- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- I-3731-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03748-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. R. 2015-07-17 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-12-09 iki 2010 m. birželio mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Pareiškėjas teigia, kad gyveno perpildytose kamerose 23 valandas per parą, kuriose visą laiką buvo po 4 asmenis. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad buvo laikomas LAVL bendrajame skyriuje ir kameroje Nr. 18, kurioje buvo laikomi 4-7 asmenys, todėl buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 5,1 m² ploto reikalavimas. Teigia, kad sanitariniame mazge įrengti sulūžę praustuvai, surūdijusi kriauklė, o tualeto pakyla yra 0,5 m aukštyje, sėdėti nėra galimybės. Nurodo, kad tualetas aptvertas 1,5 m aukščio mūrine sienele, kuri užima didelį kameros plotą. Pabrėžia, kad kameroje įrengta bloga ventiliacija, susikaupusi didelė drėgmė, nusilupę sienų dažai ir tinkas, veisiasi tarakonai. Nurodo, kad dėl ligos ir blogos ventiliacijos buvo kankinamas. Teigia, kad LAVL palatose buvo laikomas 23 valandas per parą žiauriomis, nežmoniškomis, žeminančiomis sąlygomis. Nurodo, kad kameroje miegojo su mirusiu kaliniu, todėl patyrė psichologinius išgyvenimus. Pabrėžia, kad jam nebuvo išduotas pilnas patalynės komplektas. Pareiškėjas teigia, kad, gyvendamas perpildytose kamerose patyrė, neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, gyvenimo kokybės, sveikatos pablogėjimą (b. l.1–10).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir prašė taikyti trejų metų senaties terminą. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Paaiškino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų paaiškino, kad reikalingas inventorius visada yra išduodamas kamerose. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nuo 2015 metų yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Paaiškino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Paaiškino, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normos reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas (b. l. 109–114).
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir prašė taikyti trejų metų senaties terminą. Nurodė, kad duomenų, kiek konkrečioje palatoje tam tikromis dienomis gydoma asmenų, neturi, todėl duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo gydoma tose pačiose palatose su pareiškėju, pateikti negali. Nurodė, jog LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. LAVL privalo laikytis teisės aktuose nustatytų izoliacijos reikalavimų, negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, negali atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas to reikalaujantiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems. Pažymėjo, kad sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Teigia, kad sanitarinio mazgo sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis, o nesant techninių galimybių, sanitarinis mazgas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne nei 1,5 m aukščio pertvara. Nurodo, kad pažeidimai, atsiradę dėl suimtųjų ir/ar nuteistųjų veiksmų gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami per minimalius terminus. Pažymėjo, kad LAVL yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Atkreipė dėmesį, kad kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Pažymėjo, kad pareiškėjo kreipimasis į teismą su skundu, praėjus 4 ir mažiau metų nuo tariamai atsiradusios žalos, neatitinka CK 1.127 str. 8 d. nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjo reikalavimas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais (b. l. 14–17).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir atsakovės atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai (b. l. 187, 193).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2009-12-09 iki 2010 m. birželio mėn. ir LAVL. Pareiškėjas skunde nenurodė tikslaus laikotarpio, kuriuo buvo laikomas LAVL.
Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas CK, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.
CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).
Iš Lukiškių TI-K atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2009-12-09 iki 2010 m. birželio mėn. (b. l. 109). LAVL atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas nuo 2010-11-04 iki 2012-02-17 ir nuo 2013-07-30 iki 2013-08-06 (b. l. 14). Pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ir LAVL laikotarpiu nuo 2009-12-09 iki 2012-02-17 vėliausiai turėjo sužinoti 2012-02-17, taigi skundą dėl galimai patirtos neturtinės žalos priteisimo minėtu laikotarpiu galėjo pateikti iki 2015-02-17, tačiau teismui skundą išsiuntė tik 2015-07-14 (b. l. 11), t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K ir LAVL, laikotarpiu nuo 2009-12-09 iki 2012-02-17 galimai patirtą neturtinę žalą. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas skunde neįvardijo jokių aplinkybių, dėl kurių praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, teismo posėdyje nedalyvavo. Pareiškėjui 2015-09-01 buvo įteikti atsakovės atstovių atsiliepimai, kuriuose prašoma taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 183). Pareiškėjas teismui nepateikė jokių papildomų paaiškinimų, dėl kurių praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalis (atsakovas) raštu reikalauja taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad nėra jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ir LAVL laikotarpiu nuo 2009-12-09 iki 2012-02-07. Ginčas nagrinėtinas dėl pareiškėjo laikymo LAVL laikotarpiu nuo 2013-07-30 iki 2013-08-06.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo gydomas LAVL palatose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas tenkantis vienam asmeniui. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų (redakcija nuo 2016-04-01) 11¹.4 p., nustatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Iš atsakovės atstovės atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo gydomas nuo 2013-07-30 iki 2013-08-06 Chirurgijos skyriaus 30 kamerų tipo palatoje (15,45 m², 8 lovos). Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiškėju ligoninės palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė paaiškino, kad tokios informacijos pateikti negali. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiškėjo teiginiais dėl palatų užimtumo jo buvimo LAVL laikotarpiais. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Atsižvelgiant į lovų skaičių palatose, teismas konstatuoja, kad vienam asmeniui tenkantis plotas visą pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpį (7 dienas) neatitiko privalomo vienam asmeniui turinčio tekti 5,1 m² ploto. Atsakovės atstovo argumentas, jog LAVL negali daryti įtakos gydomų asmenų skaičiui, nėra reikšminga aplinkybė, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą. Remiantis CK 6.271 str. 1 d., žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL sanitariniame mazge įrengtas tualetas yra nesėdimas, todėl pareiškėjas jautė diskomfortą, sanitariniame mazge įrengti nulūžę praustuvai, kriauklė surūdijusi. LAVL atsiliepime nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa gyvenamosiose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p. nustatyta, kad sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (LVAT 2016-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1063-756/2016). LAVL prie atsiliepimo pateikė patalpų fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad sanitariniai mazgai nėra sėdimi (b. l. 59, 65). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-02-22 nutartyje administracinėje byloje A-958-624/2016 nurodė, kad, pagal Higienos normos 21 p. nuostatas įkalinimo įstaigose turi būti įrengti sėdimi unitazai. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatose buvo tarakonų. Iš bylos duomenų matyti, kad LAVL administracija dėl dezinfekcijos, deratizacijos sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 42–44). Pagal šią sutartį kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Atsakovės atstovė teismui taip pat pateikė UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ atliktų darbų aktus (b. l. 74–85). Iš atsakovės atstovės pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenų matyti, kad kenkėjų LAVL palatose neaptikta (b. l. 38–41). Atsakovės atstovės pateikti įrodymai patvirtina, kad LAVL buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui, todėl pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo atžvilgiu nenustatytas.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad LAVL patalpose yra nulupinėti sienų dažnai ir tinkas. Iš atsakovės atstovės pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenų matyti, kad LAVL palatose pažeidimai dėl sienų dažų ir tinko nenustatyti (b. l. 38–41). Atsakovė atsiliepime nurodė, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka pagal poreikį. Atsakovės atstovė pateikė Darbų priėmimo aktus, iš kurių matyti, kad LAVL atliekami remonto darbai (b. l. 90–105). Jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, pareiškėjas nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL patalpose nėra tinkamos ventiliacijos, susikaupusi didelė oro drėgmė. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad LAVL kamerose yra įrengta vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), vasaros metų kamerų langų rėmai išimami, kad būtų geresnis vėdinimas, o žiemos metų įstatomi atgal, kad būtų sulaikoma šiluma. Higienos normos 24 p. ir 26 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s. Iš atsakovės atstovės pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenų matyti, kad LAVL palatose nenustatyta, kad palatų negalima vėdinti per langus, drėgmė viršijo Higienos normų nuostatas (b. l. 38–41). Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamo palatų vėdinimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad LAVL neišdavė pareiškėjui viso patalų komplekto. Pagal LVAT praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad jam nebuvo išduotas visas patalynės komplektas. Atsakovės atstovė atsiliepime nenurodė, ar, pareiškėjui atvykus į LAVL, jam buvo išduotas visas patalynės komplektas, nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjui išdavė nevisą patalynės komplektą. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisės šiuo atveju buvo pažeistos.
Kitų galimai netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nekonkretizavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę (7 dienas), vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grėsmė (sveikata), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 8 iki 10 eurų (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015, LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015)), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 70 Eur (10 Eur x 7 dienos) suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 30 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. R. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.