Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų Ž. J. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovams V. K., Ž. J. dėl kokybės nuostolių šalinimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo priteisimo, darbų kainos sumažinimo ir pagal atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei J. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl atsakovo reikalavimo atlyginti už atliktus darbus ir ieškovės reikalavimo sumažinti darbų kainą

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Dėl bylinėjimosi išlaidų

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

21. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl atliktų darbų kokybės trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, tenkinti išvestiniai reikalavimai bei atsakovams paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo

22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 metų kovo mėnesį atsakovai V. K. ir Ž. J. su ieškove J. S. sudarė žodinę vartojimo statybos rangos sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijos darbų. Darbus pagal sutartį atsakovai vykdė iki 2021 m. birželio mėnesio pradžios. Ieškovė 2021 m. spalio 5 d. sudarė sutartį su M. K., kuris atliko ginčo namo priestato pilno karkaso ir pamatų demontavimo, priestato pamato įrengimo ir priestato karkaso surinkimo bei namo stogo konstrukcijų ir sienų karkasų paaukštinimų demontavimo, stogo sienojų grąžinimo į pradinę padėtį iš rastų darbus, santechnikos darbus. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų atliktų darbų kokybės ir darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.

23. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.672 straipsnyje nustatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

24. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 34 punktą).

25. Pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalį, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). CK 6.663 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

26. Tiek CK 6.689 straipsnyje, reglamentuojančiame užsakovo teises statybos rangos atveju, tiek rangos bendrųjų nuostatų CK 6.658 straipsnyje yra įtvirtintos užsakovo teisės tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę. Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, CK 6.658 straipsnio 3 dalyje nustatyta užsakovo teisė nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita.

27. Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalį, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nustatytą darbą, užsakovas taip pat turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo teisėmis.

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021, 26 punktas).

29. Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

30. Nagrinėjamu atveju šalys buvo sudarę žodinę vartojimo rangos sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje neįrodinėjo, kad ginčo rangos sutartyje nebuvo nustatyta užsakovo (ieškovė byloje) teisė pašalinti trūkumus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė turėjo teisę pasirinkti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

Dėl pamatų trūkumų

31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad į bylą pateiktame techninės priežiūros vadovo A. P. (Atestatas Nr. 31244) 2021 m. liepos 3 d. sudarytame Vizualinės apžiūros akte (toliau – ir Vizualinės apžiūros aktas) nurodyti trūkumai yra nesusiję su gręžtinių (polinių) pamatų įrengimu, o jie yra susiję su apatinio rostverko nelygiu padėjimu ant pamatų. Todėl, norint šiuos nedidelius trūkumus ištaisyti, reikėjo tik iš naujo perdėti apatinį rostverką, o ne lieti naujus pamatus. Nauji juostiniai pamatai buvo išlieti tik ieškovės pageidavimu, pasikeitus šio objekto rangovui, t. y. atsakovams atsisakius toliau dirbti, pradėtus statybos darbus toliau atliekant M. K.. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus pripažįsta nepagrįstais.

32. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

33. Į bylą pateikto Vizualinės apžiūros akto 2 punkte aprašoma atliktų darbų neatitiktis kokybės reikalavimams: „Dėl gręžtinių pamatų netinkamo įrengimo (išdėstymo) atrėmimas į apatinį apvadą (rostverką) netinkamas. Turi būti po apvado kampais, bei ilginių atrėmimo vietose“. Šie Vizualinės apžiūros akto 2 punkte aprašyti trūkumai užfiksuoti 1-9 nuotraukose.

34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nutarties 31 punkte aptartais apeliacinio skundo argumentais atsakovai pripažino ieškovės įrodinėtą aplinkybę, kad statybos darbai buvo atlikti su trūkumais – priestato apatinis rostverkas nelygiai padėtas ant pamatų. Atsakovai kartu pripažino, kad norint ištaisyti aptartus trūkumus, reikėjo iš naujo perdėti apatinį rostverką.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad būtų galima iš naujo perdėti priestato apatinį rostverką, turėjo būti demontuotas priestato stogo, sienų ir grindų karkasas ir, perdėjus priestato apatinį rostverką, demontuotas priestato karkasas turėjo būti surinktas iš naujo. Į bylą pateikti įrodymai (2021 m. spalio 5 d. ieškovės ir M. K. rangos sutartis, šios sutarties pagrindu 2021 m. spalio 22 d. sutarties šalių pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas, liudytojo M. K. parodymai, mokėjimo pavedimai) patvirtina, kad už minėtus darbus juos atlikusiam M. K. ieškovė sumokėjo 2 000 Eur (800 Eur už karkaso demontavimą ir 1 200 Eur už priestato karkaso surinkimą). Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiame punkte aptartas ieškovės išlaidas (2 000 Eur) priteisė iš atsakovų (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Vizualinės apžiūros akte yra nurodyta, kad „Gręžtiniai pamatai armuoti tik vienu armatūros strypu (43-44 nuotraukos). Būtina armuoti armatūros karkasais“. Vadinasi, Vizualinės apžiūros akte yra fiksuoti gręžtinių (polinių) pamatų trūkumai, susiję su netinkamu jų armavimu ir netinkamu įrengimu (išdėstymu). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vizualinės apžiūros akte užfiksuoti pamatų trūkumai laikytini trūkumais, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės už priestato pamatų demontavimą ir naujų pamatų įrengimą patirtos išlaidos bendrai 2 640 Eur sumai (400 Eur už pamatų demontavimą ir 2 240 už pamatų įrengimą) laikytinos atsakovų atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidomis (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš netinkamai priestato pamatus įrengusių atsakovų.

Dėl stogo trūkumų

37. Apeliantų teigimu, teismas netyrė aplinkybių, susijusių su konkrečių darbų trūkumų egzistavimu, jų pašalinimu, ir tik formaliai sprendime nurodė, kad trūkumus pašalino byloje liudytoju apklaustas M. K.. M. K. atliko sienų karkaso paaukštinimo demontavimo darbus, kuriems atlikti buvo būtina demontuoti visą stogą, ir sumažinus sienų karkasą, vėl jį sumontuoti. Apeliantai nurodo, kad šie darbai visiškai nesusiję su specialisto A. P. Vizualiniame apžiūros akte nurodytais trūkumais. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovų argumentais sutinka iš dalies.

38. Byloje kilo ginčas dėl to, kieno iniciatyva namo sienos buvo pakeltos 1 metru. Atsakovai įrodinėjo, kad šiuos darbus jiems pavedė atlikti užsakovė, kadangi antrame aukšte norėjo įrengti kambarius. Ieškovės atstovė teigė, kad tokių įrodymų byloje nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepagrindė, kokiu tikslu atsakovai savo iniciatyva, t. y. nukrypdami nuo sutarties, būtų vykdę šiuos papildomus darbus. Atsakovai nuosekliai įrodinėjo aplinkybę, kad tiek ieškovė, tiek ir jos šeimos nariai (sutuoktinis, tėvai) periodiškai būdami statybos darbų vietoje ir matydami 1 metru pakeltas namo sienas, pretenzijų dėl to rangovams nereiškė. Tokios aplinkybės ieškovė leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 12 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti argumentai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovai namo sienų pakėlimo 1 metru darbus atliko vykdydami užsakovės pavedimą.

39. Ieškovė, be kita ko, remdamasi konkrečiu teisių gynimo būdu, privalėjo įrodyti ir jo sąlygas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėjo nustatyti tai, kokia dalis atsakovų pagal ginčo sutartį atliktų darbų buvo su trūkumais, už kokių konkrečių darbų trūkumų pašalinimą užsakovas (ieškovė byloje) prašo atlyginti išlaidas, t. y. vertinti, ar prašomas priteisti išlaidų atlyginimas yra tik už netinkamai atliktų darbų dalį.

40. Ginčijamame teismo sprendime nurodoma: „Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovai būtų įspėję ieškovę dėl atliekamo darbo tinkamumo, t. y. jog gyvenamojo namo stogo pakėlimas 1 metru negalimas, nes šio namo pamatai yra per silpni ir jie negalės atlaikyti tokių sienų ir stogo konstrukcijų (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atsakovai, teigdami, kad ieškovės reikalavimu atliko statybos darbus, kurie neatitiko jiems keliamų reikalavimų, kaip savo srities profesionalai, turintys ilgametę patirtį statybų srityje, privalėjo įspėti apie bet kokią grėsmę rangos rezultato kokybei, o to nepadarę prisiėmė pilną atsakomybę (CK 6.659 straipsnio dalis)“ (žr. teismo sprendimo 9 lapo trečią pastraipą).

41. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, turi būti užtikrinama, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, susijusios su namo sienojų pakėlimu 1 metru, ir išvados, kad toks namo sienojų pakėlimas yra netinkamas darbų atlikimas dėl to, kad „namo pamatai yra per silpni ir jie negalės atlaikyti tokių sienų ir stogo konstrukcijų“ sprendime nemotyvavo (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinyje nurodoma, jog su ieškiniu pateiktame specialisto A. P. parengtame Vizualinės apžiūros akte nurodyti visi atsakovų atliktų darbų kokybės trūkumai (žr. ieškinio 7 punktą; patikslinto ieškinio 9 punktą) (dokumentas numeris CBP-6112; DOK-29848).

43. Vizualinės apžiūros akte nurodyti šie su namo stogu susiję trūkumai: „Po stogo vainiku, kaip išlyginimo atrama, panaudota OSB plokštė. Tai neleistina. Montuojant gegnes, nekokybiškai atliktas mūrloto ir gegnių sujungimas (sukirtimas). Yra plyšių. Stogo apatinis balkis atremtas į lubų balkį nesutvirtinant, t. y. papildomai neatremiant. Balkių išpjovos gali skilti ir balkis „sėsti“ sulaužyti stogą. Išorinis apatinis balkis ties sandūra papildomai neatremtas. Virš sandūros statramstis ir viršutinis balkis (mūrlotas). Yra tikimybė, kad gali skilti ir sulaužyti stogą. Keletoje vietų tarp gegnių sujungimų neįdėti intarpai sutvirtinimui arba jungimo varžtas greta intarpo – gegnės gali išlinkti ir sukreivoti viršutinį paklotą. Panaudota nekokybiška mediena (36, 38-40 nuotraukos) (dokumento numeris CBP-6112 priedas).

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Vizualinės apžiūros akto turinį, nustatė, jog šiame dokumente nėra nurodoma, kad namo sienų pakėlimas būtų laikomas atliktų darbų trūkumu. Aplinkybę, kad Vizualinės apžiūros akte nurodyti defektai nėra susiję su aukštingumu, 2023 m. sausio 16 d. teismo posėdyje sakytose baigiamosiose kalbose nurodė ir ieškovės advokatė I. L..

45. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė, byloje atstovaujama profesionalaus advokato, nėra pateikusi objektyvių įrodymų, kurie leistų pripažinti esant nustatyta aplinkybę, kad namo sienojų pakėlimas yra netinkamas darbų atlikimas, dėl kurio darbų rezultatas negalės būti naudojamas pagal paskirtį. Aplinkybę, kad sienų karkasų paaukštinimas turėjo būti demontuotas, kadangi namo pamatai nepritaikyti dviejų aukštų namui (neatlaikys apkrovos), bylos nagrinėjimo metu nurodė tik liudytojas M. K. (2022 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 35 min.). Į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad šis asmuo turi specialių žinių ir objektyvių duomenų tokiai išvadai pateikti. Be to, šis liudytojas ieškovės užsakymu atlygintinai atliko darbus, už kuriuos sumokėtą sumą, kaip atsakovų atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šis liudytojas galimai yra suinteresuotas bylos baigtimi ieškovės naudai. Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog minėto liudytojo parodymai nelaikytini pakankamu įrodymu sprendžiant dėl to, ar atsakovų atliktas darbas – namo sienojų pakėlimas laikytinas nekokybišku darbu, nulemiančiu darbo rezultato negalėjimą naudoti pagal jo paskirtį.

46. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016 11 punktą).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog, ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad Vizualinės apžiūros akte nurodyti konkretūs su namo stogu susiję trūkumai buvo faktiškai pašalinti, taip pat nėra įrodytos ieškovės išlaidos, susijusios su šių konkrečių trūkumų šalinimu (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl šioje apimtyje nebuvo įrodytos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ir tokių veiksmų priežastinio ryšio su ieškovės patirtomis išlaidomis bendrai 3 300 Eur sumai, apmokant už M. K. atliktus darbus demontuojant sienų karkaso paaukštinimą ir grąžinant stogo sienojus į pradinę padėtį iš rastų, demontuojant čytus ir stogo konstrukcijas. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą iš atsakovų priteistą darbų trūkumų šalinimo išlaidų sumą sumažinti 3 300 Eur suma.

Dėl santechnikos darbų

48. Apeliantai ginčija sprendimo dalį, kuria iš jų priteista 400 Eur už M. K. atliktus santechnikos darbus. Nurodo, kad santechnikos darbų atsakovai neatliko ir jų nereikėjo perdaryti. Teisėjų kolegija tokius atsakovų argumentus laiko nepagrįstais.

49. Atsakovo V. K. atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad į priestatą buvo atvestas kanalizacijos ir geriamojo vandens vamzdžiai, kad vėliau būtų galima prie jų prisijungti. Į bylą prie atsakovo V. K. atsiliepimo pateiktame jo surašytame darbų kainos paskaičiavime nurodyta, kad atlikti vandentiekio ir kanalizacijos įrengimo darbai už 250 Eur. 2022 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje atsakovas V. K. paaiškino, kad „vandentiekį ir kanalizaciją kasėme rankomis“ (2022 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 48 min. 00 s.). 2022 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje atsakovas Ž. J. paaiškino, kad atsakovai į priestatą nutiesė visą vamzdyną (2022 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 min. 00 s.). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovai pagal ginčo vartojimo statybos rangos sutartį vykdė vandentiekio ir kanalizacijos įrengimo darbus.

50. Liudytoju apklaustas M. K. teismo posėdyje paaiškino, jog dėl nustatytų darbų trūkumų esamų priestato pamatų panaudoti nebuvo galima, todėl buvo įrenginėjami nauji juostiniai pamatai. Įrengiant naujus pamatus, į priestatą buvo naujai tiesiami vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai (2022 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 23 min.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju darytina labiau tikėtina išvada, jog taisant atsakovų netinkamai įrengus pamatus, atsakovų atlikti vandentiekio ir kanalizacijos įrengimo darbai, nebegalėjo būti panaudoti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovų, kaip atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, buvo priteista 450 Eur ieškovės sumokėtų M. K. už santechnikos darbų atlikimą, yra pagrįsta.

Dėl 1723,46 Eur už medžiagas priteisimo

51. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė 1 723,46 Eur ieškovės išlaidų, patirtų statybinėms medžiagoms įsigyti, nes šios išlaidos buvo skirtos naujiems darbams (naujiems juostiniams pamatams, dėl sienojų pažeminimo pasikeitusiai stogo konstrukcijai ir pan.), ir jos nėra susijusios su darbų trūkumų šalinimu. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovų argumentais sutinka iš dalies.

52. Ginčijamame sprendime teismas konstatavo, kad liudytojui M. K. atliekant darbus, už medieną ieškovė sumokėjo 1 000 Eur, o už kitas statybines medžiagas ieškovė sumokėjo 723,46 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi patikslinto ieškinio turinį, nustatė, kad papildomai dėl nekokybiškai atliktų namo šiltinimo darbų trūkumų šalinimo ieškovė pirko medžiagų už 240,23 Eur (žr. patikslinto ieškinio 13 punktą). Vizualinės apžiūros akte yra nurodoma apie nekokybiškai atliktus mansardos sienų šiltinimo darbus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovų įrengti sienų karkasų paaukštinimas ir stogo konstrukcija buvo demontuoti. Vadinasi, Vizualinės apžiūros akte įvardintas mansardų sienų apšiltinimas taip pat buvo išardytas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog 240,23 Eur išlaidos buvo patirtos šalinant Vizualinės apžiūros akte įvardintus apšiltinimo darbų trūkumus. Likusi medžiagų įsigijimo suma sudaro 1 483,23 Eur (1 000 Eur (už medieną)+483,23 Eur (už kitas medžiagas).

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai neginčijo šių medžiagų įsigijimo fakto ar kainos. Nesutikimą su šių išlaidų priteisimu atsakovai grindė tuo, kad minėtos medžiagos nebuvo panaudotos jų atliktų darbų trūkumams šalinti. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ieškovė nepagrindė, jog jos patirtos išlaidos, apmokant M. K. už jo atliktus darbus: sienų karkaso paaukštinimo demontavimo, stogo konstrukcijų demontavimo ir stogo sienojų grąžinimo į pradinę padėtį iš rastų, bendrai 3 300 Eur sumai, yra susiję su atsakovų darbų trūkumų šalinimu, laikytina, kad pagrįsta už M. K. atliktus trūkumų šalinimo darbus patirtų išlaidų suma sudaro 5 090 Eur (2 000 Eur +2 640 Eur +450 Eur). Vadinasi ieškovė įrodė, jog 60,67 proc. (5 090 x 100/8 390) jos patirtų išlaidų, apmokant M. K. už pagal 2021 m. spalio 5 d. sutartį atliktus darbus, yra susiję su atsakovų atliktų darbų trūkumų šalinimu.

54. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, kokiems konkrečiai darbams atlikti buvo panaudotos ginčo statybinės medžiagos. Tačiau akivaizdu, kad namo priestato naujiems pamatams įrengti bei iš naujo pastatyti priestato konstrukcijai reikėjo įsigyti papildomų medžiagų. Liudytoju apklaustas M. K. nurodė, kad atliekant darbus iš konstrukcijose buvusios medienos minimaliai panaudojo tašų (liudytojas vartojo žodį „brusų“), pusė lentų sulūžo (2022 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 35 min.). Atsižvelgiant į nurodytą, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu (CK 1.5 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės už statybines medžiagas sumokėta suma iš atsakovų priteistina proporcingai atliktų trūkumų šalinimo darbų daliai. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies patenkinti apeliacinį skundą ir iš atsakovų priteistą ieškovės išlaidų už statybines medžiagas sumą sumažinti iki 899,88 Eur (1 483,23 Eur x 60,67 proc.).

Dėl 720 Eur priteisimo

55. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismui neteisingai nustačius, kad išlaidos, kurias priteisė iš atsakovų yra susijusios su statybos darbų trūkumais, kurie buvo konstatuoti Vizualinės apžiūros akte, iš atsakovų nepagrįstai priteista 720 Eur nuostolių. Teisėjų kolegija tokius atsakovų argumentus pripažįsta nepagrįstais.

56. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė papildomų išlaidų, t. y. už A. P. vizualinę apžiūrą ir akto surašymą – 450 Eur bei 270 Eur išlaidas už lokalinės sąmatos parengimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai šių išlaidų fakto ir dydžio pagrįstumo neginčija. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas aukščiau nurodytas ieškovės patirtas išlaidas – bendrai 720 Eur sumai pagrįstai pripažino nuostoliais, susijusiais su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovė pagrindė, jog dalis atsakovų atliktų darbų buvo su trūkumais ir ji patyrė minėtų trūkumų šalinimo išlaidų, apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovų priteistos ieškovės patirtos 720 Eur išlaidos, susiję su atsakovų civilinės atsakomybės bei žalos įvertinimo nustatymu.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu

57. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad buvo kreiptasi į Inspekciją, pateikė atsakovas Ž. J. ir jo atstovas. Atsakovas V. K. į Inspekciją nesikreipė ir tik palaikė atsakovo Ž. J. prašymą. Teismas nepagrįstai traktavo tai kaip abiejų atsakovų bendrus veiksmus. Šiuo atveju solidari atsakovų atsakomybė yra negalima, nes atsakovo V. K. kaltės dėl to nėra, todėl jam bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta nepagrįstai. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais neturi pagrindo sutikti.

58. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio Informacinėje pažymoje nurodyta, jog teismo posėdyje dalyvavo abu atsakovai ir jų advokatas. Išklausiusi 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovų advokatas kelis kartus nurodė, kad atsakovai (o ne vienas atsakovas) yra kreipęsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją su prašymu ištirti neteisėtos statybos atvejį. Atsakovų advokatas abiejų atsakovų vardu prašė atidėti teismo posėdį, kol bus gautas atsakymas į minėtą kreipimąsi (2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 5 min. 00 s.). Atsakovas V. K. dėl atsakovų advokato teismui nurodytų aplinkybių kitokios pozicijos nepateikė, todėl laikytina, kad pritarė savo atstovo nurodytiems argumentams ir palaikė prašymą dėl posėdžio atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovui V. K. palaikius jo vardu pareikštą akivaizdžiai nepagrįstą prašymą atidėti teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiam atsakovui paskyrė baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Dėl bylos procesinės baigties

59. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi apeliacijos dalyko įvertinimui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

60. Vadovaujantis nutarties 37-47 bei 51-54 punktuose nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti. Todėl atsakovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovų priteistos atliktų darbų kokybės trūkumų šalinimo išlaidos ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

61. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

62. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 2 916,11 Eur advokato išlaidos ir 290 Eur žyminis mokestis. Dėl ieškovės 3 206,11 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ginčo nėra. Atsakovo V. K. pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 90 Eur žyminis mokestis.

63. Atsižvelgiant į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis paskirstytinos atitinkamai ieškovės 3 206,11 Eur ir atsakovo V. K. 90 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

64. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus 3 300 Eur už trūkumų šalinimo darbus priteistiną sumą ir 823,58 Eur sumažinus už statybines medžiagas priteistiną sumą (10 833,46-3 300-823,58=6 709,88), ieškinio reikalavimai yra patenkinti 52,20 proc. (6 709,88 x 100/12 855,13). Todėl ieškovė turi teisę į 52,20 procentus, t. y. 1 673,59 Eur (3 206,11x52,20 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas V. K. į 47,80 procentų (100-52,20), t. y. 43,02 Eur (90x47,80 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Po ieškovės ir atsakovo V. K. vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, ieškovei iš atsakovo V. K. priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 793,78 Eur (1 673,59 /2)- 43,02). Ieškovei iš atsakovo Ž. J. priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 836,80 Eur (1 673,59 /2).

65. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nuo 2020 metų sausio 23 d. yra 5 Eur.

66. Kadangi kiekvieno iš atsakovų atlygintina šių išlaidų dalis, atsižvelgiant į ieškinio patenkintų reikalavimų dalį, yra 4,07 Eur, t. y. mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (15,6 Eur x 52,20 proc./2), tokios išlaidos iš atsakovų nepriteistinos. Iš ieškovės priteistina procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma sudaro 7,46 Eur (15,6 Eur x 47,80 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

67. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

68. Apeliantai už apeliacinį skundą sumokėjo 244 Eur žyminio mokesčio (dokumento numeris DOK-10032 priedas).

69. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 968 Eur (dokumento numeris DOK-13373 priedai). Ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagrįstos rašytiniais įrodymais (DOK-13474) ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.10 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo dydžio.

70. Patenkinus 38 proc. apeliacinio skundo reikalavimų (100-(6 709,88 x 100/10 833,46), atsakovams iš ieškovės proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteistina po 46,36 Eur (244 x 38 proc/2) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, iš atsakovų ieškovei priteistina po 300,08 Eur (968 x 62/2) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies, išdėstyti taip: „Priteisti ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų V. K., gimusio (duomenys neskelbtini) , ir Ž. J., gimusio (duomenys neskelbtini), 5 989,88 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 88 centus) atliktų darbų kokybės trūkumų šalinimo išlaidas, 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 709,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovės J. S. naudai iš atsakovo V. K. 793,78 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus 78 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovės J. S. naudai iš atsakovo Ž. J. 836,80 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. S. 7,46 Eur (septynis eurus 46 centus) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660“.

Kitą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. K., gimusio (duomenys neskelbtini) , ir Ž. J., gimusio (duomenys neskelbtini), po 300,08 Eur (tris šimtus eurų 8 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti atsakovui V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš ieškovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,36 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 36 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti atsakovui Ž. J. , gimusiam (duomenys neskelbtini), iš ieškovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,36 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 36 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.