- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-28
- Bylos Nr.
- e2A-2484-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42855-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „LSV Intergroup“
- Atsakovas
- D. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „LSV Intergroup“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo už akių civilinėje pagal ieškovo UAB „LSV Intergroup“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui D. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „LSV Intergroup“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 299,71 Lt (86,80 EUR), 28 Lt (8,11 EUR) kredito mokesčio, 2,13 Lt (0,62 EUR) delspinigių, 141,87 Lt (41,09 EUR) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Patikslinime ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2012 m. birželio 20 d. sudarė kredito sutartį Nr. 25625, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 300 Lt kreditą, atsakovas jam suteiktą kreditą ir 25 Lt kredito mokesčio įsipareigojo grąžinti iki 2012-07-20. Atsakovas 2012-07-20 sumokėjo 25 Lt pratęsdamas kredito grąžinimo terminą iki 2012-08-20. Tokiu pačiu būdu atsakovas pratęsė kredito grąžinimo terminą dar šešis kartus iki 2013-05-29. Suteiktas kreditas iki šiol negrąžintas, į raginimus įvykdyti prievolę atsakovas nereaguoja, kreditą vėluoja grąžinti 559 dienas. Atsakovas pratęsdamas kredito grąžinimo terminą dalį kredito padengė, todėl šiuo metu negrąžinto kredito suma yra 299,71 Lt, nesumokėtas kredito mokestis – 28 Lt.
Ieškinys su priedais, ieškinio patikslinimas ir teismo pranešimas atsakovui įteikti asmeniškai. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį ir jo patikslinimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo D. V. 86,80 EUR (299,71 Lt) negrąžinto kredito, 8,11 EUR (28 Lt) kredito mokesčio, 0,62 EUR (2,13 Lt) delspinigių, 6,59 EUR (22,78 Lt) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 102,12 EUR (352,62 Lt) sumą nuo 2014-12-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 11,73 EUR (40,50 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 299,71 Lt (86,80 EUR) negrąžinto kredito ir 28 Lt (8,11 EUR) kredito mokesčio yra pagrįsti ir tenkintini. Tuo tarpu reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkino tik iš dalies. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytas 113,67 proc. palūkanų dydis yra nepagrįstai didelis, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių sudaryta Vartojimo kredito sutartis. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju šalys buvo susitarusios dėl kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą palūkanų, kurios pagal savo esmę yra sutartinės netesybos. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnyba taip pat laikosi pozicijos, jog kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 pro. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmos instancijos teismas nusprendė, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl jas sumažino iki 0,05 procento ir priteisė ieškovui iš atsakovo 22,78 Lt (299,71 Lt x 0,05 proc. x 152) (6,59 EUR) palūkanų. Atsižvelgdamas į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai paskaičiuoti tik nuo nesumokėtos kredito kainos (28 Lt), pirmos instancijos teismas sprendė, kad prašomų priteisti delspinigių suma protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principams neprieštarauja bei atitinka Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 2,13 Lt (28 Lt x 0,05 proc. x 152 d.) (0,62 EUR) delspinigių, tenkino visiškai. Kadangi atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovui iš atsakovo buvo priteistos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 352,62 Lt (102,12 EUR), nuo bylos iškėlimo teisme (2014-12-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „LSV Intergroup“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą už akių panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai. Tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, sumažindamas prašytų priteisti palūkanų dydį, nepateikė jokių skaičiavimų ir argumentų dėl tokio palūkanų mažinimo dydžio bei nesirėmė Vartojimo kredito įstatymu. Pažymi, kad vartotojo teisių apsauga nesudaro pagrindo skolininkui nevykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, o vien tas faktas, kad viena iš sutarties šalių yra vartotojas, nesuteikia pagrindo išvadai dėl to, kad sutartinės palūkanos yra per didelės. Taip pat apeliantas tvirtina, kad Sutartyje buvo kalbama ne apie kompensuojamąsias palūkanas, o apie palūkanas kaip mokestį už pinigų skolinimąsi, t.y. pelno palūkanas, o jos savo esme skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, apie kurias nurodo pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime. Atkreipia dėmesį, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo nuostatas bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje bendros 200 proc. (21 str. 1 ir 2 dalys). Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai šia norma nesirėmė nors nagrinėjamu atveju metinė palūkanų norma tebuvo tik 113,67 proc. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas, kuris nuo 2012-06-20 iki šiol naudojasi jo pinigais, turi mokėti kreditoriui pelno palūkanas, dėl kurių šalys susitarė Sutartyje ir su kuriomis atsakovas sutiko.
Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ir atsakovas 2012 m. birželio 20 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 25625, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 300 Lt vartojimo kreditą. Atsakovas jam suteiktą kreditą ir 28 Lt palūkanų (kredito kainos) įsipareigojo grąžinti iki 2012-07-20. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovas pratęsė kredito grąžinimo terminą iki 2012-08-19 sumokėdamas pratęsimo mokestį, vėliau atsakovas kredito grąžinimo terminą pratęsė dar šešis kartus. Mokėdamas pratęsimo mokesčius atsakovas nedidelę dalį jam suteikto kredito grąžino, todėl pagal paskutinį tarp šalių sudarytą priedą Nr. 7 prie Vartojimo kredito sutarties Nr. 25625 atsakovas liko skolingas negrąžintą kredito sumą – 299,71 Lt ir 28 Lt palūkanų (kredito kainos), kuriuos buvo įsipareigojęs grąžinti iki 2013-05-29. Ieškovas UAB „LSV Intergroup“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 299,71 Lt (86,80 EUR) negrąžinto kredito, 28 Lt (8,11 EUR) kredito mokesčio, 2,13 Lt (0,62 EUR) delspinigių, 141,87 Lt (41,09 EUR) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo D. V. 86,80 EUR (299,71 Lt) negrąžinto kredito, 8,11 EUR (28 Lt) kredito mokesčio, 0,62 EUR (2,13 Lt) delspinigių, 6,59 EUR (22,78 Lt) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 102,12 EUR (352,62 Lt) sumą nuo 2014-12-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 11,73 EUR (40,50 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas. Pirmos instancijos teismas sumažino Sutartimi nustatytą 113,67 proc. palūkanų dydį kaip nepagrįstai didelį, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių sudaryta Vartojimo kredito sutartis, o atsakovas yra vartotojas, kuris būdamas silpnesne sutarties šalimi turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Ieškovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą už akių ir tenkinti jo ieškinį visiškai. Apelianto nuomone, teismas neturėjo teisės keisti Sutartyje nustatytas palūkanas vien dėl to, kad buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ieškovas nors ir prašo panaikinti visą pirmos instancijos teismo sprendimą už akių, tačiau iš esmės jį skundžia tik dalyje, kurioje teismas atmetė reikalavimą priteisti 141,87 Lt (41,09 EUR) palūkanų ir priteisė tik 6,59 EUR (22,78 Lt) palūkanų, todėl apeliacinės instancijos teismas neišeidamas už apeliacinio skundo ribų ir pasisakys tik dėl skundžiamos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.).
Pažymėtina, jog, kaip procesinėse dokumentuose nurodo pats ieškovas, nagrinėjamu atveju jis prašė priteisti 141,87 Lt (41,09 EUR) palūkanų, kurios yra mokamos nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, bet už laikotarpį ne ilgesnį nei reglamentuoja taikytinų teisės aktų reikalavimai, t.y. palūkanų, kurios atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją. Tokios palūkanos pagal savo esmę laikytinos sutartinėmis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).
Spręsdamas palūkanų dydžio priteisimo klausimą, teismas visada turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003 ir kt.). Be to, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, teismas taip pat turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos palūkanos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo.
Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Šiuo atveju, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų dydžio, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra tipinė kredito davėjo vienašališkai nevienkartiniam naudojimui parengta vartojimo sutartis, o atsakovas yra vartotojas, kuris sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, kredito sutartį sudaranti prisijungimo būdu. Pastebėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012).
Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, kuris laikytinas specialiuoju įstatymu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso atžvilgiu, 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia norma įstatymų leidėjas siekė sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes įtvirtintos netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taipogi negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Pastebėtina, kad ieškovas gali įrodinėti didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nepateikta jokių įrodymų dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio (CPK 178 str.). Nurodytų argumentų kontekste darytina išvada, kad šalių Sutartyje numatytos sutartinės 113,67 proc. metinės palūkanos buvo teisėtai ir pagrįstai sumažintinos iki 6.59 EUR (299,71 Lt x 0,05 proc. x 152 dienos).
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo jį pakeisti ar panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.