Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-03-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-6077-909/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-18
Bylos Nr.
e2YT-6077-909/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01825-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Pareiškėjas
V. K.
Advokatai
Justas Vilys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6077-909/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01825-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.9; (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Ernestai Perednienei,dalyvaujant pareiškėjui V. K. ir jo atstovui advokatui Justui Viliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos E. K. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus dėl konkretaus notarų biuro priskyrimo tvarkyti paveldėjimo bylai asmens, kurio Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje. Lietuvos notarų rūmai atsakė, kad pareiškėjo prašymas dėl paveldėjimo bylos pavedimo vesti pasirinktam notarui Lietuvoje galėtų būti tenkinamas tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog palikėjo gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje. Pareiškėjas paaiškino, kad E. K., mirusi 2021 m. lapkričio 16 d., yra jo dukra. Palikėja anksčiau gyveno Jungtinėje Karalystėje, tačiau iki mirties daugiau kaip 6 mėnesius, t. y. nuo 2021 m. sausio mėnesio, gyveno Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Anot pareiškėjo, tai įrodo mirties įrašas, kuriame nurodyta mirties vieta Lietuva. Pažymėjo, jog nuo 2021 m. balandžio 6 d. palikėja sudarė darbo sutartį Nr. 85 su darbdaviu uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Intrado Digital Media LT“. Palikėjos darbo vieta buvo Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, darbo sutartyje gyvenamosios vietos adresu palikėja nurodė (duomenys neskelbtini), Vilnius. Palikėja buvo atsidariusi banko sąskaitą akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ banke, 2021 m. balandžio 27 d. buvo gavusi tai liudijantį išrašą (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centre. Palikėjos, kaip AB „Swedbank“ klientės, gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2021 m. gegužės 26 d. palikėja teikė prašymą gydytis pasirinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir įrašyti ją į UAB „InMedica“ asmenų sąrašus pas prašyme nurodytą gydytoją. Ši aplinkybė, pareiškėjo teigimu, įrodo, jog palikėja iki mirties buvo grįžusi ir jau kurį laiką gyveno Lietuvoje, naudojosi asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Pareiškėjas nurodė, kad AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, palikėja užsakytų prekių, siuntų pristatymo adresu taipogi nustatė (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad dukra nebuvo deklaravusi sugrįžimo į Lietuvą, nors faktiškai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyveno nuo 2021 m. sausio mėnesio iki pat mirties. Butas nuosavybės teise priklauso pareiškėjo įmonei, šiame bute dukra gyveno ir kai mokėsi mokykloje bei gyveno su pareiškėju, turėjo bute savo kambarį, asmeninius baldus; visi jos daiktai (knygos, nuotraukos) likę tame bute. Nekilnojamojo turto tiek užsienyje, tiek Lietuvoje neturėjo, paveldimą turtą, tikėtina, sudaro tik piniginės lėšos, kreditorių Lietuvoje neturėjo. Darbovietė buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, daugiausia dirbo nuotoliniu būdu, bet lankydavosi ir ofise. Dukros socialinių interesų centras buvo Lietuvoje, bendravo su seneliais (pareiškėjo tėvais), pussesere, po grįžimo į Lietuvą nebuvo išvažiavusi į užsienį ir nebeplanavo grįžti gyventi į Angliją. Medicinos įstaigą pasirinko esančią prie pat namų, banko sąskaitą atsidarė pati savarankiškai, pildydama dokumentus gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Paaiškino, kad juridinę reikšmę turintį faktą būtina nustatyti siekiant užbaigti formalumus dėl palikimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal byloje esantį 2021 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus mirties išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. K. 2021 m. lapkričio 16 d. mirė Lietuvoje, Vilniuje. Testamentų registro išrašo duomenimis, nėra įregistruota palikėjos sudarytų testamentų, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjas yra palikėjos tėvas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnį turintis teisę priimti palikimą kaip antros eilės įpėdinis, nes pirmos eilės įpėdinių palikėja neturėjo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 10 d. Nr. S-775 Lietuvos notarų rūmai pateikė pareiškėjui atsakymą į 2021 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo prašymą priskirti konkretų notarų biurą tvarkyti paveldėjimo bylą asmens, kurio Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje. Lietuvos notarų rūmai iš esmės nurodė tai, kad prašymas dėl paveldėjimo bylos pavedimo vesti pasirinktam notarui Lietuvoje galėtų būti tenkinamas tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje.

Byloje nustatyta, kad palikėja E. K. buvo deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Pareiškėjas teigia, kad jo dukra į Lietuvą grįžo 2021 m. sausio mėnesį ir gyveno iki mirties, paskutinė jos gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Vilnius. Taigi, nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos E. K. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-421/2008).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20 punktas).

CK 5.4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020).

CK 2.12 straipsnyje nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 1 ir 2 dalys). Asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus įtvirtina CK 2.17 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-1075/2018). Nustatant asmens gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti į faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, tęstinumą, reikšmingi ir asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą, duomenys apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. K. pagal 2021 m. kovo 23 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini), UAB, „(duomenys neskelbtini)“ (liet. (duomenys neskelbtini)) pareigose. Iš minėtos darbo sutarties rekvizitų matyti, kad E. K. savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Darbo įmonėje pradžia – 2021 m. balandžio 6 d.

Remiantis AB „Swedbank“ išrašu, nustatyta, kad E. K. 2021 m. balandžio 27 d. banke savo vardu atsidarė sąskaitą, gyvenamuoju adresu nurodydama (duomenys neskelbtini), Vilnius.

2021 m. gegužės 26 d. E. K. pateikė prašymą gydytis pasirinktoje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), Vilnius.

2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ELP16744 duomenimis, E. K. įsigijo prekes, kurių pristatymo adresu nurodė (duomenys neskelbtini), Vilnius. AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, palikėja užsakytų prekių, siuntų pristatymo adresu 2021 m. liepos mėnesį taipogi nustatė (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Taigi, pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo žodinius paaiškinimus, akivaizdu, kad palikėja nuo 2021 m. sausio mėn. iki pat mirties (2021 m. lapkričio mėnesio), t. y. daugiau nei šešis mėnesius, gyveno Lietuvoje, čia dirbo, naudojosi asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, gaudavo užsakytas siuntas, turėjo atsidariusi banko sąskaitą, viešuose pareiškimuose savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad į Angliją dukra grįžti neplanavo, visi jos tiek ekonominiai, tiek socialiniai interesai buvo Lietuvoje. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, kad (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo palikėjos E. K. asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, kas sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjo reikalavimą kaip pagrįstą ir teisėtą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kad E. K. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), Vilnius (CK 5.4 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui įgyvendinti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2021 m. lapkričio 16 d., palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė