- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-1220-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06838-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- V. D., G. D.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-268-924/2015 pagal pareiškėjų G. D. ir V. D. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nutraukti šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes. Pareiškėjai nurodė, kad jų santuoka faktiškai iširo ir nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Pažymėjo, kad santuokoje jie susilaukė sūnaus K. D., gimusio 2012 m. liepos 24 d. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai išsprendė vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo, bendravimo su sūnumi tvarkos bei bendro turto ir prievolių padalinimo klausimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo ir sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės, todėl nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai G. D. paliko santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), pareiškėjui V. D. – (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įstatymui neprieštarauja, nei vieno iš sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko ar suinteresuotų asmenų teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia, todėl ją patvirtino. Sutartimi pareiškėjai susitarė, kad: sūnaus K. D. gyvenamoji vieta bus su motina; nustatė tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką; pareiškėjas įsipareigojo iki 2015 m. spalio 1 d. sūnaus K. D. išlaikymui skirti po 300 Eur per mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, o nuo 2015 m. spalio 1 d. V. D. įsipareigojo sūnaus K. D. išlaikymui skirti po 435 Eur per mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka; pareiškėjai konstatavo, kad santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo, nekilnojamuosius daiktus pasidalino gera valia, o dėl piniginių lėšų banko sąskaitose pretenzijų vienas kitam neturi; atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutrūko dėl V. D. kaltės bei už iš bendro sutuoktinių turto santuokos metu mokėtas banko įmokas pagal V. D. asmeninę prievolę bankui, V. D. įsipareigojo sumokėti G. D. piniginę kompensaciją, kurios dydis 41 451,00 Eur (3.6 punktas); pareiškėjai vienas iš kito išlaikymo nereikalauja; pareiškėjai susitarė, kad visi įsipareigojimai kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007-12-07 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su paskesniais jos pakeitimais ir papildymais po santuokos nutraukimo lieka V. D..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Pareiškėjas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šiais argumentais:
1. Apeliantas teigia, kad šiuo metu pasikeitė jo turtinė padėtis, jis neturi pastovaus pajamų šaltinio, todėl negali skirti sūnui sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyto išlaikymo dydžio bei sumokėti kompensaciją buvusiai sutuoktinei. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sudaryta atsižvelgiant į pareiškėjo tuo metu buvusią turtinę padėtį - pagal 2014-08-13 sportinės veiklos sutartį (kontraktą) Nr. (duomenys neskelbtini) su VšĮ (duomenys neskelbtini) sporto krepšinio klubu „(duomenys neskelbtini)“ už 2014/2015 metų krepšinio sezoną jis turėjo gauti 16 000 Eur atlyginimą, t.y. po 2000 Eur kas mėnesį. Pagal žodinį susitarimą su krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovais, sutartį buvo numatyta pratęsti ir 2015/2016 metų krepšinio sezonui, tačiau 2015 m. sausio mėnesį krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovų pareiškėją informavo, kad sportinės veiklos sutartis (kontraktas) su juo yra nutrauktas. Apeliantas laiko, kad šiuo atveju atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, siekiant nevilkinti teismo proceso, taip pat, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau - netikslinga reikšti atskirą ieškinį dėl nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl tikslinga išlaikymo dydį pakeisti šioje civilinėje byloje.
2. Pasak apelianto, sutarties 3.6 punktas yra ydingas ir neatitinka imperatyvių įstatymo normų, nes nėra nurodyta, kokią dalį iš 41451,00 Eur kompensacijos pareiškėjas privalo mokėti kaip kompensaciją už santuokos nutraukimą dėl jo kaltės ir kurią dalį už santuokos metu sumokėtas įmokas bankui pagal jo asmeninę prievolę. Apelianto teigimu, sutikdamas dėl sutarties 3.6 punkto sąlygų jis buvo suklaidintas (CK 1.90 str.), nes nustatant 41 421,00 Eur kompensacijos dydį nei teismas, nei šalys neturėjo duomenų apie santuokos metu sumokėtas įmokas bankui pagal asmeninę prievolę, todėl minėta sąlyga nebuvo paremta jokiais procesiniai įrodymais. Pažymi, kad pagal 2007-12-07 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku kas mėnesį bankui apeliantas moka 757,40 Eur kredito grąžinimo mokestį. Šalys bendrą ūkį vedė nuo 2012-01-28 (santuokos registravimo data) iki 2013-08-01. Per šį laiką AB SEB bankui buvo grąžinta 18 935 Eur kredito, todėl pareiškėja pagrįstai turi teisę reikalauti grąžinti tik 1/2 dalį įmokų bankui, t.y. 9 467,50 Eur. Apeliantas sutinka su tuo, kad pareiškėjai turėtų sumokėti kompensaciją už tai, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, tačiau mano, kad atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus šios kompensacijos dydis neturėtų viršyti 1 500 Eur, o iš viso pareiškėjai priklausytų 10 967,50 Eur dydžio kompensacija už santuokos metu sumokėtas įmokas bankui pagal apelianto asmeninę prievolę ir kompensacija už santuokos nutraukimą dėl ieškovo kaltės.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apelianto dalyvavimą pripažinti būtinu, priimti ir išreikalauti naujus įrodymus, o apelianto pateiktus įrodymus atsisakyti priimti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Pažymi, kad sudarant sutartį nebuvo pažeisti nei sutuoktinių, nei jų nepilnamečio sūnaus interesai. Apeliantas per teismo nustatytą 3 mėn. terminą susitaikyti nedėjo pastangų išsaugoti šeimą ir 2014-11-04 elektroniniu paštu jo advokatė atsiuntė pareiškėjos atstovei pasiūlymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių esminių sąlygų, o 2014-11-17 buvo atsiųstas sutarties projektas. Kadangi sutarties projekte pasiūlytos sąlygos ne visiškai atitiko G. D. ir nepilnamečio šalių sūnaus interesus, šalys tarpusavyje porą mėnesių derėjosi dėl joms priimtinų santuokos nutraukimo sąlygų, tame tarpe dėl vaiko išlaikymo dydžio, kompensacijos G. D. dydžio ir 2015-01-05 buvo pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri buvo patvirtinta ginčijamu sprendimu. Pažymi, kad praėjus porai savaičių nuo ginčijamo teismo sprendimo priėmimo dienos, apeliantas pradėjo reikalauti, kad pareiškėja G. D. pasirašytų konfidencialumo sutartį, grasindamas jai, jog nepasirašius šios sutarties bus teikiamas apeliacinis skundas. Teigiama, kad V. D. pateikta konfidencialumo sutartis neproporcingai ribojo pareiškėjos teisę reikšti nuomonę ir skleisti informaciją bei numatė neproporcingą 50000 EUR baudą už konfidencialumo pažeidimą, todėl pareiškėja mėgino pasiekti kompromisą, kad konfidencialumo sutarties sąlygos būtų pakoreguotos bei pritaikytos konkrečiai šalims, tačiau derybos nutrūko, kadangi V. D., įgyvendindamas grasinimus, pateikė apeliacinį skundą.
2. Atsiliepime nesutinkama, kad apeliantas negali skirti sūnaus išlaikymui sutartyje numatytos sumos. Pažymima, kad apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad jis neturi pastovaus pajamų šaltinio. V. D. ir Všį (duomenys neskelbtini) sporto krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)" 2014-08-13 sudarytoje Sportinės veiklos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kontraktas) numatyta, kad Kontraktas galioja iki 2015-06-15 (Kontrakto 6.1 punktas), o krepšinio sezonas yra nuo einamųjų metų (2014) rugpjūčio mėnesio iki sekančių metų birželio 15 d. (Kontrakto 1.4 punktas). Taigi, pasak pareiškėjos, šių metų sausio mėnesį nebuvo pagrindo „(duomenys neskelbtini)" krepšinio klubui nutraukti sutartį su apeliantu, apeliaciniame skunde nurodytu pagrindu t.y., kad nepratęsiama sutartis 2015/2016 sezonui, kadangi pagal kontraktą, 2014/2015 metų krepšinio sezonas dar nebuvo pasibaigęs, o 2015/2016 metų krepšinio sezonas prasideda tik nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio. Teigia, kad nors 2015-02-12 viešoje erdvėje pasirodė informacija apie tai, kad V. D. palieka Alytaus „(duomenys neskelbtini)" krepšinio klubą, tačiau šioje informacijoje be kita ko nurodoma, kad apeliantas yra „arti susitarimo su kita Lietuvos krepšinio lygos komanda ir netrukus turėtų pasirašyti kitą sutartį". Be to, 2015-03-05 viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie tai, kad V. D. karjerą tęs Ispanijos aukščiausioje lygoje. Pažymima, kad derybos dėl išėjimo iš vieno krepšinio klubo nepasibaigus kontraktui paprastai yra rengiamos iš anksto (V. D. Kontrakto 3.1.5. punkte numatyta apelianto teisė nepasibaigus sutarties galiojimui išvykti į kitą krepšinio klubą), todėl jeigu apeliantas būtų suinteresuotas tęsti sportinę karjerą, nebūtų nutraukęs kontrakto, jeigu nebūtų užsitikrinęs pajamų kitame klube. Daroma išvada, kad byloje nėra duomenų apie apelianto finansinės padėties pasikeitimą ir V. D., pasirašydamas šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įvertino tiek sūnaus poreikius, tiek ir savo galimybes teikti sūnui sutartyje numatyto dydžio išlaikymą, o aplinkybė, kad šiuo metu V. D. savo sportinę karjerą tęsia Ispanijoje suponuoja išvadą, kad jo pajamos ne tik, kad nesumažėjo, tačiau galimai dar ir padidėjo. Akcentuojama, kad net jeigu ir būtų nustatyta, kad po teismo sprendimo priėmimo apelianto turtinė padėtis pasikeitė taip, tai toks pasikeitimas privalo būti esminis. Be to, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
3. Pareiškėjos įsitikinimu, iš esmės pasikeitus vieno iš tėvų turtinei padėčiai egzistuoja pagrindas pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį teikiant ieškinį CK 3.201 str. nustatyta tvarka, o ne ginčijant teismo sprendimą apeliacine tvarka. Pažymi, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas tuo pagrindu, kad pasikeitė sutarties sudarymo metu buvę aplinkybės, t.y., apeliacinio skundo pagrindu negali būti aplinkybės, kurios neegzistavo pirmos instancijos teismui priimant sprendimą, kadangi dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos priimdamas sprendimą turėjo jį priėmęs teismas. Pareiškėjos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, apeliacinio skundo pateikimas dėl išlaikymo dydžio, numatyto sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pakeitimo nesuderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Be to, apeliacinio skundo pateikimas užvilkina ne tik išlaikymo klausimo nepilnamečiui šalių sūnui, bet taip pat ir su santuokos nutraukimu susijusių kitų klausimų įsiteisėjimą bei išsprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą pakeisti išlaikymo dydį tik panaikintų pirmos instancijos teismo sprendimą ir grąžintų bylą pirmos instancijos teismui pilna apimtimi nagrinėti iš naujo, kai tuo tarpu ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, esant įstatyme numatytiems pagrindams, galėtų būti sprendžiamas koncentruotai tik šio vieno reikalavimo apimtyje. Atkreipiamas dėmesys, kad nėra suformuluotas apeliacinio skundo pagrindas, nes apeliantas nepateikė duomenų apie esminį savo turtinės padėties pablogėjimą ir nenurodė, koks išlaikymo dydis jo įsitikinimu priteistinas nepilnamečiui sūnui.
4. Pareiškėja, pasisakydama dėl kompensacijos jai priteisimo pažymi, kad sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas sutarties laisvės principas ir apeliantas nenurodė, kokios konkrečios imperatyvios įstatymų nuostatos nagrinėjamu atveju buvo pažeistos. Atkreipiamas dėmesys, kad pradinėje apelianto pasiūlytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių taip pat nebuvo numatyta, kokia konkreti dalis išskiriama kaip kompensacija už iširusią santuoką, kokia dalis už išmokas bankui, o sutartis buvo parengta pagal apelianto pateiktą projektą koreguojant tik pačios kompensacijos dydį ir šios kompensacijos išmokėjimo terminus. Teigiama, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis buvo suklaidintas. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog šalys neturėjo duomenų apie santuokos metu SEB bankui sumokėtas įmokas neatitinka tikrovės, nes teismui buvo pateikta tarp apelianto ir SEB banko 2007-12-07 sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta kredito suma, kredito grąžinimo terminai, palūkanų norma, kredito ir palūkanų mokėjimo metodas anuitetu (kredito sutarties 2-5 punktai). Apeliantas įmokas bankui mokėjo periodiškai, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantas suklydo dėl bankui sumokėtų įmokų dydžio. Akcentuojama, kad sudaryta sutartis atitiko apelianto valią, jis ragino kuo skubiau nutraukti santuoką pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas buvo atstovaujamas advokatės.
5. Pareiškėjos manymu, apeliantas piktnaudžiauja procesu, nes apeliacinį skundą pateikė tik todėl, kad pareiškėja nepasirašė konfidencialumo sutarties, be to, melagingai teigia, kad pasikeitė jo turtinė padėtis ir dėl tokio apelianto elgesio, pareiškėja patiria nuostolių. Pažymi, kad sprendimą apskundus apeliacine tvarka, apeliantas sūnui neteikia pakankamo išlaikymo, t.y., moka mažiau nei numatyta sutartyje (už 2015 m. vasario – kovo mėn. skyrė 295 Eur), todėl pareiškėja patiria nuostolius, kurie sudaro skirtumą tarp to, kiek apeliantas faktiškai sumokėjo išlaikymo vaikui ir kiek turėjo sumokėti.
Šalies argumentai
Taip pat pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl naujų įrodymų išreikalavimo iš VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad pareiškėja kreipėsi į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos apie apelianto sportinę veiklą ir pajamas klube, tačiau 2015-04-02 raštu informaciją atsisakyta pateikti. Pažymi, kad apelianto prašomas prijungti rašytinis įrodymas (2015-03-06 priedas dėl sportinės veiklos sutarties nutraukimo) patvirtina G. D. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, kad V. D. klaidina teismą, kadangi šis įrodymas paneigia apelianto nurodytas aplinkybes, jog sportinės veiklos sutartis nebuvo nutraukta sausio mėnesį. Pasak pareiškėjos, akivaizdu, kad pasirašant 2015-03-06 priedą dėl sportinės veiklos sutarties nutraukimo apeliantui jau buvo aišku, kad jis savo sportinę karjerą tęs „(duomenys neskelbtini)" krepšinio klube, kadangi 3 punktu krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo V. D. išduoti paleidžiamąjį raštą į „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubą. Be to, V. D. sausio-vasario mėnesiais dalyvavo Alytaus „(duomenys neskelbtini)" klubo varžybose, o sportinės veiklos sutartis nutraukta tik nuo 2015-03-07 ir iki šio laiko jam turėjo būti išmokėtas atlyginimas, todėl kritiškai vertintinas 2015-03-06 priedo dėl sportinės veikos sutarties nutraukimo 2.2 punktas, kuriuo V. D. patvirtino ir sutiko, jog jam nuo 2015 m. sausio 1 d. nepriklauso atlyginimas už visus mėnesius numatytus sutartyje Nr. 13/08/2014-1. V. D. atsisakymas jam priklausančio atlygio (jeigu realiai, toks atsisakymas buvo) vertintinas kaip sąmoningas savo turtinės padėties bloginimas. Pažymi, kad priedas dėl sportinės veiklos sutarties nutraukimo pasirašytas po apeliacinio skundo pateikimo, todėl tikėtina, kad toks sąmoningas savo turtinės padėties pabloginimas atsisakant priklausančio atlyginimo, galimai sąlygotas siekimo pagrįsti apeliacinį skundą. Pareiškėjos įsitikinimu, būtina išreikalauti iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)" informaciją: kokiu pagrindu (dėl kokių priežasčių) buvo nutraukta Sportinės veiklos 2014 m. birželio 18 d. sutartis (kontraktas) Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp V. D. ir Všį (duomenys neskelbtini)sporto krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)"?; kokio dydžio kompensacija ir/ar kitokios išmokos buvo išmokėtos (jei buvo išmokėtos) V. D. pagal 2014 m. birželio 18 d. Sportinės veiklos sutartį (kontraktas) Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. sausio mėn. 1 d. iki informacijos pateikimo dienos?
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Pareiškėja G. D. prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Spręsdamas šį prašymą teismas pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės ir pareiškėjų pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, todėl nebuvo būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei reikalauti papildomus įrodymus dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 322 str.).
Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjų G. D. ir V. D. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Nors apeliantas iš esmės ginčija tik teismo sprendimo dalį, kuria buvo patvirtina santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, dalyje dėl išlaikymo vaikui dydžio (sutarties 1.2. ir 1.2.2 punktai) ir dalyje dėl piniginės kompensacijos (sutarties 2.6 punktas), tačiau, tokiu atveju konstatavus teisės pažeidimą, reikštų, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų ir turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai esant įstatyme (CK 3.51 straipsnio 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ne tik turi pareigą patikrinti ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).
Apeliantas nurodo, kad sutarties sąlygos, kuriomis jis įsipareigojo iki 2015 m. spalio 1 d. sūnaus K. D. išlaikymui skirti po 300 Eur per mėnesį (sutarties 1.2.1 p.) ir nuo 2015 m. spalio 1 d. skirti po 435 Eur per mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, kurio dydis apima ir išlaidas būstui (sutarties 1.2.2 p.), pažeidžia jo interesus, nes jis 2015 m. sausio mėnesį krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovų buvo informuotas, kad sportinės veiklos sutartis (kontraktas) su juo yra nutraukta. Taigi apeliantas neneigia, kad sutuoktinių susitarimas dėl vaiko išlaikymo atitiko jų valią, bet savo pažeistas teises jis sieja su aplinkybių, galinčių turėti įtakos jo materialinei padėčiai ateityje, pasikeitimu. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad apeliantas yra krepšininkas, dirbantis pagal kontraktus su krepšinio klubais. Pareiškėja atsiliepime nurodė, kad V. D. ir Všį (duomenys neskelbtini) sporto krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)" 2014-08-13 sudarytoje Sportinės veiklos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kontraktas) numatyta, kad kontraktas galioja iki 2015-06-15 (Kontrakto 6.1 punktas), o krepšinio sezonas yra nuo einamųjų metų (2014) rugpjūčio mėnesio iki sekančių metų birželio 15 d. (Kontrakto 1.4 punktas). Taigi aplinkybė, kad jis buvo nutrauktas keliais mėnesiais anksčiau termino, nesuponuoja išvados, jog iš esmės pasikeitė apelianto turtinė padėtis. Apeliantas nenurodė, kad yra sąlygų, neigiamai įtakojančių kitų jo kontraktų sudarymo galimybes. Prie apeliacinio skundo pateiktame priede dėl sportinės veiklos sutarties nutraukimo yra nurodyta, kad klubas įsipareigoja 2015-03-06 išduoti žaidėjui paleidžiamąjį raštą į Ispanijos krepšinio lygoje rungtyniaujantį krepšinio klubą „(duomenys neskelbtini)". Pareiškėja prie atsiliepimo į ieškinį pateikė 2015-03-30 duomenis iš elektroninės erdvės, kad prie šio klubo apeliantas prisijungs jau šią savaitę. Teismas negavo iš apelianto rašytinių paaiškinimų dėl šių pareiškėjos atsiliepime nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad apeliantas nėra pateikęs į bylą duomenų apie kontraktų sumas ir to nenurodė nei viename savo procesiniame dokumente, t.t. ir apeliaciniame skunde, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad nutraukus kontraktą su Všį (duomenys neskelbtini) sporto krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)" iš esmės pasikeitė jo galimybės teikti vaikui išlaikymą sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsipareigoto dydžio, kuris yra tik 300 Eur, o nuo 2015 m. spalio 1 d. - 435 Eur per mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės. Pagal kasacinio teismo praktiką vidutiniams vaiko poreikiams paprastai skiriama nuo 290 Eur (1000 Lt) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010) iki 579 Eur (2000 Lt) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011), todėl apelianto įsipareigojimas teikti vaikui nurodyto dydžio išlaikymą nėra per didelis, kad būtų pagrindo konstatuoti jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.
Apeliantas taip pat nurodo, kad sutarties 3.6 punktas (teismo sprendime atitinka 2.6 punktą) yra ydingas ir neatitinka imperatyvių įstatymo normų, nes nėra nurodyta, kokią dalį iš 41451,00 Eur kompensacijos ieškovas privalo mokėti kaip kompensaciją už santuokos nutraukimą dėl jo kaltės ir kokią dalį už santuokos metu sumokėtas įmokas bankui pagal ieškovo asmeninę prievolę. Apeliantas nurodo, kad pasirašydamas sutartį suklydo, nes neturėjo duomenų apie įmokas pagal kredito sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuos argumentus paneigia paties apelianto į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – tarp apelianto ir SEB banko 2007-12-07 sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta kredito suma, kredito grąžinimo terminai, palūkanų norma, kredito ir palūkanų mokėjimo metodas anuitetu (kredito sutarties 2-5 punktai). Byloje nėra duomenų spręsti apie tai, kad įmokos nebuvo mokamos periodiškai, todėl suskaičiuoti įmokas buvo galima ir apelianto nurodomi argumentai šiuo aspektu nerodo jo valios trūkumo.
Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantu, kad sutarties 3.6 punktas (teismo sprendime atitinka 2.6 punktą), kuriame įtvirtintas apelianto įsipareigojimas sumokėti G. D. piniginę kompensaciją, kurios dydis 41451,00 Eur, yra ydingas ir neatitinka imperatyvių įstatymo normų. Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal M. Š. ir V. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-384/2008, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006). Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Įstatymas numato, kad teismas, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai teismo sprendimu patvirtintos sutarties 2.6 punkte konstatavo aplinkybę, kad santuoka nutrūko dėl apelianto kaltės, apeliantas to neneigia, todėl suprantamas jo įsipareigojo sumokėti pareiškėjai 41451,00 Eur kompensaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad ši sąlyga nurodyta skyriuje dėl santuokoje įgyto turto ir jo padalinimo, o ne dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jos dydį pagrįstai galėjo įtakoji apelianto pripažinta kaltė dėl santuokos nutraukimo. Pareiškėja nurodė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektą parengė būtent apeliantas, kuris buvo atstovaujamas kvalifikuotos teisininkės-advokatės, kas leidžia spręsti, jog sutarties sąlygos buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos jų teisinės pasekmės. Vien apelianto valios pasikeitimas po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, nepriklausomai nuo jos pasikeitimo priežasčių (pareiškėja nurodo, kad nesutiko pasirašyti sutuoktinio pasiūlytos konfidencialumo sutarties), negali suponuoti išvados, kad sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinio interesus.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra paremta laisva šalių valia ir bendru sutarimu nuspręsta dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir turto pasidalinimo – kompensacijos dydžio, todėl apeliacinis skundas atmetamas bei paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes sprendimą apskundus apeliacine tvarka, jis sūnui neteikia pakankamo dydžio išlaikymą, t.y., moka mažiau nei numatyta sutartyje (už 2015 m. vasario – kovo mėn. skyrė 295 Eur), todėl apeliantui turi būti paskirta 3000 Eur bauda, ½ dalį jos skiriant pareiškėjai, be to pareiškėjai kaip nuostolių atlyginimas turėtų būti priteisiamas skirtumas tarp to, kiek apeliantas faktiškai sumokėjo išlaikymo ir kiek turėjo sumokėti. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Vien aplinkybė, kad apeliantas pateikė apeliacinį skundą, kurį grindė apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtais argumentais, nerodo jo nesąžiningumo. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas nesutiko su jo apeliacinio skundo argumentais, savaime nereiškia, jog apeliantas, pateikdamas šį procesinį dokumentą, elgėsi nesąžiningai, t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), todėl pareiškėjos prašymas skirti jam baudą ir atlyginti nuostolius atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.