Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos, Astos Vailionės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos MB Digris skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja MB Digris (toliau – ir pareiškėja, Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija arba VDI) 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 38988 (toliau – ir Nutarimas); 2) sumažinti Nutarimu pareiškėjai paskirtą baudą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Nutarimu Inspekcija paskyrė Bendrijai 3 500 Eur baudą, nustačiusi, kad MB „Digris“, atstovaujama direktoriaus A. K., leido K. B. dirbti šios įmonės naudai ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta tvarka neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV). Inspekcijos nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) MB Digris pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 57 straipsnio 2 dalies nuostatas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės ir darbo ministerijos direktoriaus, LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019-09-27 Įsakymu Nr. V -401/EV-281/V -394 patvirtinto „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4, 7 punktus.

Nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. VDI pareigūnai atliko patikrinimą MB Digris, kurios vadovas yra A. K.. Patikrinimo metu įmonės patalpose buvo rastas užsienietis K. B., dėl kurio darbo teisinių santykių teisėtumo kilo abejonių. VDI pareigūnai nurodė, kad patikrinimo metu K. B. buvo užfiksuotas darbo vietoje, tariamai atliekantis darbus (pjaustantis medienos tašelius), todėl surašė administracinio nusižengimo protokolą. Pareiškėja nesutinka su VDI nutarimu ir mano, kad jis buvo priimtas netinkamai ištyrus bylos aplinkybes, izoliuotai vertinant įrodymus, neįvertinus jų visumos ir neatskleidus visų reikšmingų faktų, dėl ko padarytos klaidingos išvados apie tariamą pažeidimą. 2024 m. rugsėjo 10 d. į MB Digris kreipėsi užsienietis K. B., kuris domėjosi galimybe įsidarbinti įmonėje. K. B. Lietuvoje gyvena kelerius metus, turi šeimą, tačiau jo leidimas gyventi buvo artėjantis prie pabaigos, todėl MB Digris vadovas informavo, kad šiuo metu darbo sutartis sudaroma būti negali – būtina sutvarkyti dokumentus dėl leidimo gyventi ir dirbti. MB Digris vadovas 2024 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į UAB „CV Line“ dėl leidimo gyventi tvarkymo klausimų. Pokalbio metu K. B. pareiškė norą susipažinti su įmonės veiklos pobūdžiu, kad galėtų apsispręsti, ar pageidautų įsidarbinti. Vadovo sutikimu jis keletą kartų trumpam lankėsi įmonėje, stebėjo atliekamų darbų specifiką, tačiau jokios darbo funkcijos nebuvo pavestos ir realaus darbo neatliko. Patikrinimo dieną (2024-09-19) MB Digris vadovas buvo išvykęs darbo reikalais. Jam nebuvo žinoma, kad K. B. atvyko į patalpas ir laukdamas vadovo stebėjo darbus. Patikrinimo metu VDI pareigūnai konstatavo, kad K. B. galimai pjaustė tašelius, tačiau šių veiksmų MB Digris vadovas nebuvo leidęs atlikti, apie juos nežinojo, o įmonės darbuotojai patvirtino, kad K. B. tik stebėjo darbus. Po patikrinimo MB Digris vadovas paėmė darbuotojų paaiškinimus, kuriuose jie nurodė, kad K. B. nebuvo įdarbintas, jokių darbo funkcijų neatliko, o tik domėjosi galimybe dirbti ateityje. MB Digris ir K. B. nebuvo susitarę dėl jokios darbo funkcijos, atlygio ar darbo vietos, todėl darbo santykiai faktiškai neegzistavo. K. B. buvimas įmonės patalpose buvo susijęs tik su galimos darbo vietos apžiūra ir darbo specifikos stebėjimu, o tai nėra laikoma darbu ar apmokymu be darbo sutarties. 2024 m. rugsėjo 25 d., kai buvo sutvarkyti dokumentai ir K. B. apsisprendė, su juo buvo sudaryta darbo sutartis, ir nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. jis pradėjo dirbti baldų surinkėjo pareigose. Nepaisant šių faktinių aplinkybių, VDI priėmė skundžiamą nutarimą. Pareiškėja mano, kad šis nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes institucija neįvertino bylos duomenų visumos, nenustatė juridinio asmens kaltės, o padarytos išvados prieštarauja teismų praktikai bei įrodymų vertinimo principams. Pažymėjo, kad MB Digris vadovas stengiasi kiek įmanoma laikytis įstatymo nuostatų ir mano, kad jo veiksmai buvo įvertinti formaliai, niekam nepadarant žalos, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta. Jei vis tik tokie MB Digris veiksmai, kaip siekis padėti K. B. integruotis į darbo rinką, suteikta pagalba dokumentų tvarkyme, nedirbančio (pašalinio) asmens buvimas MB Digris patalpose gali būti laikoma nelegaliu darbu, atsižvelgiant į neseniai veiklą pradėjusios įmonės darbo apimtimis, gaunamas pajamas, mokamus mokesčius, debitorių skolas įmonei, prašo skirti kuo švelnesnę (mažesnę nei įstatyme įtvirtintą baudą).

Atsakovė VDI pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Nutarimą. Atsiliepime paaiškino, kad VDI Kauno teritorinio skyriaus patarėjas – vyr. darbo inspektorius V. L. 2024 m. gruodžio 6 d. priėmė Nutarimą, kuriuo juridiniam asmeniui MB Digris paskyrė 3 500 Eur baudą. Bauda skirta atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, liudytojų paaiškinimus, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus, ir paskirta vidutinio dydžio sankcijoje numatyta bauda.

Pagal UĮ 1 straipsnio 1 dalį, įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas, jų sistemą, atsakomybę už nelegalų darbą ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens pavaldžiai ir atlygintinai atliekamas darbas darbdavio naudai, kai nesudaroma darbo sutartis raštu arba nepranešama „Sodrai“ bent prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. 2024 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo metu MB Digris patalpose rastas užsienietis K. B., kuris pjaustė tašelius ir tyrinėjo pjūklą. Apie jo įdarbinimą „Sodrai“ pranešta nebuvo. K. B. paaiškino, kad buvo susitaręs su įmonės vadovu ateiti 1–2 val. per dieną „pasimokyti“, kol tvarkomi įdarbinimo dokumentai. VDI nustatė, kad tai laikytina nelegaliu darbu, nes asmuo realiai atliko darbo funkcijas be sudarytos sutarties. VDI vertinimu, darbdavio gynybos argumentai, jog K. B. tik stebėjo darbo procesą ir mokėsi, yra nepagrįsti, nes asmuo buvo rastas dirbantis vienas prie staklių; buvo susitarta dėl darbo užmokesčio ir pareigų; nebuvo pranešta VSDFV apie įdarbinimą. Remiantis teismų praktika (pvz., LVAT 2012-02-06 nutartis Nr. N575-700/2012), darbdavys atsako ir už neveikimą – kai neužtikrina, kad įmonėje nebūtų dirbančių be sutarties. Todėl VDI laikė, jog MB Digris, kaip darbdavys, nepakankamai kontroliavo darbo santykius, ir pagrįstai pripažino ją padariusia pažeidimą pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Be to, VDI nustatė, kad MB Digris neinformavo institucijų apie užsieniečio darbą, taip pažeisdama UĮ 57 straipsnio ir Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 8 dalies nuostatas, pagal kurias darbdavys privalo pranešti apie įdarbintą užsienietį per VSDFV sistemą. VDI pažymėjo, kad nelegalaus darbo tikslas – slėpti faktinius darbo santykius, nemokėti mokesčių ir išvengti pareigų valstybei bei darbuotojui. Tokie pažeidimai laikomi didele žala viešajam interesui, todėl darbdaviui skirta administracinė nuobauda pagal įstatymą. Atsakovė cituoja UĮ 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 55 ir 56 straipsnius ir nurodo, kad VDI Kauno teritorinis skyrius, skirdamas nuobaudą – baudą, atsižvelgė į visas padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, teisingumo ir protingumo principus, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Daro išvadą, kad VDI Kauno teritorinis skyrius pagrįstai ir motyvuotai priėmė sprendimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui bei, vadovaudamasis 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėtai skundžiamu nutarimu skyrė 3 500 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimo NUĮPBJ 38988 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius G. P. ir vyriausiasis darbo inspektorius R. Š. atliko patikrinimą pagal anoniminio pareiškėjo skunde APS-127-20892 nurodytas aplinkybes. 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 13 val. 28 min. - 14 val. 00 min. nuvykus įmonės veiklos adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. baldų gamybos įmonėje rastas dirbantis K. B. ((duomenys neskelbtini)). Patikrinus minėto asmens duomenis VSDFV duomenų informacinėje sistemoje, apie K. B. draudiminio laikotarpio pradžią informacijos nebuvo. 2024 m. rugsėjo 19 d. K. B. VDI Kauno teritoriniam skyriui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad darbo skelbimą rado socialiniame tinkle „Facebook“, nurodytu telefono numeriu paskambino vadovui A. ir susitarė dėl susitikimo. Atvykus pasikalbėti vadovas pasakė, kad pirmiausia reikia įforminti darbo santykius ir tik po to dirbti, tačiau leido 1 ar 2 valandas per dieną atvykti pasimokyti kol bus tvarkomi įdarbinimo dokumentai, tuomet bus galima pradėti dirbti. Patikrinimo metu jis tyrinėjo pjovimo pjūklą, pjaustė tašelius. Darbo sutarties dar nebuvo pasirašę. 2024 m. rugsėjo 24 d. į VDI Kauno teritorinį skyrių atvykęs įmonės MB Digris vadovas A. K. VDI Kauno teritoriniam skyriui pateikė rašytinį paaiškinimą, kad ketino įdarbinti Konstantiną kai jis susitvarkys leidimą gyventi Lietuvoje ir pakeis specialybę pagal kurią galės jį įsidarbinti. Kad ketina asmenį įdarbinti, A. K. gali patvirtinti už dokumentų tvarkymą išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra. Įmonės vadovas A. K. nurodė, kad Migracijos departamente pasakė, kad negali asmens darbinti kol nepratęstas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje. K. B. į darbo vietą buvo atvykęs 2 ar 3 kartus, per kuriuos jam buvo papasakota darbo specifika pagal kurią jis turės dirbti kai bus įdarbintas. Dokumentus kuriuos tvarkė įmonė UAB „CV line“ taip pat paminėjo, kad jį įdarbinti galės, kai jis gaus leidimą gyventi Lietuvoje. Pasiteiravus Migracijos departamente kiek laiko truks dokumentų tvarkymas, gautas atsakymas, kad tai užtruks apie 3 mėn.

Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad MB Digris VDI ir Užimtumo tarnybai prie LR SADM nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka privalomo teikti pranešimo LDU apie įmonėje įdarbintą užsienietį, trečiosios šalies pilietį K. B. ((duomenys neskelbtini)). K. B. įmonėje MB Digris įdarbintas 2024 m. rugsėjo 26 d., LDU pateiktas 2024 m. spalio 16 d. (pavėluotai).

VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius G. P. 2024 m. spalio 16 d. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPĮ 1558-0050 juridiniam asmeniui MB „Digris“ (toliau – ir Protokolas) dėl to, kad A. K., būdamas MB Digris (į.k. (duomenys neskelbtini)) vadovu, leido K. B. veikti įmonės naudai ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip dieną prieš iki numatytos darbo pradžios nustatyta tvarka neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus apie darbuotojo priėmimą į darbą, tuo pažeidė LR darbo kodekso (toliau – DK) patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. Xll-2603, 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tyrimo metu remiantis DSSIS duomenimis nustatyta, kad MB Digris (į.k. (duomenys neskelbtini)) darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai nepateikė privalomo teikti pranešimo apie įmonėje dirbantį užsienietį - K. B., tuo pažeidžiant LR DK 23 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V401/EV-281/V-395 patvirtinto „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo" tvarkos aprašo 4 ir 7 punktus bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalį.

VDI 2024 m. gruodžio 6 d. priėmė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 3898, kuriuo skyrė Bendrijai 3 500 Eur baudą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą, t. y. dėl to, kad juridinis asmuo MB Digris, atstovaujamas įmonės direktoriaus A. K., leido K. B. nelegaliai dirbti įmonės MB Digris naudai ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta tvarka neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus bei nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka privalomo teikti pranešimo LDU apie įmonėje įdarbintą užsienietį.

Įvertinusi administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumą, Inspekcija padarė išvadą, kad juridinis asmuo MB Digris, atstovaujamas įmonės direktoriaus A. K., leido K. B. nelegaliai dirbti įmonės MB Digris naudai t. y. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta tvarka neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus bei nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka privalomo teikti pranešimo LDU apie įmonėje įdarbintą užsienietį, trečiosios šalies pilietį K. B.. Tokiais veiksmais (neveikimu) juridinis asmuo MB Digris pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalį, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 57 straipsnio 2 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-40l/EV-28 l/V-395 patvirtinto „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4, 7 punktus.

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad Institucijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI- ANR_N-898-2024 A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad atlikdamas darbdavį – MB ,Digris (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) atstovaujančio asmens – įmonės vadovo direktoriaus funkcijas, leido K. B. 2024 m. rugsėjo 19 d. nuo 13.28 val. iki 14.00 val. dirbti šios įmonės naudai, patalpose Kauno rajono sav., Garliavos apyl. sen., (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta tvarka neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, DK 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Už administracinio nusižengimo padarymą A. K. skirta 1500 Eur bauda.

VDI 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą A. K. apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kurie, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą Nr. II-172-1189/2025, 2025 m. kovo 18 d. nutartimi skundą atmetė, o VDI Kauno teritorinio skyriaus 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-898-2024 paliko nepakeistą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-172-1189/2025 nustatytos faktinės aplinkybės ir jų vertinimas turi prejudicinę galią šioje byloje, todėl teismas dėl jų pakartotinai nepasisako.

Teismas pastebi, kad juridinis asmuo fiziškai neegzistuoja, jis savo teises ir pareigas realizuoja per atsakingus fizinius asmenis, šiuo atveju – per direktorių A. K.. Taigi, Bendrijos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad teisės pažeidimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas atsakomybei kilti (žr., pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3202/2011, Nr. N575-704/2012). Taigi, būtent Bendrijos direktorius, būdamas jos atsakingu asmeniu, privalėjo asmeniškai kontroliuoti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Atitinkamai, priešingas darbdavio elgesys, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas kilti administracinei atsakomybei kaip fiziniam asmeniui bei atsakomybei kaip juridiniam asmeniui pagal Užimtumo įstatymo nuostatas.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtintas „Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) (redakcijos, galiojusios ginčijamo Nutarimo priėmimo metu).

Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

DK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 str. 1 d.). DK 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio kodekso, kitų įstatymų ir kitų darbo teisės normų nustatyta tvarka darbdavys privalo teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo sąlygas ar kitus darbo santykių aspektus juose nurodytoms kompetentingoms institucijoms.

Teismas pažymi, kad tam, jog nagrinėjamoje byloje aptariama situacija būtų kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, vadovaujantis UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, būtina nustatyti, jog darbuotojas K. B. buvo pavaldus Bendrijai ir būtent jos naudai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties raštu darbdavys (Bendrija) nesudarė ir VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė. Kitaip tariant, svarbu nustatyti, kad darbuotojas realiai dirbo, kad Bendrija ir darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių ir kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. N575-805/2012).

Darbo sutarties sąvoka yra apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, tai – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Darbo sutarties požymiai per sutarties šalių įsipareigojimus išsamiai atskleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023). Pirmasis darbo sutarties požymis – vienos iš sutarties šalių (darbuotojo) įsipareigojimas kitai sutarties šaliai (darbdaviui) atlikti darbo funkciją. Darbo sutarties dalykas – rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtas darbas. Susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo reiškia, kad dirbantysis pagal darbo sutartį įsipareigoja atlikti ne konkrečius darbus, susitariama ne dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo, bet dėl tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymo. Kadangi darbo sutartimi viena jos šalis (darbuotojas) kitos šalies (darbdavio) yra priimama į darbą, o ne atlikti konkrečią užduotį, kitaip tariant, vykdyti tam tikrą darbo funkciją, darbo sutarties pagrindu atsirandantiems santykiams yra būdingas tęstinumas.

Antrasis darbo sutarties požymis – darbdavio įsipareigojimas mokėti darbuotojui už darbo funkcijos atlikimą darbo užmokestį. Civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu susiklostančių santykių atveju sutarties vykdytojas taip pat gauna tam tikrą atlygį (atlyginimą), todėl yra reikšmingas mokamo atlygio (atlygintinumo) pobūdis, t. y. ar mokama periodiškai (sistemiškai), ar už konkretų atliktą darbą. Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, todėl dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Atliekant konkrečią užduotį civilinės sutarties pagrindu paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą.

Trečiasis darbo sutarties požymis yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui atliekant darbo funkciją. Šis požymis leidžia atskirti darbo santykį nuo kitų panašių, visų pirma, civilinių sutarčių pagrindu susiklostančių santykių, kuriuose įsipareigojama atlikti darbą mainais į atlyginimą, tačiau tai daroma savarankiškai, be kitos šalies teisės vienvaldiškai reguliuoti darbo atlikimo procesą. Darbo santykiams būdingas pavaldumas reiškia, jog darbo funkcijų atlikimas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir teisėtų jo nurodymų vykdymo – šiuo atveju nepakanka vien tam tikro tarp šalių susiklosčiusio pavaldumo, nulemto vykdomos veiklos specifikos, ar nustatyto atsiskaitymo už veiklos rezultatus, nes atsiskaitymas už atliktą darbą nėra būdingas išskirtinai darbo santykiams, jis nėra neįprastas ir civilinėmis sutartimis reguliuojamų santykių susiklostymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).

Taigi, faktą dėl darbo teisinių santykių tarp šalių buvimo atskleidžia tokie nustatyti objektyvieji požymiai: tarp šalių yra susitarimas; jo pagrindu vykdoma tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos); viena iš šalių dirba paklusdama kitos šalies nustatytai darbo tvarkai; dirbama atlygintinai. Minėta, kad įstatymuose nedraudžiama asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis jis siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Dėl to DK 32 straipsnyje įtvirtinti esminiai būtinieji darbo santykių požymiai reikšmingi tuo, kad leidžia šiuos santykius atriboti nuo panašių santykių, susiklostančių civilinės teisės reguliuojamų sutarčių (pvz., rangos, paslaugų, autorių teisių ir kt.) pagrindu, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos ir dėl to tokia veikla nėra kvalifikuotina kaip darbo teisiniai santykiai. Iš tikrųjų kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu atsirandančių santykių elementai gali būti iš esmės panašūs (pvz., tai, jog vykdant veiklą aprūpinama tam tikromis priemonėmis ar dengiamos tam tikros išlaidos, užsakovas atlieka tam tikrą vykdomos veiklos kontrolę ar daro įtaką darbų eigai ir pan.), todėl darbo santykiai negali būti konstatuoti nenustačius visų esminių darbo santykių požymių. Iškilusį klausimą, ar kontrahentų santykiai faktiškai atitinka darbo santykių požymius, reikia spręsti remiantis visais objektyviaisiais DK 32 straipsnyje nustatytais darbo santykius apibūdinančiais kriterijais, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių susitarime nustatytas teises ir prisiimtus įsipareigojimus, išsiaiškinant, dėl ko šalys iš tikrųjų buvo susitarusios ir kaip vykdė susitarimą, o ne vien tik atsižvelgti į sutarties pavadinimą ar remtis tuo, kaip viena ar kita šalis subjektyviai vertina tarpusavio santykius. Būtina atsižvelgti į aplinkybių, su kuriomis siejami darbo teisinių santykių požymiai, visetą ir iš jų visumos spręsti, ar konkrečios veiklos vykdymo (konkretaus darbo atlikimo) sąlygos suteikia pagrindą konstatuoti realų darbo sutarties požymių egzistavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023 50 punktą).

Pareiškėjos teigimu, neįrodyti nelegalaus darbo požymiai, nes K. B. Bendrijoje neatliko jokių darbo funkcijų, negavo atlygio, neturėjo pavaldumo santykio su Bendrija, tik stebėjo darbo procesą, vertindamas, ar ateityje galėtų dirbti. Nenustatyta MB „Digris“ vadovo kaltė.

Taigi, iš esmės nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su VDI nustatytu nelegalaus darbo faktu Bendrijoje, todėl mano, jog šiuo aspektu Nutarimas yra nepagrįstas ir todėl naikintinas.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra išaiškinęs, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį – atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. LAT vertinimu, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan., o tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. LAT taip pat pabrėžė, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Kartu LAT atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Iš byloje pateikto VDI 2024 m. spalio 9 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 1558 -0297 (toliau – ir Aktas) nustatyta: 2024 m. rugsėjo 19 d. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai G. P. ir R. Š. atliko patikrinimą pagal anoniminio pareiškėjo skunde APS-127-20892 nurodytas aplinkybes, apie 13 val. 28 min. - 14 val. 00 min. nuvykus įmonės veiklos adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. baldų gamybos įmonėje rasti dirbantys T. I. (gim. (duomenys neskelbtini)), R. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. B. (gim. (duomenys neskelbtini)). Patikrinus minėtų asmenų duomenis DSS sistemoje, nustatyta kad T. I. ir R. K. dirba įmonėje MB Digris (į.k. (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu apie Ukrainos pilietį K. B. VSDFV duomenų bazėje įrašų nebuvo. Asmuo raštu pateikė paaiškinimą, kad šį darbo skelbimą rado socialiniame tinkle „Facebook“, nurodytu telefono numeriu paskambino vadovui A. ir susitarė dėl susitikimo. Atvykus pasikalbėti vadovas pasakė, kad pirmiausia reikia įforminti darbo santykius ir tik po to dirbti, tačiau leido 1 ar 2 valandas per dieną atvykti pasimokyti kol bus tvarkomi įdarbinimo dokumentai, tuomet bus galima pradėti dirbti. Patikrinimo metu asmuo paaiškinime nurodė, kad tyrinėjo pjovimo pjūklą, pjaustė tašelius. Darbo sutarties dar nebuvo pasirašę. 2024 m. rugsėjo 24 d. į VDI Kauno teritorinį skyrių atvykęs įmonės MB Digris vadovas A. K. raštu pateikė paaiškinimą, kad ketino įdarbinti Konstantiną kai jis susitvarkys leidimą gyventi Lietuvoje ir pakeis specialybę pagal kurią galės jį įsidarbinti. Kad ketina asmenį įdarbinti A. K. gali patvirtinti už dokumentų tvarkymą išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra. Įmonės vadovas nurodė, kad Migracijos departamente pasakė, kad negali asmens darbinti kol nepratęstas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje. Jis į darbo vietą buvo atvykęs 2 ar 3 kartus, per kuriuos jam buvo papasakota darbo specifika pagal kurią jis turės dirbti kai bus įdarbintas. Dokumentus kuriuos tvarkė įmonė UAB „CV line“ taip pat paminėjo, kad jį įdarbinti galės kai jis gaus leidimą gyventi Lietuvoje. Pasiteiravus Migracijos departamente kiek laiko truks dokumentų tvarkymas, gautas atsakymas, kad tai užtruks apie 3 mėn. 2024 m. rugsėjo 26 d. VSDFV duomenimis K. B. buvo įdarbintas įmonėje MB Digris. Iš surinktų įrodymų visumos bei asmenų paaiškinimų konstatuotina, kad K. B. patikrinimo metu atliko darbo funkcijas įmonės MB Digris naudai, o įmonės vadovas A. K. leido K. B. veikti įmonės naudai ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip dieną prieš iki numatytos darbo pradžios nustatyta tvarka neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus apie darbuotojo priėmimą į darbą, tuo pažeidė DK patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. Xll-2603, 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Už šiuos pažeidimus asmeniui bus taikoma atsakomybė numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir juridiniam asmeniui skiriama finansinė sankcija numatyta UĮ 56 straipsnio 4 dalyje.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo byloje Nr. II-172-1189/2025 teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartyje konstatavo, <...> Aplinkybę, jog iki atvykstant Institucijos atstovams, MB ,,Digris“ patalpose K. B. pjaustė tašelius, pripažino ir jis pats teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodydamas, jog 2024 m. rugsėjo 19 d. atvyko į cechą susitikti su vadovu ir pažiūrėti darbo. Ceche buvo trys darbuotojai, vadovas buvo išvykęs. Jis stebėjo darbo procesą, tačiau, kai kolegos trumpam pasišalino, jis pabandė savo nuožiūra pjauti atraižą, nes turėjo staklininko diplomą. 2024 m. rugsėjo 19 d. paaiškinime K. B. nurodė, kad darbą rado facebooke, paskambino ir susitarė dėl susitikimo, atvažiavo pasikalbėti su vadovu A., paskui jis pasakė jam, kad reikia įsiforminti ir po to dirbti, bet galima atvykti 1-2 val. per dieną mokytis, kol bus baigti dokumentai. Tada galės dirbti. Šiandieną nagrinėjo pjovimo pjūklą, pjaustė tašelius. Sutartis dar nepasirašyta. Taigi iš šių K. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir rašytinių paaiškinimų, akivaizdu, jog jis pats patvirtina faktą, kad atliko veiksmus su įmonės gamybinėmis staklėmis, jomis naudodamasis, o ne tik stebėdamas, kas laikytina darbu įmonėje.<..>

Aplinkybę, kad A. K., atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, t. y. būdamas MB „Digris“ vadovu, leido K. B. dirbti šios įmonės naudai su juo nesudaręs darbo sutarties ir apie jo priėmimą neinformavo ne vėliau kaip prieš dieną VSDFV, patvirtina šioje byloje prejudicinę galią turinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-172-1189/2025, kurioje konstatuota, kad <...> Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog A. K., kaip MB „Digris“ vadovas, leido K. B. dirbti šios įmonės naudai, tokiu būdu A. K. nesilaikė įstatymo reikalavimų, nes nesudarė darbo sutarties ir neinformavo VSDFV apie darbo pradžią nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl nutarimas dėl administracinės atsakomybės laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o A. K. veiksmai skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.<..>.

Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, VDI tyrimo duomenis, neturi pagrindo kitaip vertinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų įsiteisėjusia nutartimi jau konstatuotų faktinių aplinkybių, t. y., kad Bendrijoje nelegaliai dirbo vienas užsienio pilietis (su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie jo darbą teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui).

Teismo vertinimu, VDI Nutarime konstatuojant nelegalaus darbo faktą buvo išanalizuota pažeidimo esmė ir motyvuotai nurodyta, kad MB Digris atžvilgiu pažeidimui konstatuoti visiškai pakako fakto, kad darbuotojas realiai pradėjo dirbti įmonės naudai, buvo susitarę dėl darbo ir vykdė darbdavio nurodymus, taip pat, kad buvo pažeistos darbo sutarčių sudarymo taisyklės, t. y. kad pranešimas nebuvo pateiktas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl Bendrijoje nustatyto nelegalaus darbo fakto. Teisės normos, įpareigojančios darbdavį apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka pranešti prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, ir yra sukurtos siekiant išvengti piktnaudžiavimų, jų aiškinimui bei taikymui esminės reikšmės neturi aplinkybė, ar valstybės bei VSDFV biudžetas nukentėjo, ar ne.

Pagal UĮ 57 straipsnio 2 dalį informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbdavys, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad darbdavys, įdarbinęs Tvarkos aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

LDU pranešimų pateikimas ypač svarbus, užtikrinant Įstatymo 571 straipsnio įgyvendinimą, todėl negalima vertinti, jog pareiškėjo pažeidimai, sistemingai laiku nepateikiant LDU pranešimų, gali būti vertinami kaip nepavojingi. Teismas padarė išvadą, kad pranešimo apie įdarbintus užsieniečius nepateikimas nustatytu terminu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pažeidimas buvo padarytas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-608-552/2023).

Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad MB Digris VDI ir Užimtumo tarnybai prie LR SADM nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka privalomo teikti pranešimo LDU apie įmonėje įdarbintą užsienietį, trečiosios šalies pilietį K. B. ((duomenys neskelbtini)). Iš bylos duomenų nustatyta, kad K. B. įmonėje MB Digris įdarbintas 2024 m. rugsėjo 26 d., LDU pranešimas pateiktas 2024 m. spalio 16 d., t. y. pavėluotai, tuo pažeidžiant minėtus teisės aktus. Teismas daro išvadą, kad VDI pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė UĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatą.

Teismas daro išvadą, kad VDI Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. VDI Nutarimą priėmė savo kompetencijos ribose, priimdama Nutarimą VDI pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nepažeidė. Nutarime nurodytos pareiškėjos padarytos veikos kvalifikuotos tinkamai ir yra įrodytos. Tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad padarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka darbdaviui skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

UĮ 57 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 0,75 iki 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio bauda. Darbdaviui, jau baustam už šio straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 1,5 iki 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda.

Teisėjų kolegija, vertindama baudos dydžio (finansinės sankcijos) atitiktį bendriesiems teisės principams, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr., pvz., 2000 m. gruodžio 6 d. ir 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).

Pareiškėjai skirtos finansinės sankcijos tikslas yra susijęs su tikslu užtikrinti atsakomybę už nelegalaus darbo prevenciją. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti darbą, inter alia (be kita ko) turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą – viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisę, nes asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją atsiranda teisė reikalauti jam sumokėti visą pagal teisės aktus priklausantį darbo užmokestį (atlyginimą). Ši asmens teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą).

Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į rašytinės darbo sutarties reikšmę darbuotojo atžvilgiu. Darbo sutartis darbuotojui yra reikalinga ne tik atitinkamiems lūkesčiams dėl darbo sąlygų susidaryti bet ir užtikrinti jo teisines ir socialines garantijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-03-1656-05 (įtraukta į Administracinių teismų praktika. 2005, 7) dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo pažymėjo, jog tarp šalių egzistuojant nustatytiems darbo požymiams ir nesudarant rašytinės darbo sutarties gali būti padaroma žala ar kilti tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, gali būti padaroma žala ar kilti tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat gali kilti grėsmė dėl mokamų mokesčių neužtikrinimo, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto. DK įtvirtintose teisės normose aiškiai matyti įstatymų leidėjo ketinimas, kad visi darbo teisiniai santykiai būtų įforminti rašytinėmis darbo sutartimis ir imperatyviai draudžiamos žodinės darbo sutartys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos Administracinių teismų praktika. 2005, 7).

Skundžiamu Inspekcijos nutarimu pareiškėjai buvo paskirta už administracinį nusižengimą, numatytą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte – 3500 Eur bauda, o už administracinį nusižengimą, numatytą UĮ 57 straipsnio 2 dalyje – 693 Eur bauda. Skirta apibendrinta nuobauda - 3500 Eur bauda. Iš nutarime nurodytos motyvacijos matyti, kad bauda paskirta įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę, pažeidimo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat teisingumo ir protingumo principus.

UĮ 60 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujantis ANK. Institucija, skirdama <...> baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas (UĮ 60 str. 2 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (UĮ 60 str. 3 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (UĮ 60 str. 4 d.).

Pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė - juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Tai, kad anot pareiškėjos, pats pažeidimas epizodinis ir jo trukmė mažareikšmė, pasekmės (jeigu yra) minimalios, savaime nereiškia, kad Bendrovei turėjo būti skiriama minimali sankcijoje numatyta bauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tokia lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui, o padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. LVAT praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad turi būti pripažįstamas ne bet koks, o tik teisingumą atitinkantis teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, susiję su finansine padėtimi, nesudaro pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja itin svarbios (išskirtinės) aplinkybės dėl kurių Nutarimu paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga ir turėtų būti sumažinta. Byloje nėra argumentų ir duomenų, kad atsakovas būtų pritaikęs pareiškėjai finansinę sankciją (poveikio priemonę plačiąja prasme) nesilaikydamas bendrųjų poveikio priemonių taikymui keliamų reikalavimų ar administracinę atsakomybę numatančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, nepateikta. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pažymėta, net jeigu pažeidimu nebuvo padaryta jokios žalos, tai nelaikytina teisiškai reikšminga, kadangi Užimtumo įstatymas nenumato žalos atsiradimo fakto kaip pagrindo taikyti nuobaudą ar individualizuoti jos dydį. Dėl to, teismo vertinimu, pareiškėjai skirta sankcija yra proporcinga ir pagrįsta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė yra motyvuota, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą buvo pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos MB Digris skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.