- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-11
- Bylos Nr.
- 1S-319-468/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- P. S.
išnagrinėjusi nuteistojo P. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-13 nutarties, kuria atmestas nuteistojo P. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-07-17 nutarimo Nr. 59-144 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. P. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dal, jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-05 nuosprendžiu, kuriuo P. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta ir neatlikta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta 7 metų 13 dienų laisvės atėmimo bausmė.
2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia 2016-01-12, bausmės vykdymo pabaiga – 2023-01-25, pusę laisvės atėmimo bausmės nuteistasis faktiškai atliko – 2019-07-19, neatliktos bausmės dalis 2019-07-11 sudarė 3 metus 6 mėnesius 14 dienų.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019-07-17 nutarimu Nr. 59-144 nutarė pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą nuteistajam P. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikyti.
4. Nesutikdamas su minėtu Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu P. S. pateikė skundą apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-13 nutartimi P. S. skundą atmetė, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog savo elgesiu bei mąstymu P. S. įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis dėl jo atžvilgiu taikomų intensyvių socialinės reabilitacijos priemonių po truputį keičia savo požiūrį, mąstymą, gydosi turimas priklausomybes ir šias priemones būtina tęsti. Priešlaikinis jų nutraukimas gali turėti neigiamą poveikį nuteistojo tolimesniam elgesiui.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis P. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-13 nutartį panaikinti ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
5.1. Mano, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje subjektyviai aptarė jo asmenį, galimybės integruotis laisvėje charakterizuojančius duomenis, resocializacijos klausimą, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas.
5.2. Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartis labiau atlieka fakto (vykusio praeityje, kuris ir taip jau yra žinomas) konstatavimo funkciją, nes detaliai aptariami jo teistumai ir aktualizuojamos įvykdytos nusikalstamos veikos, ką jau įvertino teismas skirdamas bausmę. P. S. nuomone, be jokių argumentų pateiktas teiginys, esą asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas ir balansuoja ties riba veikos, numatytos BK 154, 155 straipsniuose. Europos žmogaus teisių Teismo byloje V. prieš Suomiją (Nr. 40412/92) suformuluota nuostata, jog ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti. Teismo manymas, jog asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra visiškai deklaratyvus. Mano, kad apylinkės teismas, atmesdamas skundą, neįvertino jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių: pataisos namuose atlieka gerbūvio darbus (kurie yra neatlygintini), dalyvavo jam pasiūlytose socialinės reabilitacijos programose, lanko Anoniminių narkomanų savipagalbos grupę (dalyvavimą toje programoje tęstų ir būdamas laisvėje), yra išlaikęs socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu įgijo suvirintojo specialybę, kas, P. S. manymu, rodo jo siekį išėjus į laisvę dirbti ir gauti legalias pajamas, o ne vėl imtis nusikalstamų veikų.
5.3. Nurodo, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota - išdėstęs nutartyje jį neigiamai charakterizuojančius faktus, teismas nepateikė jokios šių faktų analizės, argumentų, tik antrą kartą pakartojo tuos pačius faktus, sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekuo nepagrįsdamas. Atkreipia dėmesį į susiformavusią teismų praktiką, kurioje nurodoma, jog klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu (o ne vien į tai, kas buvo praeityje), požiūrį į darbą, taikytas socialines reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ir kt. Teismui turi būti pateiktas raštiškas nuteistojo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012-02-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-418-383/2012).
5.4. Pažymi, kad pirmą kartą, t. y. 2019-01-14 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo, tačiau jį įpareigojo įvykdyti kai kurias rekomendacijas, ką jis sėkmingai atliko, kas konstatuota ir dabartinėje nutartyje. Tai, nuteistojo manymu, rodo, kad jis gali toliau atlikti bausmę lengvesnėmis sąlygomis, t. y. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, bet probuojamas su intensyvia priežiūra. Atkreipia dėmesį tai, kad atlyginti priteistus ieškinius, būdamas pataisos namuose, jis neturi galimybės, nes nedirba, o būdamas laisvėje ir dirbdamas bei gaudamas atlyginimą galėtų greičiau atsiskaityti su nukentėjusiaisiais.
5.5. Nurodo, jog apylinkės teismas neįvertino ir tų aplinkybių, kad jis turi suformavęs aiškius pasiekiamus ateities tikslus, aktyviai ieško sprendimų. Kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminuojančių nuostatų nestebima. Atlikus pakartotino nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei - 80 balų, toks kriterijus formaliai šalina pagrindą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, jei nėra akivaizdžios pažangos šį rodiklį sumažinti. Pažymi, kad ji nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama ir anksčiau (buvo -90 balų ), o dabartiniai 80 balų rodo esamą pažangą. Šios aplinkybės rodo teigiamą jam paskirtos bausmės poveikį. Mano, kad apylinkės teismas be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio jo reabilitacijos pažangai ir elgesiui. Tuo tarpu, nusikaltimo pavojingumo laipsnio kategorija jau realizuota skiriant bausmę ir jos didžiąją dalį atlikus. P. S. nuomone, apylinkės teismas, nustatinėdamas faktines aplinkybes, taip pat neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai, kas padėtų lengviau adaptuotis laisvėje. Pažymi, jog jis supranta poreikius turėti bendras, visų pripažintas vertybes, nesilaiko subkultūros. Mano, kad šie faktai rodo jo pozityvų požiūrį į gyvenimą laisvėje, laikantis visuomenėje priimtinų normų ir įstatymų.
5.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybę resocializuotis, grįžti į visuomenę, šeimą. Mano, kad, keičiant elgesį į gerąją pusę, labiau padėtų teigiama aplinka, o ne pataisos namai ir tolesnis buvimas juose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999-09-30 rekomendacijoje Nr. R(99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“, pažymima, kad taikant visuomeninės sankcijas ir priemones vietoje laisvės atėmimo bausmių, būtina atkreipti dėmesį į kitų sankcijų ir priemonių platesnį taikymą. Šių priemonių taikymas, kurias galėtų skirti teismas, padėtų reintegruotis į visuomenę, be to, tai tik įrodo, kad jis nėra linkęs dar kartą nusikalsti, sudaro galimybę juo pasitikėti, yra linkęs keisti gyvenimo būdą. Nurodo, kad pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.
5.7. Pažymi, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacija Rec(2003)22 numato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis principu: lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Nuteistojo teigimu, minėtas principas yra itin glaudžiai susijęs su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumu - jeigu praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis, kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, tai jau sudaro pagrindą kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo.
5.8. Nuteistojo P. S. teigimu, pagal minėtas rekomendacijas lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Nuteistojo manymu, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi dimetraliai priešingos pozicijos: kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas - išimtimi. Nurodo, kad jo atveju nėra jokių svarių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę jis įrodė, jog bausmės paskirtį jau yra realizavęs (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymi, kad bausmės atlikimo aplinkybės rodo, kad ši bausmės dalis yra jį paveikusi, jog jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Žemesnės instancijos teismas
5.9. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta, nėra reglamentuoti, tai paliekama klausimą sprendžiančios institucijos nuožiūrai, todėl, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, vertintina ne tik nuteistojo charakteristika ir elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo asmenybė, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis bei kitos aplinkybės. Taigi, nuteistojo manymu, apylinkės teismas konstatavo legislatyvinę omisiją - privalomo teisinio reglamentavimo nebuvimą, tačiau reikiamo sprendimo nepriėmė. Nesant reikiamo teisinio reglamentavimo, teismas privalo vadovautis konstituciniais principais, bendraisiais teisės principais, teisės analogija, įstatymų leidėjo ketinimais, teleologiniais (tikslingumo) motyvais. Nuteistojo nuomone, Konstitucijos 29 straipsnio prasme itin kritikuotinas pirmosios instancijos teismo pateiktas teisės aiškinimas, jog privaloma vertinti nuteistojo asmenybę - tai sudaro prielaidas diskriminacijai, nes siūloma atsižvelgti ne į objektyvias aplinkybes (asmens elgesį), o į subjektyvų asmens charakterio vertinimą. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje (non bis in idem principo) ir Teismų įstatymo 33 straipsnio (aukštesnės instancijos teismų precedentų) prasme, P. S. manymu, kritikuotinas yra pirmosios instancijos teismo pateiktas teisės aiškinimas, esą vertintinas padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, nes šias aplinkybes jau kartą įvertino teismas skiriantis bausmę ir pakartotinas šių aplinkybių vertinimas iš esmės yra baudimas antrą kartą.
5.10. P. S. skundo argumentus grindžia Kauno apygardos teismo praktika (bylos Nr. 1S-1006-487/2012, Nr. 1S-806-175/2012, Nr. 1S-796-658/2012, Nr. 1S-854-133/2012; Nr. 1S-709-133/2012), kuriose konstatuota, kad bausmės atlikimas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, neturi būti pagrindas daryti išvadą, kad BVK 157 straipsnio nuteistojo atžvilgiu taikyti negalima.
5.11. Skunde akcentuoja, kad EŽTT sprendime byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04, §153, konstatuota, kad valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba privalo įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Lygtinis paleidimas būtent ir priskirtinas prie alternatyvių bausmės priemonių. Nurodo, jog vien tik įkalinimo įstaigų perpildymas, kaip viena iš nepriimtinų kalinimo sąlygų, yra konstatuotas dešimtyse administracinių teismų sprendimų vien tik 2013 metais, o 2014 metų kovo mėnesio pradžioje vien tik Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo užregistruota daugiau kaip 7000 bylų prieš Lietuvos valstybę ir didelė šių bylų dalis yra būtent dėl netinkamų sąlygų įkalinimo įstaigose.
5.12. Pažymi, jog teisė į teisingą teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, 31 straipsnio 2 dalyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat eilėje Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių. Pagal Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, teismų praktikos formavimas yra išimtinai tik Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismų kompetencija. Kiti Lietuvos Respublikos teismai teismų praktikos keisti negali ir yra saistomi teismų precedentų bei teisės aiškinimo taisyklių. Teismų precedentų (ir teisės aiškinimo taisyklių) kolizija yra neleistina (EŽTT sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą Nr. 50208/06), o jei tokia kolizija įvyko - privalo būti taikomas ne tas precedentas, kuris bylą nagrinėjančiam teismui atrodo teisingesnis (privalu atsiriboti nuo bet kokio vertinimų subjektyvumo), o tas precedentas, kuris nuteistam asmeniui yra palankesnis (pagal teisės taikymo analogiją, bendruosius teisės principus, BVK 3 straipsnio 3 dalis).
5.13. P. S. apeliaciniame skunde vadovaujasi ir principu tantum devolutum quantum appellatum, kuris būtent šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo nesaisto, nes apeliantas neturi teisinio išsilavinimo ir neturi galimybės pasisamdyti advokatą. Taigi, nuteistojo teigimu, skundžiama 2019-08-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Nr. TS-56-1017/2019 privalo būti panaikinta ne tik šiame skunde paminėtais motyvais (kaip prieštaraujanti aukštesnės instancijos teismų praktikai, ir kaip apelianto konstitucinę teisę į teisingą teismą pažeidžianti dėl nemotyvuotumo), tačiau gali būti panaikinta ir apeliacinės instancijos teismo iniciatyva kitais šiame skunde nepaminėtais motyvais.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. S. skundas atmetamas.
7. Nuteistojo P. S. skundo argumentai, kad apylinkės teismas jo skundo netenkino nemotyvuota nutartimi, nepagrįsti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog priešingai, nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino nuteistojo atliktos bausmės dalį, pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos balą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, emocinę gerovę, analizavo EŽTT praktiką ir šių aplinkybių kontekste konstatavo, kad šiuo metu P. S. nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nėra toks akivaizdus ir įtikinantis, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
9. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-126 nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balo, įvertinta 80 balų. Didžiąją dalį (45 balus) sudaro dinaminiai veiksniai, t. y. tie, kuriuos, P. S. pastangomis, galima sumažinti. Iš tiesų stebima, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėja (nuo 2019-01-07 nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 10 balų). Vis dėlto, nagrinėjamu atveju vis dar nėra galimybės nustatyti žemą P. S. nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi būti vertinama alternatyvi BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta aplinkybė – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, leidžianti pagrįstai manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Priešingai, nei skunde nurodo nuteistasis, svarstant lygtinio paleidimo galimybes, būtina atsižvelgti ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ir ar teismo paskirta už šias veikas bausmė turi būti keičiama tik dėl to, kad nuteistasis tinkamai elgėsi laisvės atėmimo vietoje, ką jis ir privalo daryti be papildomų paskatinimų. Nes tik aptartų aplinkybių kontekste, galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo, toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių, tvirtumą bei daryti išvadą dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
11. Nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, jog apylinkės teismas išimtinai vertino tik jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, neatsižvelgdamas į jo teigiamą charakteristiką. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas sutiko su dalimi jo skundo argumentų dėl jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, o būtent: sumažėjusios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, tai, kad jis įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais giminaičiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, pradėtų dirbti ir taip galėtų padengti turimas skolas. Vis tik vien aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, konsultacijų su psichologu lankymas ir gerbūvio darbų atlikimas pataisos namuose (lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų įvykdymas), nestebint aiškios pažangos paties asmens elgesyje, nėra pakankamas vertinti, jog nuteistojo pažanga yra tokia, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis nurodo, kad jis, būdamas laisvėje, galėtų įsidarbinti ir taip padengti turimas skolas (gautas tai patvirtinantis MB „R(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. raštas), tačiau tokių duomenų, kad praeityje nuteistasis būtų buvęs susaistytas ilgalaikiais darbiniais santykiais, byloje nėra. Kaip nurodo pats P. S., jis iki bausmės atlikimo neoficialiai gabendavo automobilius iš Prancūzijos, pats juos sutvarkydavo ir parduodavo. Šiuo metu, nuteistojo įsitikinimu, jis, būdamas laisvėje, galėtų išgyventi ir nedirbdamas, nes tikisi gauti dividendų iš paveldėto baldų fabriko, esančio Rusijoje. Šis veiksnys mažina motyvaciją darbui. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo yra skolingas 2 623,04 Eur, tuo tarpu jis savanoriškai viso atlygino tik 35 Eur. Taip pat jis iš ankstesnės santuokos turi dukrą, kurios pats neišlaiko. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo nuteistojo gana atsainų požiūrį į pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą.
12. P. S. šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurį įvykdė būdamas neblaivus bei už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos pataisos namuose. Iš 2019-07-05 Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-126 matyti (t. 1, b. l. 101-106), kad nuteistasis stengiasi priklausomybių atsikratyti (lanko Anoniminių narkomanų savipagalbos grupę, kurią planuoja lankyti ir būdamas laisvėje, 2013 m. ir 2015 m. dalyvavo ilgalaikėje priklausomybių reabilitacijos programoje, lankė AA susirinkimus). Teismas teigiamai vertina nuteistojo pastangas gyventi blaiviai, tačiau, kaip matyti iš P. S. asmens bylos, jis narkotikus pradėjo vartoti būtent bausmės atlikimo metu. Stebimi ir keli narkotinių medžiagų vartojimo atkryčiai, paskutinis – 2017-08-24. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad tolesnis netinkamas jausmų raiškos pakeitimas narkotinių medžiagų vartojimu didintų nuteistojo nusikalstamo elgesio, rimtos žalos sau ir kitiems. Tolesnis alkoholio vartojimas taip pat didintų nusikalstamo elgesio riziką. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šiuo metu P. S. labai svarbu gauti nenutrūkstamą kvalifikuotą ir kompetentingą pagalbą, užtikrinimą pataisos namuose, tam, kad ateityje nuteistasis išvengtų bet kokios rizikos sugrįžti prie įpročio vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas ir piktnaudžiauti alkoholiu, kas užkirstų kelią pastarojo nusikaltimų pakartotinumui.
13. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei, priešingai nei nurodo nuteistasis, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
14. Teismas teigiamai vertina aplinkybes, kad P. S. turi jį palaikančius socialinius ryšius, paleidimo atveju turės nuolatinę gyvenamąją vietą, įgijo suvirintojo specialybę, tačiau tam tikros nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kurios apibūdina nuteistojo mąstymą ir elgesį šiuo metu, taip pat nėra vertintinos teigiamai ir leidžia abejoti teigiamu jo asmenybės vertinimu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo nusikalstama veikla sietina su smurtu, siekiu agresyviai kitus kontroliuoti, jam kyla ir savitvardos, emocinės kontrolės, impulsyvaus elgesio sunkumų (19 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis už dienotvarkės pažeidimus, nurodymų nevykdymą, narkotinių medžiagų vartojimą, draudžiamų daiktų turėjimą). Šiuo metu gerėja, tačiau vis dar nėra patenkinami nuteistojo problemų sprendimo, t. y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, problemų atpažinimo, neigiamų pasekmių numatymo, tinkamo socialinės situacijos įvertinimo įgūdžiai. Mąstymo, problemų sprendimo lankstumo stoka, sunkumai atpažinti kylančias problemas, neigiamų pasekmių nenumatymas, impulsyvus elgesys daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką. Taigi, akivaizdu, jog šiuo metu yra būtinas tolesnis intensyvus jų koregavimas, kuris mažintų P. S. nusikalstamo elgesio riziką ateityje.
15. Teismas visiškai sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo taikymas asmens atžvilgiu neturėtų būti išimtinis, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas.
16. P. S. skunde akcentuoja teismo precedento svarbą ir privalomumą, sprendžiant dėl galimybės nuteisto asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, nurodydamas Kauno apygardos teismo nutartis, kuriomis asmenų atžvilgiu lygtinis paleidimas buvo taikytas, neatsižvelgiant į nusikaltimo, už kurio padarymą atliekama bausmė, sunkumą, pobūdį ir pavojingumą. Vis tik, atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, jog kiekvienu atveju dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą asmens atžvilgiu sprendžiama individualiai, įvertinus jo atitikimą įstatymo numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumai.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo metu P. S. padaryta pažanga nėra pakankama pripažinti, kad nuteistasis, būdamas paleistas lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, pateisins jo atžvilgiu parodytą pasitikėjimą. Laikyti, kad apylinkės teismas netaikydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam P. S., netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-13 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas,
nutaria:
atmesti nuteistojo P. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-13 nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.