Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto D. N. (toliau – ir pareiškėjas) atstovui advokatui Petrui Selilioniui,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. N. atstovo advokato Petro Selilionio skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus 2024 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-473-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos skyriaus patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius 2024 m. birželio 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.), ir už tai jam paskirta nuobauda – 1 000 Eur bauda.

D. N. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) pažeidė imperatyvias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (redakcija, galiojusi ik 2023 m. sausio 1 d.) (toliau – ir UTPĮ) 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 62 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuo 2022 m. lapkričio 4 d. nelegaliai įdarbino įmonėje (duomenys neskelbtini) pilietį A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms, leido nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nelegaliai dirbti įmonės naudai, nors jis neturėjo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) išduoto leidimo dirbti (toks leidimas privalomas, kadangi jo profesijai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams 2022 m. rugpjūčio 26 d. yra išnaudotos kvotos) ir padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl minėto nutarimo gautas D. N. atstovo advokato Petro Selilionio skundas, kuriuo prašoma pakeisti nutarimą ir neskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. N. administracinės nuobaudos. Pareiškėjo atstovas skunde nurodo, kad priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad paskirta bauda sukels neproporcingai dideles ir neadekvačias neigiamas pasekmes buvusiam D. N. darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat ir dabartiniam D. N. darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri visiškai nesusijusi su D. N. ankstesne veika kitoje įmonėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteks teisės įdarbinti užsieniečių. D. N. pripažino kaltę ir gailėjosi, pažeidimas nėra piktybinis, padarytas ne tikslu gauti naudą, iš savanaudiškų paskatų, o dėl didelio darbo krūvio (įmonėje dirba beveik 600 darbuotojų) ir dėl žmogiškosios klaidos paprasčiausiai buvo neapsižiūrėta ir laiku negautas leidimas iš Užimtumo tarnybos. Tokiais atvejais Užimtumo tarnyba visuomet išduoda leidimus dirbti, kadangi Lietuvoje nuolat yra poreikis tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms, dėl ko kreipimasis į Užimtumo tarnybą faktiškai buvo tik formalumas, kuris nebuvo atliktas dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškosios klaidos.

Teismo posėdžio metu D. N. atstovas advokatas nurodė, kad pats vadovas nebuvo pajėgus ir negalėjo būti pajėgus įvertinti, sukontroliuoti tokio didelio įdarbinamųjų skaičiaus, atsakingas buvo patronuojančios įmonės padalinys. Mano, kad yra visos sąlygos neskirti administracinės nuobaudos atsižvelgiant į tokias neproporcingai dideles pasekmes, kurias sukeltų tos nuobaudos pareiškėjui skyrimas. Nežinojo dirbdamas D. N. apie įdarbinimą, atsakinga už įdarbinimą buvo patronuojanti įmonė, kuri atlikdavo dokumentų sutvarkymo procedūras ir priimdavo sprendimus dėl darbuotojų įdarbinimo. D. N. atsakingas buvo, dėjo parašus, bet jis nebuvo pajėgus įvertinti viską, sutikrinti leidimus, kiek buvo tų darbuotojų.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas nurodė, kad institucijai nekilo abejonių, kad D. N. būtų kaltas dėl nelegalaus darbo užsieniečio, kadangi D. N. priėmė valinį sprendimą ir pasirašė sutartį su užsieniečiu, neturinčiu teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. neturėjusio tuo metu Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti, ir leido jam dirbti įmonės naudai. Pasisakymai dėl didelio darbuotojo skaičiaus, dėl to, kad direktorius negali visko sukontroliuoti, tai mano, kad tai tik siekis išvengti atsakomybės arba minimalizuoti pasekmes, kadangi tik įmonės vadovas atsako už darbo organizavimą, jeigu jis mano, kad pavaldžių darbuotojų nepakanka arba jų kompetencijų nepakankama, niekas netrukdė kreiptis raštu į VDI dėl konsultavimo, būtų gautas atsakymas raštu ir būtų išaiškinta, ar gali užsienietis būti įdarbintas ar ne. Šiuo atveju D. N. pirmenybę teikė ne įstatymų laikymuisi, o įmonės verslo interesų tenkinimui. Institucija išsamiai išnagrinėjo tiek lengvinančias, tiek sunkinančių nebuvimą ir paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą. Taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį būtų akivaizdžiai neteisinga, nes pažeidimas padarytas būtent dėl nepakankamo rūpestingumo ir pažeidimas padarytas ne tik nelegalus darbas, bet ir pažeista vis griežtėjanti užsieniečio įdarbinimo kontrolė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kadangi, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje. Pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį. Minėto straipsnio 62 straipsnio 3 dalies punkte nurodyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2022 m. lapkričio 4 d. nelegaliai įdarbino bendrovėje (duomenys neskelbtini) pilietį A. K. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms, leido nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nelegaliai dirbti įmonės naudai, nors užsienietis neturėjo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduoto leidimo dirbti, todėl pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

D. N. atstovas advokatas P. Selilionis skundu prašo neskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. N. administracinės nuobaudos.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi baudos dydis, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, yra nustatomas neperžengiant įstatymo numatytų ribų. Būtent tokia yra bendra specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo taisyklė.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui neskirti administracinės nuobaudos. Nelegalus darbas yra vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymo pažeidimų, tačiau skiriant administracinę nuobaudą, kiekvienas nelegalaus darbo atvejis turi būti vertinamas individualiai. Nors padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjo atstovas skunde taip pat nurodo, kad paskirta bauda sukels neproporcingai dideles ir neadekvačias neigiamas pasekmes įmonėms, kadangi jos neteks teisės įdarbinti užsieniečių. Teismas sutinka su šiuo pareiškėjo atstovo teiginiu. Vadovaujantis UTPĮ, jeigu darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą: užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a) papunktyje), leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunktis), Užimtumo tarnyba atsisako priimti šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytą sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (UTPĮ 61¹ straipsnio 2 dalies 4 punktas), sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinamas (UTPĮ 61¹ straipsnio 3 dalies 4 punktas), leidimą dirbti užsieniečiui atsisakoma išduoti (UTPĮ 63 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi matyti, jog nuobaudos paskyrimas galėtų stipriai daryti įtaką įmonės veiklai bei galėtų sukelti didesnes pasekmes nei pačios nuobaudos paskyrimas, kadangi bendrovė įdarbina užsieniečius ir, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, iki šio įvykio nei karto nebuvo padaryta analogiška ar panašaus pobūdžio veika. Be to, A. K. nelegaliai dirbo ne ilgą laiko tarpą (nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.), D. N. pripažino kaltę padaręs administracinį nusižengimą, nurodė, kad nusižengimą padarė dėl didelio darbo krūvio (įmonėje dirba beveik 600 darbuotojų) ir dėl žmogiškosios klaidos buvo neapsižiūrėta ir laiku negautas leidimas iš Užimtumo tarnybos. Padaryta veika jokių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams nesukėlė, veika nebuvo nukreipta tenkinti bendrovės interesus, nebuvo piktybiška, nesiekta nuslėpti darbo santykius, kas gali turėti neigiamų pasekmių darbuotojui ir taip nemokėti mokesčių valstybei (darbuotojas buvo įdarbintas, Užimtumo tarnybos 2022 m. lapkričio 29 d. įsakymu nuspręsta, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, buvo pranešta Sodrai, mokesčiai valstybei sumokėti), padarytas administracinis nusižengimas iš esmės buvo atsitiktinio pobūdžio, juo nebuvo siekiama asmeninės naudos bei nebuvo pažeistos nelegaliai įdarbinto asmens teisės. Matyti, jog D. N. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, veika padaryta dėl nepakankamo atidumo, pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nenustatyta, kad prieš tai D. N. būtų baustas už tokio pat ar panašaus pobūdžio nusižengimus. Aptartos aplinkybės pareiškėją charakterizuoja teigiamai ir leidžia manyti, kad padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nei sąmoningas siekis padaryti žalą valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją. Be to, nustatyta ir tai, kad šiuo atveju nuobaudos paskyrimas ne tik nubaustų asmenį, bet ir galėtų sukelti didesnes pasekmes įmonei, kuri įdarbina užsieniečius.

Įvertinęs tai, kas nurodyta anksčiau, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti bei mano, jog nagrinėjamu atveju netikslinga D. N. skirti administracinę nuobaudą, todėl D. N. atstovo advokato skundas tenkintinas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. N. administracinė nuobauda neskiriama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

D. N. atstovo advokato Petro Selilionio skundą tenkinti.

Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos skyriaus patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus 2024 m. birželio 10 d. nutarimą ir D. N., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, administracinės nuobaudos neskirti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.