, kai joje sprendžiami sisteminiai ginčo klausimai, neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

Dėl kitų reikalavimų

29. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškovės siekia vilkinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Pakartotinis skundas yra bandymas antrą kartą ginčyti tą patį klausimą, kas laikytina piktnaudžiavimu procesu

30. Atmestini kaip nepagrįsti atsiliepimo argumentai, kad ieškovės siekia vilkinti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovių naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu ar siekis vilkinti bylos nagrinėjimą, juolab, kad jų atskirasis skundas tenkintinas.

31. Atsakovė prašo palikti galioti Utenos apylinkės teismo nutartį dėl bylų nesujungimo. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tik atskirąjį skundą dėl bylos sustabdymo, nutartis dėl bylų nesujungimo yra neskundžiama ir yra įsiteisėjusi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovių V. Š. ir I. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.