- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- e2-46-641/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08291-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- K. P., A. P.
- Trečiasis asmuo
- D. P.
- Advokatai
- Inga Mekienė
- Kategorijos
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.1.7.1Žyminis mokestis
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovės K. P. įstatyminei atstovei S. M., įstatyminiam atstovui ir trečiajam asmeniui D. P., atsakovės atstovei advokatei Ingai Mekienei,
išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Dovilei Morkūnaitei,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. patikslintą ieškinį atsakovei K. P., atstovaujamai įstatyminių atstovų D. P. ir S. M., (pradiniam atsakovui A. P.) dėl deklaracijos dalies apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, įrašų nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas, D. P., išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas M. P. ir jo atstovė advokatė K. Pugačienė prašė patikslintą ieškinį patenkinti: 1) pripažinti negaliojančiais nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau tekste – Gyvenamasis namas) ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau tekste – Ūkinis pastatas), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 7 d. kadastrinius matavimus, atliktus VĮ Registrų centro Šiaulių filialo matininko G. M.; 2) pripažinti negaliojančia A. P. surašytą 2016 m. liepos 7 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau tekste – Deklaracija); 3) panaikinti įrašus Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke apie statinių - Gyvenamojo namo ir Ūkinio pastato bei nuosavybės teisių į juos įregistravimą; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jo tėvas A. P., (duomenys neskelbtini), į Deklaraciją, taip pat ir kadastrinius matavimus atlikęs asmuo į 2016 m. kadastrinių matavimų bylą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog: Gyvenamasis namas yra rekonstruotas, nors tikrovėje šis statinys yra naujai kitoje vietoje pastatytas; Gyvenamojo namo patalpų bendras plotas sudaro mažiau nei 80 kv. m, statinys priskiriamas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, nors kituose kadastriniuose matavimuose nustatytas Gyvenamojo namo bendras plotas viršija 80 kv. m ir statinio kategorija yra neypatingas statinys. Ieškovas teigė, kad šios klaidinančios informacijos dėka A. P. išvengė pareigų: gauti neypatingam statiniui statyti statybą leidžiantį dokumentą, parengti atitinkamą projektą bei, prieš registruojant Gyvenamąjį namą Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kurioje būtų reikėję gauti ieškovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, sutikimą. Todėl prašė Gyvenamojo namo ir Ūkinio pastato 2016 m. kadastrinius matavimus ir Deklaraciją pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms. Nurodė, kad pripažinus 2016 m. kadastrinius matavimus ir Deklaraciją negaliojančiais, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko turi būti išregistruoti Gyvenamasis namas bei Ūkinis pastatas, kaip antraeilis daiktas, kurį ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 straipsnio 1 dalis), taip pat nuosavybės teisės į šiuos statinius. Reikalavimus grindė pateiktais rašytiniais įrodymais, priimant sprendimą prašė remtis: civilinėje byloje Nr. 2-99-949/2015 2016 m. birželio 20 d. sprendime nustatytu faktu, kad Gyvenamasis namas buvo naujai pastatytas, o ne rekonstruotas; 2011 m., 2014 m. ir 2017 m. kadastriniais matavimais; ekspertizės, paskirtos civilinėje byloje Nr. 2-99-949/2015 aktu, bei dėl neatitikimų nesiremti 2018 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvada ir 2016 m. kadastriniais matavimais.
2. Atsakovės K. P. įstatyminė atstovė S. M., įstatyminis atstovas ir tretysis asmuo D. P., atstovė advokatė I. Mekienė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašė nesiremti atsakovo pateiktais: 2016 m. vasario 12 d. ekspertizės, paskirtos civilinėje byloje Nr. 2-99-949/2015, aktu Nr. 16/0212 bei 2016 m. birželio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-949/2016 (buvęs bylos Nr. 2-99-949/2015) kaip prejudiciniais faktais, nes ekspertizė atlikta ne šioje byloje, galutinio sprendimo byloje, kurioje paskirta ekspertizė, nėra, nes byla buvo grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog, atliekant ekspertizę, nesivadovauta VĮ Registrų centro Šiaulių filialo registruotais žemės sklypo kadastriniais matavimais ir juose nustatytomis statinių koordinatėmis – tuo pažeistas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų „Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių“ 17 punktas, o eksperto nustatytos statinių buvimo vietos visiškai nesutampa su kadastriniuose matavimuose nurodytomis; ekspertas nevertino šioje byloje pateiktų įrodymų. Be to, ekspertas tinkamai neapžiūrėjo Gyvenamojo namo, nes atvykęs Šv. Kalėdų vakarą padarė tik kelias nuotraukas iš lauko. Nurodė, kad ieškovo teiginius, jog buvo atlikta Gyvenamojo namo nauja statyba paneigia duomenys, gauti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, surinkti atlikus 2014 m. spalio 28 d. statybos patikrinimą pagal skundą, bei VĮ Registrų centro Šiaulių filialo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje kadastrinius matavimus atliko matininkas G. M., ir kurie yra įregistruoti VĮ Registrų centre. Be to, iš nuotraukų matyti, kad gyvenamojo namo dalyje yra išlikę daug senojo pastato detalių, krosnis. Advokatė nurodė, kad ieškovas, laikydamas save suinteresuotu asmeniu, turėjo VĮ Registrų centro Šiaulių filialo priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių įregistravimo A. P. vardu skųsti Centriniam registratoriui išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau šios tvarkos nesilaikė, todėl teisme ieškinys negali būti nagrinėjamas. Be to, byloje ginčijami kadastriniai matavimai yra administracinio, o ne bendrosios kompetencijos teismo nagrinėjimo dalykas. Teigė, kad Gyvenamojo namo ir Ūkinio pastato įregistravimas nepažeidė jokių ieškovo interesų, nes ieškovas tuo metu buvo tik savo mamos teisių perėmėjas, o ne žemės sklypo bendrasavininkas, be to, patenkinti ieškinio reikalavimai nesukurtų jam jokių teisinių pasekmių. Nurodė, kad 2016 m. atlikti ir šioje byloje ginčijami kadastriniai matavimai atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarauja Statybos įstatymui, tai patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atliktas Gyvenamojo namo ir Ūkinio pastato statybos patikrinimas, kurio metu savavališkos statybos fakto nebuvo nustatyta. Naujas statybos leidimas A. P. nebūtų buvęs reikalingas, nes pastatas buvo baigtas statyti 1994 m. Be to, D. P. teisme paaiškino, kad Gyvenamajame name gyvena nuolat jau 22 metus, nuo 2014 m. spalio 28 d. jokie remonto, statybos, rekonstrukcijos darbai Gyvenamajame name nebuvo atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Trečiojo asmens VĮ Registrų centro Šiaulių filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, jog kadastro ir registro tvarkytojas nėra teisės aktų įgaliotas vertinti ir(ar) tirti jam pateikiamų dokumentų, už duomenų apie nekilnojamuosius daiktus teisingumą bei pagrįstumą atsakingos duomenis pateikusios institucijos ir asmenys. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
4. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė D. Morkūnaitė patvirtino į bylą pateiktą specialisto išvadą, dėl 2011 m., 2014 m., 2016 m. ir 2017 m. kadastriniuose matavimuose esančių Gyvenamojo namo ploto neatitikimų paaiškinti negalėjo. Nurodė, jog teikiant specialisto išvadą buvo įvertinta Nekilnojamojo turto registro, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pranešimo dėl nelegalių statybų tyrimo metu surinktų bei 2016 m. vasario 12 d. ekspertizės akte pateiktų duomenų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.
5. Iš byloje esančių gimimo, santuokos ir mirties liudijimų nustatyta, kad ieškovo M. P. ir K. P. įstatyminio atstovo bei trečiojo asmens D. P. tėvai A. P. ir A. P. (iki santuokos sudarymo A.) susituokė (duomenys neskelbtini). A. P. 2013 m. gegužės 22 d. testamentu jai nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Žemės sklypas), nurodė paliekanti sūnui M. P. A. P. (duomenys neskelbtini) mirus, ieškovas M. P. 2014 m. kovo 26 d. pateikė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. J. 2018 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 847 patvirtina M. P. paveldėjimo faktą. Pradinis atsakovas A. P. trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui pateikė 2016 m. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2016 m. liepos 7 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo įregistruota A. P. nuosavybės teisė į: 1920 m. statytą, nuo 1991 m. iki 2016 m. rekonstruotą II grupės nesudėtingą 79,77 kv. m bendro ploto pastatą - Gyvenamąjį namą; 1991 m. pradėtą ir 2016 m. baigtą statyti, suformuotą naują II grupės nesudėtingą 66,39 kv. m pagalbinės paskirties pastatą – Ūkinį pastatą, bei kitą inžinerinį statinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius minėtame Žemės sklype. Ieškovas M. P. 2016 m. rugsėjo 22 d. pareiškė ieškinį pradiniam atsakovui A. P. dėl Deklaracijos ir įrašų Nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Bylos nagrinėjimo metu – (duomenys neskelbtini) pradinis atsakovas A. P. mirė, jo visą palikimą pagal 2015 m. vasario 19 d. testamentą priėmė mažametė K. P., atstovaujama įstatyminių atstovų tėvų S. M. ir D. P..
6. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2011 m. liepos 4 d. ir UAB „Imposta“ 2014 m. spalio 31 d. surašytose Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylose nurodyta, jog Gyvenamasis namas rekonstruotas, statinio kategorija – neypatingas, Gyvenamojo namo bendras plotas sudaro 80,4 kv. m.
7. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2016 m. liepos 7 d. kadastrinių matavimų byloje Nr. 91/3241 nurodyta, kad Gyvenamojo namo statybos pradžia 1920 m., Gyvenamasis namas rekonstruotas nuo 1991 m., Gyvenamojo namo bendras plotas yra 79,77 kv. m, statinio kategorija – II grupės nesudėtingas.
8. A. P. pasirašytoje 2016 m. liepos 7 d. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1 nurodyta, kad užbaigta statinių: pagalbinio ūkio II grupės nesudėtingos kategorijos statinio rekonstrukcija į II grupės nesudėtingos kategorijos gyvenamąjį 79,77 kv. m bendro ploto vieno buto pastatą bei II grupės nesudėtingos kategorijos pagalbinio ūkio paskirties pastato nauja statyba.
9. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. spalio 28 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-2178-(19.2) nustatyta, jog A. P., turėdamas 1991 m. kovo 13 d. išduotą statybos leidimą Nr. 38 ir 1991 m. statinių projektą, Žemės sklype buvusį pagalbinio ūkio paskirties nesudėtingo statinio kategorijos pastatą – viralinę, pažeisdamas esminius projekto sprendinius, rekonstravo į neypatingos statinio kategorijos gyvenamą namą bei naujos statybos būdu pastatė pagalbinio ūkio paskirties ūkinį pastatą, priskiriamą nesudėtingo statinio kategorijai.
Žemesnės instancijos teismas
10. 2016 m. vasario 12 d. ekspertizės, paskirtos 2015 m. balandžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-99-949/2015, akte teismo ekspertas S. V. nurodė, kad Gyvenamasis namas priskirtinas neypatingo statinio kategorijai, kadangi patalpų plotas didesnis kaip 80 kv. m.
11. IĮ „Geodezijos studija“ 2017 m. birželio 5 d. kadastrinių matavimų byloje nurodyta, jog Gyvenamasis namas rekonstruotas, statinio kategorija – neypatingas, Gyvenamojo namo bendras plotas sudaro 80,55 kv. m.
12. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus į bylą pateiktoje 2018 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvadoje (toliau tekste – Specialisto išvada) nurodyta, kad: 1) esamo gyvenamojo namo statybos darbai traktuojami kaip rekonstravimas iš viralinės (teikiant šią išvadą buvo įvertinta: 1988 m. kadastrinių matavimų byloje pažymėtų pastatų ir 2016 m. statinių išdėstymo plane užfiksuotų pastatų kontūrų dalinis sutapimas, pastatų medžiagiškumas, statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo aplinkybės ir sąlygos); 2) viralinės paskirtis buvo keista į gyvenamąją paskirtį; 3) atlikti statybos darbai negali būti laikomi nauja statyba; 4) kadangi statinio projekte projektuojamos viralinės didžiausią ploto dalį sudarė gyvenamosios patalpos, o viralinės visas bendras patalpų plotas neviršijo 80 kv. m, todėl statytojo deklaracijos surašymo momentu naujo statybą leidžiančio dokumento (rašytinio pritarimo supaprastintam rekonstravimo projektui) gauti nebuvo privaloma.
Dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.
13. Atsakovės atstovė ginčijo teismo kompetenciją nagrinėti šią bylą, teigė, jog ginčijami kadastriniai matavimai yra administracinio teismo kompetencija.
14. Pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iš viešosios teisės normų reguliuojamų santykių. Reikalavimas panaikinti kadastrinius matavimus, kurie nėra priimti kaip asmeniui teises ar pareigas sukuriantis, pakeičiantis ar panaikinantis administracinis aktas, o yra atlikti teisės aktų nustatyta tvarka licenciją teikti kadastrinių matavimų paslaugas turinčio asmens, negali būti vertinamas kaip administracinio teisinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovės argumentai, jog kadastrinių matavimų panaikinimo klausimai nepriklauso bendrosios kompetencijos teismo nagrinėjimo sričiai, laikytini nepagrįstais.
Dėl ieškovo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo.
15. Taip pat atsakovės atstovė ginčijo teismo kompetenciją nagrinėti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl įrašų Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke panaikinimo, teigdama, jog ieškovas, laikydamas save suinteresuotu asmeniu, privalėjo Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių įregistravimo A. P. vardu skųsti Centriniam registratoriui išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau minėtos tvarkos nesilaikė, todėl ši ieškinio dalis negali būti nagrinėjama teisme.
16. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Ginčo, kad įrašant duomenis į Nekilnojamo turto registrą buvo padarytos techninės klaidos, šioje byloje nėra. Priešingai, ginčijamas teritoriniam registratoriui pateiktų pirminių dokumentų – 2016 m. kadastrinių matavimų ir Deklaracijos – turinio teisingumo, atitikimo tikrovei aspektas, todėl nagrinėjamu atveju atsakovės atstovės minima ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka negali būti taikoma. Kitos, nei atsakovės atstovės nurodoma, išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kurios ieškovas būtų privalėjęs laikytis, teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovės argumentai dėl ieškovo netinkamai įgyvendintos teisės į teisminę gynybą, pripažįstami nepagrįstais.
Dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo byloje.
17. Atsakovės atstovė ginčijo ieškovo teisinį suinteresuotumą, nurodė, kad ieškovas M. P. nepateikė jo nuosavybės teisę į ginčo statinius patvirtinančių dokumentų, byloje nėra prašoma pripažinti savininko teisių į šiuos statinius, o ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukurtų jam jokių teisinių pasekmių.
18. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018). Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus, susijusius su subjektais, ginančiais viešąjį interesą įstatymo pagrindu.
19. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalį paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Įstatymo nustatyti trys palikimo priėmimo būdai: paveldimo turto faktiškas valdymas; kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.
20. Byloje esantis 2014 m. kovo 26 d. Šiaulių miesto 6-ojo notaro biuro notaro D. J. liudijimas (sprendimo 5 punktas) patvirtina, jog ieškovas M. P. po palikėjos A. P. mirties pateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Iš to seka, jog ieškovas ieškinio padavimo teismui metu – 2016 m. rugsėjo 22 d. jau buvo išreiškęs valią tapti A. P. priklausiusios Žemės sklypo dalies paveldėtoju, todėl turėjo ir teisinį suinteresuotumą teisme ginčyti Žemės sklypo bendraturčio A. P. veiksmus – Žemės sklype esančių pastatų registracijos teisėtumą.
Dėl šalių ginčo esmės.
21. Patikslintu ieškiniu ieškovas M. P. iš esmės siekia įrodyti, jog jo tėvas A. P. 2016 m. liepos 7 d. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 nurodė 2016 m. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo matininko G. M. atliktuose kadastriniuose matavimuose įrašytus klaidingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent, kad Gyvenamasis namas buvo rekonstruotas, o ne naujai pastatytas, bei yra priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai, bei šiuos dokumentus, pažeisdamas imperatyvias Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) ir statybos techninių reglamentų nuostatas, pateikė registruoti VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, taip išvengdamas pareigos Deklaraciją registruoti ir tvirtinti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje bei šios procedūros metu gauti ieškovo M. P., kaip palikėjos A. P. Žemės sklypo dalies paveldėtojo, sutikimą.
22. Lietuvos teismų praktikoje konstatuota, jog Deklaracija apie statybos užbaigimą laikytina vienašaliu sandoriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1208/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018), byloje ginčo dėl to nėra.
Žemesnės instancijos teismas
23. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, ne kartą nutartyse yra nurodęs, kad sandoris šiuo pagrindu yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).
24. Statybos įstatymo, galiojusio Deklaracijos surašymo metu (2015-05-14 įstatymo Nr. XII-1713 redakcija), 24 straipsnio 2 dalyje (Statybos užbaigimas) buvo reglamentuojama, kad vieno ar dviejų butų namų ir jų priklausinių (pagalbinio ūkio paskirties statinių, išskyrus nesudėtingus) statyba (naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog statinių paprastasis remontas, nesudėtingų statinių kapitalinis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas), nekeičiant statinio kategorijos, užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Įvertinus statybos teisinį reglamentavimą, tai, kad neypatingų ir ypatingų statinių statybos procedūros (statybos leidimo išdavimo, statybos darbų dokumentacijos, užbaigimo ir kt.) yra sudėtingesnės nei taikomos nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamiems pastatams, atsižvelgus į Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 ir 4 dalių teisės normų lingvistinį įsakmų suformulavimą, spręstina, jog įstatymo norma, numatanti nepriskiriamo nesudėtingų statinių kategorijai vieno buto namo surašytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimą ir įregistravimą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, laikytina imperatyvia.
25. Ieškovas ginčijo 2016 m. kadastriniuose matavimuose nurodytą Gyvenamojo namo kategoriją bei statybos būdą (sprendimo 21 punktas). Įvertinus Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintą statybos užbaigimo procedūrų reglamentavimą – tai, kad supaprastintą (Deklaracijos apie statybos užbaigimą neteikiant tvirtinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai) procedūrą lemia statinio kategorija, o ne statybos būdas (rekonstrukcija ar nauja statyba), teismas sprendžia, jog ieškovo argumentai, kad Gyvenamasis namas buvo naujai pastatytas, o ne rekonstruotas, ginčui šioje byloje nėra teisiškai svarbūs, todėl teismas dėl jų šioje nepasisako.
26. Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 punktas (2015-05-14 įstatymo Nr. XII-1713 redakcija) bei Statybos techninis reglamentas 1.01.07:2010 „nesudėtingi statiniai“ (patvirtintas 2012 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. D1-167, neteko galios nuo 2017 m. sausio 1 d.) numatė, jog II grupės nesudėtingas statinys – tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m bei kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kv. m.
27. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
28. Analizuodamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas pažymi, jog 2016 m. vasario 12 d. ekspertizės, paskirtos 2015 m. balandžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-99-949/2015, aktas (sprendimo 10 punktas), neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ekspertizės aktas vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.
29. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus: 2011 m., 2014 m., 2017 m. atliktus kadastrinius matavimus (sprendimo 6, 11 punktai), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. spalio 28 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo surašymui surinktus paaiškinimus ir jame nustatytas aplinkybes (sprendimo 9 punktas), 2016 m. vasario 12 d. ekspertizės aktą (sprendimo 10, 28 punktai), sprendžia, jog šių tarpusavyje neprieštaringų, vienas kitą papildančių duomenų visuma patvirtina, jog Gyvenamojo namo bendras plotas jo pateikimo registruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų banke metu, sudarė daugiau nei 80 kv. m, todėl neatitiko nesudėtingų statinių kategorijos. Šią išvadą patvirtina ir trečiojo asmens D. P. paaiškinimai teisme, kad nuo 2014 m. spalio 28 d. statybos patikrinimo (sprendimo 9 punktas) jokie rekonstrukcijos, statybos, remonto darbai Gyvenamajame name nebuvo atlikti (sprendimo 2 punktas). Darydamas šią išvadą teismas nesiremia Specialisto išvada (sprendimo 12 punktas) ir joje nurodyta aplinkybe, jog viralinės visas bendras patalpų plotas neviršijo 80 kv. m, kaip prieštaraujančia kitiems byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, taip pat įvertinęs tai, kad specialistas išvadoje šio klausimo neanalizavo, išsamiau kaip nustatė Gyvenamojo namo plotą nenurodė. Aptartų teismo nustatytų aplinkybių visuma leidžia sutikti su ieškovo argumentais, jog 2016 m. atliktuose kadastriniuose matavimuose, taip pat ir Deklaracijoje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, o būtent tai, kad Gyvenamojo namo bendras plotas sudaro mažiau nei 80 kv. m ir jis priskirtinas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Atsižvelgiant į šią teismo išvadą konstatuojama, jog pradinis atsakovas A. P., pažeisdamas anksčiau aptartas imperatyvias Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas sudarė vienašalį sandorį – pasirašė 2016 m. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1 bei pateikė jos pagrindu registruoti Gyvenamąjį namą ir Ūkinį pastatą bei nuosavybės teises į juos VĮ Registrų centro Šiaulių filialui. Dėl šių priežasčių 2016 m. liepos 7 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pripažintina niekine ir negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnį.
30. Kadangi iš niekinio ir negaliojančio sandorio negalėjo kilti teisiniai padariniai –Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato teisinė registracija bei pradinio atsakovo A. P. nuosavybės teisė į juos, vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatomis, naikintini atitinkami įrašai Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.
Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniai klausimai.
31. Ieškovas byloje rašytiniais įrodymais pagrindė patyręs 1970,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 448,00 Eur žyminis mokestis (31,00 Eur pateikiant pradinį ieškinį, 273,00 Eur 2016 m. spalio 5 d. patikslinus ieškinį, 38,00 Eur už 2018 m. balandžio 3 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 106,00 Eur už 2018 m. gegužės 3 d. patikslintą ieškinį), 1280,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 242,00 Eur išlaidos už kadastrinius matavimus. Iš atsakovės pusės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog A. P. sumokėjo 100,00 Eur už teisines paslaugas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba į bylą pateikė pažymą dėl atsakovei suteiktų 247,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų byloje.
32. 2018 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atmestas ieškovo M. P. prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarei B. Š. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo A. P. palikimo dalį. Atsižvelgiant į tai, ieškovo patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistina 410,00(448,00-38,00) Eur žyminio mokesčio ir 242,00 Eur išlaidos už kadastrinius matavimus (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinus ieškovui M. P. advokatų suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, teismas daro išvadą, jog ieškovo prašomos priteisti 1280,00 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl ieškovui priteistinos iš atsakovės, atstovaujamos įstatyminių atstovų S. M. ir D. P. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
33. Byloje yra patirtos 19,60 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Nors teismo sprendimu ieškinys tenkinamas, tačiau atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra atleista, todėl šios bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 96 straipsnyje numatytomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklėmis, iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos ir yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
34. Kadangi patikslintas ieškinys tenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – Gyvenamojo namo areštas, paliktina iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 307 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiais nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 7 d. kadastrinius matavimus, atliktus VĮ Registrų centro Šiaulių filialo matininko G. M..
Pripažinti negaliojančia A. P. surašytą 2016 m. liepos 7 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1.
Panaikinti įrašus Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke apie statinių - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teisių į juos įregistravimą.
Priteisti iš atsakovės K. P., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos įstatyminių atstovų S. M. ir D. P., 1932,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt du eurus 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nepriteisti iš atsakovės teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštą - palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Per 3 dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, nekilnojamųjų daiktų įrašų ir nuosavybės teisių į juos išregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.