- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-60-606/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11279-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Kristina Baškienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-606/2020
Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11279-2019-5
2020 m. vasario 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta pagal BK 183 straipsnio 3 dalį) – 45 parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirta galutinė subendrinta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 23 d. nuosprendį.
Iš A. L. priteista nukentėjusiajam E. S. 200 Eur turtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, konfiskuota A. L. turto už 940 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2019 m. kovo 16 d., apie 11.19 val., nenustatytam asmeniui paskambinus M. K., pasiskelbusiam internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), kad parduoda savo kompiuterio procesorių „Isolatic“ už 895 eurus ir kompiuterio monitorių „LG“ už 45 eurus, iš anksto neketindamas atsiskaityti už perkamą daiktą, susitarė su M. K. dėl kompiuterio procesoriaus „Isolatic“ už 895 eurus ir kompiuterio monitoriaus „LG“ už 45 eurus pirkimo, melagingai įtikino, kad 940 eurų bus pervesti jam į sąskaitą bei atsiuntė nukentėjusiajam suklastoto pavedimo kopiją iš AB „ (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklaidino nukentėjusįjį M. K., iš jo A. L., vykdydamas bendrą išankstinį susitarimą su tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl kompiuterio procesoriaus „Isolatic“ ir kompiuterio monitoriaus „LG“ paėmimo, 2019 m. kovo 16 d., apie 16.50 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie „ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įgijo 895 eurų vertės kompiuterio procesorių „Isolatic“ ir 45 eurų vertės kompiuterio monitorių „LG“. Tokiu būdu A. L. bendrais veiksmais su tyrimo metu nenustatytu asmeniu apgaule savo ir kitų naudai įgijo M. K. priklausantį 940 eurų vertės turtą.
2. A. L. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2019 m. kovo 19 d., apie 17.13 val., nenustatytam asmeniui paskambinus E. S., pasiskelbusiam internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), kad parduoda 200 eurų vertės kompiuterinį žaidimą „Xbox“, iš anksto neketindamas atsiskaityti už perkamą daiktą, susitarė su E. S. dėl kompiuterio žaidimo „Xbox“ už 200 eurų pirkimo, melagingai įtikino, kad 200 eurų bus pervesti jam į sąskaitą bei atsiuntė nukentėjusiajam suklastoto pavedimo kopiją iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į E. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklaidino nukentėjusįjį E. S., iš jo V. B., paprašytas A. L., kuris pagal bendrą išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl kompiuterinio žaidimo „Xbox“ paėmimo, 2019 m. kovo 19 d., apie 18.53 val., prie (duomenys neskelbtini), įgijo 200 eurų vertės kompiuterinį žaidimą „Xbox“. Tokiu būdu A. L. bendrais veiksmais su tyrimo metu nenustatytu asmeniu apgaule savo ir kitų naudai įgijo E. S. priklausantį 200 eurų vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos galutinės subendrintos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje.
3.1. Apeliantas nurodo, kad jis buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, tačiau nuosprendžiu nuteistas pagal 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 3 dalį, tai yra už sukčiavimą ir turto pasisavinimą, nors nuosprendyje nemotyvuota, kodėl jo padaryta nusikalstama veika yra perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 3 dalies į BK 183 straipsnio 3 dalį.
3.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, už padarytas nusikalstamas veikas parinkdamas bausmės rūšis ir nustatydamas jų dydžius, savo sprendimo nemotyvavo, neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes. Nuteistojo teigimu, skirdamas bausmę, teismas privalėjo atsižvelgti ir į jo asmenybę, t. y. į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolat palaiko ryšį su artimaisiais, turi sugyventinę, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, o dabar jau dirba, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, gali atlyginti visus civilinius ieškinius, o tai parodo, kad jis tikrai pasikeitė ir pasitaisė, taip pat gera valia davė parodymus, iš karto papasakojo visas jam žinomas aplinkybes, o tai taip pat turėtų būti priskiriama prie lengvinančių aplinkybių. Tačiau pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai paskyrė per griežtą bausmę bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2006).
3.3. Nuteistasis A. L. nurodo, kad BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuotai paskyrė jam griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę. Taip pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų reikalavimus, bet ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Apelianto teigimu, nėra nei vienos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir į tai turėjo būti atsižvelgiama skiriant jam bausmę. Nurodo, kad jis visiškai pripažino kaltę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Jo parodymai visada buvo nuoseklūs ir neprieštaravo vieni kitiems. Taip pat dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, neigiamai vertina savo poelgį ir labai kremtasi dėl padarytų veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apelianto teigimu, BK 59 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas kitų lengvinančių aplinkybių nenustatė, nors tam ir buvo teisinis pagrindas. Taip pat visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis buvo atlikęs visą jam paskirtą bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, o šią nusikalstamą veiką padarė iki Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Todėl šioje baudžiamojoje byloje teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, taip pat galėjo ir turėjo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad bausmės vykdymo atidėjimo teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu prašė ir kaltinimą palaikęs prokuroras. Jis, atsižvelgdamas į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo prisidėjimą prie ikiteisminio tyrimo atlikimo, nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, jei bausmės vykdymas bus atidėtas. Tačiau pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje šios galimybės net nesvarstė ir apie tokią galimybę net neužsiminė, taip pažeisdamas teisingumo ir protingumo principus bei baudžiamąjį įstatymą. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis nepažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, neturi nuobaudų, nepadarė jokių nusikalstamų veikų, visą laiką aktyviai ieškojo darbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, vyko ne į vieną darbo pokalbį, ir šiuo metu jau dirba. Šioje byloje susisiekė su nukentėjusiuoju ir atlygino jam priteistą civilinį ieškinį, o tai tik dar kartą patvirtina, kad jis pakeitė savo požiūrį į gyvenimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią, teismas pripažinęs lengvinančias aplinkybes, turėjo pagrindą sušvelninti bausmę už padarytą baudžiamąjį nusižengimą. Teismas turėjo atsižvelgti į visas lengvinančias aplinkybes, į tai, kad jis tikrai padarė teisingas išvadas, tikrai pasikeitė, suprato suklydęs ir tikrai pasitaisys.
3.4. Nuteistojo A. L. nuomone, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų tinkamai įvertinęs visas lengvinančias aplinkybes, būtų galėjęs paskirti ir švelnesnę bausmę – baudą, vešiuosius darbus arba, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismas be pagrindo netaikė BK 75 straipsnio. Nuteistasis nemano, kad jis gali kelti kokią nors grėsmę visuomenei, kad turi būti nubaustas realia laisvės atėmimo bausme. Bausmės tikslai tikrai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, nesivadovavo BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei kitas aplinkybes, kurios turėjo reikšmės sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą. Todėl jam paskyrė per griežtą bausmę.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo A. L. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. T. prašo nuteistojo A. L. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. kaltės padarius nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigia, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį neginčija, prašo už šias padarytas nusikalstamas veikas paskirti švelnesnes bausmės rūšis, numatytas šio straipsnio 1, 3 dalių sankcijose arba taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
8. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
9. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.
10. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmes nuteistajam A. L. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas bei rūšis, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu, taip pat atsižvelgė į nusikalstamomis veikomis padarytų žalų dydžius bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).
11. Pažymėtina, kad už nusikalstamų veikų padarymą negali būti skiriama tik kaltininkui paranki bausmės rūšis. Skiriant bausmę, būtina įvertinti kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, jo polinkį pasitaisyti ir panašiai. Nuteistasis A. L. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas jau šešis kartus, iš jų keturis kartus už tyčinių savanaudiškų nusikaltimų padarymą nuosavybei (t. 3, b. l. 52–68), teistumui neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas vėl už tyčinės savanaudiškos nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijai, ir baudžiamojo nusižengimo (BK 12 straipsnis), nukreiptų prieš vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę, padarymą. A. L. daug kartų baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (t. 3, b. l. 47–51), niekur nedirbo. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais už nusikaltimų nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnio 3 dalis) padarymą, A. L. tris kartus buvo nuteistas griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau net ir griežčiausios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas bei laisvės atėmimo bausmių atlikimas įkalinimo įstaigoje, nuteistojo nusikalstamo elgesio teigiamai nepaveikė. Atlikęs Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 10 metų laisvės atėmimo bausmę, paleistas iš įkalinimo įstaigos, praėjus vos daugiau kaip metams, jis vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, už jos padarymą Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidedant. Be to, padaręs nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas minėtu Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, iki šio nuosprendžio priėmimo, jis padarė ir dar dvi analogiškas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Ir ši aplinkybė aiškiai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, niekinį požiūrį į tai, kad jam tuo metu jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ši aplinkybė jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Priešingai, jis ir toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad ir po Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžio priėmimo, nuteistasis A. L., žinodamas, kad privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir šioje byloje, darbo susirasti nesistengė bei niekur nedirbo, o įsidarbino tik po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, kai jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, apskundęs nuosprendį, siekdamas, jog už padarytas nusikalstamas veikas būtų paskirtos švelnesnės bausmės rūšys arba būtų taikytas BK 75 straipsnis.
12. Nuteistojo ankstesni teistumai ir baustumai administracine tvarka charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus bei nelinkusį pasitaisyti. Aplinkybė, kad nuteistasis įsidarbino bei atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą tik po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti A. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, ir, nagrinėjamu atveju, į nuteistojo vienareikšmiškai neigiamai charakterizuojamą, nusikalsti linkusią asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. L. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo – bausmę bei pažymėtina, esant ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinančiai, bet ir jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, jį neigiamai charakterizuojantiems duomenims, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė tik artimą sankcijos vidurkiui (BK 61 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Nuteistajam A. L. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, taip pat pagrįstai ir teisėtai paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą – arešto – bausmę bei pažymėtina, esant toms pačioms aplinkybėms, jos dydį nustatė mažesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės vidurkis – 45 paras.
14. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. L. už padarytas nusikalstamas veikas parinktos bausmės rūšys ir nustatyti konkretūs šių bausmių dydžiai atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, todėl laikyti tokias bausmes aiškiai per griežtomis nėra pagrindo. Bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Pažymėtina, kad dėl to, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
15. Analizuojant nuteistojo skundo argumentus ir motyvus, matyti, jog nuteistasis skundą argumentuoja ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
16. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Minėtoje baudžiamojo įstatymo normoje įstatymų leidėjas įtvirtina ir tai, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir priešingai, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.
17. Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste, vertinant nustatytų ir aptartų nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių visumą – nuteistojo teistumus, nusikalstamų veikų sistemingumą, jog padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, atvirkščiai, yra logiška įstatymams prieštaraujančio gyvenimo būdo pasekmė, nuteistojo A. L. asmenybę, kurios vertybinės orientacijos yra vienareikšmiškai neigiamos, jis iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nepadarė, akivaizdu, jog pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, nors jis po skundžiamo nuosprendžio netgi ir įsidarbino bei nukentėjusiajam atlygino nusikaltimu padarytą žalą, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra. Byloje nėra aplinkybių, suponuojančių pagrindą nuteistajam A. L. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis). Atvirkščiai, bylos aplinkybių visuma logiškai ir objektyviai pagrindžia visiškai priešingą išvadą, kad bausmės tikslai A. L. gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
18. Atsižvelgdamas į įvertintų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo A. L. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jam taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas.
19. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios bei motyvuojamosios dalių nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir vertino nuteistajam kaltinime inkriminuotas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, už jų padarymą skyrė bausmės rūšis, nustatė jų dydžius bei skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažino A. L. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, tačiau padarė aiškų rašymo apsirikimą, nurodydamas, jog A. L. paskirti 45 parų areštą pagal BK 183 straipsnio 3 dalį. Šis skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas nuosprendžio esmės nekeičia, jis taisytinas, nurodant, kad A. L. paskirti 45 parų areštą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį.
20. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimą – vietoj A. L. paskirti „pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms“, nurodant, kad A. L. paskirti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.