Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-06-04 · Civilinė byla Nr. e2S-773-460/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
e2S-773-460/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01549-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Aušra Maškevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. B., K. B.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė „Swedbank“, " "Swedbank", „Lietuvos draudimas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Luminor Bank AS, „Verbesta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-773-460/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01549-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.4.5.16.1; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjų D. B. ir K. B. prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“ P&C Insurance Lietuvos filialas, Luminor bank AS, V. B., uždaroji akcinė bendrovė „Verbesta“, antstolis A. S., antstolė L. N., antstolė L. P., Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, A. B., A. A., G. D., E. B., R. V., M. K., A. J. B., K. K. B., priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, juo prašo: jų santuoką, sudarytą 1987 m. sausio 10 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 57, nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminas pašalinti prašymo trūkumus, t. y. pareiškėjai teismui kartu su prašymu nepateikė įrodymų apie tai, jog kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei AB „Lietuvos draudimas“ yra informuoti apie pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, jiems pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių; sutartyje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pareiškėjai turi aptarti kreditoriams - antstoliams L. P. ir A. S. įsipareigojimų vykdymą; pareiškėjai teismui turi nurodyti kokias vykdomąsias bylas antstoliai L. P. ir A. S. vykdo, nurodyti išieškotojus ir juos įtraukti į bylą suinteresuotais asmenims, sutartyje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu aptarti šiems kreditoriams įsipareigojimų vykdymą, informuoti kreditorius pranešimais dėl pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pateikimo bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 539 str. 1 d. 4 p.); byloje suinteresuotais asmenimis byloje turi būti įtraukti ir kredito gavėjai A. J. B. ir K. K. B., nes būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (CPK 47 str.); pareiškėjai sutartį dėl santuokos nutraukimo sudarė 2020 m. vasario 21 d., todėl A. J. B. ir K. K. B. 2019 m. spalio 21 d. pranešimas nėra tinkamas; teismui turi būti pateikti aktualūs duomenys apie abiejų pareiškėjų vardu galimai įregistruotas transporto priemones bei apie turimą nekilnojamąjį turtą.

3. Teisme 2020 m. kovo 30 d. gautas pareiškėjų prašymas dėl trūkumų pašalinimo.

4. Teisme 2020 m. balandžio 1 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas, iš jo matyti, kad pareiškėjo K. B. prievolė minėtam kreditoriui yra didesnė nei 1400 Eur. Iš pareiškėjo yra vykdomas 12,97 Eur sumos išieškojimas valstybės naudai. Be to, pareiškėja D. B. taip pat turi 0,03 Eur žemės mokesčio skolos likutį.

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjams pakartotinai nustatė terminą pašalinti prašymo trūkumams. Minėta nutartimi nustatė, kad minėtų pareiškėjų prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pobūdžio ir vykdymo klausimas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra aptartas. Taip pat nurodė, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) atsiliepimo matyti, kad antstolė L. N. vykdo vykdomąją bylą 0065/12/00133 dėl 1013,67 Eur skolos išieškojimo ir K. B. išieškotojos LR VRM Lazdijų rinktinės naudai. Nei antstolė L. N., nei kreditorius LR VRM Lazdijų rinktinė į bylą suinteresuotais asmenimis nėra įtraukti. Neaptartas kreditorinių įsipareigojimų vykdymo minėtiems kreditoriams klausimas. Nėra duomenų, kad kreditoriai informuoti apie pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir jiems pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių – teismui nepateikti tai patvirtinantys duomenys. Be to, pareiškėja nurodė, kad nei jos nei sutuoktinio vardu nėra registruota transporto priemonių, tačiau teismo surinktais VĮ „Regitra“ duomenimis pareiškėjo vardu registruota transporto priemonė AUDI 100 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė į dalytino turto sąrašą nėra įtraukta.

6. Teisme 2020 m. balandžio 10 d. gautas pareiškėjų prašymas dėl trūkumų pašalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjų D. B. ir K. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir jis grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Pagrindiniai teismo argumentai:

7.1. VMI nurodė, kad pareiškėja turi 0,03 Eur žemės mokesčio skolos likutį, o pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptaria Pareiškėjos kreditoriui VMI įsiskolinimo dydį dėl kitokios sumos - 0,003 Eur.

7.2. Pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodyta nei suinteresuoto asmens A. B. gimimo data, nei asmens kodas.

7.3. Pareiškėjai antstolės A. R. Ž. nenurodė suinteresuotu asmeniu, nepateikė įrodymų apie tai, kad šiai antstolei yra pranešta apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą teisme bei sutartyje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu neaptarė šiam kreditoriui įsipareigojimų vykdymo.

7.4. Būtina laukti galutinio procesinio sprendimo byloje dėl kreditoriaus UAB „Verbesta" pareiškimo dėl pareiškėjos turto dalies nustatymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti

8.1. Rašymo apsirikimo klaida nurodant 0,003 Eur skolą VMI (turi būti 0,03 Eur) nekeičia sutarties esmės.

8.2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skundžiamoje nutartyje reikalauti iš pareiškėjos pareiškime nurodyti suinteresuoto asmens A. B. gimimo datos ir asmens kodo.

8.3. Pirmiau turi būti išnagrinėta santuokos nutraukimo byla (bendru sutarimu ar pereinant į ginčo teiseną), kurioje bus išspręsti visi su sutuoktinių turtu ir prievolių paskirstymu susiję klausimai,

8.4. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. ir 2020 m. balandžio 4 d. nutartyse nurodyti trūkumai buvo pašalinti, tačiau šiose nutartyse teismas jokio įpareigojimo įtraukti į santuokos nutraukimo bylą suinteresuotu asmeniu antstolę A. R. Ž. nenurodė.

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pernelyg formaliai vertindamas prašymo turinį.

14. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas), byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikė proceso teisės normas.

15. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, ieškiniui jau esant priimtam, ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

16. Pirmosios instancijos teismas viena iš priežasčių, lėmusių sprendimą atsisakyti priimti prašymą neištaisius trūkumų, nurodė tai, kad pareiškėja nurodė netikslų skolos dydį VMI: jis yra 0,03 Eur, o buvo nurodyta 0,003 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad pareiškėja prašyme buvo nurodžiusi, kad jos skola VMI sudaro 0,03 Eur, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad sutartyje buvo nurodyta kita - 0,003 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimo, šis netikslumas prašymo priėmimo stadijoje nesudarė esminių kliūčių tolesnei proceso eigai (CPK 115 straipsnio 4 dalis), dėl to sprendžia, kad pareiškėjai ir pirmosios instancijos teismas proceso eigoje turėjo galimybę šį netikslumą pašalinti, be pagrindo šią klaidą laikė viena iš priežasčių, teikiančia pagrindą atsisakyti priimti prašymą.

17. Pažymėtina, kad reikalavimas nurodyti byloje dalyvaujančio asmens kodą nurodytinas tik tuo atveju, jeigu ieškovui / pareiškėjui jis yra arba turi būti žinomas (CPK 11 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai pareiškėjams perkėlė naštą pateikti suinteresuoto asmens duomenis, kurie pareiškėjams nebuvo žinomi. Kaip minėta, CPK to imperatyviai pareiškimo priėmimo metu asmens kodų pateikimo nereikalauja. Be to, asmens gimimo datos ir asmens kodo nepateikimas nesudarė esminių kliūčių tolesnei proceso eigai (CPK 115 straipsnio 4 dalis), dėl to pirmosios instancijos teismas be pagrindo šį netikslumą laikė viena iš priežasčių, teikiančia pagrindą atsisakyti priimti prašymą.

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis)(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Statybų mechanika“ v. RAB „Iglus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. ir 2020 m. balandžio 4 d. nutartyse nurodyti trūkumai buvo šalinami, tačiau šiose nutartyse teismas jokio įpareigojimo įtraukti į santuokos nutraukimo bylą suinteresuotu asmeniu antstolę A. R. Ž. nebuvo nurodyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu pareiškėjai iki galo preciziškai neįvykdė reikalavimo nurodyti kreditorės antstolės A. R. Ž. (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir teismas sprendė, kad ją būtina įtraukti į bylą, tą buvo galima padaryti teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) ir / ar priėmus prašymą proceso eigoje. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko ir šią aptartą priežastį atsisakyti priimti prašymą.

19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vykdant išieškojimą iš pareiškėjo, vykdymo procese kreditorei UAB „Verbesta“ pateikus pareiškimą dėl pareiškėjo turto dalies nustatymo, kuris priklauso ir pareiškėjai, būtina laukti galutinio procesinio sprendimo minėtoje civilinėje byloje Nr. e2VP-1630-998/2020. Aktualu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013 nagrinėdamas kreditoriaus, kuris prašė nustatyti skolininko, iš kurio vykdomas jam išieškojimas, turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje - sutuoktinės turto dalyje, konstatavo, kad „sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje“. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo atveju UAB „Verbesta“ pateiktas pareiškimas dėl pareiškėjo turto dalies nustatymo priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesudaro kliūčių nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, nes, kaip minėta, ji nagrinėjama pirmiau (bendru sutarimu ar pereinant į ginčo teiseną), joje bus išspręsti visi su sutuoktinių turtu ir prievolių paskirstymu susiję klausimai.

20. Apibendrinant nurodytina, kad, formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje bylojeV. B. ir kt. v. 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, bylos Nr. 3K-3-313/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomi nepateisinamais tokie teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejai, kai nacionaliniai teismai ieškinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trūkumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, dėl ko teisė kreiptis į teismą tampa realiai neįgyvendinama (2004 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Mesutoglu prieš Turkija, 2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Blumberga prieš Latvija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

22. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė prašymo priėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir prašymo priėmimo klausimas, kadangi tai pirmosios instancijos teismo kompetencija, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį ir prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Aušra Maškevičienė