Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Premmier DS, uždarosios akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-5291-852/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kitokios durys“ ieškinį atsakovei Premmier DS, uždarajai akcinei bendrovei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB ,,Kitokios durys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais su atsakove Premmier DS, UAB ir LLC FTC ,,Platan“ sudarytus 2016-05-25, 2016-05-31 trišalius tarpusavio reikalavimų susitarimus, priteisti iš atsakovės 71 488,82 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys, būdamos glaudžiai susijusios (abiems vadovavo tos pačios šeimos nariai), žinodamos, jog ieškovė yra nemoki ir jai bus iškelta bankroto byla, sudarė su neegzistuojančia LLC FTC ,,Platan“ susitarimus, kuriais atsakovė už ieškovę neegzistuojančiai įmonei neva atliko 71 488,82 Eur mokėjimus bei įskaitė ieškovės reikalavimą atsakovei. Tvirtina, kad šiais sandoriais ne tik buvo pažeisti įmonės ir jos kreditorių interesai, bet ir imperatyvios CK 6.130 straipsnio nuostatos (CK 6.66 str., 1.80 str.).Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovei priklausantį turtą, įskaitant, bet neapsiribojant, nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, grynuosius pinigus, vertybinius popierius, taip pat pas trečiuosius asmenis esantį atsakovės turtą bei turtines teises. Nurodė, kad vien pareikšto reikalavimo dydis savaime preziumuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Be to, ieškovės bankroto byloje nagrinėjamas bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Itin tikėtina, kad apribojimo disponuoti turtu netaikius atsakovė, valdoma tų pačių asmenų, kurių veiksmai lėmė ir ieškovės bankrotą, gali (kaip ir ieškovės atveju) slėpti turtą arba tyčia pabloginti savo finansinę padėtį, siekdama apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017-09-12 nutartimi ieškovės BUAB ,,Kitokios durys“ prašymą patenkino: 1) areštavo atsakovei Premmier DS, UAB priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arbą trečiuosius asmenis, taip pat turtines teises 71 488,82 Eur sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis; 2) iš areštuotų lėšų leido atsakovei vykdyti privalomus mokėjimus į valstybės, savivaldybės, socialinio draudimo bei sveikatos draudimo fondų biudžetu, išmokėti darbo užmokestį, atsiskaityti su ieškove; 3) pavedė ieškovės pasirinktam ir atsakovės turto ir /ar jos buvimo vietoje veikiančiam antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą turtą. Teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą ir joje pateiktus įrodymus, argumentus, kuriais ieškovė grindė savo prašymą, padarė išvadą, kad nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal pareikštą ieškovės reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Pareikšto didelės vertės turtinio reikalavimo sumą teismas įvertino kaip teismų praktikoje preziumuojamą sprendimo neįvykdymo ar jo vykdymą pasunkinančią aplinkybę, pripažinęs, kad pareikšto reikalavimo suma atsakovei yra didelė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė Premmier DS, UAB atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-09-12 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės BUAB ,,Kitokios durys“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo sutartyse nurodytas sumas atsakovė jai yra skolinga. Be to, nėra aišku, kokiu būdu būtų sprendžiamas restitucijos klausimas. Teismas ignoravo šiam ginčui aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kartu su atskiruoju skundu pridėti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia įsitikinti, kad įmonės finansinė padėtis yra gera ir stabili, o pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenimis. Todėl nesant įrodytam atsakovės nesąžiningumui, nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios, be kita ko, apsunkina įmonės veiklą.

Ieškovė BUAB ,,Kitokios durys“ atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus: Ieškinyje išsamiai išdėstyti reikalavimai, faktinės aplinkybės pagrįstos įrodymais, todėl teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Aplinkybės, kad teismo 2017-09-19 nutartimi ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, o buvusiems įmonės valdymo organo nariams R. D. ir A. D., kuris yra ir atsakovės vadovu, apribota teisė 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, patvirtina, jog ir šiuo atveju atsakovė gali imtis priemonių turimam turtui nuslėpti. Vien didelė ieškinio suma leidžia daryti išvadą apie egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Be to, priešingai nei teigiama ieškovės skunde, atsakovės finansinė padėtis nėra gera, jos įsipareigojimai kreditoriams beveik lygus turimo turto vertei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Apeliantė Premmier DS, UAB kartu su patikslintu skundu pateikė naujus įrodymus – 2016-12-31 balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, 2017-06-30 balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, 2017-05-25, 2017-05-29, 2017-07-21 sutartis su klientais. Ieškovė BUAB ,,Kitokios durys“ su atsiliepimu taip pat pateikė naujus įrodymus – 2017-09-20 antstolės B. Palavinskienės turto arešto aktą, 2017-07-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą, 2017-09-11 prašymą antstoliui. Nors nei viena iš šalių prijungti naujų įrodymų neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 str.), nurodytais dokumentais kiekviena šalis siekia pagrįsti savo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių narinėjamoje byloje taikymo arba netaikymo poreikio. Tokiu atveju vertintina, kad šalių tikslas yra tokių duomenų prijungimas, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto ir šį klausimą. CPK 314 straipsnis įtvirtinta ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai egzistavo abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šalims vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Bylos šalys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

Apeliantė Premmier DS, UAB atskirajame skunde teigia, kad ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimui pakako vien ieškinio preliminaraus nepagrįstumo. Apeliacinis teismas su šiais skundo argumentai nesutinka. Įstatymų leidėjo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių instituto turinys įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą, todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai ir yra sprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi. Nagrinėjamu atveju vien apeliantės teiginių, kad į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ji yra skolinga ieškovei ginčo sutartyje nurodytą pinigų sumą, nepakanka padaryti išvadą, kad ieškovei palankus sprendimas, išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, net negalėtų būti priimtas ir negalėtų būti taikoma restitucija. Apeliantė atskirajame skunde neįvardija tokių aplinkybių, kurios ieškinio reikalavimus leistų vertinti kaip akivaizdžiai negalimus, pavyzdžiui, kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apie tai ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017). Taigi apeliantės teiginiai patys savaime neteikia prielaidų vertinimui, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį. Priešingai, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį pagrindą – ieškovės teigimu, ginčo sandoris sudarytas su neegzistuojančia trečiąja jo šalimi LLC FTC ,,Platan“, kuriai neva apeliantė už ieškovę atliko mokėjimą ir tokiu būdu šalys įskaitė savo reikalavimus, nurodė ieškinio teisinį pagrindą – esminį įmonės kreditorių teisų pažeidimą (CK 6.66 str.), prie ieškinio pridėjo jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog iš pateiktų duomenų galima manyti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiems atskirojo skundo argumentams, kad teismas, spręsdamas vien dėl didelės ieškinio sumos preziumuojamo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, padarė nepagrįstą ir prieštaraujančią šiam klausimui aktualioje teismų praktikoje pateiktiems išaiškinimams prielaidą dėl grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui buvimo. Tokia skundžiamos nutarties argumentacija kritikuotina kaip aiškiai nepakankama teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei pripažinti. Lietuvos apeliacinis teismas pastaruoju metu nuosekliai pažymi, kad didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 201-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018.). Vadinasi, privalu yra vertinti bei aptarti ir atsakovo buvusį, esamą arba ateityje galimą (prognozuojamą) elgesį sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į antrosios šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais ši grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą. Apeliacinis teismas, kuris yra ne tik teisės, bet ir fakto instancija, šią pirmosios instancijos teismo nutarties motyvavimo spragą ištaiso ir toliau pasisako tiek dėl ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir dėl jos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių, susijusių su apeliantės elgesiu, įvertinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė, kuriai iškelta bankroto byla, kreipėsi į teismą dėl sandorio, kuriuo šios bylos šalys bei, ieškovės tvirtinimu, neegzistuojantis juridinis asmuo sudarė trišalį tarpusavio reikalavimų įskaitymą, pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis įrodinėjamas apeliantės nesąžiningumas sudarant ginčo sandorį, yra argumentai dėl ginčo esmės, dėl ko teismas pasisakys tik išnagrinėjęs šią bylą pagal CPK nustatytas taisykles. Tačiau būtent tokios įvardijamos aplinkybės, kad ieškovė sudarydama ginčijamą sandorį jau buvo faktiškai nemoki, kad vos po pusmečio nuo jo sudarymo jai buvo iškelta bankroto byla, kad dviem sandorį sudariusioms įmonėms skirtingu laiku vadovavo tas pats asmuo, kad trečioji sandorio šalis jo sudarymo momentu buvo galimai neegzistuojantis juridinis asmuo, pripažintinos konkrečiomis aplinkybėmis, kurios leidžia labiau tikėtinai spręsti, kad apeliantė gali imtis nesąžiningų veiksmų nagrinėjamos bylos proceso metu. Galimą apeliantės netinkamą elgesį ateityje, be paminėtų aplinkybių, patvirtina ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys ieškovės bankroto byloje (CPK 179 str. 3 d.). Iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos bankroto civilinės bylos Nr. B2-1710-866/2018 procesinės eigos matyti, kad 2017-09-19 nutartimi ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, o jos valdymo organų nariams apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialiu valdymo organo nariu. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1915-241/217 pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl tyčinio bankroto pripažinimo palikta nepakeista. Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, be kita ko, konstatuota ir tai, kad jau 2016 m. įmonė buvo faktiškai nemoki, o atlikti didelių sumų įskaitymai su susijusia įmone Premmier DS, UAB (apeliante) likus vos pusei metų iki bankroto bylos iškėlimo, laikytini jau faktiškai nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu, lėmusiu kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės turtą suvaržymą. Ši aplinkybė, kartu atsižvelgiant ir į pirmiau minėtas abiejų įmonių sąsajas, kurias savo procesiniuose dokumentuose akcentavo ieškovė, preliminariai leidžia apeliantės elgesį įvertinti kaip galbūt nesąžiningą ir patvirtinantį grėsmę, kad be ieškinio užtikrinimo priemonių apeliantė gali siekti sumažinti savo mokumą, perleisti jai priklausantį turtą ar pinigines lėšas, vengdama būsimo galbūt jai nepalankaus sprendimo įvykdymo ir restitucijos taikymo. Pažymėtina, kad nors Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 2-1915-241/217 pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovės buvusiems įmonės valdymo organams, apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialiu valdymo organo nariu, yra panaikinta ir klausimas grąžintas iš naujo nagrinėti (šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu toks klausimas dar neišspręstas, teismo posėdis paskiras 2018-02-06 9 val.), tačiau ir ši aplinkybė taip pat leidžia daryti pagrįstą prielaidą dėl apeliantės, kurios vadovu šiuo metu yra buvęs ieškovės vadovas, galimų nesąžiningų veiksmų ateityje. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos, iš esmės yra teisinga ir nėra prielaidų manyti, kad galėtų būti priimtas kitokio pobūdžio (materialiąja prasme) teisinis rezultatas, nei buvo pasiektas byloje. Apeliantės pateikti nauji įrodymai – jos finansinės atskaitomybės dokumentai ar sutartys su klientais, nėra teisiškai reikšmingi, pirmiau jau aptarus tokios aplinkybės, kaip galimai didelė jai ieškinio suma, nepakankamumą sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Šie nauji duomenys taip pat nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste pripažinto jos nesąžiningumo, suponuojančio tokios rizikos buvimo fakto konstatavimą. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais, o procesinės teisės normų netinkamai taikymas ar išaiškinimas taip pat teikia pagrindą procesiniam teismo sprendimui panaikinti tik tuomet, jeigu dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir trūkumų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas(CPK 328 str., 329 str. 1 d., 338 str.). Kadangi šio procesinio klausimo išnagrinėjimo rezultatas pirmosios instancijos teisme yra teisingas, o grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą patvirtinančios aplinkybės buvo aptartos šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė Premmier DS, UAB sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog kiti dalyvaujantys byloje asmenys, kai yra CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta aplinkybė – byloje dalyvauja įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne tik už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, bet ir už atskiruosius skundus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2018-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-80-186/2018). Nustatęs CPK 87 straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimi ir savo iniciatyva (CPK 87 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė sumokėjo žyminį mokestį už atskirąjį skundą 2017-09-19 mokėjimo dokumentu Nr. 15, nors jo neprivalėjo mokėti, sumokėtas žyminis mokestis jai grąžintinas, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovei Premmier DS, uždarajai akcinei bendrovei (j. a. k. 302472465) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą.