- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- II-172-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00011-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė
institucijos, priėmusios nutarimą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui (toliau – ir Institucija) atstovui Gajui Patackui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. K. atstovės advokatės Jolantos Ramoškienės skundą dėl Institucijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-898-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI- ANR_N-898-2024 A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad atlikdamas darbdavį – MB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) atstovaujančio asmens – įmonės vadovo direktoriaus funkcijas, leido K. B. 2024 m. rugsėjo 19 d. nuo 13.28 val. iki 14.00 val. dirbti šios įmonės naudai, patalpose (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta tvarka neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinio skyriaus. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį, DK 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Už administracinio nusižengimo padarymą A. K. skirta 1500 eurų bauda.
Pareiškėjo A. K. atstovė advokatė Jolanta Ramoškienė skundžia Institucijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas sekančiais esminiais argumentais.
Skunde teigiama, kad nors A. K. ir sutinka, jog pagal formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose pagrindiniai įrodymai yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog galima nesivadovauti viena iš esminių įrodymų vertinimo taisyklių – kad turi būti vertinami tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma. Tik tokiu atveju galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl asmens kaltės. Tuo tarpu, pareiškėjo nuomone, šioje byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų be jokių abejonių patvirtinti A. K. kaltę. A. K. teikė paaiškinimus dėl faktinių aplinkybių ir jo manymu paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau jais visiškai bendroje visumoje, vertinant įrodymus, nesirėmė institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą.
Šalies argumentai
Skunde teigiama, kad būtent pats K. B. kreipėsi į MB (duomenys neskelbtini) direktorių A. K. dėl įsidarbinimo galimybės, o tai įvyko 2024 m. rugsėjo 10 d. A. K. pradėjus aiškintis K. B. įdarbinimo galimybes paaiškėjo, jog pastarais yra užsienietis, Lietuvoje gyvena jau ne pirmi metai, tačiau jam netrukus turėjo baigti galioti leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, negana to jo turima staliaus specialybė buvo nepripažinta Lietuvos Respublikoje. 2024 m. rugsėjo 10 d. A. K. kreipėsi į atitinkamas institucijas, norėdamas padėti K. B. gauti leidimą gyventi. Po šio kreipimosi jis su K. B. aiškiai aptarė, jog geriausiu atveju jį galima bus įdarbinti pagalbiniu darbininku ir tik po to, kai bus išspręsti procedūriniai klausimai. Taigi, nebuvo nuspręsta ar siūlyta, kad K. B. ateis mokytis, dirbti ar kitokiu būdu veiks įmonės naudai, tačiau pats K. B. prašė leisti jam kartais ateiti pažiūrėti darbo specifikos ypatumų, kad galėtų priimti sprendimą dėl galimybės įsidarbinti šioje įmonėje, kokias funkcijas jis galėtų atlikti. 2024 m. rugsėjo 19 d. MB (duomenys neskelbtini) vadovas A. K. darbo reikalais buvo išvykę ir tik iš Darbo inspekcijos pareigūnų jam tapo žinoma, kad darbo vietoje rastas K. B., dėl ko galimai klaidingai buvo įvertinta jo buvimas darbo patalpose bei galimai tai turėjo įtakos, kad buvo surašytas skundžiamas nutarimas. A. K. jokios aplinkybės nebuvo žinomos, asmuo pas jį nedirbo, nesimokė dirbti, o tai buvo antras kartas, kai jis buvo atvykęs stebėti atliekamo darbo, tikslu apsispręsti kokius darbus sugebės dirbti. Toks asmens buvimas darbo vietoje negali būti laikomas darbu, apmokymu, nes asmuo realiai nedirbo, A. K. ir K. B. santykiai neturėjo darbo sutarties požymių, joks sprendimas dėl darbo sutarties sudarymo nebuvo priimtas. Procesiniuose Institucijos dokumentuose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 13.28 val. iki 14.00 val. K. B. buvo darbo vietoje ir dirbo. Tuo tarpu K. B. savo paaiškinime Institucijos atstovams nurodė, jog tuo metu, kai atvyko Institucijos atstovai jis nagrinėjo pjovimo pjūklą ir pjaustė tašelius. Tokio leidimo A. K. K. B. davęs nebuvo, darbuotojai taip pat negalėjo duoti leidimo neįdarbintam asmeniui liestis prie staklių. Dėl šios priežasties A. K. ėmėsi prevencinių priemonių, paėmė paaiškinimą iš tuo metu dirbusio jo darbininko ir žodžiu įspėjo ateityje nepažeidinėti darbo drausmės, neviršyti įgaliojimų.
Institucijos patikrinimo dieną įmonėje dirbo ir T. I., kuris po įvykio A. K. paaiškino, kad K. B. buvo atėjęs susitikti su direktoriumi, tačiau pastarojo neradęs jo laukė, bet jokių darbų neatliko, nes nebuvo gavęs tokio leidimo, taip pat T. I. paaiškino, kad keletą kartų buvo nuėjęs į kitą cechą ir tuo metu K. B. nematė. Darbo sutartis su K. B. buvo sudaryta tik 2024 m. rugsėjo 25 d. iki tik 26 d. jis faktiškai pradėjo dirbti, o Institucijos patikrinimo dieną K. B. nedirbo. Skunde nurodoma, jog A. K. yra įsitikinęs, kad K. B., patikrinimo dieną, atliko tik ,,stebėtojo vaidmenį“, kas negali būti laikoma nelegaliu darbu ar mokymu ir visa tai neturi darbo sutarties požymių, nes asmuo realiai nedirbo. Įmonės vadovas A. K. mano, jog jo veiksmai buvo įvertinti tik formaliai, jokio realaus pažeidimo jis nepadarė, visada laikosi įstatymų, dėl ko administracinė byla turėtų būti nutraukta.
Taip pat skunde nurodoma, kad jei vis tik įmonės vadovo veiksmai būtų vertinami kaip administracinio nusižengimo padarymas, prašoma jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskiriant kuo švelnesnę administracinę nuobaudą, jos mokėjimą išdėstant dalimis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. 13.28 val. iki 14.00 val. atlikus MB (duomenys neskelbtini) patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), baldų gamybos įmonės patalpose nustatytas dirbantis asmuo K. B., apie kurio įdarbinimą NB (duomenys neskelbtini) VSDFV teritoriniam skyriui pranešta nebuvo. K. B. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kas darbo skelbimą rado socialiniame tinkle ,,facebook“, nurodytu telefonu paskambino vadovui A. K. ir susitarė dėl susitikimo. Atvykus pasikalbėti vadovas pasakė, kad pirmiausia reikia įforminti darbo santykius ir tik po to dirbti, tačiau leido 1 ar 2 valandas per dieną atvykti pasimokyti kol bus tvarkomi įdarbinimo dokumentai. Patikrinimo metu K. B. tyrinėjo pjūklą, pjaustė tašelius. Atsiliepime pažymėta, kad nelegaliai dirbęs asmuo paaiškinime nurodė, kad dirbo nepasirašęs darbo sutarties. Tuo tarpu skunde nurodyti A. K. teiginiai laikytini jo gynybine versija ir siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Atkreiptas dėmesys, kad inspektoriams atvykus vykdyti patikrinimo darbuotojai T. I. ir R. K. automobiliu atvyko po kelių minučių, pastarųjų pasiteiravus kur vykdoma veikla jie palydėjo į įmonės patalpas, kuriose vienas prie staklių dirbo K. B.. Šių aplinkybių visumoje spręsti, kad A. K. būdamas įmonės vadovas turėjo būti ypač atidus ir dėmesingas, pašalinant galimybę pašaliniams asmenims patekti į gamybines patalpas, o kaltės perkėlimas darbuotojams, traktuotinas kaip siekis švelninti savi teisinę atsakomybę. Be to atlikti K. B. veiksmai negali būti vertinami kaip ,,stebėtojo vaidmuo“. Atsižvelgiant į visus duomenis, Institucija prašo nutarimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. B. 2024 m. rugsėjo pradžioje atėjo pas jį į įmonę kreiptis dėl darbo, tačiau tuo metu paaiškėjo, kad K. B. baigiasi leidimas gyventi Lietuvoje ir kol toks leidimas nebus sutvarkytas jis jo negalėjo įdarbinti. Dėl susidariusios situacijos jis pats kreipėsi į atsakingas institucijas dėl leidimo gyventi suteikimo ir įdarbinimo procedūros. Puikiai žinojo, kad negali tuo metu įdarbinti K. B., o kol įdarbinimas nebuvo įvykęs, jis neleido pastarajam dirbti jokių darbų. Migracijos tarnyba nurodė, kad asmuo pirma turi susirasti įmonę, kuri jį įdarbins, ir tik tada galima tvarkyti leidimo pratęsimą. K. B. buvo minėjęs, jog yra dirbęs gamybinėje įmonėje ir turi staklininko diplomą, tačiau jis suprato, kad dirbti be oficialaus įdarbinimo negalėjo. Jokių mokymų K. B. jis neteikė, pastarasis, iki Institucijos patikrinimo dienos, į įmonę buvo atvykęs keletą kartų pažiūrėti darbo specifikos, tačiau tikrai neatlikti jokių darbų. Institucijos patikrinimo dieną 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo susitaręs susitikti su K. B.. Nurodytą dieną jis pats buvo išvykęs, o į įmonę atėjęs K. B. jo laukė. Tuo metu gamybinėse patalpose buvo ir darbuotojai T. I. bei kitas darbuotojas. T. I. išėjo iš gamybinių patalpų padėti kitam darbuotojui ir tuo metu K. B. kelioms minutėms buvo paliktas vienas. Kiek jam žinoma, Institucija atvyko pagal anoniminį skundą, kaip mano tą skundą galėjo parašyti buvęs darbuotojas, su kuriuo darbo santykiai nutrūko nedraugiškai. K. B. nebuvo leidęs atlikti jokių darbų iki kol pastarasis nebus įdarbintas, po šio įvykio K. B. įdarbino įmonėje. Įmonės gamybinės patalpos yra suskirstytos į atskiras zonas, o priėjimas prie staklių buvo atviras dėl vasaros sezono. Gavę iš darbo inspekcijos raštą klausė darbuotojų paaiškinimo dėl įvykusios situacijos. Jie patikino, jog K. B. buvo tą dieną atvykęs ir nedirbo, tik žiūrėjo. Iš anoniminio skundo buvo aišku jog T. I. nuėjus nuo gamybinių staklių padėti sunešti medžiagas kitam darbuotojui, K. B. buvo vienas prie staklių paėmęs nuo grindų ruošinio atraižą ir tuo momentu atėjo Institucijos atstovai ir taip rado K. B.. Vis tik, jis jokių darbų K. B. atlikti neleido, vien jo atvykimo pasižiūrėti į gamyklines patalpas negalima laikyti darbu. Norėjo padėti žmogui, susitvarkyti leidimą gyventi ir įdarbinti, o gavosi tokia situacija. Jo įmonė užsiima baldų gamyba.
Pareiškėjo atstovė advokatė Jolanta Ramoškienė teismo posėdžio metu palaikė skundą. Baigiamosios kalbos metu nurodė, kad teismo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai yra akivaizdžiai neinformatyvūs, keliantys abejonių. Institucijos atstovų pateiktų paaiškinimu negalima vertinti kaip A. K. kaltės įrodymo. Vien tai, kad K. B. savo iniciatyva, Institucijos atstovams atvykus, pjaustė šiukšles negali būti vertinama kaip darbo santykiai. Įvykio metu K. B. įmonėje nedirbo neatliko jokių darbinių funkcijų, dėl ko nelegalaus darbo faktas negali būti konstatuotas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Gajus Patackas palaikė skundžiamą nutarimą. Nurodė, jog vykdant patikrinimą pagal gautą skundą, buvo rastas dirbantis K. B., kurio veikla užfiksuota vaizdo kamera. K. B. radimo darbo vietoje faktą, patvirtins ir liudytoju apklausiamas, su juo patikrinimą atlikęs kolega. Tuo metu prie K. B. nebuvo įmonės vadovo, tačiau kartu su juo dirbo kiti MB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Institucija skundą, dėl nelegalaus darbo, gavo anonimiškai 2024 m. rugsėjo 13 d., jame buvo nurodyta apie galimai nelegalų darbą MB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis teisės aktais, patikrinimas įvyko 2024 m. rugsėjo 19 d., nes per vieną mėnesį nuo skundo gavimo jis privalėjo būti atliktas. Patikrinimo metu K. B. surašė paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad paskambinęs MB (duomenys neskelbtini) vadovui A. K. susitarė dėl susitikimo. Atvykęs pasikalbėti su vadovu, K. B. buvo informuotas, kad prieš pradedant dirbti būtina įforminti darbo santykius, tačiau jam buvo leista atvykti kasdien po 1–2 valandas mokytis, kol bus baigti įdarbinimo dokumentai, po ko jis galės oficialiai pradėti darbą. Patikrinimo metu K. B. nagrinėjo pjovimo pjūklą, pjaustė tašelius, nors darbo sutartis dar nebuvo pasirašyta. Pats A. K. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. K. B. buvo supažindintas su darbo sąlygomis, darbo užmokesčiu ir pareigomis, ką K. B. patvirtino parašu, nors dar nebuvo apsisprendęs dėl darbo sutarties sudarymo. Nepaisant to, jau kitą dieną po susipažinimo su darbo sąlygomis, jis buvo rastas dirbantis prie pavojingų įrenginių, prie kurių dirbti jam nebuvo galima. Tai, kad K. B. patikrinimo metu buvo neįdarbintas suprato iš turimų Sodros duomenų apie apdraustų darbuotojų skaičių.
Teismo posėdžio metu K. B. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. atvyko į cechą susitikti su vadovu ir pažiūrėti darbo. Jis suprato, kad negali oficialiai dirbti, nes neturi atitinkamų dokumentų, o jų tvarkymas tuo metu vyko. Ceche buvo trys darbuotojai, vadovas buvo išvykęs. Jis stebėjo darbo procesą, tačiau, kai kolegos trumpam pasišalino, jis pabandė savo nuožiūra pjauti atraižą, nes turėjo staklininko diplomą. Darbo inspekcijai atvykus, jis paaiškino, kad atvyko tik stebėti darbo proceso, o ne dirbti. Dokumentai dėl leidimo dirbti buvo pateikti 2024 m. rugpjūtį, tačiau tai nebuvo darbo sutartis. Į Lietuvos Respubliką jis atvyko 2021 m. pagal darbo vizą dirbti virtuvėje. Prasitęsti leidimo pakeitus profesiją negali, tam būtina sąlyga turėti 12 mėn. staliaus stažą. Vizos, kuri leistų dirbti prie staklių neturi, leidimas buvo pratęstas darbui virtuvei. Tuo metu, kai darbinosi buvusioje įmonėje darbo viza galiojo ir pakeisti profesiją ir įsidarbinti buvo leidžiama. Kai pradėjo darbintis į MB ,,Digris“, darbo vizos galiojimo laikas buvo pasibaigęs, todėl reikėjo kreiptis dėl pratęsimo. K. B. teigimu oficialiai, be 2 mokymo dienų MB (duomenys neskelbtini) ir po darbo inspekcijos patikrinimo nedirbo. Dabar dokumentai sutvarkyti, bet dirba restorano virtuvėje. 2024 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais niekur nedirbo, buvo tvarkomas leidimo klausimas. Tik 2025 m. sausio 24 d. gavo naują leidimą gyventi leidimą ir senasis leidimas galiojo tik iki 2024 m. spalio 21 d. Pagal humanitarinius dokumentus norėjo įsidarbinti į MB (duomenys neskelbtini), tačiau galėjo įsidarbinti tik restorane pagal darbo vizą. Jokio darbo užmokesčio į banko sąskaitą iš MB (duomenys neskelbtini) negavo.
Liudytojas R. Š. posėdžio metu paaiškino, kad atvyko kartu su kolega Gajum Patacku prie gamybinių patalpų Kauno rajone ar Kaune, bet tikslaus adreso nežino. Paklausė pašalinių asmenų, buvusių prie įmonės, kur tiksliai eiti ir įėję į vidų su kolega nuėjo į skirtingas patalpų sales. Prie vienų staklių dirbo vaikinas, kuris nekalbėjo lietuvių kalba, tačiau jis paprašė vaikino, kad pastarasis išjungtų stakles. Išsivedę vaikiną į lauką priėmė jo paaiškinimą, paprašė asmens dokumentų ir uždavė klausimų ar jis dirba įmonėje. Tuo metu jis paaiškinti ką daro negalėjo, bet sakė jog nėra įdarbintas. Patalpose, kuriose buvo rastas K. B., jis buvo vienas, kiti asmenys buvo kitose patalpose. Kai jis K. B. pamatė prie staklių pastarasis ar obliavo ar pjaustė, ne tik stovėjo ir žiūrėjo. Patikrinimo metu buvo įsitikinęs, kad vaizdo registratorius veikė, tačiau patikrinimo metu buvo neseniai pradėjęs dirbti, todėl nepaspaudė visų reikiamų filmavimo kameros mygtukų, dėl ko patikrinimas jo kūno kamera fiksuotas nebuvo.
Liudytojas T. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. dirbo įmonėje MB (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną į įmonę buvo atvykus darbo inspekcija atlikti patikrinimo. Tuo metu, kai atvyko inspekcija, jis buvo lauke, prie kolegos automobilio, jam padėjo. Tuo metu įmonės patalpose buvo ir K. B., kuri tik stebėjo darbą prie staklių bet nedirbo. Metu, kai atvyko inspekcija, jis pats gamybinėse patalpose nebuvo, jose buvo likęs K. B., jis pats stakles buvo kurį laiką palikęs ir nematė ką daro K. B.. Atvykę Institucijos atstovai, paprašė juos palydėti į įmonės patalpas, ką jis ir padarė. Jiems įėjus, jis nuėjo į vieną gamybinių patalpų pusę, o K. B. buvo kitoje pusėje. Matė, jog darbo inspekcijos darbuotojai išsivedė K. B. į lauką ir jis rašė paaiškinimą. Tai buvo antra K. B. diena įmonėje, bet ne kaip darbuotojo, nes jo A. K. negalėjo darbinti. Iki įvykio K. B. įmonėje buvo daugiausiai pusvalandį ir kai vyko darbas prie staklių K. B. tik stebėjo ir mokėsi. Nurodė, jog K. B. buvo įdarbintas nuo rugsėjo galo iki spalio 20 d., arba iki leidimo pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo atstovės skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
A. K. administracinė nuobauda buvo skirta už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kuris įvardijamas kaip nelegalus darbas, padarymą. Dėl šio administracinio nusižengimo padarymo, administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo sulaukęs šešiolikos metų, yra pakaltinamas ir atitinka specialųjį požymį – darbdavys, jo teisėtas atstovas ar įgaliotas asmuo. Pažymėtina, kad pagal administracinių nusižengimų kodeksą atsako tik fizinis asmuo.
Vadovaujantis DK 21 straipsnio 3 dalimi darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdavys gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdavys taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, ir kt. Taigi, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Tokiu atveju šio administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudaro darbdavio veiksmai, atlikti per atstovą –vadovą (direktorių), kuris yra šio administracinio nusižengimo subjektas, jei darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, nustatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2AT-14-511/2023).
DK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad MB (duomenys neskelbtini) veiklos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 19 d., pagal anoniminį pranešimą dėl nelegalaus darbo, buvo atliekamas Institucijos patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad K. B., neįdarbintas atliko darbus MB (duomenys neskelbtini) naudai, ko rezultate įmonės vadovo atžvilgiu buvo surašytas skundžiamas nutarimas. Nors pareiškėjo A. K. atstovė advokatė Jolanta Ramoškienė skundžia priimtą nutarimą, vis tik, teismui įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, o toks teismo sprendimas grindžiamas sekančiais argumentais.
Aplinkybę, jog iki atvykstant Institucijos atstovams, MB (duomenys neskelbtini) patalpose K. B. pjaustė tašelius, pripažino ir jis pats teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodydamas, jog 2024 m. rugsėjo 19 d. atvyko į cechą susitikti su vadovu ir pažiūrėti darbo. Ceche buvo trys darbuotojai, vadovas buvo išvykęs. Jis stebėjo darbo procesą, tačiau, kai kolegos trumpam pasišalino, jis pabandė savo nuožiūra pjauti atraižą, nes turėjo staklininko diplomą. 2024 m. rugsėjo 19 d. paaiškinime K. B. nurodė, kad darbą rado facebooke, paskambino ir susitarė dėl susitikimo, atvažiavo pasikalbėti su vadovu A. K., paskui jis pasakė jam, kad reikia įsiforminti ir po to dirbti, bet galima atvykti 1-2 val. per dieną mokytis, kol bus baigti dokumentai. Tada galės dirbti. Šiandieną nagrinėjo pjovimo pjūklą, pjaustė tašelius. Sutartis dar nepasirašyta (b. l. 39). Taigi iš šių K. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir rašytinių paaiškinimų, akivaizdu, jog jis pats patvirtina faktą, kad atliko veiksmus su įmonės gamybinėmis staklėmis, jomis naudodamasis, o ne tik stebėdamas, kas laikytina darbu įmonėje.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Gajus Patackas nurodė, jog vykdant patikrinimą pagal gautą skundą, įmonėje MB (duomenys neskelbtini)buvo rastas dirbantis K. B., kurio veikla užfiksuota vaizdo kamera. K. B. radimo darbo vietoje faktą, patvirtins ir liudytoju apklausiamas, su juo patikrinimą atlikęs kolega. Tuo metu prie K. B. nebuvo įmonės vadovo, tačiau kartu su juo dirbo kiti MB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Institucija skundą, dėl nelegalaus darbo, gavo anonimiškai 2024 m. rugsėjo 13 d., jame buvo nurodyta apie galimai nelegalų darbą MB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis teisės aktais, patikrinimas įvyko 2024 m. rugsėjo 19 d., nes per vieną mėnesį nuo skundo gavimo jis privalėjo būti atliktas. Patikrinimo metu K. B. surašė paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad paskambinęs MB (duomenys neskelbtini) vadovui A. K. susitarė dėl susitikimo. Atvykęs pasikalbėti su vadovu, K. B. buvo informuotas, kad prieš pradedant dirbti būtina įforminti darbo santykius, tačiau jam buvo leista atvykti kasdien po 1–2 valandas mokytis, kol bus baigti įdarbinimo dokumentai, po ko jis galės oficialiai pradėti darbą. Patikrinimo metu K. B. nagrinėjo pjovimo pjūklą, pjaustė tašelius, nors darbo sutartis dar nebuvo pasirašyta. Liudytojas R. Š., kuris yra Institucijos, vykdžiusios patikrinimą, inspektorius, teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvyko kartu su kolega Gajumi Patacku prie gamybinių patalpų Kauno rajone ar Kaune, bet tikslaus adreso nežino. Paklausė pašalinių asmenų, buvusių prie įmonės, kur tiksliai eiti ir įėję į vidų su kolega nuėjo į skirtingas patalpų sales. Prie vienų staklių dirbo vaikinas, kuris nekalbėjo lietuvių kalba, tačiau jis paprašė vaikino, kad pastarasis išjungtų stakles. Išsivedę vaikiną į lauką priėmė jo paaiškinimą, paprašė asmens dokumentų ir uždavė klausimų ar jis dirba įmonėje. Tuo metu jis paaiškinti ką daro negalėjo, bet sakė jog nėra įdarbintas. Patalpose, kuriose buvo rastas K. B., jis buvo vienas, kiti asmenys buvo kitose patalpose. Kai jis K. B. pamatė prie staklių pastarasis ar obliavo ar pjaustė, ne tik stovėjo ir žiūrėjo. Patikrinimo metu buvo įsitikinęs, kad vaizdo registratorius veikė, tačiau patikrinimo metu buvo neseniai pradėjęs dirbti, todėl nepaspaudė visų reikiamų filmavimo kameros mygtukų, dėl ko patikrinimas jo kūno kamera fiksuotas nebuvo. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inspektorių, teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai nekelia abejonės, kad K. B. 2024 m. rugsėjo 19 d. būdamas MB (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose, atliko aktyvius veiksmus, tai yra dirbo su gamybinėmis staklėmis, kaip iš bylos duomenų nustatyta, nesudaręs darbo sutarties su MB (duomenys neskelbtini). Netikėti Institucijos pareigūnų paaiškinimais nėra teisinio pagrindo, nelegalaus darbo faktą jie fiksavo atlikdami savo tiesiogines darbines funkcijas.
Teismo posėdžio metu, buvo peržiūrėti Institucijos, patikrinimo dieną, daryti vaizdo įrašai, kuriuose fiksuota, kaip į MB (duomenys neskelbtini) gamybines patalpas atvyksta Institucijos atstovai. Pirmame vaizdo įraše užfiksuota, kaip į kiemą, tai yra mašinų stovėjimo aikštelę, esančią prie MB (duomenys neskelbtini) atvyksta Institucijos atstovai, o mašinų stovėjimo aikštelėje prie automobilio stovi du vyrai, kurie inspektorius palydi į gamybines patalpas. Kituose, pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, kaip kartu su inspektoriais iš MB (duomenys neskelbtini) gamybinių patalpų į lauką išeina K. B. ir prie inspektorių automobilio rašo paaiškinimą. Sutiktina su pareiškėjo atstove, jog vaizdo įrašai nėra kokybiški. Tačiau vaizdo įrašų kokybės stoka nepaneigia fakto, jog 2024 m. rugsėjo 19 d. MB (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose buvo rastas K. B., kuris, kaip inspektorius R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, patikrinimo metu dirbo prie gamybinių staklių bei atliko darbinius veiksmus, tai yra pjaustė su staklėmis. Vaizdo įrašuose, kaip jau minėta, nustatyta, kad K. B., dėl įmonėje atliktų veiksmų, tai yra darbo su staklėmis, rašė pasiaiškinimą, o tai darė todėl, kad Sodros duomenimis, atlikto patikrinimo dieną MB (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbintas (b. l. 41).
Nors pareiškėjas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. B. įmonėje buvo įdarbintas tik vėliau po atlikto patikrinimo, o patikrinimo metu jis įmonėje nedirbo, o pats pareiškėjas neleido K. B. atlikti jokių veiksmų, vis tik tai laikytina tik A. K. gynybine versija, kurią paneigia aukščiau aptarti įrodymai. Be to būtent, pagal anoniminį pranešimą 2024 m. rugsėjo 19 d. atvykę inspektoriai rado K. B. įmonės MB (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose, atliekantį darbo funkcijas atitinkančius veiksmus, tai yra dirbantį su staklėmis. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad K. B. pjaustė tik šiukšles, tačiau nepaisant to kokias medžiagas pjaustė K. B., tai nepaneigia aplinkybės, jog jis nelegaliai, veikiant gamybinėms staklėms, su jomis atliko darbus. Juo labiau atkreiptinas dėmesys, kad anoniminis pranešimas dėl nelegalaus darbo Institucijos buvo gautas 2024 m. rugsėjo 10 d. (b. l. 42), kai tuo tarpu patikrinimas buvo atliktas 2024 m. rugsėjo 19 d., tai yra praėjus 9 dienomis po gauto pranešimo ir kaip tik patikrinimo metu K. B. buvo rastas dirbantis gamybinėse patalpose, kas tik sustiprina teismo sprendimą, dėl nelegalaus darbo. Taip pat, nors pareiškėjas A. K. nurodė, jog buvo leidęs ateiti K. B., iki įdarbinimo, ateiti pasižiūrėti darbo specifikos, tačiau ne mokytis, šie A. K. teiginiai yra paneigti paties K. B. paaiškinimais, kurie aptarti motyvuose aukščiau. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse nėra numatyta jokia teisinė forma, kuria asmuo galėtų ateiti pasimokinti dirbti, asmens apmokymas darbui gali būti pradėtas tik tuo atveju, kai darbdavys su darbuotoju sudaro darbo sutartį, o apie asmens įdarbinimą savalaikiai pranešama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, tai yra mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tokiu būdu K. B. atvykti mokintis į įmonę MB (duomenys neskelbtini), ir atlikti aktyvius veiksmus, tai yra dirbti su staklėmis, galėjo tik po darbo sutarties sudarymo, kuri patikrinimo metu sudaryta nebuvo.
Liudytojas T. I. teismo posėdžio metu nurodė, jog K. B., patikrinimo dieną, iš tiesų buvo atvykęs į įmonę pasižiūrėti darbo specifikos, bet nedirbti. Pats liudytojas taip pat nurodė, jog buvo išėjęs iš gamybinių patalpų kuriam laikui ir nematė ką daro K. B.. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą, spręstina, jog K. B., būdamas neįdarbintas jokia prasme negalėjo būti paliekamas vienas gamybinėse patalpose, kai tuo tarpu atvykus Institucijos atstovams K. B. gamybinėse patalpose buvo vienas ir kaip fiksuota Institucijos atstovų paaiškinimais, dirbo su gamybinėmis staklėmis. Nors pats A. K. teismo posėdžio metu teigė, kad K. B. tik stebėjo darbą, tačiau kaip jau aukščiau aptarta, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jis atliko veiksmus, kurie laikytini darbu, tai yra pjaustė medieną su gamybinėmis staklėmis. Teismas taip pat pažymi, kad, kaip numato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, darbo santykiai gali būti pripažįstami ne tik formaliai pasirašius darbo sutartį, bet ir remiantis faktiniu darbo atlikimu, darbdavio nurodymų vykdymu bei atlygio gavimu arba tikėjimusi jo gauti. Nors K. B. nebuvo įdarbintas pagal rašytinę darbo sutartį, tačiau, remiantis atliktais veiksmais darbo vietoje, galima daryti išvadą, kad buvo faktiniai darbo santykiai, atliekant aktyvius veiksmus, juo labiau, kaip K. B. pagrįstai tikėjosi vėliau būti įdarbintas, nes ir kaip pats A. K. nurodė, jis buvo pradėjęs veiksmus dėl galimo įdarbinimo, tokiu būdu akivaizdu, kad K. B. galėjo pagrįstai tikėtis ir gauti darbo užmokestį už įmonėje atliekamą darbą.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog A. K., kaip MB (duomenys neskelbtini) vadovas, leido K. B. dirbti šios įmonės naudai, tokiu būdu A. K. nesilaikė įstatymo reikalavimų, nes nesudarė darbo sutarties ir neinformavo VSDFV apie darbo pradžią nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl nutarimas dėl administracinės atsakomybės laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o A. K. veiksmai skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu pareiškėjo A. K. atstovės advokatės Jolantos Ramoškienės skundas netenkinamas, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-898-2024 paliekamas nepakeistas.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą A. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur dydžio bauda. ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų. Šiuo atveju skundžiamu nutarimu, Institucija A. K. paskyrė minimaliausią straipsnio sankcijoje numatytą baudą, teismas, įvertinęs pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, nelegalaus darbo trukmę, konstatuoja, kad A. K. paskirta bauda, kuri yra lygi minimaliam sankcijoje numatytam nuobaudos dydžiui, yra adekvati ir proporcinga jo padarytam nusižengimui. Jokių išskirtinai teigiamai A. K. charakterizuojančių aplinkybių, kurios būtų pagrindu ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo A. K. atstovės advokatės Jolantos Ramoškienės skundo netenkinti.
Palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-898-2024 nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.