Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui A. M. dėl suteikto kredito ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.5. Teismas, byloje nustatęs, jog atsakovas laiku nemokėjo įmokų, remdamasis vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatomis nusprendė, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti sutartinių netesybų, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 13,36 Eur delspinigių tenkino.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo A. M. 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) negrąžintą kreditą, 300,23 Eur (trijų šimtų eurų 23 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 58,56 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 56 ct) administravimo mokestį, 613,77 Eur (šešių šimtų trylikos eurų 77 ct) negautas pajamas (nuostolius), 13,36 Eur (trylikos eurų 36 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. gruodžio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 122,95 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei Sutartyje nurodyto dydžio mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, nepagrįstai jas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 12 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. balandžio 17 d.) priteisė ne konkrečią 613,77 Eur sumą visą iš karto po teismo sprendimo priėmimo dienos, bet ją išdėstė neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.

4.2. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos argumentai, kad atsakovui ir po sutarties nutraukimo dėl jo kaltės yra išlikusi teisė grąžinti vartojimo kreditą prieš sutartyje numatytą terminą (2026 m. balandžio 17 d.), yra nepagrįsti.

4.3. Apeliantė mano, kad šiuo atveju, Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties nevykdymą) ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma).

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

9.1. Ieškovė IĮ „Aujama-credit“ ir atsakovas 2024 m. liepos 26 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 23152 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią kreditorė suteikė atsakovui 1 100 Eur kreditą 21 mėnesio terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 914 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 74,95 procentai) ir 178,19 Eur administravimo mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (iki 2026 m. balandžio 17 d.).

9.2. Kreditorė (ieškovė) 2024 m. lapkričio 27 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir Sutarties nutraukimą, jeigu atsakovas nesumokės skolos per 2 savaites nuo laiško gavimo dienos.

9.3. Atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai neįvykdė, Sutartis 2024 m. gruodžio 12 d. buvo nutraukta. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos būtų atsiskaitęs su ieškove, ar ginčijęs kredito sutarties nutraukimą, byloje nėra.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

10. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, be kitko, nusprendė, kad ieškovei priteistinos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kurios pagal sutartyje numatytą pelno palūkanų mokėjimo grafiką sudaro 613,77 Eur sumą, tačiau ne visos iš karto nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 12 d.), bet ją išdėstant neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.

11. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kurios pagal sutartyje numatytą pelno palūkanų mokėjimo grafiką sudaro 613,77 Eur sumą, ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, taip pat pažeidė įstatymų ir Sutarties nuostatas.

Dėl negautų pajamų priteisimo

12. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėjo, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

14. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę, siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-1120/2024).

15. Kaip žinoma, nagrinėjamu atveju Sutarties šalys laisva valia sutartimi susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovas grąžina iki 2026 m. balandžio 17 d. Taigi iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, kreditorė / ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas – palūkanas, kurių metinė norma – 74,95 procentai, t. y. iš viso 613,77 Eur palūkanų. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (sutarties nevykdymo) ieškovė negavo tokių iš atsakovo pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

16. Konkrečiu atveju spręstina, jog faktas, kad apeliantė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindo išvadai, jog apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Kitas aspektas tas, jog Sutartis buvo nutraukta praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo jos sudarymo, todėl apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos, įvertinus sutarties terminą, vartotojo teisę anksčiau termino grąžinti kreditą, sutarties nutraukimo pasekmes, tai, kad atsakovas Sutarties galiojimo laikotarpiu nesumokėjo pagal grafiką nė vienos įmokos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos nuo Sutarties nutraukimo iki jos įvykdymo termino pabaigos, atitinka realumo kriterijus.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkinęs reikalavimą iš dalies ir priteisęs 74,95 procentų negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamų pagal sutarties mokėjimo grafiką nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. balandžio 17 d.), neviršijant 613,77 Eur sumos nepagrįstai pripažino, kad šalių sutartiniai santykiai išlieka ir po vienašališko sutarties nutraukimo.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog po sutarties nutraukimo skolininko prievolė vykdyti sutartį (mokėti kredito gražinimui skirtas įmokas ir palūkanas pagal šalių suderintą kredito gražinimo grafiką) pasibaigė; skolininkui (atsakovui) liko prievolė grąžinti kreditą ir atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl sutarties pažeidimo.

20. Taip pat pažymėtina, jog kaip teisingai nurodo apeliantė, sutartis negali būti tinkamai įvykdyta po jos nutraukimo. Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (sutarties nevykdymą) kreditorės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (mokėjimo palūkanas). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų dydis, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti priklausomas nuo faktinių aplinkybių (faktinio paskolos grąžinimo momento), kurios yra teisiškai reikšmingos ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams. Vartojimo kredito teisiniai santykiai, minėta, yra pasibaigę.

21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuostoliai (negautos pajamos) nuo sutarties sudarymo iki paskolos termino pasibaigimo dienos priteisti ne konkrečia suma, o apskaičiuotini kiekvieno mėnesio mokėjimo detalizacijos grafike nurodytą termino dieną nuo negrąžintos kredito sumos, taikant 74,95 procentų metinių palūkanų normą, neviršijant 613,77 Eur sumos, yra nepagrįsta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai bei neatitinka civilinės atsakomybės paskirties, įstatymų ir Sutarties nuostatų. Šiuo atveju egzistavo pagrindas visos pagal sutartį ieškovės pagrįstai planuotos gauti negautų pajamų sumos priteisimui iš atsakovo.

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad taikant atsakovui civilinę atsakomybę negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, ieškovei negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) turi būti priteisiamos jas išdėstant neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

23. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias mokėjimo palūkanas, kaip negautas pajamas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos 613,77 Eur dydžio negautos pajamos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2024 m. gruodžio 12 d. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2026 m. balandžio 17 d.) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

27. Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas už akių dėl ginčo esmės paliekamas nepakeistu, t. y. sprendimas už akių pakeistas dalyje dėl 613,77 Eur negautų pajamų priteisimo formos (būdo), bet ne dėl pačios priteistos sumos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas ,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti nauja redakcija taip:

„priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, bankas, iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) negrąžintą kreditą, 300,23 Eur (trijų šimtų eurų 23 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 58,56 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 56 ct) administravimo mokestį, 613,77 Eur (šešių šimtų trylikos eurų 77 ct) negautas pajamas (nuostolius), 13,36 Eur (trylikos eurų 36 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 122,95 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.