Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininkės UAB „Baltrita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „D. Bernardo statyba“ pareiškimą skolininkei UAB „Baltrita“ dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. kreditorei UAB „D. Bernardo statyba“ išdavė teismo įsakymą dėl 4 384,94 Eur skolos, 1 596,12 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 374,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Baltrita“.

2. Skolininkė UAB „Baltrita“ 2020 m. gegužės 12 d. pateikė prieštaravimus dėl kreditorės UAB „D. Bernardo statyba“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama atnaujinti skolininkei praleistą terminą prieštaravimams pareikšti bei priimti prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo.

3. UAB „Baltrita“ nurodė, jog kreditorė, teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodė tik Juridinių asmenų registre nurodytą skolininkės adresą. Kreditorei buvo žinomas realaus skolininkės korespondencijos adresas – (duomenys neskelbtini). Kreditorei buvo žinoma ir tai, kad skolininkė turi atstovą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-313-1085/2020, kurioje skolininkė yra pareiškusi 30 473,78 Eur reikalavimą kreditorei. Teismas procesinius dokumentus, nuo kurių išsiuntimo skaičiuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje numatytas terminas, išsiuntė 2020 m. kovo 16 d., kai valstybėje buvo įvestas karantinas ir didžioji dauguma privataus sektoriaus subjektų veiklą pradėjo vykdyti nuotoliniu būdu arba ją sustabdė. Teismas, prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, teismas turi išnaudoti ir kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes, procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę. Skolininkė apie 2020 m. vasario 14 d. kreditorės pareiškimą ir teismo įsakymą sužinojo tik elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gavusi antstolio raginimą įvykdyti sprendimą.

4. Kreditorė UAB „D. Bernardo statyba“ prašo skolininkės prašymų netenkinti. Teigia, kad skolininkė nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas praleistas procesinis terminas. Skolininkei procesiniai dokumentai buvo siunčiami tris kartus, t. y. du kartus juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu ir vieną kartą vadovo gyvenamosios vietos adresu. Tai, kad kreditorė nenurodė skolininkės korespondencijos adreso ir procesiniai dokumentai skolininkei nebuvo siųsti elektroniniu paštu, nesudaro pagrindo išvadai, jog termino praleidimo priežastys yra svarbios. Registrų centre nenurodydama veiklos adreso, skolininkė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, todėl turi prisiimti dėl to galinčias atsirasti pasekmes. Karantino metu Lietuvos Respublikos Vriausybės nustatyti apribojimai niekaip neapėmė su korespondencijos siuntimu susijusių paslaugų tiekimo. Be to, skolininkė, pateikdama prieštaravimus, nenurodė jokių šioje byloje kreditorės pareikšto reikalavimo pagrįstumą galinčių paneigti argumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

10. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu.

13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą - VĮ Registrų centras duomenų apie UAB „Baltrita“ dalyvius išrašą su istorija. Nors apeliantė neprašo prijungti naujų įrodymų ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), matyti, jog naujai teikiamais įrodymais apeliantė įrodinėja aplinkybę, jog BUAB „Baltrita“ vienas iš akcininkų yra fizinis asmuo, atliekantis bausmę įkalinimo įstaigoje (kuris yra ir bendrovės vadovas), o kitas – užsienio valstybės pilietis, nedalyvaujantis kasdienėje bendrovės veikloje, todėl nebuvo inicijuotas apeliantės akcininkų susirinkimas, kuris būtų išrinkęs naują apeliantės vadovą, turintį kitus kontaktinius duomenis.

14. Įvertinęs prašomų pridėti dokumentų turinį, apeliantės paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymo būtinybė iškilo vėliau, kad šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teikiami įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai (CPK 180 straipsnis), todėl teismas naujai teikiamų įrodymų nepriima ir jų nagrinėdamas atskirąjį skundą nevertina (CPK 314 straipsnis).

Dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo

15. Apeliantė prašo išreikalauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis apie apeliantės vadovo D. Ž. teistumą ir atliekamą realią laisvės atėmimo bausmę.

16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos ar jų išreikalavimo, visada turi aiškintis, ar šie konkretūs įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Būtinumas išreikalauti naujus rašytinius įrodymus turėtų būti siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, tačiau ne su ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, nagrinėjamu atveju apeliantės prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai neturi esminės reikšmės sprendžiant šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą. Be to, akivaizdu, jog minėtų rašytinių įrodymų išreikalavimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo atmetamas.

Dėl termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti (ne)atnaujinimo

18. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų.

19. Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Dėl išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per 20 dienų terminą pareikšti prieštaravimus. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje, nei kreditorius: dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, šiam įsiteisėjus, neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimus į nepagrįstą pareiškimą. Taigi, tinkamas teismo įsakymo nuorašo skolininkui įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis).

20. Terminas prieštaravimams pateikti bei galimybė terminą atnaujinti nustatyti CPK 439 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, teismas terminą prieštaravimams pateikti gali atnaujinti.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-284/2013). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-393/2012).

22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininkės UAB „Baltrita“ kreditorei UAB „D. Bernardo statyba“ nutarė išieškoti 4 384,94 Eur skolą, 1 596,12 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų ir 374,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šis teismo įsakymas kartu su pranešimu, kuriame skolininkei išaiškinta, kad ji turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo įvykdyti kreditorės reikalavimus, sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui ar per nurodytą terminą raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų, 2020 m. vasario 17 d. registruota pašto siunta buvo išsiųsta kreditorės pareiškime nurodytu skolininkės UAB „Baltrita“ registruotos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini) (el. b. priedo l. 1). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog nepavykus skolininkei įteikti procesinių dokumentų jos registracijos adresu ((duomenys neskelbtini)), teismas procesinius dokumentus skolininkei 2020 m. kovo 2 d. išsiuntė Juridinių asmenų registre nurodyto UAB „Baltrita“ vadovo D. Ž. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (el. b. priedo l. 2). Neįteikus procesinių dokumentų juridinio asmens vadovui, procesiniai dokumentai 2020 m. kovo 17 d. pakartotinai buvo išsiųsti UAB „Baltrita“ registruotos buveinės adresu - (duomenys neskelbtini) (el. b. priedo l. 5), ir, remiantis CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatomis, laikyti įteiktais 2020 m. kovo 27 d.

23. Atsižvelgiant į tai, jog teismo įsakymas yra specifinis ginčų sprendimo būdas, asmens informavimas apie teismo įsakymą formaliuoju būdu pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai jam realiai nėra įteikiamas teismo įsakymas, o tik įvykdomos procedūrinės taisyklės, laikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Priešingu atveju apeliantei užkertamas kelias ginti savo teises, kadangi iki teismo įsakymo priėmimo jai apie reikalavimus nepranešama, o apeliacine ar kasacine tvarka teismo įsakymas neskundžiamas (CPK 435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1, 7 dalys). Prieštaravimų dėl teismo įsakymo pateikimas yra vienintelis būdas apeliantei išdėstyti savo poziciją dėl kreditorės reikalavimų.

24. Įvertinus CPK įtvirtintus teismo įsakymo priėmimo bei įsiteisėjimo aspektus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra teisinga, kai teisė į išieškojimą įgyjama teismui nepatikrinus skolos susidarymo dokumentų ir nesuteikus skolininkei realios teisės susipažinti su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog juridinis asmuo turi pareigą Juridinių asmenų registre nurodyti realią įmonės buveinę. Tokia įmonės pareiga įtvirtinta CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punkte, tačiau vien ši aplinkybė negali paneigti teisinės gynybos esmės. Nagrinėjamu atveju aplaidumo, nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis apeliantės veiksmuose apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė realiai negalėjo pareikšti prieštaravimų, nes nieko nežinojo apie vykstantį teisminį procesą iki tol, kol teismo įsakymas nebuvo pradėtas vykdyti. Byloje neginčijama, jog realiai skolininkė teismo įsakymą gavo tik elektroniniu paštu gavusi antstolio 2020 m. balandžio 21 d. raginimą įvykdyti teismo procesinį sprendimą.

25. Pažymėtina ir tai, jog teismas procesinius dokumentus gali įteikti būdais, kurie išvardinti CPK 117 straipsnyje – t. y. registruota siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus bei kitais CPK nurodytais būdais. Duomenų, jog procesinius dokumentus apeliantei buvo mėginta įteikti per kreditorės pasirinktą antstolį ir (ar) kreditorė teikė kitus duomenis apie skolininkės buveinės ir (ar) veiklos vietą, byloje nėra. Remiantis teismų informacine sistema LITEKO nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-313-1085/2020, kurioje apeliantė yra pareiškusi piniginius reikalavimus kreditorei (byloje dalyvauja tos pačios ginčo šalys). Nurodytoje byloje pateiktas apeliantės adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini), taigi kreditorei, teikiančiai pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo šioje byloje, ši aplinkybė buvo žinoma. Be to, CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos.

26. Neginčytina, jog asmenys, įgyvendinami teisę kreiptis į teismą, t. y. pateikdami teismui procesinius dokumentus, turi suvokti, kad šią teisę jie turi įgyvendinti tik laikydamiesi formalių proceso taisyklių, tačiau šie ribojimai neturi suvaržyti ar atimti teismo prieinamumo teisės tiek, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Taikomi ribojimai nebus suderinami su asmens teise kreiptis į teismą, jeigu jais nebus siekiama teisėto tikslo ar neegzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo.

27. Dėl skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų, jog skolininkė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji nėra skolinga kreditorei, pažymėtina, jog pagal CPK 439 straipsnio 2 dalį skolininkė neturi pareigos prieštaravimuose nurodyti prieštaravimų pagrindą. CPK 78 straipsnio 3 dalis įpareigoja kartu su prašymu dėl termino atnaujinimo paduoti ir procesinį dokumentą, kurio pateikimui prašoma atnaujinti terminą, tačiau jokių papildomų reikalavimų procesiniams dokumentui nekelia, todėl turi būti vadovaujamasi CPK 439 straipsnio 2 dalies taisykle.

28. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai vertinami kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, laiko, jog nustatytos aplinkybės yra pakankamos, kad atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditorės pareiškimo pateikti, nes tik taip bus garantuota skolininkės teisė būti išklausytai teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinant skolininkei praleistą terminą prieštaravimams dėl kreditorės pateikto reikalavimo, pateikti bei perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 78 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

30. Kreditorė UAB „D. Bernardo statyba“ pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus atskirąjį skundą ir bylą grąžinus nagrinėti CPK nustatyta tvarka, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti skolininkei UAB „Baltrita“ terminą prieštaravimas dėl kreditorės UAB „D. Bernardo statyba“ pateikto reikalavimo pateikti bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.